Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Putinas to nematė ilgai: kodėl rusams nebelaiko kantrybė
16:50
Faktas yra faktas: Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas nebėra toks populiarus kaip anksčiau, skelbia Laisvės radijas.
Kaip galimas to priežastis straipsnio autoriai įvardijo valstybės reguliuojamus mobiliojo interneto sutrikimus, spėjusius sutrikdyti milijonų rusų gyvenimą, visų pirma Maskvoje. Spėjama, kad prie to galėjo prisidėti ir Ukrainos dronų atakos, dėl kurių buvo sutrikdyti rusų skrydžiai ir ženkliai sumažėjo Rusijos naftos eksportas Baltijos jūroje.
Žurnalistai paminėjo ir masinį užkrėstų gyvulių skerdimą, kuris sukėlė Sibiro ūkininkų pasipiktinimą ir nedidelius protestus. Galiausiai, kaip pastebi autoriai, pagrindinė to priežastis – karas Ukrainoje. Nepaisant Kremliaus pažadų greitai jį laimėti, jis tęsiasi jau penktus metus, o Ukrainos pajėgos Rusijos armiją įstūmė į aklavietę. Rusijos nuostoliai kare jau viršija 1,2 mln. žuvusiųjų ir sužeistųjų.
Kaip rašo Laisvės radijas, pastarosiomis savaitėmis atlikta nemažai viešosios nuomonės apklausų, įskaitant dvi, kurias atliko su valstybe susijusios apklausų bendrovės. Jos parodė, kad parama V.Putinui sumažėjo.
FOM, kurios pagrindinis užsakovas yra prezidento administracija, užfiksavo mažiausią visuomenės pasitikėjimą V.Putinu nuo 2022 m. rugsėjo mėn.
Reitingų kritimas nereiškia, kad Kremlių ištiko politinė krizė. V.Putinas tebėra laikomas neprilygstamu šalies vadovu. Kremliaus pareigūnai – visų pirma prezidento administracija – ne vienerius metus dangstė rinkimų procesus, siekdami sukurti įspūdį, kad rusai turi realią galimybę patys rinkti savo lyderius, ką priimtina vadinti „valdoma demokratija“.
„Tai nėra naudinga Kremliui“
Tačiau Kremliaus pareigūnai jautriai reaguoja į viešosios nuomonės pokyčius, pažymėjo ekspertai, ir dabartinius pokyčius administracijos pareigūnai, kuriems pavesta valdyti politinę sistemą, kruopščiai analizuoja.
„Tai verta dėmesio, be to, tai patvirtina įvairūs kiti „įvykiai ir incidentai“, – nurodė Londono Karališkojo koledžo Rusijos instituto direktorė Gulnaz Sharafutdinova, atkreipdama dėmesį į neseniai įvykusį atvejį, susijusį su prokremlišku advokatu, kuris, susipykęs su V.Putinu, atsidūrė psichiatrinėje ligoninėje.
Pasak jos, palaikymo smukimą galima paaiškinti keliais veiksniais: Ukrainos bepiločių orlaivių keliamais neramumais, žinučių siuntimo, pavyzdžiui, „Telegram“, „WhatsApp“ ir interneto, trikdžiais, neišsipildžiusiais lūkesčiais ir neįvykdytais pažadais, susijusiais su JAV remiamomis taikos derybomis dėl Ukrainos, bendru nuovargiu nuo užsitęsusio karo, kuris ėmė vis pastebimiau veikti ekonomiką.
„Tai nereiškia, kad ruošiamasi revoliucijai, tačiau didėjanti įtampa nėra naudinga Kremliui“, – pabrėžė ji.
„Kol kas neturime pakankamai duomenų, kad galėtume susieti konkrečius socialinius procesus konkrečiose socialinėse grupėse su šia mažėjimo tendencija, – įvertino Konstantinas Gaazė, Tel Avive gyvenantis sociologas ir buvęs Rusijos vyriausybės patarėjas. – Kas konkrečiai yra pavargęs, nusivylęs ar piktas?“
„Matėme didelių intervencijų į kasdienį gyvenimą – interneto išjungimą ir apribojimus, – bet taip pat matome ir ilgesnio laikotarpio tendenciją, – tęsė jis. – Karas vis giliau skverbiasi į Europos Rusijos širdį. Dronai, smūgiai naftos perdirbimo gamykloms ir panašiai. Šie dalykai ilgainiui kaupiasi.“
„Tobula audra“
Praėjusį mėnesį Levados centro, vieno iš paskutiniųjų Rusijoje likusių nepriklausomų apklausų organizatorių, paskelbta apklausa parodė, kad pastebimai padaugėjo rusų, susiduriančių su interneto problemomis, ir vis daugiau jų teigė esantys nepatenkinti valdžios institucijų veiksmais, kuriais siekiama apriboti „Telegram“ ir „WhatsApp“ veikimą.
Tuo tarpu vasario pradžioje keliuose Sibiro regionuose veterinarijos institucijos nurodė paskelbti karantiną ir nužudyti dešimtis tūkstančių karvių bei kitų gyvulių, nurodydamos pasiutligę ir kitą labai užkrečiamą bakterinę ligą. Ūkininkai skundėsi, kad tai yra perteklinis veiksmas, atimantis pragyvenimo šaltinius skurdžiuose miestuose ir kaimuose. Kai kurie skundėsi, kad už sunaikintus gyvulius mokamos kompensacijos yra nepakankamos.
Keletas jų net protestavo Maskvos Raudonojoje aikštėje – šiais laikais tai retas politinis veiksmas.
Rusijos ekonomika taip pat smarkiai lėtėja po kelerius metus trukusio spartaus augimo, kurį skatino vyriausybės karinės išlaidos. Infliacija padidino kainas ir paskatino smarkiai padidinti palūkanų normas. Tuo tarpu šalies gyventojų darbo užmokestis nekinta.
Laisvės radijas priminė, kad, FOM apklausų duomenimis, paskutinį kartą V.Putino palankumo reitingai smarkiai smuko žemyn 2022 m. rugsėjį, t.y. praėjus septyniems mėnesiams nuo karo pradžios.
Tuomet Kremlius suprato, kad karas greitai nesibaigs – kai kas prognozavo, kad Rusija Ukrainą pavergs per kelias dienas ar savaites. V.Putinas įsakė surengti didelio masto mobilizaciją, sukrėtusią Rusijos visuomenę ir paskatinusią šimtų tūkstančių žmonių išvykimą iš šalies.
„Kas nutiko dabar? Prasidėjo tobula audra“, – sakė sociologė ir viešosios nuomonės rinkodaros specialistė Jelena Koneva, komentare, kurį paskelbė „Maskvos balsas“, žinoma radijo stotis.
„Šiuo metu ši milžiniška sniego krūva, vadinama „parama Putinui“, pradeda tirpti. Ji nesugrius iš karto; ji tirpsta, tirpsta ir tirpsta“, – teigė ji. – Tai laipsniškas, tikrai reikšmingas pokytis. Tai pirmas ženklas, ir jis negali būti uužkardytas tolesnėmis represijomis – tam yra per daug priežasčių.“
Putinas paskelbė apie Velykų paliaubas Ukrainoje
22:25 Atnaujinta 23:01
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė paliaubas su Ukraina stačiatikių Velykų švenčių laikotarpiu, ketvirtadienį pranešė Kremlius po to, kai Kyjivas taip pat pasiūlė sustabdyti karo veiksmus.
Dėl karo Artimuosiuose Rytuose įstrigus deryboms dėl jau penktus metus besitęsiančio konflikto užbaigimo, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę pareiškė, kad per JAV perdavė pasiūlymą dėl šventinių paliaubų.
„Aukščiausiojo vado (...) V.V.Putino sprendimu, atsižvelgiant į artėjančias stačiatikių Velykas (Kristaus prisikėlimą), skelbiamos paliaubos nuo 2026 metų balandžio 11 dienos 16 val. (Maskvos ir Lietuvos laiku) iki balandžio 12 dienos pabaigos“, – teigiama Kremliaus pranešime.
Generalinis štabas „gavo nurodymą šiuo laikotarpiu nutraukti kovines operacijas visomis kryptimis“, pareiškė Kremlius ir pridūrė, kad pajėgos yra pasirengusios „atsakyti į bet kokias galimas priešo provokacijas“.
„Darome prielaidą, kad Ukrainos pusė paseks Rusijos Federacijos pavyzdžiu“, – rašoma Kremliaus pranešime.
Ukrainiečių lyderis anksčiau buvo sakęs, kad Kyjivas yra pasirengęs paliauboms per Velykų šventes, tačiau Kremlius tuomet teigė, kad jokių pasiūlymų nėra gavęs.
Praėjusios savaitės pradžioje jis sakė, kad Ukraina yra pasirengusi bet kokio pobūdžio ugnies nutraukimui – „visiškam ar susijusiam su energetika“.
„Be to, esame pasirengę nutraukti ugnį Velykų švenčių laikotarpiu (...). Esame pasirengę bet kokiems kompromisams, išskyrus tuos, kurie keltų grėsmę mūsų orumui ir suverenumui“, – tuomet pridūrė V.Zelenskis.
Stačiatikių Velykos Ukrainoje ir Rusijoje šiemet bus švenčiamos balandžio 12-ąją.
Kremlius anksčiau sakė, jog nematė „aiškiai suformuluotų“ Ukrainos pasiūlymų dėl Velykų paliaubų.
Rusija yra ne kartą atmetusi paliaubų Ukrainoje pasiūlymus, teigdama, kad vietoj to siekia galutinio taikos susitarimo.
Infliacija Ukrainoje įgauna pagreitį: kurios prekės ir paslaugos pabrango labiausiai
22:02
Vartotojų rinkos infliacija Ukrainoje 2026 m. kovą pagreitėjo iki 1,7 proc. (palyginti su 1 proc. praėjusį mėnesį). Metinė vartotojų infliacija siekė 7,9 proc., pranešama Valstybinės statistikos tarnybos portale.
Taigi, kovą maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos pakilo 1,3 proc. Labiausiai (7,7 proc.) pabrango kiaušiniai.
Nuo 0,8 iki 4,8 proc. augo grūdų perdirbimo produktų, saulėgrąžų aliejaus, vaisių, duonos, žuvies ir jos produktų, jautienos, daržovių, nealkoholinių gėrimų bei lašinių kainos. Tuo pačiu metu nuo 0,1 iki 1 proc. atpigo cukrus, makaronai, ryžiai, kiauliena, paukštiena ir sviestas.
Pažymima, kad alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių kainos padidėjo 1,1 proc., o tai susiję su tabako gaminių pabrangimu 1,3 proc.
Taip pat pabrango drabužiai ir avalynė. Drabužiai pabrango 12 proc., o avalynė – 11,8 proc.
Be to, transporto kainos pakilo 6,4 proc. Daugiausia tam įtakos turėjo degalų ir tepalų pabrangimas (13,2 proc.) bei kelionių geležinkelio ir automobilių keleiviniu transportu kainų augimas – atitinkamai 8,2 proc. ir 6 proc.
Ryšių srityje kainos augo 2,5 proc. Konkrečiai mobiliojo ryšio tarifai padidėjo 3,8 proc.
Budanovas: kitose derybose su Rusija išgirsime daug naujo
21:43
Smūgiai Rusijos naftos terminalams daro įtaką taikos derybų eigai. Ukraina kitose derybose tikriausiai išgirs „daug naujo“ iš rusų. Tai pareiškė Ukrainos Prezidento biuro vadovas Kyryla Budanovas Vietos ir regionų valdžios institucijų kongreso metu, rašo „Ukrinform“.
„Jie (smūgiai Rusijos Federacijos naftos terminalams, – red.) tikrai daro įtaką. Tai ir taip akivaizdu“, – sakė K.Budanovas.
Pasak K.Budanovo, Rusijos pozicijos pasikeitimas dėl šių smūgių įtakos yra diskusijų klausimas.
„Manau, kad kitose derybose su jais išgirsime daug naujo. Bet kuriuo atveju tai gerokai sustiprina mūsų poziciją ir neleidžia jai, kaip sakoma, būti silpnai. Turime daryti viską, kad sustiprintume savo pergalingą poziciją. Ir bet kokios priemonės šiam tikslui pasiekti yra pateisinamos ir teisingos“, – pabrėžė K.Budanovas.
Artėjant rinkimams Vengrijoje, Volodymyras Zelenskis susitiko su vengrų mažuma
20:55
Likus kelioms dienoms iki parlamento rinkimų Vengrijoje – labiausiai Rusijai palankioje Europos Sąjungos (ES) šalyje, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį aplankė vengrų mažumą Vakarų Ukrainoje.
Artėjantys parlamento rinkimai kelia iššūkį jau 16 metų valdančiam ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui, kuris ne kartą keitėsi kandžiomis replikomis su V.Zelenskiu ir yra blokavęs ir ES lėšas Ukrainai, ir Kyjivo paraišką prisijungti prie 27 valstybių bloko.
Ukrainoje gyvena nedidelė vengrų mažuma ir dauguma jos atstovų gyvena vakariniame Užkarpatės regione bei turi dvigubą pilietybę.
Pasak vietos valdžios institucijų, nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metais daugelis etninių vengrų paliko Ukrainą.
„Šiandien pagyriau mūsų vengrų bendruomenę už pagalbą gynybos srityje“, – po vizito Užkarpatės regione, kuris ribojasi su Vengrija ir Slovakija, socialiniuose tinkluose parašė V.Zelenskis.
„Visos mūsų bendruomenės – ypač vengrų – padeda perkeltiesiems asmenims ir persikėlusioms įmonėms“, – pažymėjo jis.
Kitame įraše socialiniuose tinkluose V.Zelenskis pranešė, kad Ukraina pradėjo naudoti savo lėšas, kad atstatytų per Rusijos smūgius apgadintas elektrines ir įrengtų naujus oro gynybos įrenginius, nes siekia, kad Rusija per savo bombardavimo kampaniją kitą žiemą negalėtų sunaikinti šalies energetikos infrastruktūros.
„Kol kas kliaujamės vidiniais ištekliais, bet dirbame su savo partneriais, kad atblokuotume šį svarbų paramos paketą“, – parašė V.Zelenskis ir pridūrė: „Negalima švaistyti laiko.“
Vengrija blokuoja 90 mlrd. eurų vertės ES paskolų Kyjivui paketą, o tai užkrauna milžinišką naštą Ukrainos finansams tuo metu, kai šalis kovoja su Rusijos invazija.
Vengrija – viena iš nedaugelio ES šalių, vis dar perkančių rusišką iškastinį kurą – yra davusi suprasti, kad blokuos paskolos suteikimą, kol Ukraina vėl leis transportuoti rusišką naftą šalies teritorija nutiestu naftotiekiu „Družba“.
Šis naftotiekis uždarytas nuo sausio, kai Ukraina pranešė, kad jis buvo apgadintas per Rusijos dronų ataką.
Čekijos prezidentas: Trumpas NATO autoriteto menkinimui padarė daugiau nei Putinas
20:12
Čekijos prezidentas Petras Pavelas neigiamai įvertino Baltųjų rūmų vadovo Donaldo Trumpo žodinius išpuolius prieš sąjungininkus Europoje ir Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO), praneša „Seznam Zprávy“.
Čekijos prezidentas įvertino žalą, kurią NATO padarė JAV ir Rusijos prezidentai.
„Per pastarąsias kelias savaites Trumpas NATO autoriteto menkinimui padarė daugiau, nei pavyko Vladimirui Putinui per daugelį metų“, – sakė P.Pavelas.
Čekijos prezidentas leidiniui pranešė, kad pagal savo konstitucinį statusą liepos pradžioje ketina vadovauti Čekijos delegacijai NATO viršūnių susitikime Ankaroje.
Straipsnyje pažymima, kad vyriausybės atstovai anksčiau jau paskelbė nesitikintys prezidento dalyvavimo viršūnių susitikime ir kad Čekijai Ankaroje atstovaus tik ministras pirmininkas Andrejus Babišas, gynybos ministras Jaromíras Zūna ir užsienio reikalų ministras Petras Macinka.
„Užsienio reikalų ministras negali nuspręsti, ar prezidentas važiuos į valstybių vadovų susitikimą, ar ne. Jis tik įformina šį sprendimą. Vyriausybė priima žiniai prezidento sprendimą ir padarys viską, kad jis galėtų važiuoti“, – pažymėjo P.Pavelas.
Jis pridūrė, kad būtent todėl laišku informavo premjerą A.Babišą apie savo sprendimą vykti delegacijos priešakyje.
„Tikiuosi, kad ponas ministras supras, koks yra jo konstitucinis vaidmuo, ir įvykdys tai, ką jam pasakys ministras pirmininkas“, – pabrėžė Čekijos prezidentas.
Zelenskis: rusai iki balandžio pabaigos nori okupuoti Kostiantynivką ir Družkivką
19:39
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė apie naujus terminus, kuriuos Rusijos okupantai užsibrėžė didžiųjų Donecko srities miestų okupacijai. Kaip praneša UNIAN korespondentas, Ukrainos valstybės vadovas tai pasakė bendraudamas su žurnalistais Užkarpatėje.
„Pokrovskas, Kostiantynivka, Družkivka – visą šią kryptį jie nori [užimti] iki balandžio pabaigos... Tai neįmanoma. Šiai dienai jie tam neturi jėgų. Todėl čia nėra ką aptarinėti. Jie nukelia šį tikslą, tačiau jis išlieka nepakitęs“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Prezidento teigimu, skiriasi tik rusų požiūriai ir terminai dėl šių miestų aglomeracijų okupacijos.
„Jėgų jie tam turi nepakankamai“, – pridūrė V.Zelenskis.
Taip pat jis pažymėjo, kad okupantai patiria didelių nuostolių mūšiuose fronte.
Pasak V.Zelenskio, Pokrovsko kryptimi yra labai sunku, tačiau Gynybos pajėgos laikosi savo linijose. Jis taip pat priminė, kad Ukrainai reikia stiprių saugumo garantijų, kurių šiuo metu tiesiog nėra.
Zelenskis piktai atšovė dėl „Družbos“: „Nenoriu, kad Rusija užsidirbtų pinigų“
17:08
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad Rusijos naftos tranzito į Ukrainą klausimas yra ne ekonominis, o esminis dėl karo. Taip jis atsakė į žurnalisto klausimą per Regionų tarybų suvažiavimą.
Anot jo, Ukraina nenori suteikti Rusijai galimybės pasipelnyti iš bet kokių išteklių, tačiau supranta, kad turi atsižvelgti į tarptautinius susitarimus.
„Sakiau, kad nenoriu, jog Ukraina suteiktų Rusijai galimybę pasipelnyti iš bet kokių išteklių. Mes paprasčiausiai kariaujame. Tai asmeninis klausimas, o ne energetikos klausimas. Tai mūsų prioritetinis klausimas“, – pabrėžė prezidentas.
V.Zelenskis pripažino, kad padėtį apsunkino Vengrijos lėšų blokavimas, kurį ji priskyrė naftotiekio „Družba“ eksploatavimui. Pasak jo, Europos Sąjunga siūlo kompromisą: Ukraina atlieka remonto darbus, o po to finansavimas turėtų būti atblokuotas.
Jis taip pat pažymėjo, kad šiuo maršrutu transportuojamos naftos kiekis nedaro didelės įtakos pasaulinėms kainoms. Atvirkščiai, pagrindinis veiksnys yra pasaulinė energetikos krizė, o ne konkretus tiekimas per Ukrainą.
V.Zelenskis nurodė, kad Ukraina neblokuoja naftos tiekimo Vengrijai ir Slovakijai – pasak jo, reikiamas kiekis yra, ypač Kroatijos uostuose.
„Kalbant apie kiekius, turėjau specialų susitikimą su Kroatijos ministru pirmininku, ir jis visus Vengrijai ir Slovakijai skirtus kiekius turi uostuose. Vadinasi, nėra jokio pagrindo kaltinti mus, kad ką nors blokuojame“, – aiškino jis.
Prezidentas taip pat piktai sureagavo į kaltinimus dėl žalos „Družbos“ infrastruktūrai, pabrėždamas, kad žala padaryta dėl Rusijos atakų. Nepaisant to, V.Zelenskis patikino, kad Ukraina vykdys savo įsipareigojimus.
Vengrija užblokavo 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai. Užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto sakė, kad Budapeštas neatšauks savo veto, kol nebus atkurtas rusiškos naftos tranzitas į Europą naftotiekiu „Družba“, kuris buvo pažeistas dėl Rusijos smūgių.
Po to prezidentas V.Zelenskis pareiškė, kad naftotiekio „Družba“ atidarymas turėtų tokį patį poveikį kaip sankcijų Rusijai sušvelninimas arba panaikinimas.
Rusijos policija surengė reidą nepriklausomo leidinio „Novaja gazeta“ redakcijoje
16:14
Rusijos teisėsaugos pareigūnai ketvirtadienį atliko kratą nepriklausomos žiniasklaidos priemonės „Novaja gazeta“ biuruose, pranešė naujienų svetainė.
„Novaja Gazeta“ daugelį metų buvo pirmaujanti nepriklausoma tiriamoji Rusijos žiniasklaidos priemonė ir buvo smarkiai valdžios puolama dėl kritiškų pranešimų apie žmogaus teisių pažeidimus ir savo tyrimų.
„Apie 12 val. vietos (ir Lietuvos) laiku kaukes dėvintys saugumo pareigūnai pradėjo tyrimo veiksmus „Novaja gazeta“ redakcijos patalpose“, – socialiniuose tinkluose pranešė leidinys.
„Mes nežinome priežasties. Leidinio teisininkai neįleidžiami į biurą, kuriame taip pat yra kai kurie darbuotojai“, – nurodė jis.
Naujienų agentūros AFP žurnalistas Maskvoje matė du Rusijos tyrimų komiteto mikroautobusus, pastatytus kieme prie biurų, ir darbuotojus, stovinčius pastato fojė.
2021 metais tuometinis laikraščio vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas laimėjo Nobelio taikos premiją už „pastangas ginti saviraiškos laisvę“ vadovaujant leidiniui.
Anksčiau – žudė žurnalistus
Keletas „Novaja Gazeta“ žurnalistų buvo nužudyti, o šios žmogžudystės plačiai laikomos kerštu.
Tarp jų yra Ana Politkovskaja, kuri daugelį metų tyrė įtarimus dėl Rusijos kariuomenės piktnaudžiavimo karinių kampanijų Čečėnijoje metu.
Ji buvo rasta negyva savo daugiabutyje per prezidento Vladimiro Putino gimtadienį 2006 metų spalį.
„Novaja Gazeta“ sustabdė veiklą 2022 metų kovo pabaigoje, neilgai trukus po to, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą. Kai kurie žurnalistai išvyko iš šalies ir pradėjo leisti „Novaja Gazeta Evropa“. Likusieji Rusijoje pradėjo leisti spausdintą žurnalą.
Žiniasklaida: Trumpas greičiausiai pratęs sankcijų sušvelninimo terminą Rusijai
16:07
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija šią savaitę greičiausiai pratęs sankcijų Rusijos naftai atšaukimą, o tai gali paskatinti panašų žingsnį Irano energetikos srityje, skelbia naujienų portalas „Semafor“, remdamasis buvusiais JAV iždo departamento ir Valstybės departamento darbuotojais.
Kovo mėnesį JAV Iždo departamentas leido parduoti sankcijonuotą rusišką ir iranietišką naftą, kuri jau buvo jūroje esančiuose tanklaiviuose atitinkamai iki balandžio 11 ir 19 d.
Praėjus beveik mėnesiui, ekspertai teigia, kad nėra nieko, kas leistų manyti, jog šie žingsniai turėjo reikšmingos įtakos kainų mažėjimui, išskyrus tai, kad tai kuriam laikui nuramino investuotojus.
Pirkėjų rato išplėtimas leido Maskvai ir Teheranui nustatyti aukštesnes naftos kainas, o Rusija kartais papildomai uždirbdavo 150 mln. dolerių per dieną.
Tuo tarpu didžioji dalis Irano naftos jau keliavo į Kiniją, pažymėjo straipsnio autorius.
Keletas buvusių sankcijų pareigūnų leidiniui pripažino, kad JAV prezidento administracija greičiausiai pratęs išimtį rusiškai naftai, o tai atvertų duris pratęsti išimčių taikymą Irano naftai.
Abu šie žingsniai būtų dar vienas įrodymas, kad antrosios D.Trumpo kadencijos metu sankcijos pakeitė savo pobūdį. Iš pagrindinės ekonominio spaudimo priemonės jos virto atsitiktine priemone rinkoms išjudinti, atkreipė dėmesį „Semafor“.
Straipsnyje taip pat pateikiamas „Chokepoints“ autoriaus Edwardo Fishmano, dirbusio sankcijų klausimais Valstybės departamente ir Iždo departamente valdant prezidentui Barakui Obamai, komentaras.
Ekspertas pažymėjo, kad „sunku įsivaizduoti pasaulį, kuriame Trumpo administracija vėl pradės griežtinti Rusijos naftos kontrolę“. Bent jau, jo vertinimu, iki JAV vidurio kadencijos rinkimų tai neįvyks.
Kovo 10 d. vakare JAV prezidentas D.Trumpas pareiškė, kad jo administracija „panaikins tam tikras su nafta susijusias sankcijas, kad sumažintų kainas“. Baltųjų rūmų vadovas nenurodė, kokios sankcijos bus panaikintos.
Po kelių dienų JAV išdavė ribotą licenciją, leidžiančią šalims pirkti dalį jūroje jau esančios rusiškos naftos ir naftos produktų. Licencija, paskelbta JAV Iždo departamento interneto svetainėje, taikoma tik rusiškai naftai ar naftos produktams, pakrautiems į laivus iki kovo 12 d., ir leidžia tokius krovinius gabenti iki balandžio 11 d.
Virš Baltijos jūros Lenkijos naikintuvai perėmė Rusijos žvalgybinį lėktuvą
15:35
Virš Baltijos jūros Lenkijos naikintuvai F-16 perėmė Rusijos žvalgybinį lėktuvą, skridusį su išjungtu atsakikliu ir be užregistruoto skrydžio plano, pranešė kariškiai.
Ketvirtadienį socialiniame tinkle „X“ paskelbtame pranešime Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė (DORSZ) nurodė, kad Rusijos orlaivis Il-20 vykdė žvalgybinę misiją tarptautinėje oro erdvėje, tačiau nebuvo pateikęs skrydžio plano ir nesiuntė atpažinimo signalų.
Vadovybė pridūrė, kad Lenkijos oro erdvė nebuvo pažeista.
Pasak DORSZ, tokie perėmimo veiksmai „nėra jėgos demonstravimas“, o įprasta ir būtina priemonė siekiant išlaikyti šalies oro erdvės kontrolę.
„Jų tikslas – greitas objektų, kurie neatsako į skrydžių vadovų iškvietimus, skrenda be reikiamo skrydžio plano arba nesilaiko galiojančių taisyklių, atpažinimas“, – priduriama pranešime.
