Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Narvos muziejus vėl kabina plakatą, skelbiantį Vladimirą Putiną karo nusikaltėliu
18:24
Narvos muziejus gegužės 9 dieną ant Narvos pilies sienos vėl iškabins plakatą, skelbiantį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną karo nusikaltėliu.
Apie tai pirmadienį pranešė estų transliuotojas ERR.
Toks plakatas ant Hermano pilies sienos, atsuktos į Rusiją, eksponuojamas kasmet nuo 2023 metų. Praėjusių metų plakate kaip karo nusikaltėliai kartu buvo pavaizduoti Adolfas Hitleris ir V. Putinas, arba „Putleris“.
„Plakatas bus iškabintas ant Narvos pilies vėliavos bokšto gegužės 9 dieną, Europos dieną, kaip priminimas apie šiuo metu vykstantį karą ir Rusijos karo nusikaltimus prieš ukrainiečių tautą“, – sakė Narvos muziejaus direktorė Marija Smorževskich-Smirnova.
„Mums tai ne tik data, bet ir svarbus simbolinis momentas, kuris Narvoje, kaip pasienio mieste, įgauna ypatingą reikšmę“, – pridūrė ji.
Gegužės 9 dieną Rusija švenčia Sovietų Sąjungos pergalę prieš nacistinę Vokietiją ir, kaip ir ankstesniais metais, palei Narvos upę į Estijos pusę įrengė ekranus, kuriuose rodomos įprastos propagandinės transliacijos.
Gegužės 9-ąją Rusija kasmet mini pergalės Antrajame pasauliniame kare prieš nacistinę Vokietiją dieną, Vakarai karo pabaigą mini gegužės 8-ąją.
„Financial Times“: Putinas vis ilgiau sėdi bunkeriuose ir 70 proc. laiko skiria karui
23:17
Rusija sustiprino prezidento Vladimiro Putino saugumo priemones nuogąstaujant dėl galimo pasikėsinimo, jam tampant vis labiau izoliuotam ir pasinėrusiam į karą Ukrainoje, rašo „Financial Times“.
Leidinys pažymi, kad pastaraisiais mėnesiais Rusijos federalinė apsaugos tarnyba (FSO), sauganti aukšto rango pareigūnus, drastiškai sugriežtino prezidento apsaugą.
Pasak žmonių Maskvoje, pažįstančių Vladimirą Putiną, bei asmens, artimo Europos žvalgybos tarnyboms, Kremliaus vadovas vis daugiau laiko praleidžia požeminiuose bunkeriuose, detaliai valdydamas karą ir vis labiau toldamas nuo civilinių reikalų.
„Vladimiro Putino izoliacija pastaraisiais metais sustiprėjo, ypač po „Covid-19“ pandemijos pradžios“, – rašoma straipsnyje.
Tačiau, pasak šaltinio, artimo Europos specialiosioms tarnyboms, nuo kovo mėnesio Kremliaus susirūpinimas dėl valstybės perversmo ar pasikėsinimo nužudyti, ypač naudojant dronus, smarkiai išaugo.
„Šokas po Ukrainos operacijos „Voratinklis“, kurioje buvo panaudoti dronai, iki šiol nepraėjo“, – leidiniui pasakojo asmuo, gerai pažįstantis Vladimirą Putiną.
Primenama, kad praėjusiais metais Ukrainos dronai atakavo Rusijos aerodromus už poliarinio rato. Antrasis asmuo, taip pat gerai pažįstantis Rusijos Federacijos prezidentą, pridūrė, kad baimės dėl saugumo papildomai sustiprėjo po to, kai JAV šių metų sausį sulaikė Venesuelos lyderį Nicolasą Maduro.
Reaguodama į tai, kaip teigiama publikacijoje, Federalinė apsaugos tarnyba dar labiau sugriežtino ir taip griežtas saugumo priemones. Šaltinis, artimas Europos specialiosioms tarnyboms, pridūrė, kad Vladimiras Putinas sumažino savo vizitų skaičių, o asmenų, susitinkančių su juo gyvai, patikros tapo dar kruopštesnės.
Kremliaus vadovas ir jo šeima nustojo lankytis savo rezidencijose Maskvos srityje ir šiaurės vakaruose esančiame Valdajuje.
„Vladimiras Putinas daugiau laiko praleidžia bunkeriuose, ypač Krasnodaro krašte, Rusijos pietuose, dirbdamas iš ten ištisomis savaitėmis, tuo metu valstybinė žiniasklaida naudoja iš anksto įrašytus vaizdus, kad sukurtų normalaus gyvenimo įspūdį“, – teigia leidinys.
Artimiausios aplinkos darbuotojams, ypač virėjams, fotografams ir apsaugininkams, draudžiama naudotis viešuoju transportu, taip pat mobiliaisiais telefonais ar įrenginiais su interneto prieiga jo akivaizdoje. Be to, jų namuose įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos.
Leidinys priduria, kad Rusijoje esantys asmenys, pažįstantys Rusijos prezidentą, teigia, jog pastarieji interneto prieigos trikdžiai Maskvoje taip pat, bent iš dalies, yra susiję su prezidento saugumo klausimais ir apsauga nuo bepiločių orlaivių.
Europos specialiųjų tarnybų duomenimis, FSO agentai šiuo metu vykdo didelio masto patikras pasitelkdami kinologų padalinius ir yra dislokuoti palei Maskvos upės krantus, pasiruošę reaguoti dronų atakų atveju.
Du su Vladimiru Putinu bendraujantys asmenys pažymėjo, kad saugumo priemonių sugriežtinimas sutapo su tuo, jog Vladimiras Putinas, tradiciškai labiau domėjęsis geopolitika, atidėjo vidaus politiką į šalį, kad susikoncentruotų į karą.
„Prezidentas kasdien rengia pasitarimus su kariškiais, sutelkęs dėmesį į operatyvines detales, tokias kaip nedidelių Ukrainos gyvenviečių, einančių iš rankų į rankas, pavadinimai“, – rašo leidinys.
Tuo metu su karu nesusijusiems valdininkams galimybė susitikti su juo paprastai suteikiama tik kartą per kelias savaites ar mėnesius.
„Vladimiras Putinas 70 proc. savo laiko skiria karo vedimui, o likusius 30 proc. – susitikimams su tokiais žmonėmis kaip Indonezijos prezidentas arba ekonominių klausimų sprendimui“, – sakė vienas iš jį pažįstančių asmenų.
Zelenskis: Ukraina skelbia tylos režimą nuo gegužės 6 dienos
22:00
Ukraina skelbia tylos režimą nuo gegužės 6-osios nakties 00:00 valandos. Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Valstybės vadovas pažymėjo, kad galiojant tylos režimui Ukrainos pusė veiks veidrodiniu principu. Jis taip pat pakomentavo Rusijos vienašališkai paskelbtas paliaubas.
„Iki šios dienos nebuvo gauta nė vieno oficialaus kreipimosi į Ukrainą dėl kovos veiksmų nutraukimo sąlygų, apie kurias skelbiama Rusijos socialiniuose tinkluose. Mes manome, kad žmogaus gyvybė yra nepalyginamai didesnė vertybė nei bet kokios sukakties „šventimas“. Atsižvelgdami į tai, skelbiame tylos režimą nuo gegužės 6-osios nakties 00:00 valandos“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Prezidento teigimu, iki tylos režimo pradžios dar įmanoma realiai užtikrinti kovos veiksmų nutraukimą.
„Nuo nurodyto momento veiksime veidrodiniu principu. Atėjo laikas Rusijos vadovams imtis realių žingsnių užbaigti jų karą, jei jau Rusijos gynybos ministerija mano, kad nesurengs parado Maskvoje be geros Ukrainos valios“, – reziumavo Ukrainos vadovas.
Rusija paskelbė apie paliaubas gegužės 8–9 dienomis ir pagrasino Ukrainai
21:11
Rusija paskelbė gegužės 8–9 dienomis įvedanti paliaubas. Atitinkamą pareiškimą išplatino Rusijos gynybos ministerija.
„Remiantis Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado V.Putino sprendimu, 2026 m. gegužės 8–9 dienomis skelbiamos paliaubos sovietų tautos Pergalės Didžiajame Tėvynės kare garbei. Tikimės, kad Ukrainos pusė paseks šiuo pavyzdžiu“, – rašoma šalies agresorės gynybos žinybos pranešime.
Kartu Ukrainai buvo pagrasinta smūgiais, jei ši bandytų sutrukdyti „šventei“.
„Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos suduos atsakomąjį masinį raketų smūgį Kyjivo centrui. Nepaisydama turimų pajėgumų, Rusija dėl humanitarinių sumetimų anksčiau nuo tokių veiksmų susilaikydavo. Įspėjame Kyjivo civilinius gyventojus ir užsienio diplomatinių atstovybių darbuotojus apie būtinybę laiku palikti miestą“, – pridūrė Rusijos gynybos ministerija.
Linas Linkevičius. Rusai pralaimi
18:13
Rusai pralaimi. Ilgokai reikėjo laukti to laiko, kad išdrįstume būtent taip suformuluoti, sako buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius savo komentare.
Ir anksčiau sakėme, kad rusai pralaimėjo, bet tai buvo labiau emocinis, moralinis vertinimas. Dabar tai jau vyksta objektyviai vertinant pokyčius fronte, jėgų santykį, taktinį pranašumą ir kitus labai apčiuopiamus, praktinius aspektus.
Simboliška, kad apie tai kalbame Vladimiro Putino sureikšmintos šventės – Pergalės dienos – išvakarėse. Apie tai vakar priminė per kelis kilometrus nuo Kremliaus susprogęs dronas. Apskritai per balandį Ukraina smogė į dvi dešimtis naftos objektų, o gaisrai Tuapsėje ir Permėje tapo tarsi alternatyva Pergalės dienos fejerverkams. Dronų pavojus privertė imtis precedento neturinčių gynybos priemonių, netgi blokuoti interneto ryšį. Dronai jau dabar pasiekia net Uralą. O Maskva ir Sankt Peterburgas gali būti pasiekiami dar paprasčiau. Po pažeminimo atleistas Oro ir kosminių pajėgų vadas. Bet nuo to skylėta oro gynyba netaps patikimesnė.
Valymai bus intensyvesni
V.Putinas jau seniai serga paranoja. Bet dabar, kai vis dažniau pasiekia įvairių tarnybų informacija apie galimą perversmą, valymai bus dar intensyvesni. Tik po jų vadinamasis elitas gali dar labiau „užsiprogramuoti“ nepaklusnumui. V.Putinas jau priverstas bijoti ir saviškių dronų, kurie gali tapti perversmininkų įrankiu.
Plačiau skaitykite ČIA.
Atskleidė tikrąjį Rusijos vaidmenį JAV kare prieš Iraną
17:31
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pripažįsta grėsmę iš Irano pusės, tačiau tuo pačiu atkakliai ignoruoja sukauptus įrodymus, kad Teheranui kovoje prieš Jungtines Valstijas ranką ištiesė Kremlius šeimininkas Vladimiras Putinas. Pasak straipsnio, jis remia Iraną ne tik ginklais, bet ir informacija, rašoma redakciniame laikraščio „The Wall Street Journal“ straipsnyje.
Vokietijos leidinio „Stern“ duomenimis, Rusijos žvalgyba sudarė Irano karinių objektų, urano saugyklų ir kitų vietų, kurias stebi JAV žvalgybiniai palydovai, sąrašą. Maskva pasidalijo šia informacija su Teheranu, o tai galimai jam padėjo evakuoti „potencialiai pažeidžiamus objektus“.
Be to, Rusija patobulino pradinę Irano dronų „Shahed“ konstrukciją, padariusi juos labiau mirtinus ir sunkiau perimamus. „Shahed“ dronai, kuriais karo pradžioje užpulta britų oro pajėgų bazė Kipre, buvo aprūpinti rusiška karine įranga, skirta kliūčių apėjiimui, rašė laikraštis „Times of London“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Zelenskis susitiko su Fico: Slovakija žada pagalbą stojant į ES
16:48
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį Jerevane susitiko su Slovakijos ministru pirmininku Robertu Fico ir aptarė dvišalį bendradarbiavimą bei būsimus vizitus, pranešė ukrainiečių lyderis.
„Aptarėme bendradarbiavimą įvairiose srityse ir vyriausybės posėdžio surengimą tarpvyriausybinės komisijos formatu artimiausioje ateityje“, – socialiniame tinkle „X“ sakė V.Zelenskis.
„Taip pat aptarėme Ukrainos narystę ES. Svarbu tai, kad Slovakija palaiko Ukrainos įstojimą į Europos Sąjungą ir yra pasirengusi mums padėti šiame kelyje. Esu už tai dėkingas“, – rašė jis.
Abu lyderiai susitiko Europos politinės bendrijos viršūnių susitikimo Armėnijoje kuluaruose, likus kelioms dienoms iki planuojamo R.Fico vizito į Maskvą, kur gegužės 9 dieną vyks Pergalės dienos iškilmės, skirtos sovietų pergalei prieš nacistinę Vokietiją paminėti.
R.Fico ir V.Zelenskis aptars „Slovakijos ir Ukrainos vyriausybių bendrų posėdžių tęstinumą, taip pat paramą abiem šalims naudingiems projektams“, anksčiau pranešė Slovakijos vyriausybės kanceliarija.
V.Zelenskis taip pat pažymėjo, kad jiedu „kalbėjosi apie apsikeitimą vizitais į Kyjivą ir Bratislavą bei sutarė, kad mūsų komandos parengs tvarkaraštį“.
ES ir NATO narės Slovakijos bei jos kaimynės Ukrainos santykiai yra įtempti nuo 2023 metų, kai R.Fico pradėjo eiti pareigas.
Slovakijos lyderis ne kartą kritikavo karinę pagalbą Ukrainai ir sankcijas Rusijai, o kartais atkartodavo Kremliaus naratyvus apie karą. Nepaisant kitų Europos pareigūnų kritikos, jis buvo vienintelis ES lyderis, 2025 metais dalyvavęs Pergalės dienos minėjime Maskvoje.
R.Fico ir jo sąjungininkas, kadenciją baigiantis Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, taip pat susikirto su Ukraina dėl naftos tranzito naftotiekiu „Družba“, kuriuo rusiška nafta tiekiama į Vengriją ir Slovakiją, sustabdymo.
Pastarosiomis savaitėmis atsirado Ukrainos ir Slovakijos santykių gerėjimo ženklų. Atnaujinus naftos tranzitą „Družba“, Bratislava atšaukė savo veto 20-ajam sankcijų Rusijai paketui.
Savaitgalį V.Zelenskis ir R.Fico taip pat kalbėjosi telefonu. Pokalbio metu Ukrainos prezidentas pakvietė atvykti į Kyjivą, o Slovakijos ministras pirmininkas patvirtino remiantis Ukrainos įstojimą į ES.
Po Zelenskio žodžių – Maskva griebėsi veiksmų: Kremlių apsupo kulkosvaidžiai
16:34
Maskva ypatingai sustiprino saugumo priemones prieš gegužės 9 d. vyksiančias Pergalės dienos iškilmes, nes galimos atakos iš Ukrainos grėsmė tampa vis realesnė.
Pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis užsiminė, kad virš Rusijos organizuojamo parado gali pasirodyti ukrainietiški dronai. Po šio pareiškimo ir per savaitgalį surengtų atakų prieš Maskvą ir jos apylinkes prie įvažiavimo į sostinę buvo įrengtos kelių užtvaros, o prie Kremliaus atvežti šarvuoti automobiliai ir visureigiai su kulkosvaidžiais, nurodė stebėsenos grupė „VČK-OGPU“.
Teigiama, kad Rusijos saugumo pajėgos taip pat užblokavo įvažiavimą į Raudonąją aikštę, kur ir vyks paradas bei turėtų kalbėti Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas. Ant Kremliaus sienų ir pastatų, įskaitant Spasos bokštą, buvo pastatyti kovotojai su kulkosvaidžiais ir snaiperiais.
Gynybos ministerija anksčiau pranešė, kad pirmą kartą nuo 2007 m. Pergalės paradas Maskvoje vyks be karinės technikos. Prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sutrauktą iškilmių formatą paaiškino „operatyvine situacija“ ir tariama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų keliama grėsme.
Rusijos vadovo patarėjas Jurijus Ušakovas anksčiau pareiškė, kad į Maskvą Pergalės dienos proga atvyks „užsienio valstybininkai“. Tačiau tikslus jų sąrašas dar nepaskelbtas.
Kremliaus duomenimis, apie vizitą buvo informuoti Kazachstano prezidentas Kasymas-Jomartas Tokajevas ir Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico, kuris pareiškė, kad nedalyvaus kariniame parade Raudonojoje aikštėje. Tuo pat metu Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka patvirtino savo dalyvavimą.
Pernai, minint 80-ąsias pergalės metines, parade Maskvoje dalyvavo 27 šalių, tarp jų Kinijos, Serbijos, Venesuelos, Brazilijos, Kubos, Armėnijos, Egipto, Vietnamo ir Etiopijos, vadovai.
Praeitą savaitę V.Putinas paskambino JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir išreiškė pasirengimą gegužės 9 d. paskelbti paliaubas su Ukraina, tačiau šalies prezidentas V.Zelenskis pareiškė norįs ilgalaikių paliaubų, o ne „kelioms valandoms“, kurios reikalingos paradui surengti.
Nuo gegužės 2 iki 4 d. virš sostinės ir Maskvos srities buvo numušta daugiau nei 20 dronų. Černevo kaime dėl nukritusių drono nuolaužų žuvo vyras, dar vienas dronas nukrito ant daugiabučio gyvenamojo namo vakariniame Maskvos rajone, esančiame maždaug už 6 km nuo Kremliaus.
Rusija įsiuto ant Zelenskio: žada „keršto smūgius“
16:18
Rusijos kariai surengs „keršto smūgius“ Ukrainai, jei Kyjivas nuspręs dronais užpulti Pergalės dienos paradą Maskvoje, gegužės 9 d., pareiškė Valstybės Dūmų gynybos komiteto narys Andrejus Kolesnikas.
„Atsakas bus neišvengiamas. Jis bus labai rimtas ir daugkartinis“, – pabrėžė deputatas.
Jo teigimu, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „suįžūlėjo, tapo nepagarbus ir jau valdo Europos Sąjungą“, todėl Rusijos valdžios institucijoms „reikia rimtai pagalvoti, ką toliau daryti su šiuo gąsdintoju“.
„Manau, kad šį kartą nepakenktų ir prevencinis smūgis į vietas, iš kurių gali atskristi dronai“, – pridūrė A.Kolesnikas.
Anksčiau pirmadienį V.Zelenskis užsiminė, kad, nors Rusija nusprendė Pergalės dieną švęsti be karinės technikos parado, virš Raudonosios aikštės gali pasirodyti ukrainiečių dronai.
NATO pradėjo karines pratybas palei visą Rusijos sieną: sutelkė per 20 tūkst. karių
16:11
Pirmadienį Estijoje prasidėjo karinės pratybos „Pavasario audra 2026“, kurios organizuojamos palei sieną su Rusija.
Pasak estų nacionalinio transliuotojo ERR, jos truks beveik mėnesį ir jų intensyviausioje fazėje dalyvaus daugiau nei 12 tūkst. karių iš Estijos ir sąjungininkų šalių.
Pratybų tikslas – išbandyti gynybinių operacijų planavimą ir vykdymą kartu su Estijos divizija ir sąjungininkais konvencinio karo sąlygomis.
Pratybose dalyvauja sąjungininkai iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Danijos, Ispanijos, Kanados, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos, JAV, Ukrainos, Suomijos, Prancūzijos, Čekijos ir Švedijos.
Šalys mokysis, kaip greitai dislokuoti, priimti naujus junginius ir juos integruoti į Estijos divizijos operacijas. Nurodoma, kad į programą įtrauktos Rusijos karo su Ukraina pamokos, taip pat gynybiniai veiksmai naudojant bepilotes sistemas.
Tuo pačiu metu pratybos vyksta ir Lietuvoje. Gegužės 3–5 d. Panevėžyje ir jo apylinkėse prasidėjo taktinės pratybos „Karaliaus smūgis“, kuriose dalyvaus „Geležinio vilko“ pėstininkų brigados Karaliaus Mindaugo husarų batalionas. Jose dalyvaus apie 1000 karių ir daugiau nei 300 valstybės institucijų atstovų.
Nurodoma, kad karinės pratybos prasidėjo ir Lenkijoje bei Suomijoje. Gegužės 2 d. Ožisės poligone prasidėjo NATO pratybos, kuriose dalyvauja daugiau nei 3500 karių (įskaitant JAV) ir šimtai technikos vienetų.
Pratybos „Northern Strike 26“ taip pat prasidėjo prie sienos su Rusija, pranešė Suomijos sausumos pajėgų spaudos tarnyba. Manevrai vyksta Suomijos Vuosankos poligone, į kurį atvyko daugiau nei 600 žmonių iš Kainuu artilerijos pulko.
Be sausumos pajėgų, pratybose dalyvauja ir aviacija. Vuosankos poligonas yra maždaug 50–70 km nuo Rusijos sienos. Mėnesio viduryje Suomijoje prasidės dar du dideli pratybų etapai – „Metso 126“ ir „Saber Strike 26“. Svarbiausia Suomijos pratybų dalis prasidės gegužės 11 d. Vuosankoje.
Švedija sulaikė įtariamo Rusijos šešėlinio laivyno laivo kapitoną iš Kinijos
14:47
Švedijos prokuratūra pirmadienį pranešė, kad buvo sulaikytas laivo, į kurį šį savaitgalį dėl įtarimų priklausant Rusijos šešėliniam laivynui įsilaipino Švedijos pareigūnai, kapitonas iš Kinijos.
Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba sekmadienį įsilaipino į 182 metrų ilgio laivą „Jin Hui“, kuris įtariamas plaukiojęs su suklastota Sirijos vėliava. Tai buvo naujausias iš kelių šios Skandinavijos šalies atliktų tokio pobūdžio veiksmų.
Maskvos šešėlinį laivyną sudaro laivai, naudojami apeinant Vakarų sankcijas.
Tai dažnai būna pasenę, prastos būklės laivai be tinkamo draudimo ir su neaiškia nuosavybe, o tai kelia susirūpinimą dėl avarijų rizikos.
Švedijos civilinės gynybos ministras Carlas-Oskaras Bohlinas sekmadienį sakė, kad „Jin Hui“ yra įtrauktas į Europos Sąjungos (ES), Jungtinės Karalystės (JK) ir Ukrainos sankcijų sąrašus.
Kinijos pilietybę turintis kapitonas buvo sulaikytas „įtariant suklastoto dokumento naudojimu“ ir Švedijos jūrų kodekso pažeidimu dėl „netinkamumo plaukioti“, teigiama prokuratūros pranešime.
„(Dar) šią dieną bus vykdoma sulaikytojo apklausa, taip pat užmegztas kontaktas su kitomis institucijomis ir šalimis“, – sakė tyrimui vadovaujantis prokuroras Adrienas Combier-Hoggas.
