Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Pirmasis Magyaro kirtis Ukrainai: tai – neįmanoma
16:55 Atnaujinta 17:28
Vengrijos parlamento rinkimuose triumfavęs Peteris Magyaras pirmadienį pareiškė, kad nepritaria paspartintam su Rusija kariaujančios Ukrainos įstojimui į Europos Sąjungą (ES).
„Visų pirma, kalbame apie kariaujančią šalį; Europos Sąjungai priimti kariaujančią šalį yra visiškai neįmanoma“, – žurnalistams sakė jis.
„Visiškai absurdiška, kad į Europos Sąjungą būtų priimta šalis, kurioje vyksta karas. Neįmanoma net vesti realių derybų dėl visų stojimo dalių. Todėl manau, kad šiuo metu tai nėra aktualu, tačiau matau, kad šia kryptimi yra žengiami žingsniai“, – kalbėjo P.Magyaras.
Būsimasis premjeras pridūrė, kad bendravo su keliais politikais ir jie teigia, kad didžioji dauguma valstybių narių nelaiko Ukrainos įstojimo pagal pagreitintą procedūrą galimu scenarijumi.
Pasak jo, jie sutinka, kad visos potencialios kandidatės į ES nares turėtų pereiti tą pačią procedūrą – visus derybų etapus, aptariant kiekvieną klausimą.
„Ir mes pareiškėme, kad, jei derybos su Ukraina bus baigtos, Vengrija surengs referendumą dėl to, ar Ukraina turėtų būti priimta į Europos Sąjungą. Bet nemanau, kad tai įvyks artimiausiu metu, ir nemanau, kad tai įvyks per artimiausius 10 metų“, – rėžė jis.
P.Magyaras taip pat užsiminė apie vyriausybės politiką Ukrainos atžvilgiu, rašo vengrų portalas HVG. Jis atkreipė dėmesį, kad Ukrainoje gyvena daug vengrų ir kad ten yra istorinių vengrų miestų.
„Mūsų pagrindinis interesas – išspręsti ginčytinus klausimus“, – nurodė P.Magyaras.
Analitikai nubraižė juodąjį scenarijų: Rusija galėtų priversti Baltijos šalis kapituliuoti per 90 dienų
22:34
Rusija pajėgi priversti Lietuvą kapituliuoti vos per 90 dienų net neįvedusi savo kariuomenės į šalies teritoriją.
Apie tai rašo leidinys „Defense News“, remdamasis nauja Vilniuje įsikūrusio analitinio centro „Baltic Defense Initiative“ atlikta studija. Potencialaus užpuolimo modeliavimo tikslas buvo nustatyti Lietuvos gynybos sistemos spragas ir jas kuo skubiau pašalinti.
Eksperimento metu buvo modeliuojami įvykiai, kurie klostosi praėjus beveik dvejiems metams, Europoje sustiprėjus dešiniosioms antieuropietiškoms jėgoms, o JAV įsitraukus į užsitęsusį karą su Iranu. Pagal šį scenarijų, 2027 m. gruodį Prancūzijos prezidente tapusi Marine Le Pen išveda šalį iš NATO „branduolinio skėčio“ mechanizmo, taip faktiškai nutraukdama susitarimus dėl branduolinio atgrasymo kartu su Didžiąja Britanija.
Tuo metu JAV, pagal autorių sumanymą, būtų išsekusios dėl karo su Iranu ir išeikvojusios ginkluotės atsargas. Tokiomis sąlygomis Rusija suduotų masinį smūgį Lietuvai: pirmiausia hipergarsinėmis raketomis į valdžios institucijas, o vėliau – per 60 dienų panaudodama daugiau nei 170 tūkstančių „Shahed“ tipo dronų kamikadzių.
Dėl šių veiksmų šalies sostinė Vilnius patirtų didžiulius sugriovimus – būtų sunaikinti tiltai, elektrinės, ligoninės ir vandentiekio objektai.
90-ąją dieną Maskva pateiktų ultimatumą: Baltijos šalys privalo sutikti su okupacija, priešingu atveju kitais taikiniais taps Ryga ir Talinas.
Ekspertai ir pareigūnai tokio scenarijaus tikimybę vertina nevienareikšmiškai. Rytų Europos šalys pastaraisiais metais aktyviai didina išlaidas gynybai, kad karo atveju taptų rimta kliūtimi potencialiam agresoriui. Pavyzdžiui, Estijos žvalgyba anksčiau teigė, kad Rusija vargu ar užpuls NATO šalis per artimiausius dvejus metus – iš dalies dėl stiprinamų Europos gynybinių pajėgumų.
Ką atskleidė eksperimentas?
„Baltic Defense Initiative“ įkūrėjas Thiebault Devergranne'as atkreipė dėmesį į silpnąją Lietuvos Konstitucijos vietą. Pasak jo, joje nėra numatyta aiški valdžios perdavimo procedūra tuo atveju, jei prezidentas ir Seimo pirmininkas vienu metu taptų neveiksnūs.
Tokioje situacijoje gali kilti neaiškumų, kas turėtų eiti vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado pareigas. Tyrėjas įsitikinęs, kad šią spragą būtina pašalinti.
Iš viso analitinis centras parengė daugiau nei 200 pasiūlymų, kaip sustiprinti Lietuvos gynybą, remiantis Prancūzijos atgrasymo modeliu, suformuotu po Antrojo pasaulinio karo.
Autoriai pabrėžia, kad scenarijus buvo sudarytas remiantis realiomis šiuolaikinės ginkluotės charakteristikomis, jos gamybos tempais ir aktualiomis politinėmis tendencijomis. Pagrindinis tikslas – ne prognozė, o įspėjimas: laiku nustatyti silpnas vietas ir pasirengti galimoms grėsmėms.
To dar nebuvo: pirmą kartą rusų pozicijas užėmė dronų remiami Ukrainos robotai
20:59
Pirmą kartą Rusijos ir Ukrainos karo istorijoje priešo pozicija buvo užimta pasitelkiant išskirtinai tik bepilotes platformas – antžeminius robotizuotus kompleksus (ARK) ir dronus.
Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis pažymėjo, kad „ateitis jau fronte, ir ją kuria Ukraina“.
„Pirmą kartą šio karo istorijoje priešo pozicija buvo užimta naudojant tik bepilotes platformas – ARK ir dronus. Okupantai pasidavė į nelaisvę, o ši operacija buvo įvykdyta be pėstininkų dalyvavimo ir be jokių nuostolių iš mūsų pusės“, – pabrėžė Ukrainos vadovas.
Prezidentas pridūrė, kad ukrainiečių sukurti robotizuoti kompleksai „Ratel“, „Termit“, „Ardal“, „Rys“, „Zmij“, „Protektor“, „Volia“ ir kiti vien per pastaruosius tris mėnesius fronte atliko daugiau nei 22 tūkstančius misijų.
„Kitaip tariant, daugiau nei 22 tūkstančius kartų buvo išsaugotos gyvybės – į pavojingiausias zonas vietoj kario vyko robotas. Tai aukštosios technologijos, saugančios didžiausią vertybę – žmogaus gyvybę“, – akcentavo V.Zelenskis.
Išrinktasis Vengrijos vadovas pasakė, ką darys dėl 90 mlrd. eurų Ukrainai
18:31
Parlamento rinkimus laimėjusios Vengrijos opozicinės partijos „Tisza“ lyderis Peteris Magyaras pareiškė, kad pritaria susitarimui dėl 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai, kuriame numatyta galimybė Vengrijai nedalyvauti finansavime.
Pirmadienį, balandžio 13 d., per spaudos konferenciją pasakytą P.Magyaro pareiškimą citavo laikraštis „The Guardian“.
Vengrija nedalyvautų, bet neblokuotų priėmimo
Pasak P.Magyaro, Vengrija vis dar turėtų turėti teisę atsisakyti finansuoti paskolą, nes jos „finansinė padėtis yra labai sunki“.
„Kadangi jos [ES paskolos] negavome, negalėjome panaudoti jos savo ekonomikai gerinti, todėl negalime imti daugiau paskolų“, – sakė jis.
P.Magyaras pridūrė, kad šio klausimo nereikėtų kelti iš naujo, o įgyvendinti praėjusių metų gruodžio mėn. pasiektą susitarimą.
Portalas Hvg.hu taip pat citavo P.Magyarą, kuris sakė, kad tokiomis sąlygomis jis galėtų sutikti su paskola, t. y., priešingai nei Viktoras Orbanas, jos neblokuotų.
Dienraštis „The Guardian“ rašo, kad nors tai nėra idealus variantas, jis priartina ES prie lėšų išmokėjimo Ukrainai.
Juodojoje jūroje – 43 km ilgio naftos dėmė: krante šimtai negyvų paukščių
16:19
Juodosios jūros vandenyse, už 11 km nuo Anapos pakrantės, atsirado naftos dėmė, kuri juda kranto link, apie tai savaitgalį pranešė Krasnodaro krašto operatyvinis štabas.
Jo duomenimis, Anapos pakrantėje buvo rasta daugiau nei 200 žuvusių ir naftos produktais išteptų paukščių. Štabas pažymėjo, kad dėmė buvo apdorota biosorbentu, sunaudojant 45 kg medžiagų, taip pat buvo įrengtos barjerinės užtvaros. Tačiau šių priemonių nepakako sustabdyti naftos išsiliejimo slinkimo pakrantės link.
Krasnodaro krašto valdžia kaip labiausiai tikėtiną dėmės atsiradimo priežastį nurodė „Kyjivo režimo dronų atakų pasekmes“ laivams Juodojoje ir Azovo jūrose, taip pat pakrantės infrastruktūrai.
„Dėl civilinių laivų pažeidimų jūroje galėjo išsilieti nedidelė naftos produktų dalis“, – pažymėjo operatyvinis štabas.
Remiantis palydovo „Sentinel-1“ nuotraukomis, kurias išanalizavo ekologų komanda, vadovaujama Aleksejaus Knižnikovo, naftos dėmės plotas sudaro 117 kv.km – ji tęsiasi pietvakarių kryptimi 43 km ir jau pasiekė Anapos nerijos pakrantę. Ekologai įvertino išsiliejusių naftos produktų kiekį 300–350 tonų.
Galimas taršos šaltinis galėjo būti tanklaivis, stovėjęs pietuose nuo Kerčės sąsiaurio.
Balandžio 7 d. palydovas užfiksavo netoli jo išsiliejusius naftos produktus. Per kitas keturias dienas vakarų vėjas galėjo nunešti išsiliejusią naftą Anapos nerijos link. Tačiau tiksliai nustatyti, iš kurio būtent tanklaivio įvyko nuotėkis, ekologams kol kas nepavyko, nes išsiliejimo vietoje tuo pačiu metu buvo 30–40 laivų, pokalbyje su „Agentstvo“ pažymėjo Laukinės gamtos apsaugos centro pramonės ekologizavimo programos koordinatorius Igoris Škradjukas.
Po to, kai buvo pranešta apie naftos išsiliejimą, Kremlius informavo apie Rusijos šeimininko Vladimiro Putino ir Krasnodaro krašto gubernatoriaus Veniamino Kondratjevo susitikimą. Pastarasis, remiantis stenograma Kremliaus svetainėje, pažadėjo šiais metais atidaryti visus Anapos paplūdimius rusų poilsiui.
Iki tol jie buvo uždaryti dėl tanklaivių „Volgoneft-212“ ir „Volgoneft-239“ avarijos 2024 m. gruodį Kerčės sąsiauryje.
Apie tai, kad daugiau nei 90 prov. mazuto iš paplūdimių pašalinta, o vanduo tinkamas maudytis, anksčiau pareiškė vicepremjeras Vitalijus Saveljevas.
„Viskas vyks pagal planą, ir mes atidarysime paplūdimius mūsų piliečiams iki šių metų birželio 1 d.“, – sakė jis.
Tuo tarpu Rusijos gamtos priežiūros tarnyba pripažino, kad surinkti visą į Juodąją jūrą išsiliejusį mazutą neįmanoma. Institucija nurodė, kad iš vieno iš nuskendusių tanklaivių į vandenį toliau teka kuras. Savo ruožtu „Visos Rusijos“ gamtos apsaugos draugijos mokslo ir ekspertų tarybos narys Sergejus Ostachovas įvertino, kad visiškai išvalyti Juodosios jūros regioną nuo taršos prireiks daugiau nei trejų metų.
Putino patikėtinis užsipuolė Baltijos šalis: „Jūs – bendrininkės“
15:58
NATO šalys Juodosios jūros regione toliau kuria infrastruktūrą, nukreiptą prieš Rusiją, pareiškė Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino patarėjas Nikolajus Patruševas.
„Daugelis Vašingtono partnerių atsisakė prisijungti prie karinės operacijos Persijos įlankoje. Tuo pačiu metu Europos NATO narės aktyviai veikia prie Rusijos krantų. Praėjusią savaitę Juodojoje jūroje baigėsi intensyvios aljanso karinės jūrų pratybos, kurios, kaip ir anksčiau, yra nukreiptos prieš Rusiją“, – interviu „Rossijskaja gazeta“ pareiškė N.Patruševas.
„Šiaurės Atlanto aljansas, prisidengdamas balandžio pradžioje vykusiomis pratybomis „Jūrinis skydas – 2026“, toliau formuoja antirusišką infrastruktūrą Juodosios jūros kryptimi. Pagrindine manevrų teritorija buvo pasirinkta Rumunija kaip Juodosios jūros placdarmas priešpriešai su Rusija“, – skleidė jis tradicinę Kremliaus propagandą.
N.Patruševo vertinimu, NATO šalys „toliau vaidina pratybų scenarijus, skirtus neutralizuoti neegzistuojančias grėsmes saugumui iš Rusijos pusės“.
Jos – bendrininkės
Jo kritika buvo nukreipta ir prieš Baltijos šalis bei Suomiją. N.Patruševas valstybes įvardijo kaip bendrininkes Ukrainos dronų atakose prieš Rusijos uostus Leningrado srityje.
„Manau, kad šių nusikaltimų bendrininkai yra ir kaimyninės valstybės, net jei Ukrainos dronai paleidžiami iš laivų denių Baltijos jūroje“, – pabrėžė prezidento patikėtinis, paklaustas apie Ukrainos išpuolius prieš uostus prie Baltijos jūros.
„Baltijos šalių ir Suomijos suteiktas oro erdvės leidimas smogiamiesiems bepiločių orlaivių skrydžiams reiškia tiesioginį NATO valstybių narių dalyvavimą atakose prieš Rusijos teritoriją ir infrastruktūrą. Su visomis išvadomis ir pasekmėmis“, – aiškino N.Patruševas.
„Spręskite patys. Atstumas nuo Ukrainos šiaurinių sienų iki Leningrado srities yra daugiau nei tūkstantis keturi šimtai kilometrų. Toks maršrutas reikalauja kruopštaus planavimo ir bent jau tų šalių, per kurias jis eina, vadovybės sutikimo“, – pažymėjo jis.
„Beje, Estijos gyventojai gauna SMS pranešimus ir iš anksto skrajutes apie galimą dronų pasirodymą danguje. Suomija, kurios teritorijoje randami nukritę Ukrainos dronai, tiesiogiai pareiškė, kad nereikalaus iš Ukrainos nutraukti smūgių prieš Leningrado sritį. Ką čia komentuoti?“ – pareiškė Rusijos prezidento padėjėjas.
„Bloomberg“: Europa ketina grįžti prie 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai
15:38
Europos Sąjunga planuoja patvirtinti 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai po to, kai rinkimuose pralaimėjo Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbáaas, kuris anksčiau blokavo šį finansinį pagalbos paketą.
„Bloomberg“ praneša, kad Kipras, kuris šiuo metu pirmininkauja ES ir nustato daugelį politikos prioritetų, kuo greičiau iškels šį klausimą svarstyti ES ambasadorių susitikime.
Europos lyderiai jau pasveikino Vengrijos opozicijos lyderį Peterį Magyarą, kuris laimėjo vykusiuose rinkimuose ir pažadėjo glaudesnį bendradarbiavimą su ES.
Briuselis tikisi, kad Vengrija prisidės prie daugelio ilgalaikių problemų sprendimo.
Savo ruožtu P.Magyaras pareiškė, kad nori sugrąžinti Vengriją į ES politinį kelią.
Visgi buvęs V.Orbano sąjungininkas, kuris prie opozicijos prisijungė vos prieš dvejus metus, išlieka konservatyvus ir dar neatskleidė savo konkrečių planų dėl daugelio klausimų.
Ekspertai mano, kad P.Magyaras bus palankesnis Ukrainai.
„Atokvėpis Europai“: ką iš Orbano pralaimėjimo gali išlošti ES ir kodėl tai „karti pergalė“ Ukrainai
15:06
Po ne vienerius metus trukusių vilkinimų ir įtemptų derybų Europos Sąjungos (ES) lyderiai lengviau atsikvėpė dėl triuškinamo Viktoro Orbano pralaimėjimo Vengrijos rinkimuose.
Opozicijos lyderis Peteris Magyaras skelbia norintis atnaujinti santykius su Briuseliu, tikimasi, kad jis atblokuos 90 mlrd. paskolos Ukrainai suteikimą.
Tačiau prezidentui Volodymyrui Zelenskiui tai yra „karti pergalė“, nes būsimasis premjeras yra sakęs, kad nepritaria Vengrijos ginklų ar pinigų tiekimui Kyjivui, taip pat pasisako prieš Ukrainos stojimo į ES spartinimą.
Tačiau tai atokvėpis Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Antonio Costa. Jie dabar gali atsisveikinti su „vienu iš atkakliausių ES lyderių“, kuris naudojosi veto teise priimant svarbius Briuselio sprendimus, įskaitant finansinę paramą Ukrainai.
V.Orbanas taip pat buvo vienas iš „aršiausių Briuselio priešininkų“: jis kurstė euroskepticizmą, kenkė teisinei valstybei ir ne kartą priešinosi ES teisės aktams, o tai kėlė tiesioginį iššūkį Komisijos gebėjimui užtikrinti jos taisyklių vykdymą, išdėstė „Politico“.
BNS apžvelgė penkias sritis, kurias verta stebėti, pasikeitus vyriausybei Budapešte.
90 mlrd. eurų Ukrainai
Skubiausias klausimas yra gyvybiškai svarbi 90 mlrd. eurų paskola Ukrainai, kurią V.Orbanas blokavo, pasipriešinimą pagalbai Kyjivui paversdamas pagrindiniu savo rinkimų kampanijos akcentu.
V.Orbano veto, kurį jis susiejo su ginču su Ukraina dėl pažeisto naftotiekio, pumpuojančio rusišką naftą, papiktino kitus ES lyderius, nes jis buvo paskelbtas po to, kai Vengrijos vadovas iš pradžių tam pritarė.
Plačiau apie tai skaitykite ČIA.
„The New York Times“: Orbano pralaimėjimas pašalina pagrindinę kliūtį Ukrainai
14:34
Per pastaruosius ketverius metus Vengrija didžiąją laiko dalį buvo nuolatinis Ukrainos galvos skausmas. Būdama išimtis Europoje, Vengrija palaikė draugiškus santykius su Rusija, tuo pačiu blokuodama Kyjivui skirtą būtiną ES finansavimą ir trukdydama Ukrainos integracijos procesui.
Kaip praneša „The New York Times“, po sekmadienio rinkimų pralaimėjimo, kurį patyrė ilgametis Vengrijos ministras pirmininkas ir Kremliui palankios politikos architektas Viktoras Orbanas, daugelis ukrainiečių tikisi lūžio taško.
Artimiausiu metu sekmadienio rinkimų rezultatas galėtų suteikti Ukrainai labai reikalingą finansinį postūmį. Nuo vasario V.Orbanas blokavo 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, dėl to Kyjivui gresia pavojus, kad iki pavasario pabaigos gali baigtis turimos lėšos.
Tikimasi, kad V.Orbano pralaimėjimas atvers kelią paskolos suteikimui.
„Atrodo, kad tokio pobūdžio Rusijos „Trojos arklys“ ES viduje gali išnykti“, – cituojamas politikos ekspertas Andreasas Umland,as.
„Tai buvo pagrindinė Ukrainos problema: Vengrija veikė ne kaip ES narė, o kaip Rusijos agentas Sąjungoje“, – - priduria jis.
Ukraina jau seniai palaiko sudėtingus santykius su Vengrija, su kuria ją sieja 103 kilometrų ilgio siena.
Santykiai pasiekė žemiausią tašką karo metu, nes Vengrija, iš pradžių pasmerkusi Rusijos agresiją, išlaikė draugiškus ryšius su Kremliumi ir vis labiau veikė prieš Ukrainos interesus Europoje.
Budapeštas nuosekliai blokavo derybų dėl Ukrainos stojimo į ES pradžią.
Po Vengrijos rinkimų Vokietija tikisi greito ES pagalbos Ukrainai atblokavimo
14:19
Vokietija tikisi, kad vyriausybės pasikeitimas Vengrijoje lems labai greitą planuojamos Europos Sąjungos (ES) pagalbos Ukrainai atblokavimą, pirmadienį pranešė vyriausybės atstovas.
Šią pagalbą Budapeštas blokuoja kelis mėnesius.
„Vokietijos vyriausybė tuo kliaujasi ir todėl laukia greito vyriausybės suformavimo Vengrijoje“, – po konservatoriaus Peterio Magyaro pergalės prieš nacionalistų lyderį Viktorą Orbaną sakė Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo atstovas spaudai Stefanas Kornelius.
Vokietijos gynybos milžinė „Rheinmetall“ pradės gaminti sparnuotąsias raketas
13:34
Vokietijos ginklų gamybos milžinė „Rheinmetall“ pirmadienį pranešė apie savo partnerystę su Olandijos gynybos įmone „Destinus“ bei sprendimą pradėti gaminti sparnuotąsias raketas.
Diuseldorfe įsikūrusi įmonė pranešė, kad, gavus reguliavimo institucijų patvirtinimus, „Rheinmetall“ ir „Destinus“ šiais metais įsteigs bendrą raketų gamybos įmonę.
„Mes sujungiame „Rheinmetall“ gamybos pajėgumus ir patirtį valdant didelio masto programas su „Destinus“ specifinėmis technologijomis ir sistemų projektavimu, – sakė „Rheinmetall“ generalinis direktorius Arminas Pappergeris. – Turime plėsti modernių gynybos sistemų pramoninę bazę Europoje.“
Sparnuotosios raketos ir jų perėmimo sistemos tampa vis svarbesnės šiuolaikiniame kare ir yra plačiai naudojamos Ukrainos konflikte bei JAV ir Izraelio kare su Iranu.
„Rheinmetall“ patirtis didelio masto gamyboje reiškia, kad ji gali padėti padidinti Europos ginklų atsargas, sakė „Destinus“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Michailas Kokoričius.
„Europa įžengia į naują raketų gamybos masto didinimo etapą, – sakė jis. – Raketų sistemos iš ribotos gamybos priemonių tampa pramoniniais produktais.“
Bendra „Rheinmetall“ ir „Destinus“ įmonė gamins puolimo ir perėmimo sistemas, įskaitant sparnuotąsias raketas ir raketinę artileriją, teigiama „Rheinmetall“ pranešime, kuriame priduriama, kad bus gaminamos sistemos, jau naudojamos Ukrainos mūšio lauke.
„Rheinmetall“ yra viena iš pagrindinių Vokietijos ginklavimosi programos, pradėtos po 2022 m. Rusijos visapusiško įsiveržimo į Ukrainą, naudos gavėjų. Tačiau kai kurie stebėtojai įspėja, kad šiuo metu per daug gynybos išlaidų skiriama tradiciniams gamintojams, tokiems kaip „Rheinmetall“, kurių produktai apima viską nuo šaudmenų iki karinių transporto priemonių, o ne mažesnėms įmonėms, kurios specializuojasi aukštųjų technologijų ir modernių ginklų gamybos srityje.
