Karas Ukrainoje. Syrskis: Ukraina atkūrė kontrolę septyniose gyvenvietėse Donecko srityje, išlaisvino 160 kv. km teritorijos

Oleksandras Syrskis / / AP

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pranešė, kad Donecko srityje gynybos pajėgos atkūrė kontrolę septyniose gyvenvietėse, tačiau jis nepatikslino, apie kokį laikotarpį kalbama.

Pasak jo, per kontrpuolimo operaciją Dobropilės kryptyje Ukrainos gynybos pajėgos sugebėjo įsiskverbti į okupantų gynybos gilumą 3–7 km.

„Mūsų pajėgos įsiveržė į priešo gynybos linijas 3–7 km. Atkurta kontrolė 7 gyvenvietėse, nuo priešo diversinių-žvalgybinių grupių išvalytos – 9“, – atskleidė O.Syrskis.

Jis pridūrė, kad per visą operacijos laiką iš okupantų buvo išlaisvinta 160 kv. km teritorijos, o dar 171 kv. km buvo išvalyta nuo Rusijos diversinių-žvalgybinių grupių.

„Per šį laiką Rusijos agresoriaus nuostoliai personalo sudėtyje sudarė 2456 žmones, iš jų negrįžtamai – 1322. Žymiai papildytas „mainų fondas“ Ukrainos gynėjų grąžinimui iš Rusijos nelaisvės“, – pranešė vadas.

Be to, pagal O.Syrsko duomenis, okupantai prarado 817 vienetų ginkluotės ir karinės technikos. Iš jų: tankų – 12, kovos šarvuotų mašinų – 37, artilerijos sistemų – 162, reaktyvinių salvinės ugnies sistemų – 5, automobilių – 382, motociklų – 58, specialiosios technikos – 1, nepilotuojamų orlaivių – 160.

Neseniai Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centro vadovas Serhijus Kuzanas sakė, kad siekdami likviduoti okupantų „pleištą“ Dobropilės rajone, Ukrainos kariniai vadai vykdo labai kompetentingą operaciją, tačiau, jo nuomone, ji truks savaites, o galbūt ir mėnesius.
16.

Anksčiau karinis ekspertas Mychaila Žyrochovas sakė, kad gynybos pajėgoms likviduojant siaurą rusų pleištą netoli Dobropilės, gali būti apsuptos net kelios Rusijos armijos brigados.

Rusijos vėliava / Maksim Konstantinov / ZUMAPRESS.com

Rusija į savo finansinį juodąjį sąrašą penktadienį įtraukė tai, ką Maskva vadina tarptautiniu satanizmo judėjimu, o tai jai leidžia įšaldyti įtariamų „judėjimo“ narių turtą, net jei jie neturi teistumo.

Pastaraisiais metais Maskva į „teroristų ir ekstremistų“ juodąjį sąrašą įtraukė keletą neegzistuojančių organizacijų, tarp jų – „tarptautinį LGBT judėjimą“ ir „antirusišką separatistų judėjimą“.

Pasak kritikų, tokios grupės ar grupuotės Rusijos įstatymuose apibrėžtos neaiškiai, tad prokurorai bet ką gali apkaltinti naryste jose, o tai Maskvai suteikia laisvę persekioti politinius oponentus.

Rusijos Aukščiausiasis Teismas „tarptautinį satanizmo judėjimą“ liepą paskelbė ekstremistiniu. Prieš tai Rusijos prokuratūra šio „judėjimo“ narius apkaltino smurto prieš religines institucijas kurstymu ir „stačiatikių cerkvių naikinimu, žalojimu bei išniekinimu“.

„Šis judėjimas yra glaudžiai susijęs su radikalaus nacionalizmo ir neonacizmo apraiškomis“, – liepos mėnesį sakė Rusijos generalinis prokuroras.

Patriarchas Kirilas – įtakingas Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovas – sausį pirmą kartą iškėlė idėją satanizmą paskelbti neteisėtu „ekstremistiniu judėjimu“. Jis apkaltino satanistus rengiant piktus „ritualus“ ir verbuojant jaunus žmones.

„Pagalvokite apie tai... Mūsų kariai yra pasirengę paaukoti savo gyvybes už vertybes, kurias satanistai akivaizdžiai paniekina“, – sakė jis per ceremoniją Kremliuje.

Kaip matyti „Rosfinmonitoring“ svetainėje, ši Rusijos federalinė agentūra, tvarkanti „teroristų ir ekstremistų“ finansinį juodąjį sąrašą, penktadienį įtraukė į jį „tarptautinį satanizmo judėjimą“.

Satanizmas reiškia bet kokią ideologiją ar religiją, garbinančią Šėtoną – blogį įkūnijančią antgamtinę būtybę abraominėse religijose.

Nežinoma, kiek žmonių pasaulyje ar Rusijoje išpažįsta satanizmą.

Nors pasaulyje esama įvairių okultinių judėjimų ir kultų, susijusių su satanizmu, nepriklausomas portalas „Meduza“ pažymi, kad jam nepavyko rasti jokių atvirų „Tarptautinio satanizmo judėjimo“ egzistavimo įrodymų.

„Lotos“ nuotr./„Orlen Petrobaltic“ platforma Baltijos jūroje

Du Rusijos naikintuvai praskrido žemai virš „Petrobaltic“ platformos Baltijos jūroje, penktadienio vakarą pranešė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba.

Kaip rašo „Gazeta Wyborcza“ Incidentas įvyko penktadienio popietę. Jūrų sienos apsaugos tarnybos vado atstovė spaudai Katarzyna Przybysz naujienų agentūrai PAP pranešė, kad naikintuvai skrido „Orlen Petrobaltic“ gavybos platformos teritorijoje, pažeisdami saugumo zoną.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Reuters/Scanpix/Keithas Kelloggas

Draugiškų santykių tarp Rusijos ir JAV atkūrimas neįmanomas, kol Vladimiras Putinas gyvas ir traukia savo šalį į aljansą su kitomis diktatūromis. Tačiau šiuo metu Vašingtonas neturi aiškaus plano, kaip užkirsti kelią šio aljanso susiformavimui. Apie tai interviu „The Telegraph“ sakė JAV prezidento specialusis pasiuntinys Ukrainos klausimais Keithas Kelloggas. 

Jis, be kita ko, neabejoja, kad dviejų dešimčių Rusijos dronų pasirodymas virš Lenkijos buvo sąmoninga provokacija, o ne atsitiktinumas. Šiame kontekste K.Kelloggas mano, kad būtina priešintis Rusijos grėsmėms, o ne slėptis nuo jų. Ypač kai Maskva griebiasi branduolinio ginklo šantažo.

Jis pateikė pavyzdį iš 2019 m. Donaldo Trumpo derybų su Kim Jong Unu.  „Kai šiauriečiai jam pasakė, kad jie yra branduolinė valstybė, Trumpo atsakymas buvo toks: „Aš taip pat. Aš taip pat turiu raudoną mygtuką. Jis didesnis už jūsų, ir mano veikia geriau.“ Putinas yra realistas, ir jei jūs padidinsite statymus, jis atsitrauks“, – sakė K.Kelloggas.

Specialusis atstovas pažymėjo, kad Rusijos suartėjimas su Kinija, Iranu ir Šiaurės Korėja kelia grėsmę pasaulinei bendruomenei.

„Anksčiau mes juos laikėme atskirai, bet dabar jie visi pakėlė galvas. Mes dar neturime gero plano, kaip į tai reaguoti“, – pripažino K.Kelloggas.

Atsakydamas į klausimą apie JAV ir Rusijos santykių gerėjimo perspektyvas, jis išreiškė nuomonę, kad tai įvyks tik po to, kai V.Putinas vienaip ar kitaip pasitrauks iš valdžios. „Kol Rusija neprisijungs prie gerųjų tautų lygos, ji liks atstumta“, – pabrėžė K.Kelloggas.

Darbo vizito į Kyjivą išvykęs paskirtasis Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys penktadienį susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Susitikime aptarta Ukrainos narystė Europos Sąjungoje, Lietuvos parama Ukrainai, bendros pastangos siekiant taikos, spaudimo Rusijai didinimas, saugumo garantijos Ukrainai, rašoma Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai.

Taip pat apsikeista saugumo situacijos vertinimais po prieš savaitę įvykusio Rusijos dronų įsiveržimo į Lenkijos oro erdvę. Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, jog daugiau kaip trejus metus kovojančios Ukrainos sukaupta patirtis antidroninių pajėgumų srityje yra neįkainojama.

„Atremdama nuolatines masines atakas Ukraina pasiekė didžiulę technologinę pažangą. Matome jūsų valstybę kaip neatsiejamą Europos saugumo dalį, todėl bendros oro gynybos sistemos, kurioje sėkmingai integruotume Ukrainos antidroninės kovos modelį, patirtį ir karo lauke jau sėkmingai ištestuotas priemones, kūrimas būtų tikslingas žingsnis“, – sakė ministras.

Susitikime taip pat kalbėta apie būtinybę spartinti Ukrainos integracijos į ES procesą. Ministras pabrėžė, jog šiuo metu kritiškai svarbu atidaryti pirmąjį derybinių skyrių rinkinį, o iki šių metų pabaigos – ir likusius derybinius skyrius. Pasak K.Budrio, 2030 m. privalo išlikti kertine Ukrainos narystės ES data.

NATO vėliava / REUTERS

NATO penktadienį pranešė, jog pakėlė savo orlaivius, kad perimtų Estijos oro erdvę pažeidusius Rusijos naikintuvus, ir apkaltino Maskvą „beatodairišku elgesiu“.

„Šiandien Rusijos naikintuvai pažeidė Estijos oro erdvę. NATO nedelsdama reagavo ir perėmė Rusijos orlaivius“, – socialiniame tinkle „X“ parašė aljanso atstovė Allison Hart.

„Tai ir dar vienas beatodairiško Rusijos elgesio ir NATO gebėjimo reaguoti pavyzdys“, – pridūrė ji.

Talinas kiek anksčiau pranešė, kad trys Rusijos naikintuvai MiG-31 penktadienį pažeidė NATO narės Estijos oro erdvę virš Suomijos įlankos ir ten išbuvo 12 minučių.

Vienas NATO pareigūnas sakė, kad Rusijos naikintuvus pasitiko Italijos orlaiviai F-35, dislokuoti kaip aljanso misijos Baltijos regione dalis.

„Europa palaiko Estiją, susidūrusią su naujausiu Rusijos įvykdytu mūsų oro erdvės pažeidimu“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

„Kai grėsmės didėja, didėja ir mūsų spaudimas“, – pažymėjo EK vadovė, kuri penktadienį pateikė valstybėms narėms tvirtinti naujausią – jau 19-ąjį – sankcijų Rusijai paketą.

Kaja Kallas / / AP

Estijai pranešus apie šalies oro erdvę pažeidusius tris Rusijos naikintuvus MiG-31, Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas penktadienį apkaltino Maskvą „itin pavojinga provokacija“.

Buvusi Estijos ministrė pirmininkė socialiniame tinkle „X“ įspėjo, kad naujausias Rusijos pažeidimas NATO rytiniame flange „dar labiau didina įtampą regione“, ir pridūrė, kad „ES visiškai solidarizuojasi su Estija“.