- Rusija – kryžkelėje: ant stalo trys scenarijai, ką daryti dėl karo Ukrainoje
- Apginklavo grotelėmis ir kulkosvaidžiais: Rusija suskubo gelbėti savo povandeninių laivų Baltijos jūroje
- Švedų generolas: Putinas gali atakuoti vieną iš salų Baltijos jūroje
- „Miegokite ramiai, Europos partneriai!“: Medvedevas įvardijo naujus taikinius Rusijos „juodajame sąraše“
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija – kryžkelėje: ant stalo trys scenarijai, ką daryti dėl karo Ukrainoje
15:37
Kremlius šiuo metu svarsto keletą karo raidos scenarijų: nuo tolesnių plataus masto kovų iki konflikto įšaldymo ar net hibridinės agresijos prieš NATO, tokiomis įžvalgomis ketvirtadienį platformoje „Telegram“ pasidalijo Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka.
Pirmasis scenarijus, jo teigimu, numato, kad Rusija tęs karą visa jėga bent iki 2028 m.
„Šiuo metu rusai „stato“ ant šių metų pavasario-vasaros puolimo. Scenarijus, kad karas tęsis iki 2028 m., nėra realus be mobilizacijos Rusijoje“, – atkreipė dėmesį A.Kovalenka.
Jis išskyrė, kad pagal antrąjį scenarijų Maskva laipsniškai pereitų prie paliaubų ir karo įšaldymo. A.Kovalenkos teigimu, Rusijos valstybinė žiniasklaida jau ruošia dirvą tokiai galimybei, skleisdama propagandinius naratyvus, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas esą buvo klaidingai informuotas apie fronto linijas.
Rusija kedena dirvą
Trečiasis scenarijus numato karo prieš Ukrainą eskalaciją, po kurios arčiau 2028 m. būtų pereita prie hibridinio karo prieš NATO, ypač nukreipto prieš Baltijos šalis.
„Tai galėtų būti agresyvūs veiksmai prieš Baltijos šalis. Šiame fone Rusijoje stumiamas įstatymo projektas, kuris leistų naudoti kariuomenę kitose šalyse „Rusijos piliečių apsaugai“, – atkreipė dėmesį Kovos su dezinformacija centro vadovas.
A.Kovalenka taip pat nurodė, kad Baltijos šalių atveju Kremlius gali griebtis dronų atakų ir naudoti nedideles 20 asmenų diversines grupes, kurios per ribotas operacijas infiltruotųsi į šių šalių teritorijas.
Be to, Rusijos propagandos aparato darbas dėl Baltijos šalių jau matomas. Gynybos ministerija paskelbė 21 įmonės „juodąjį sąrašą“, kurios, jos teigimu, tiesiogiai gamina dronus karui Ukrainoje arba prisideda gamindamos dronų komponentus. Buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas trečiadienį įspėjo, kad visos jos yra potencialūs Rusijos taikiniai.
Besikeičiančios Rusijos strategijos, įskaitant galimą hibridinę agresiją prieš NATO, sutampa su didėjančiu kariniu aktyvumu, kuris išryškėjo neseniai Jungtinei Karalystei perėmus Rusijos bombonešį.
Balandžio 14 d. buvo pranešta, kad Jungtinė Karalystė, aptikusi galimą Rusijos strateginį bombonešį, artėjantį prie jos šiaurinės oro gynybos zonos, dislokavo naikintuvus ir pradėjo greitojo reagavimo misiją virš Šiaurės jūros.
Du Karališkųjų oro pajėgų naikintuvai „Typhoon FGR4“ buvo pakelti iš Karališkųjų oro pajėgų bazės Losimaute pagal greitojo reagavimo pavojaus protokolus po to, kai buvo pastebėtas neatpažintas orlaivis, skrendantis lŠetlando salų sektoriaus link.
Estijoje dislokuoti Portugalijos karinių oro pajėgų naikintuvai F-16AM „Fighting Falcon“ taip pat neseniai perėmė Rusijos karinį transporto orlaivį Il-76. Tai buvo pirmas Portugalijos kontingento įspėjamasis atsakas nuo jų rotacijos pradžios Ämari oro bazėje.
FT: Rusija rengia naują puolimą Ukrainoje, telkia strateginius rezervus
23:34
Rusija rengia naują sausumos puolimą Ukrainos pietryčiuose. Tam priešas telkia strateginius rezervus – kalbama apie 20 tūkstančių okupantų.
Apie tai praneša „Financial Times“, remdamasis Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GUR) atstovo Vadymo Skibickio, dalyvaujančio derybų delegacijoje, pareiškimu. Pažymima, kad šiuo metu fronte yra apie 680 000 Rusijos karių.
GUR vertinimu, Rusija siekia užimti visą Donbasą iki rugsėjo mėnesio.
V.Skibickis taip pat pabrėžė, kad šiuo metu Maskva pagamina apie 60 „Iskander“ raketų per mėnesį. Šalis agresorė išplėtė savo raketų gamybos pajėgumus, tuo metu Ukraina neturi pakankamai priemonių, kad apsaugotų visą savo teritoriją.
GUR atstovas priminė, kad per žiemos smūgių kampaniją Ukrainos kritinė infrastruktūra, ypač energetikos objektai, patyrė rimtų nuostolių. Šiuo metu energijos sistema išlieka itin pažeidžiama, o Maskva tobulina savo smūgių taktiką.
JK gynybos eksministras: Putinas demonstruoja silpnumą, ir tai yra šansas Europai
23:24
Europa turėtų Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino veiksmus vertinti ne kaip jėgos apraišką, o kaip pažeidžiamumo požymius, ir išnaudoti šį momentą spaudimui didinti, skiltyje „The Telegraph“ rašo buvęs Jungtinės Karalystės gynybos ministras Liamas Foxas.
Autorius pabrėžia, kad agresyvi Kremliaus retorika ir demonstratyvūs grasinimai yra ne tiek pasitikėjimo savimi įrodymas, kiek bandymas nuslėpti realias problemas. Nepaisant išorinio jėgos demonstravimo, Rusija susiduria su rimtais apribojimais – tiek kariniais, tiek ekonominiais.
Pažymima, kad tokia Maskvos strategija didžiąja dalimi remiasi Europos šalių baime ir neryžtingumu. Kremlius tikisi, kad Europa grasinimus priims pažodžiui ir vengs griežtų žingsnių, bijodama eskalacijos.
Tačiau, kaip pabrėžia autorius, būtent toks Europos atsargumas yra naudingas Rusijai. Vietoj santūrios reakcijos L.Foxas siūlo Europos valstybėms užimti ryžtingesnę poziciją, stiprinant paramą Ukrainai ir didinant spaudimą Maskvai.
Publikacijoje taip pat nurodoma, kad konflikto vilkinimas naudingas Kremliui, nes suteikia jam laiko prisitaikyti ir ieškoti naujų būdų sankcijoms apeiti. Tuo metu Europai tai reiškia augančią riziką ir tolesnį saugumo padėties blogėjimą žemyne.
Dabartinė situacija Europai atveria galimybių langą: Rusijos silpnumas gali būti išnaudotas pusiausvyrai pakeisti, tačiau tik su sąlyga, kad bus vykdoma griežtesnė ir nuoseklesnė politika, reziumuoja autorius.
Europos Sąjunga Ukrainai skirs iki 2,7 mlrd. eurų
23:16
Europos Sąjunga planuoja Ukrainai skirti nuo 2,5 iki 2,7 mlrd. eurų po to, kai praėjusią savaitę šalies parlamentas užbaigė būtinas reformas. Apie tai, kaip praneša „Reuters“, paskelbė už ES plėtrą atsakinga komisarė Marta Kos.
Ji pabrėžė, kad ES būtinai suteiks Ukrainai 90 mlrd. eurų paskolą po rinkimų Vengrijoje, po kurių atsistatydino premjeras Viktoras Orbanas.
Tuo pat metu Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka pareiškė, kad 52 mlrd. dolerių Ukrainos finansavimo deficitas 2026 metais bus padengtas, kai tik taps prieinama ES paskola. Tačiau jis pridūrė, kad vyriausybė vis dar derasi dėl numatomo deficito padengimo 2027 metais.
Pasak M.Kos, lėšos bus skirtos iš ES paramos Ukrainai fondo, kuris yra atskiras nuo 90 mlrd. eurų paskolos.
„Yra Ukrainos planas, kuriame numatytos 173 reformos, kurias jie privalo įgyvendinti... Jei jie tai padarys, galėsime suteikti lėšas“, – naujienų agentūrai „Reuters“ pabrėžė komisarė po renginio, vykusio JAV sostinėje per Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko pavasario susitikimus.
Ji taip pat pasveikino neseniai įvykusių rinkimų Vengrijoje, kuri blokavo kur kas didesnės ES paskolos suteikimą Ukrainai, rezultatus.
„Tikimybė, kad Ukraina gaus 90 mlrd. eurų paskolą, siekia 100 proc., ir mes jau deramės. Mūsų pirmininkė kalbėjosi su būsimuoju, galimu naujuoju Vengrijos premjeru Peteriu Magyaru, ir manau, kad galėsime tai įgyvendinti labai greitai. Esu labai laiminga, nes pagaliau galiu ištesėti pažadą – Europos Sąjunga gali įvykdyti tai, ką pažadėjome. Taip, kartais tai užtrunka, bet tai, ką pažadame, mes įvykdome“, – sakė M.Kos.
Zelenskis sureagavo į Vance'o pareiškimą apie paramos Ukrainai mažinimą
22:06
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo JAV viceprezidento J.D.Vance'o žodžius, esą paramos Ukrainai nutraukimas yra vienas didžiausių jo pasiekimų einant šias pareigas. Komentarą V.Zelenskis pateikė vizito Nyderlanduose metu vykusioje spaudos konferencijoje, kurios įrašas paskelbtas Ukrainos prezidento biuro „YouTube“ kanale.
Zelenskis išreiškė viltį, kad JAV ir toliau teiks pagalbą šaliai:
„Tikiuosi, kad JAV nenutrauks paramos teikimo. Mums tai labai svarbu. Tikiuosi, kad jie nepaliks šio karo.“
Pasak Ukrainos prezidento, JAV parama yra svarbi ne tik Ukrainai, bet ir pačiam Vašingtonui, nes ji leidžia palaikyti ryšius su Europa.
„Tikiuosi, kad Jungtinės Valstijos nenutrauks mums trūkstamų sistemų tiekimo. Mums tai yra esminis momentas. Ginkluotei pirkti naudojame ne Amerikos, o Europos lėšas, įskaitant Nyderlandų paramą“, – pažymėjo V.Zelenskis.
Prezidento teigimu, su Europa susijusi ginkluotės pirkimo programa PURL demonstruoja vienybę.
„Tačiau atsižvelgiant į riziką dėl eskalacijos Vidurio Rytuose, tokių pavojų gali kilti. Kodėl viceprezidentas tai pakomentavo būtent taip? Prašau, paklauskite jo paties. Kiekvieną dieną pasirodo kokių nors naujienų“, – pridūrė Ukrainos lyderis.
Suomijos europarlamentaras: ES privalo patrigubinti paramą, kad Ukraina išvytų rusus
20:40
Europa turi pakankamai išteklių padėti Ukrainai kur kas labiau, tačiau jai vis dar trūksta politinės valios ir aiškios strategijos, kaip užbaigti karą su Rusija. Tai interviu „TVP World“ pareiškė Suomijos Europos Parlamento narys ir buvęs karinės žvalgybos vadovas Pekka Toveri.
Jo teigimu, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos požiūris Europai turėtų tapti pavojaus signalu.
Komentuodamas JAV viceprezidento J.D.Vance'o pareiškimą, esą pagalbos Kyjivui nutraukimas buvo vienas didžiausių administracijos pasiekimų, P.Toveri sakė, kad nei J.D.Vance'as, nei D.Trumpas nesupranta ilgalaikių strateginių Vašingtono interesų.
Politikas pabrėžė, kad didžiausią žalą dėl Trumpo užsienio politikos patiria pačios JAV, nes sąjungos remiasi pasitikėjimu. Jis pridūrė, kad Europa, priešingai, yra pakankamai stipri veikti nepriklausomai, nei daugelis linkę manyti.
„Mes galime paremti Ukrainą. Turime tam išteklių. Tai nėra problema“, – patikino europarlamentaras.
P.Toveri taip pat atmetė teiginius, kad be JAV Europa būtų beginklė. Jis pažymėjo, kad Europos NATO šalys vis dar turi pranašumą prieš Rusiją konvencinių ginkluotųjų pajėgų srityje, nors ir išlieka spragų žvalgybos, degalų papildymo ore bei tolimojo nuotolio pajėgumų srityse.
Kartu politikas mano, kad politiniai pokyčiai Vengrijoje gali palengvinti sprendimų priėmimą ES po ilgų Viktoro Orbano blokavimo metų. Naująją vyriausybę jis pavadino „labai, labai gaiviu vėju“, nes ji yra proeuropietiška ir mažiau linkusi stabdyti paramą Kyjivui.
Savo ruožtu europarlamentaras tvirtina, kad Europa pagalbą Ukrainai teikia per lėtai ir per atsargiai. „Tai ne tas planas. Tai ne ta strategija“, – sakė jis, kritikuodamas idėją remti Kyjivą neribotą laiką be aiškaus tikslo.
Todėl jis pabrėžė: „Aš patrigubinčiau paramą Ukrainai, kad ji turėtų pakankamai išteklių išvyti rusus per metus“.
P.Toveri įsitikinęs, kad greita ir didesnio masto parama dabar ne tik sustiprintų Ukrainos gynybą, bet ir sumažintų galutines šalies atstatymo išlaidas.
Šoigu grasina Suomijai ir Baltijos šalims: „Rusija ginsis“
19:49
Rusijos saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu perspėjo Suomiją ir Baltijos šalis, kad Rusija imsis gynybinių veiksmų reaguodama į Ukrainos dronų atakas, praneša naujienų agentūra TASS.
Publikacijoje pažymima, kad, S.Šoigu nuomone, bepiločių orlaivių atakas prieš Rusiją lemia arba neefektyvus oro gynybos darbas, arba tai, kad Suomija ir Baltijos šalys sąmoningai suteikia šiam tikslui savo oro erdvę.
Rusijos saugumo tarybos sekretorius pabrėžė: jei pasitvirtintų antrasis variantas, įsigaliotų JT Chartijos 51-asis straipsnis, įtvirtinantis neatimamą valstybių teisę į individualią ar kolektyvinę savigyną ginkluoto užpuolimo atveju.
„Remiantis tarptautine teise, įsigalioja JT Chartijos 51-asis straipsnis dėl neatimamos valstybių teisės į savigyną ginkluoto užpuolimo atveju“, – teigė S.Šoigu.
Iš Slovakijos – gera žinia dėl 90 mlrd. eurų Ukrainai, bet bloga dėl Rusijos
17:59
Slovakijos užsienio reikalų ministras Jurajus Blanaras pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi blokuoti naują ES sankcijų Rusijai paketą, tačiau neprieštaraus 90 mlrd. eurų paskolai Ukrainai, pranešė dienraštis „Dennik N“.
Jis pabrėžė, kad Slovakija siekia „aiškaus, skaidraus ir patvirtinto pareiškimo“ dėl naftotiekio „Družba“ atnaujinimo.
Anksčiau Slovakijos vyriausybės atstovai teigė, kad pritartų sankcijoms Rusijai, jei jos nepakenktų Slovakijos interesams.
Ką mano Vengrija
Anot J.Blanaro, sankcijų blokavimas nėra susijęs su paskolos Ukrainai klausimu. Ministras taip pat prasitarė, kad būsimoji Vengrijos vyriausybė yra pasirengusi paremti ES paskolą Ukrainai.
Šią paskolą anksčiau blokavo rinkimus dabar jau pralaimėjęs Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.
Portalas „Euractiv“ rašė, kad Viktoro Orbano pralaimėjimas Vengrijos rinkimuose automatiškai nereiškia 90 mlrd. eurų ES paskolos Ukrainai atblokavimo. Procesui ir toliau gali trukdyti Slovakijos pozicija, ES vidaus procedūros ir laikas, kurio reikia naujai vyriausybei Budapešte suformuoti.
Briuselis nesitiki, kad lėšos greitai pasieks Kyjivą, nepaisant Peterio Magyaro pergalės. Portalas pažymėjo, kad pats valdžios pasikeitimo Vengrijoje faktas dar nepašalina visų politinių ir techninių kliūčių, trukdančių patvirtinti finansavimą.
Izraelis sako Ukrainai: jau per vėlu
17:25 Atnaujinta 17:32
Izraelis pranešė Ukrainai, kad jau per vėlu imtis veiksmų prieš Rusijos laivą, kaltinamą vogtų ukrainietiškų grūdų gabenimu, nes laivas jau paliko Haifos uostą, pareiškė Barakas Ravidas, žurnalistas iš „Channel 12“ ir „Axios“.
Užsienio reikalų ministras Gideonas Sa'aras, kaip pranešama, nusiuntė žinutę savo kolegai iš Ukrainos, kurioje teigiama, kad laivo sulaikyti nebegalima.
B.Ravidas sako, kad Izraelis apie jį žinojo likus dviem savaitėms iki laivo atplaukimo.
Aukšto rango Ukrainos pareigūnai nurodė B.Ravidui, kad jie Izraeliui aiškiai pabrėžė, jog reikalauja konfiskuoti kviečių krovinį.
Pareiškimas paskelbtas po to, kai į Haifą atplaukė Rusijos balkeris „Abinsk“, gabenantis beveik 44 tūkst. tonų kviečių, kurie, Ukrainos tyrėjų teigimu, buvo atvežti iš okupuotų teritorijų.
Ukraina antradienį apkaltino Izraelį leidus Rusijos laivui prisišvartuoti Haifoje.
Kyjivas teigė iš anksto informavusi Izraelio valdžios institucijas apie šį laivą ir įspėjo, kad importo operacijos, susijusios su tokiu kroviniu, bus „nepriimtinos“. Užsienio reikalų ministerija pridūrė, kad gavo patikinimą dėl tinkamo atsako.
Remdamasis Ukrainos generalinės prokuratūros medžiaga, įskaitant Ukrainos teismo nutartį konfiskuoti laivą ir jo krovinį, Kyjivas pateikė Izraeliui tarptautinės teisinės pagalbos prašymą.
Taip pat Ukraina išsakė raginimą Izraeliui blokuoti laivą prieš jam prisišvartuojant, o Ukrainos ambasadorius Jevhenas Korničiukas iškėlė šį klausimą Izraelio pareigūnams, tuo tarpu Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha jį tiesiogiai aptarė su Izraelio diplomatijos vadovu.
„Nerimą kelia tai, kad, nepaisant pateiktos informacijos ir šalių kontaktų, balandžio 12-14 d. laivui buvo leista išsikrauti Haifos uoste“, – nurodė ministerija.
Kyjivas kaltina Maskvą, kad nuo plataus masto invazijos pradžios ji užgrobė milijonus tonų ukrainietiškų grūdų ir neskaidriais laivybos tinklais eksportuoja juos į pasaulio rinkas.
Ukrainos ir Izraelio santykiai Rusijos plataus masto karo metu išliko sudėtingi. Nors abi šalys Iraną laiko grėsme, Izraelis vengė teikti tiesioginę karinę pagalbą Kyjivui, siekdamas išsaugoti ryšius su Maskva, nepaisant Rusijos bendradarbiavimo su Teheranu.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat neįtraukė Izraelio į savo neseniai surengtą kelionę po Artimuosius Rytus, kurios tikslas – stiprinti bendradarbiavimą saugumo srityje su regioniniais partneriais Irano oro atakų akivaizdoje.
Rusija pasityčiojo iš istorinės Lenkijos tragedijos: tai šokiruoja
17:10
Rusija buvo apkaltinta istoriniu revizionizmu po to, kai valstybės remiama karo istorikų draugija atidarė, kritikų teigimu, „šokiruojančią“ propagandinę parodą Katynės memorialo vietoje, kur Antrojo pasaulinio karo metais sovietų pajėgos nužudė apie 22 tūkst. lenkų, rašo „TVP World“.
Keliaujančioje parodoje, neseniai įrengtoje Katynės memorialiniame komplekse vakarų Rusijoje, daugiausia dėmesio skiriama tam, ką organizatoriai vadina „Lenkijos rusofobija“.
Parodos laikas taip pat simboliškas: ji buvo atidaryta balandžio 10 d., likus vos trims dienoms iki 1940 m. Katynės žudynių metinių.
Lenkų žiniasklaida ir istorikai teigia, kad parodoje pateikiama selektyvi, vienpusiška istorijos versija apie vieną skaudžiausių Lenkijos nacionalinės atminties vietų.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Neįmanoma pasislėpti“: virš Rusijos okupuoto Donecko zuja Ukrainos dronai
16:55
„Azov" nacionalinės gvardijos 1-ojo korpuso atakos dronų pilotai kontroliuoja Rusijos logistikos maršrutus netoli okupuoto Donecko, ketvirtadienį paskelbė 1-asis korpusas.
Ukrainos bepiločiai orlaiviai aktyviai veikia Zuhreso, Andrijivkos, Starobeševo, Horlivkos, Lysičansko rajonuose ir Donecko aplinkkelyje.
Filmuotoje medžiagoje taip pat matomi kadrai iš paties Donecko. Užfiksuota, kaip ukrainiečių dronai skraido virš „Donbaso“ arenos.
Be to, nufilmuota, kaip Ukrainos kariai puola priešo logistiką.
1-asis korpusas teigia, kad jų veikla aplink Donecką yra įrodymas, jog Rusijos oro erdvės kontrolės sistema yra neveiksminga.
„Dar visai neseniai okupantai ten jautėsi visiškai saugūs. Tačiau nuo šiol visi kariniai objektai, judantys keliais aplink Donecką, bus sunaikinti. Okupantams nėra saugaus užnugario. Neįmanoma pasislėpti ir apsisaugoti“, – pabrėžė 1-ojo korpuso vadas.
Kovo 18 d. Specialiųjų operacijų pajėgos pranešė, kad pataikė į įslaptinto Rusijos bepiločių technologijų centro „Rubikon“ bazę ir vieną iš šio padalinio valdymo elementų Donecke. Be to, buvo smogta koordinavimo centrui, kuris užtikrino priešo bepiločių sistemų veikimą.
