- Ukrainos pajėgos galingu smūgiu sunaikino dronų bazę Pokrovske
- Pirmą kartą išbandė tokią technologiją: paaiškino, kaip Ukraina „išguldo“ krūvas rusų
- To dar nebuvo: Ukraina atakavo 5 Rusijos laivus su pavogtais grūdais
- „Fronte tvyro visiškas chaosas“: Rusijos kariai įsidrąsino – padavė Gynybos ministeriją į teismą
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Aš juos prie to privedžiau“: Trumpas pakomentavo Zelenskio laišką Putinui
22:08
JAV prezidentas mano, kad Kyjivas ir Maskva dabar gali pasiekti susitarimą ir be jo tarpininkavimo.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukrainos ir Rusijos lyderiai turėtų susitikti akis į akį be tarpininko. Taip jis pakomentavo atvirą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio laišką Rusijos vadovui Vladimirui Putinui.
Žurnalistai paklausė Trumpo, ar Zelenskis ir Putinas turėtų susitikti asmeniškai prieš Jungtinėms Valstijoms grįžtant prie derybų moderatoriaus vaidmens.
„Na, aš tam neprieštarauju. Tegul jie derasi. Aš esu tas, kuris juos atvedė iki šios padėties. Ir manau, kad tai bus išspręsta. Manau, kad artėjame prie taško, kai Rusija ir Ukraina turėtų... [sudaryti taiką]“, – sakė Trumpas.
Jis dar kartą pakartojo savo dažnai išsakomą teiginį, kad jei jis būtų buvęs JAV prezidentu, Rusijos ir Ukrainos karas esą niekada nebūtų prasidėjęs.
Zelenskio atviras laiškas
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, Ukrainos prezidentas Zelenskis vakar paskelbė atvirą laišką Putinui.
Jame Ukrainos vadovas pasiūlė surengti asmeninį susitikimą neutralioje šalyje, pavyzdžiui, Šveicarijoje arba Turkijoje, siekiant aptarti karo užbaigimą.
Zelenskis pabrėžė Ukrainos pasirengimą derybų metu visiškai nutraukti ugnį, įvykdyti karo belaisvių apsikeitimą pagal principą „visi už visus“ ir pradėti tiesioginį dialogą nelaukiant papildomų tarptautinių aplinkybių.
Iš pradžių Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pranešė, kad Putinas buvo supažindintas su laišku. Tačiau jis, kaip ir anksčiau, pasiūlė Zelenskiui atvykti į Maskvą, nors Ukrainos prezidentas tokį variantą jau buvo pavadinęs nepriimtinu.
Vėliau pats Putinas pareiškė nematantis prasmės susitikti su Ukrainos prezidentu. Jis teigė, kad Ukrainai esą reikia tik sustabdyti Rusijos puolimą, o Rusijai reikalingi „susitarimai“.
Be to, Putinas laišką pavadino „turinčiu grubumo elementų“ ir pareiškė, kad jis nėra naudingas derybų procesui.
Ukrainos pajėgos galingu smūgiu sunaikino dronų bazę Pokrovske
00:02
Ukrainos gynybos pajėgos sėkmingai smogė okupantų pozicijai centrinėje Pokrovsko dalyje, kuri buvo naudojama oro žvalgybai ir bepiločių orlaivių paleidimui.
Apie tai pranešė „RBC-Ukraina“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Desantinių šturmo pajėgų 7-uoju greitojo reagavimo korpusu.
Taikinio sunaikinimo detalės
Pasak kariškių, neseniai Gynybos pajėgos atliko tikslų aviacijos smūgį taikiniui miesto centre.
Ten Rusijos okupantai buvo įrengę „Molnija“ tipo smogiamųjų bepiločių orlaivių paleidimo vietą ir oro žvalgybos padalinio bazę.
„Šio objekto sunaikinimas apsunkino priešo bepiločių padalinių veiklą šiame rajone ir sumažino priešo žvalgybines bei smogiamąsias galimybes“, – pažymėjo Ukrainos desantinių šturmo pajėgų 7-asis greitojo reagavimo korpusas.
Okupantų taktika Pokrovske
Rusai ir toliau bando telkti pajėgas bei išteklius Pokrovske, siekdami palaikyti tolesnes puolamąsias operacijas teritorijoje, už kurią atsakingi Desantinių šturmo pajėgų daliniai.
Vienas pagrindinių Rusijos kariuomenės prioritetų išlieka bepiločių orlaivių valdymo punktų tinklo plėtra tiesiogiai mieste.
Tam okupantai naudojasi civiline infrastruktūra – gyvenamaisiais ir daugiabučiais namais, betoninėmis slėptuvėmis, rūsiais bei laiptinėmis.
Ukrainos kariškiai pažymi, kad tokie paslėpti priešo objektai yra sistemingai aptinkami ir naikinami.
Situacija Pokrovsko kryptimi
Primename, kad situacija aplink Pokrovską pastaruoju metu išlieka itin įtempta dėl nuolatinio okupantų spaudimo. Neseniai Ukrainos kariuomenė paneigė „DeepState“ analitikų teiginius, esą miestas buvo visiškai užimtas.
7-asis greitojo reagavimo korpusas oficialiai pranešė, kad gynybinė operacija Pokrovske tęsiama, o Ukrainos daliniai tvirtai laiko pozicijas šiaurinėse miesto prieigose.
Siekiant efektyviau atremti priešo šturmus, Gynybos pajėgų vadovybė telkia papildomas technologines priemones. Visų pirma, 7-asis desantinių šturmo pajėgų korpusas suvienijo pajėgas su 414-ąja atskirąja smogiamųjų bepiločių brigada „Magyaro paukščiai“ ir specialiųjų operacijų padaliniu „Lazar Group“.
Analitikas atskleidė Kremliaus taktiką: priežastis, kodėl prie derybų stalo Putinas nenori Europos
23:29
Estijos saugumo ekspertas Raineris Saksas nemano, kad artimiausioje ateityje tarp Ukrainos ir Rusijos bus pasiektas koks nors rimtas taikos susitarimas. Leidiniui „Postimees“ analitikas įvardijo, ką reiškia dabar į viešumą iškilusios Ukrainos ir Rusijos kalbos apie taikos susitarimą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paskelbė atvirą laišką, kuriame pasiūlė asmeniškai susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir su juo ieškoti būdų, kaip užbaigti karą.
Pats V.Putinas atsakė, kad Maskva yra pasirengusi diplomatinėmis priemonėmis užbaigti karą Ukrainoje, tačiau Kyjivas turės sutikti su kompromisais.
Saugumo ekspertas leidiniui „Postimees“ paaiškino, kur veda tokios Rusijos ir Ukrainos lyderių kalbos.
Ukrainos prezidento biuro vadovas bando švelninti ginčą su Lenkija
22:01
Ukrainos aukšto rango pareigūnas penktadienį Lenkijoje surengė derybas dėl kaimyninių šalių ginčo, kilusio Kyjivui karinį dalinį pavadinus nacionalistų grupės, kaltinamos Antrojo pasaulinio karo žudynėmis Lenkijoje, vardu.
Lenkija yra svarbi Ukrainos rėmėja šiai kovojant su Rusijos invazija, tačiau prezidentas Volodymyras Zelenskis įsiutino Varšuvą, neseniai pavadinęs karinį dalinį Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) vardu.
Lenkija kaltina nacionalistinę UPA 1943–1945 metais nužudžius 100 tūkst. lenkų.
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pareiškė, kad iš V. Zelenskio turėtų būti atimtas jam prieš trejus metus įteiktas Baltojo erelio ordinas – aukščiausias šalies apdovanojimas.
Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad susitikti nenorintis Rusijos lyderis „vėl renkasi karą“
21:37
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sukritikavo Rusijos vadovą Vladimirą Putiną, atmetusį jo siūlymą susitikti akis į akį ir aptarti daugiau kaip ketverius metus trunkančio plataus masto karo pabaigą.
„Deja, Rusijos pusė vėl renkasi karą – visi girdėjo šiandieninį atsakymą. Silpną atsakymą. Jis tiesiog nenori užbaigti karo“, – sakė V. Zelenskis po to, kai V. Putinas pareiškė nematantis jokios prasmės susitikti su Ukrainos lyderiu dabar.
Latvijos žvalgyba įspėja: Rusija griebėsi sukto ėjimo prieš Baltijos šalis
20:23
Rusija rengiasi pateikti ieškinį prieš Estiją, Latviją ir Lietuvą Jungtinių Tautų Tarptautiniame Teisingumo Teisme, kaltindama Baltijos valstybes rusakalbių gyventojų diskriminacija. Apie tokį Kremliaus žingsnį kalba Latvijos žvalgyba.
Pasak Latvijos žvalgybos, Maskva jau parengė skundą ir ruošiasi jį pateikti teismui. Skundas grindžiamas įtarimais, kad Estija, Latvija ir Lietuva pažeidžia JT konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos.
Anot žvalgybos, Rusija šiuo tikslu naudoja manipuliacinį požiūrį, selektyviai interpretuodama tarptautines normas ir pritaikydama jas savo teiginiams pagrįsti.
Ataskaitoje pažymima, kad nors kaltinimai dėl rusakalbių gyventojų teisių pažeidimų jau daugelį metų yra Rusijos propagandos ir oficialios retorikos dalis, bylos iškėlimas reikštų reikšmingą pokytį.
JK premjeras: Rusija gali pulti NATO per ketverius metus
19:18
Vakarų žvalgybos vertinimais, Rusija gali užpulti kurią nors NATO šalį per ketverius metus, penktadienį įspėjo Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris.
Šiuos komentarus jis išsakė pažadėjęs, kad jo vyriausybė iki kitą mėnesį vyksiančio NATO viršūnių susitikimo paskelbs ilgai atidėliotą gynybos investicijų planą.
„Mūsų ir kitų NATO šalių žvalgybos vertinimu, Rusijos išpuolis prieš NATO gali įvykti jau 2030 metais“, – sakė K. Starmeris.
„Taigi matote, kokią skubą ir prioritetą dabar tam teikiame“, – pridūrė jis, lankydamasis dronų gamykloje pietvakarių Anglijoje.
Vladimiras Putinas atsakė, ar žada susitikti su Volodymyru Zelenskiu
19:09
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė nematantis jokios prasmės susitikti su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu, kol nebus parengtas taikos susitarimas.
Taip Rusijos lyderis atmetė Ukrainos vadovo viešame laiške išsakytą raginimą surengti tiesioginį susitikimą.
„Nematau prasmės susitikti. Ukrainos pusei prasminga tik sustabdyti mūsų ginkluotųjų pajėgų puolimą. Tai viskas. Ir mums reikia susitarimų“, – Sankt Peterburge vykstančiame Rusijos ekonomikos forume kalbėjo V. Putinas.
„Tegul dirba ekspertai, parengia tam tikrus sprendimus, o tada galėsime susitikti“, – pridūrė Kremliaus šeimininkas.
Rusijos prezidentas penktadienį taip pat pareiškė, esą karas Ukrainoje baigsis tik tada, kai Maskva pasieks savo tikslus.
„Kariniai veiksmai kada nors baigsis, mes taip manome. Be jokios abejonės, jie baigsis, kai tik pasieksime tikslus, kuriuos patys sau išsikėlėme“, – sakė V. Putinas.
Rusija reikalauja Ukrainos rytinio Donbaso regiono kontrolės, taip pat griežtų politinių ir karinių apribojimų Ukrainai.
Vladimiras Putinas: Rusijos ekonomika nesugriuvo
17:32
Rusijos ekonomika nesubyrėjo, penktadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas pagrindiniame šalies ekonomikos forume, atmesdamas Vakarų kritiką, kad jo šalies ekonomikos variklis užgeso.
„Mes, žinoma, girdime kritiką iš visų pusių, kad viskas sugriuvo (...) Mes nusileidome iki to paties lygio, kuriame euro zonos šalys pastaruosius kelerius metus fiksavo augimą“, – tvirtino V. Putinas ir pridūrė, kad Rusija siekia „suverenios“ ekonomikos.
Kremlius skiria ypač daug lėšų savo puolimui Ukrainoje ir šios išlaidos iš pradžių skatino ekonomikos augimą, tačiau taip pat padidino infliaciją ir sukėlė darbo jėgos trūkumą su kariuomene nesusijusiuose ekonomikos sektoriuose.
Pirmą kartą išbandė tokią technologiją: paaiškino, kaip Ukraina „išguldo“ krūvas rusų
16:57
Ukrainos ginkluotosios pajėgos pastaraisiais mėnesiais sugebėjo sustabdyti Rusijos karių veržimąsi į priekį iš dalies dėl to, kad išmoko perimti duomenis tiesiogiai iš palydovų pačioje fronto linijoje.
Tai 90 proc. sutrumpino laiką, reikalingą Rusijos taikiniams aptikti ir jiems smogti, rašo laikraštis „The Wall Street Journal“, cituodamas technologijų tiekėjus ir operacijų dalyvius.
Iš JAV palydovų operatoriaus „Vantor“ gaunami vaizdai vos per 15 minučių patenka tiesiai į dronų operatorių ekranus, apeidami centralizuotą patikrinimą Kyjive, dėl kurio žvalgybinės informacijos gavimas sulėtėdavo keliomis valandomis ar net dienomis.
Ši technologija yra įmonės „Vantor“, Olandijos geoprojektinės žvalgybos bendrovės „Bravo1Alpha“, JAV bendrovės „Persistent Systems“ ir Ukrainos gynybos įmonės „Burevij“ bendro darbo rezultatas.
Kaip pastebi „The Wall Street Journal“, technologijos įdiegimas buvo pirmasis žinomas atvejis, kai neįslaptinti komerciniai palydoviniai vaizdai buvo tiesiogiai pateikiami kariams, kad jie galėtų beveik realiuoju laiku priimti kovinius sprendimus.
Tie patys palydovai naudojami, pavyzdžiui, neteisėtai žvejybai stebėti ir „Google“ žemėlapiams atnaujinti.
„Laiko nuo taikinio aptikimo iki smūgio į jį sutrumpinimas yra pagrindinė šio karo taktinio lygmens tendencija“, – įvertino karinis ekspertas Franzas-Stephanas Gady, „Gady Consulting“ įkūrėjas.
Naujoji technologija taupo laiką ir pinigus, laikraščio žurnalistams sakė ją besinaudojantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronų operatorius. Dėl palydovinių vaizdų jo daliniui nebereikia paleisti žvalgybinių dronų, kurie kainuoja brangiai ir kuriuos rusai gali trikdyti arba numušti.
Per pavasarį vykusią operaciją „Starfall II“ ukrainiečių dalinys iš 422-osios brigados per dvi su puse savaitės sunaikino Rusijos objektų ir turto už milijardus dolerių. Pasak operacijos dalyvių, vienas iš taikinių buvo šaudmenų sandėlis okupuotoje teritorijoje, aptiktas išanalizavus palydovines buvusio grūdų sandėlio nuotraukas.
Palyginę naują vaizdą su prieš karą darytomis nuotraukomis, kariai suprato, kad jo paskirtis pasikeitė, taip pat pastebėjo šviežias padangų vėžes, būdingas karinėms transporto priemonėms, iškraunančioms šaudmenis. Paleidę vidutinio nuotolio atakos dronus, ukrainiečiai sandėlį sunaikino.
Tokie dronai per paskutinius mėnesius tapo vienu pagrindinių Ukrainos gynėjų ginklų. Jais naikinami priešlėktuvinės gynybos objektai okupuotose teritorijose, sandėliai su amunicija, įranga ir maisto produktais, vadavietės, tiekimo keliai, taip pat rezervai palei Novorosijos federalinę magistralę – „sausumos tiltą“ į Krymą.
Naudodami „Vantor“ programinę įrangą kariškiai gali palyginti naujas palydovines nuotraukas su archyvinėmis, kaip tai padarė 422-osios brigados padalinys šaudmenų sandėlio atveju, ir stebėti infrastruktūros pokyčius bei objektų judėjimą.
Tuo tarpu dirbtinis intelektas stebi dideles teritorijas ir fiksuoja taikinių judėjimą. Programinė įranga taip pat sukuria trimačius modelius, kuriuos operatoriai gali naudoti apskaičiuodami optimalų drono skrydžio maršrutą.
10 „Vantor“ palydovų kasdien aprėpia 7 milijonus kvadratinių kilometrų Žemės paviršiaus, praskrisdami aplink nuo 12 iki 15 kartų, WSJ paaiškino bendrovės transformacijos direktorius, buvęs JAV karinio jūrų laivyno SEAL padalinio kovotojas Willas Cocosas.
Paprastai „Vantor“ nuotraukose nurodytos koordinatės nuo tikrosios objekto padėties nutolsta per 5 metrus, o to pakanka, kad būtų galima sunaikinti droną su 50 kilogramų sveriančia kovine galvute, teigė Ukrainos kariškiai.
Norintiems pamatyti Putiną – specialūs reikalavimai
15:56
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį planuoja pasisakyti Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo (SPIEF) plenariniame posėdyje. Dėl to visi jo dalyviai ir žiniasklaidos atstovai privalo atlikti tyrimus – PCR testus dėl koronaviruso, gripo ir kitų kvėpavimo takų ligų.
Be specialaus leidimo, kurį galima gauti tik gavus neigiamą testo rezultatą specialiai akredituotose forumo laboratorijose, patekti į posėdį neįmanoma, skelbia laikraštis „Bild“.
Be V.Putino, scenoje bus Kinijos viceprezidentas Han Zhengas, Tanzanijos prezidentė Samia Suluhu Hassan ir Uzbekistano prezidentas Šavkatas Mirzijojevas.
Koronaviruso pandemijos metu V.Putinas jau griebėsi apsisaugojimo nuo aplinkinių priemonių taikydamas itin griežtas taisykles. Tie, kurie norėjo asmeniškai susitikti su Kremliaus vadovu, kai kuriais atvejais turėjo praeiti ilgą karantiną ir ne kartą atlikti testus. Net pasibaigus koronaviruso pandemijai V.Putinas išlaikė griežtas atsargumo priemones dėl medicininių priežasčių.
Jo atsargumas sulaukė tarptautinio dėmesio 2022 m. pradžioje, tuometinio Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vizito Maskvoje metu, primena „Bild“. Susitikimo metu O.Scholzas ir V.Putinas sėdėjo prie kelių metrų ilgio stalo, laikydamiesi didelio atstumo vienas nuo kito. Toks neįprastas atstumas buvo paaiškintas apsauga nuo koronaviruso.
