Karas Ukrainoje. Rusijoje mirė raketos „Cirkon“ kūrėjas

Ukrainos kariai / GENYA SAVILOV / AFP

Šią savaitę Rusija jau trečią kartą nuo pilno masto invazijos į Ukrainą pradžios pareiškė apie visišką Luhansko srities okupaciją. Nors Rusija kontroliuoja didžiąją šio regiono dalį, ji vis dar nėra užėmusi jo viso, rašo CNN.

Karo studijų instituto (ISW) duomenimis, per pirmus tris 2026 metų mėnesius Rusijos kariuomenės veržimosi tempai Ukrainoje sulėtėjo iki maždaug penkių kvadratinių kilometrų per dieną, palyginti su 11 kvadratinių kilometrų 2025 metų pirmąjį ketvirtį. Maža to, Ukrainos gynybos pajėgos pasiekė laimėjimų kai kuriomis kryptimis.

„Frontas per pastaruosius šešis mėnesius praktiškai nepajudėjo iš vietos. Tai panašu į kažkokį melagių dienos pokštą iš jų pusės“, – telemaratono eteryje teigė Jungtinių pajėgų grupės atstovas Viktoras Trehubovas.

Be to, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos pajėgų 3-iojo armijos korpuso atstovai žurnalistams teigė, kad rusai neseniai nesėkmingai atliko 144 bandymus šturmuoti du kaimus, siekdami galutinai užimti Luhansko sritį.

ISW paaiškino, kad Kremliaus pareiškimais apie visišką Luhansko srities užėmimą siekiama sukurti klaidingą įspūdį, jog Rusijos pajėgos sparčiai juda į priekį įvairiuose fronto ruožuose. Analitikai neatmeta galimybės, kad tokiais pareiškimais Rusija nori paskatinti JAV ir kitus Ukrainos partnerius priversti Kyjivą užleisti teritorijas.

Leidinys taip pat pabrėžė, kad per praėjusią žiemą Ukrainos gynybos pajėgos pasiekė reikšmingiausių laimėjimų nuo 2024 metų invazijos į Rusijos Kursko sritį laikų. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis kalbėjo apie tai, kad nuo sausio mėnesio Ukrainos pajėgos atkovojo 480 kvadratinių kilometrų Zaporižios ir Dnipropetrovsko srityse.

Kadrai iš vaizdo įrašo/Ukraina smogė naftos mazgui Rusijoje

Ukraina nusprendė ignoruoti Vakarų sąjungininkų raginimus nenaudoti smūgių prieš Rusijos naftos ir dujų infrastruktūrą pasaulinės energetikos krizės fone. Apie tai rašo britų leidinys „The Telegraph“.

Leidinys, be kita ko, aprašo praėjusią naktį įvykdytas atakas prieš Primorsko naftos terminalą netoli Sankt Peterburgo ir „Lukoil-Nižegorodnefteorgsintez“ naftos perdirbimo gamyklą Žemutiniojo Naugardo srityje, kurios patyrė žalą.

Kaip rašo publikacijos autorius, nors šie smūgiai visada suduodami Ukrainos gamybos ginklais, anksčiau jau buvo pranešta, kad Vakarų sąjungininkai, konkrečiai Jungtinės Valstijos, teikia žvalgybos duomenis tokių atakų planavimui.

Anksčiau Vakarų pareigūnai jau įspėjo dėl smūgių Rusijos energetikai, nes tai daro įtaką pasaulinėms kuro kainoms. O dabar situaciją komplikuoja karas Artimuosiuose Rytuose, kur Iranas užblokavo Hormuzo sąsiaurį.

„The Telegraph“ taip pat mini Ukrainos prezidento biuro vadovo Kyrylos Budanovo pareiškimą, kuriame jis anksčiau pripažino, kad sąjungininkai spaudžia Ukrainą nutraukti smūgius Rusijos energetiniams objektams, kol tęsiasi karas Persijos įlankoje.

„Panašu, kad Ukraina ignoruoja sąjungininkų raginimus nutraukti smūgius Rusijos energetiniams objektams pasaulinio naftos ir dujų deficito fone, kurį sukėlė karas Irane“, – daro išvadą publikacijos autorius.

Kadras iš vaizdo įrašo/Aleksandras Leonovas

Rusijoje mirė karinės pramonės korporacijos „NPO mašinostrojenija“ generalinis konstruktorius ir direktorius

, atsakingas už raketos „Cirkon“ bei kitos agresoriaus ginkluotės kūrimą. Apie tai rašo Rusijos žiniasklaida, remdamasi įmonės spaudos tarnyba.

Mirties priežastis nenurodoma. A.Leonovui buvo 74 metai.

Kaip rašo „The Moscow Times“, „NPO mašinostrojenija“ įsikūrusi Reutovo mieste (faktiškai Maskvos pakraštyje) ir priklauso korporacijai „Taktičeskoje raketnoje vooruženije“. Ši įmonė yra viena pagrindinių Rusijos raketų ir kosmoso pramonės objektų.

Pažymima, kad vadovaujant A.Leonovui ir jam tiesiogiai dalyvaujant buvo sukurta hipergarsinė raketa „Cirkon“, kuria Rusija ne kartą smogė Ukrainai. Be to, A.Leonovas dalyvavo kuriant kovinę dalį tarpžemyninei balistinei raketai „Avangard“, taip pat kuriant raketų kompleksus „Granit“, „Vulkan“ ir „Bastion“, kurie paleidžia viršgarsines raketas „Oniks“.

„Sausio pabaigoje A.Leonovas atsiskaitė apie sparčiai didinamas „Cirkon“ gamybos apimtis pagal 2025 metų rezultatus“, – pažymi „The Moscow Times“.

HANDOUT / AFP

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, sekmadienį kartu su Turkijos užsienio reikalų ministru Hakanu Fidanu atvykęs į Damaską, susitiko su Sirijos vadovu Ahmedu al-Sharaa.

Šis vizitas surengtas po V.Zelenskio šeštadienio kelionės į Turkiją ir, nepaisant karo Artimuosiuose Rytuose, praėjusią savaitę surengtos kelionės po Persijos įlankos šalis, kur jis siekė sudaryti saugumo susitarimus ir iškeisti ukrainietišką kovos su dronais patirtį bei technologijas į oro gynybos raketas.

V.Zelenskis socialiniame tinkle „X“ parašė, kad dviejų valstybių lyderiai „aptarė Rusijos karo prieš Ukrainą aplinkybes – esu dėkingas už paramą. Yra didelis susidomėjimas keitimusi karine ir saugumo patirtimi.“

„Taip pat kalbėjome apie Ukrainos, kaip patikimos maisto produktų tiekėjos, vaidmenį ir aptarėme bendras galimybes stiprinti apsirūpinimo maistu saugumą visame regione“, – pridūrė jis.

Ukrainai, kuriai kasdien tenka atremti nuolatines Rusijos dronų ir raketų atakas, skubiai reikia JAV „Patriot“ oro gynybos šaudmenų ir šalis baiminasi, kad dėl karo Artimuosiuose Rytuose jų tiekimas gali sutrikti.

Todėl Kyjivas siekia pasinaudoti savo patirtimi kovojant su Rusijos dronais, panašiais į tuos, kuriuos naudoja Iranas atsakomiesiems išpuoliams Persijos įlankos šalyse.

Praėjusią savaitę V.Zelenskis apsilankė keliose Artimųjų Rytų šalyse ir pasirašė gynybos susitarimus su Kataru ir Saudo Arabija.

Nuotr. iš Vladimiro Saldo paskyros „Telegram“/„Volgo-Balt“ tipo sausakrūvis laivas

Azovo jūroje nuskendo sausakrūvis laivas su grūdų kroviniu. Tarp įgulos narių yra žuvusių ir dingusių be žinios. Apie tai socialiniuose tinkluose pranešė Kremliaus paskirtas okupuotų Chersono srities rajonų vietininkas Vladimiras Saldo.

Jo duomenimis, avariją patyrė „Volgo-Balt“ tipo laivas. Įgula spėjo evakuotis, dauguma jų pasiekė Chersono srities krantą.

„Krante rasti 9 įgulos nariai, Rusijos Federacijos piliečiai. Vienas asmuo, gimęs 1991 m. (kapitono vyresnysis padėjėjas), žuvo. Dar dviejų įgulos narių buvimo vieta lieka nežinoma“, – rašė V.Saldo.

Iš V.Saldo įrašo peršasi išvada, kad jokia gelbėjimo operacija nebuvo vykdoma, o jūreiviai gelbėjosi savo jėgomis. Tai gali rodyti itin staigų katastrofos pobūdį, kai neliko laiko net pasiųsti nelaimės signalo. Tuo pat metu kolaborantas nepatikslino, iš kur tiksliai plaukė laivas ir kas tapo avarijos priežastimi.

Verta pažymėti, kad Chersono sritis su Azovo jūra ribojasi tik santykinai nedideliame ruože šiaurės vakarinėje akvatorijos dalyje. Tai yra toli nuo pagrindinio laivų judėjimo maršruto tarp Kerčės sąsiaurio ir Rusijos uosto Rostove prie Dono. Artimiausias uostas, iš kurio teoriškai galėjo išplaukti laivas – okupuotas Geničeskas, nors vietos uostas anksčiau nesispecializavo būtent grūdų krova. Okupuoto Berdiansko uostas yra gerokai toliau.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį kartu su Turkijos užsienio reikalų ministru Hakanu Fidanu atvyko į Damaską, kur, pasak vieno aukšto rango pareigūno, ukrainiečių lyderis susitiks su Sirijos vadovu Ahmedu al-Sharaa.

Šis vizitas surengtas po V.Zelenskio šeštadienio kelionės į Turkiją ir, nepaisant karo Artimuosiuose Rytuose, praėjusią savaitę surengtos kelionės po Persijos įlankos šalis, kur jis siekė sudaryti saugumo susitarimus ir iškeisti ukrainietišką kovos su dronais patirtį bei technologijas į oro gynybos raketas.

V.Zelenskis socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad atvyko į Sirijos sostinę, ir pridūrė, kad „laukia svarbūs susitikimai“.

„Kiekviena tauta ir kiekvienas regionas nusipelno taikaus gyvenimo“, – pažymėjo jis.

Apie vizito detales informuotas aukšto rango pareigūnas sakė, kad darbotvarkėje numatyti, be kita ko, „šalių bendradarbiavimo“ ir „saugumo situacijos regione“ klausimai.

Sirijos oficialioji naujienų agentūra SANA paskelbė nuotraukas, kuriose matyti užsienio reikalų ministras Asaadas al-Shaibani, pasitinkantis V.Zelenskį ir H.Fidaną Damasko oro uosto perone.

Ukrainai, kuriai kasdien tenka atremti nuolatines Rusijos dronų ir raketų atakas, skubiai reikia JAV „Patriot“ oro gynybos šaudmenų ir šalis baiminasi, kad dėl karo Artimuosiuose Rytuose jų tiekimas gali sutrikti.

Todėl Kyjivas siekia pasinaudoti savo patirtimi kovojant su Rusijos dronais, panašiais į tuos, kuriuos naudoja Iranas atsakomiesiems išpuoliams Persijos įlankos šalyse.

Praėjusią savaitę V.Zelenskis apsilankė keliose Artimųjų Rytų šalyse ir pasirašė gynybos susitarimus su Kataru ir Saudo Arabija.

Per 14 metų trukusį Sirijos pilietinį karą Rusija buvo viena pagrindinių A.al-Sharaa pirmtako Basharo al-Assado, dabar gyvenančio tremtyje Maskvoje, sąjungininkų ir rėmė jo režimą oro smūgiais.

Tačiau naujasis Sirijos lyderis, kuris kadaise vadovavo sukilėliams prieš B.al-Assadą, regis, siekia palaikyti subalansuotus santykius su Maskva.

Sausį jis susitiko su prezidentu Vladimiru Putinu ir iki šiol nepaprašė Rusijos pasitraukti iš savo karinių bazių Sirijos teritorijoje.

AFP/ „Scanpix“/Volodymyras Zelenskis

Problema su rusais yra ta, kad jiems patinka kalbėti apie kompromisus, tačiau jie niekada jų nesiekia. Tai interviu AP pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Jie kalba tik ultimatumų kalba. Jie nori, kad mes pasitrauktume iš savo teritorijos, kurią kontroliuojame. Tačiau šis reikalavimas paaiškintinas milžiniškais jų nuostoliais. Jie mano, kad jei mes atsitrauksime, jie nebepraras šimtų tūkstančių žmonių“, – pažymėjo šalies vadovas.

Pasak jo, nepaisant to, kad tai yra tiesa, Ukraina negali atsitraukti, nes tai jai sukeltų milžinišką riziką.

„Rusija sustiprintų savo pozicijas Ukrainoje ir pradėtų ruoštis tolesnei okupacijai. Jie meluoja ir žaidžia savo žaidimus su prezidentu Trumpu. Esu šimtu procentų įsitikinęs, kad rusai nori mus visiškai okupuoti. Štai kodėl mums reikia juos sustabdyti, pasiekti ugnies nutraukimą, nustatyti patikimas saugumo garantijas, o tada visa tai perkelti į diplomatinę plokštumą“, – sakė V.Zelenskis.

„Reuters“/„Scanpix“/Vladimiras Putinas

Maskva ir toliau kelia Kyjivui ultimatumus, reikalaudama perduoti Donbasą ir kartu pareikšdama apie pasirengimą „operaciją baigti iki galo“ atsisakymo atveju. Tačiau reali situacija fronte neleidžia tikėtis, kad tokie grasinimai artimiausiu metu galėtų virsti tikrove, pažymi leidinys „Wiadomości Polskie“.

Nepaisant pareiškimų griežtumo, net ir pačioje Rusijoje jie vertinami nevienareikšmiškai. Tikėjimą greito ir plataus masto puolimo galimybe puoselėja tik patys radikaliausi propagandistai. Platesniame ekspertų ir visuomenės lauke stiprėja suvokimas, kad atotrūkis tarp oficialios retorikos ir realių karinių pajėgumų išlieka didelis, teigiama publikacijoje.

Rusijos propagandinė linija ir toliau grindžiama teiginiu, kad Ukrainai atsisakius išvesti kariuomenę iš Donbaso, Maskva pajėgi suorganizuoti puolimą, kuris nulemtų lūžį situacijoje. Tačiau net ir šios pozicijos šalininkai pripažįsta sisteminius ribojimus, įskaitant papildomos mobilizacijos poreikį bei egzistuojančias problemas valdant ir aprūpinant kariuomenę, rašo leidinys.

Panašia grasinimų praktika Rusijos vadovybė naudojosi ir anksčiau, kai griežti pareiškimai lydėdavo laikotarpius, reikalaujančius vidinės auditorijos konsolidacijos. Tokiais atvejais akcentas į išorės grėsmes tampa būdu valdyti visuomenės nuotaikas šalies viduje, pažymi medžiagos autorius.

Pasistūmėjimo tempai

Kaip praneša leidinys, rusų pasistūmėjimo tempai išlieka lėti ir yra lokalaus pobūdžio. Kovos veiksmai sutelkti atskiromis kryptimis, tuo metu didelė sąlyčio linijos dalis išlieka santykinai stabili.

Esant dabartiniam operacijų intensyvumui, užbrėžtų tikslų pasiekimas pareikalautų ilgo laiko. Sąlyčio linijos ilgis skaičiuojamas šimtais kilometrų, todėl turimais resursais neįmanoma užtikrinti tolygaus spaudimo visame Donbaso ruože. Dėl to rusų pastangos koncentruojamos tik atskiruose sektoriuose.

Rusų nuostoliai

Remiantis publikacija, esminiu faktoriumi išlieka nuostoliai. Vakarų struktūrų ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo apytikriais vertinimais, rusai kasdien netenka – žuvusiais, sužeistaisiais ar dingusiais be žinios – apie tūkstantį žmonių. Bendri nuostoliai per konflikto laikotarpį vertinami daugiau nei 1,2 milijono karių.

Kovos veiksmų taktika

Tokia situacija, kaip teigiama straipsnyje, didžia dalimi susijusi su naudojama kovos veiksmų taktika, kuri remiasi aktyviu pėstininkų pasitelkimu, remiamu artilerijos ir aviacijos.

Atakose dalyvauja įvairaus pasirengimo lygio daliniai, įskaitant mobilizuotuosius ir kontraktininkus – tai lemia didelį mūšių intensyvumą ir nuolatinę personalo rotaciją, tačiau pats puolimo efektyvumas išlieka ribotas.

Išlaidos gynybai ir saugumui

Finansinė pusė taip pat daro didelę įtaką kovos veiksmų intensyvumui. Išlaidos gynybai ir saugumui sudaro milžinišką Rusijos Federacijos valstybės biudžeto dalį, prie kurios prisideda ir netiesioginės karinės sąnaudos. Visa tai formuoja itin didelę biudžeto naštą, prilygstančią istoriškai didžiausioms karinėms išlaidoms.

Tuo pat metu pajamų bazė tebėra priklausoma nuo žaliavų eksporto, todėl ji yra jautri išorės ribojimams ir pasaulinių kainų svyravimams. Ilgainiui dabartinio išlaidų lygio palaikymas gali pareikalauti lėšų perskirstymo ekonomikos viduje arba skolos naštos didinimo, rašoma publikacijoje.

Mobilizacijos resursai

Atskiras ribojimas yra susijęs su žmogiškaisiais ištekliais. Rusijos valdžia vengia vykdyti naują plataus masto mobilizaciją, įvertindama galimas socialines pasekmes. Ankstesnę mobilizacijos kampaniją lydėjo išaugusi įtampa visuomenėje ir emigracijos procesai, o tai tapo atgrasymo faktoriumi vėl imtis panašių priemonių.

Vietoje to Rusija taiko sutartinės tarnybos modelį ir vykdo aktyvų verbavimą tarp įvairių gyventojų grupių – nuo bedarbių iki studentų ar valstybinių įstaigų darbuotojų. Kai kuriais atvejais pasirodo pranešimų apie įvairias spaudimo formas pasirašant kontraktus bei kitų šalių piliečių, siekiančių gauti leidimą gyventi Rusijoje, pritraukimą, rašo leidinys.

Visgi dabartiniai personalo papildymo tempai neleidžia kompensuoti nuostolių tokiu mastu, kokio reikėtų Rusijos diktatoriaus grasinimams įgyvendinti. Galiausiai Rusija pajėgi palaikyti esamą kovos veiksmų lygį, tačiau jos galimybės vykdyti stambią puolamąją operaciją be papildomų sprendimų yra ribotos, teigiama publikacijoje.

V. Zelenskis / Ukraine Presidency/Ukrainian Pre / ZUMAPRESS.com

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė susirūpinimą, kad užsitęsęs JAV ir Izraelio karas prieš Iraną gali dar labiau susilpninti amerikiečių paramą Ukrainai, ir siejo tai su besikeičiančiais Vašingtono pasauliniais prioritetais.

Kyjivas ypač nerimauja dėl itin reikalingų oro gynybos raketų „Patriot“ tiekimo mažėjimo.

Ukrainai žūtbūt reikia daugiau JAV gamybos oro gynybos sistemų „Patriot“, kurios padėtų atremti kasdienius Rusijos apšaudymus, vėlai šeštadienį Stambule duodamas išskirtinį interviu naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė V.Zelenskis.

Daugiau nei prieš ketverius metus prasidėjusi Rusijos didelio masto invazija į Ukrainą ir negailestingas miestų užnugaryje bombardavimas nusinešė tūkstančius civilių gyvybių. Rusija taip pat taikosi į Ukrainos energijos tiekimą, siekdama sutrikdyti naujai sukurtų ukrainiečių dronų bei raketų pramoninę gamybą ir palikti civilius be šildymo bei vandens.

„Turime pripažinti, kad šiandien nesame prioritetas, – sakė V.Zelenskis. – Todėl bijau, kad ilgas (Irano) karas mums reikš mažesnę paramą.“

Dėmesys Ukrainai blėsta

Paskutinės JAV tarpininkaujamos derybos tarp Maskvos ir Kyjivo pasiuntinių baigėsi vasarį be jokių proveržio ženklų. V.Zelenskis, kaltinantis Rusiją bandymu vilkinti derybas tęsiant invaziją, teigė, kad Ukraina palaiko ryšį su JAV derybininkais dėl galimo susitarimo užbaigti karą ir toliau reikalauja tvirtesnių saugumo garantijų.

Tačiau, pasak jo, net ir šios diskusijos atspindi platesnį dėmesio Ukrainai praradimą.

V.Zelenskis pabrėžė, kad didžiausią susirūpinimą jam kelia sistemos „Patriot“, kurios yra būtinos Rusijos balistinėms raketoms perimti, nes Ukraina vis dar neturi veiksmingos alternatyvos.

Šios JAV sistemos iš pat pradžių nebuvo pristatomos pakankamais kiekiais, sakė V.Zelenskis. Jo teigimu, jei karas su Iranu greitai nesibaigs, „paketas, kuris mums ir taip nėra labai didelis, manau, kasdien vis mažės ir mažės“.

„Todėl, žinoma, mes bijome“, – sakė jis.

Rusija teikia žvalgybinę informaciją Iranui

V.Zelenskis interviu taip pat sakė, kad Rusija suteikė Iranui palydovinės žvalgybos duomenų apie daugiau nei 50 Izraelio energetikos objektų.

Tai naujausias iš ukrainiečių teiginių, kad Rusija karinėmis priemonėmis remia Iraną.

„(Rusija) padeda Iranui rengti atakas. Tai civilinė infrastruktūra be jokios karinės paskirties“, – savo „Telegram“ kanale rašė V.Zelenskis, persakydamas savo komentarus iš šeštadienį duoto interviu.

„Tai primena (mums) gyvenimą Ukrainoje bombarduojant Rusijai, kai jie taikosi į mūsų elektros tinklus ar vandentiekio sistemas“, – sakė ukrainiečių prezidentas.

Aleksandras Vučičius / MISKOV/BETAPHOTO/SIPA / MISKOV/BETAPHOTO/SIPA

Serbijos kariuomenė ir policija sekmadienį rado dvi kuprines su sprogmenimis netoli dujotiekio, vedančio į Vengriją, paskelbė Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius, o Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas dėl šio pranešimo sušaukė skubų Gynybos tarybos posėdį.

Kuprinės, kuriose buvo „du dideli sprogmenų paketai su sprogdikliais“, rastos Kanižoje, Šiaurės Serbijoje, „už kelių šimtų metrų nuo dujotiekio“, sakė A.Vučičius.

Minimas dujotiekis „Balkan Stream“ yra „TurkStream“ dujotiekio, kuriuo rusiškos dujos tiekiamos Serbijai ir Vengrijai, tęsinys.

A.Vučičius teigė pranešęs V.Orbanui „apie pradinius mūsų kariuomenės ir policijos pareigūnų tyrimo rezultatus dėl grėsmės ypatingos svarbos dujų infrastruktūrai“.

V.Orbanas šį dujotiekį pavadino „ypatingos svarbos dujų infrastruktūros“ dalimi ir pareiškė, kad sekmadienio popietę sušauks Vengrijos nacionalinės gynybos tarybos posėdį.

Išsamesnės informacijos apie galimus motyvus nepateikta, tačiau A.Vučičius užsiminė apie „tam tikrus pėdsakus“, kurių jis kol kas esą negalįs aptarinėti.

„Mūsų žvalgybos tarnybos atliko gerą darbą“, – pareiškė jis.

Pasak A.Vučičiaus, sprogmenys galėjo „sukelti pavojų daugeliui gyvybių“ ir padaryti didelę žalą dujotiekiui.

Serbija, kandidatė į Europos Sąjungos (ES) nares, yra labai priklausoma nuo rusiškų dujų ir kasdien importuoja apie 6 mln. kubinių metrų už maždaug pusę rinkos kainos.

Vengrija taip pat yra priklausoma nuo Rusijos naftos ir dujų importo.

V.Orbanas pastarosiomis savaitėmis ne kartą apkaltino Ukrainą tyčia vilkinant kito, per Ukrainą nutiesto naftotiekio remontą po pažeidimų, dėl kurių sutriko rusiškos naftos tiekimas Vengrijai ir Slovakijai.

Dėl nesutarimų dėl naftotiekio V.Orbanas yra blokavęs ES sprendimą dėl 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai.

Vengrijos opozicijos atstovai ir daugelis jo kolegų Europos Sąjungoje priekaištauja V.Orbanui, kad jis išpučia naftotiekio problemą, siekdamas sustiprinti savo kampaniją prieš kitą savaitę vyksiančius rinkimus, nes jo partija atsilieka apklausose.