- Ukraina surengė plataus masto dronų ataką Rusijoje: smogta ir netoli Sankt Peterburgo
- Syrskis: trijose pietų fronto kryptyse Rusija sutelkė daugiau nei 140 tūkst. karių
- Lukašenka pasisakė dėl karių siuntimo į Ukrainą: kreipėsi ir į lietuvius
- „Fronte tvyro visiškas chaosas“: Rusijos kariai įsidrąsino – padavė Gynybos ministeriją į teismą
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Telegraph“: Putino propaganda smuko iki neregėtų žemumų
20:03
Šią savaitę vykęs Sankt Peterburgo tarptautinis ekonomikos forumas parodė, kiek per pastaruosius dešimtmečius sumenko Kremliaus propagandos galimybės. Taip savo komentare britų leidiniui „The Telegraph“ teigia apžvalgininkas Owenas Matthewsas.
Autorius primena, kad Sovietų Sąjungos laikais Maskva meistriškai išnaudodavo vadinamuosius „naudingus idiotus“ – Vakarų įžymybes, kurios sąmoningai ar nesąmoningai padėdavo formuoti teigiamą SSRS įvaizdį pasaulyje. Tarp tokių žmonių buvo pasaulinio lygio kūrėjai ir mąstytojai – Pablo Picasso, George'as Bernardas Shaw, Johnas Steinbeckas, André Gide'as ir Jeanas-Paulis Sartre'as.
Pasak O. Matthewso, Kremlius stengdavosi, kad šie žmonės nuoširdžiai patikėtų sovietinės sistemos pranašumais. Užsienio svečiams būdavo organizuojamos kruopščiai surežisuotos kelionės po Sovietų Sąjungą, po kurių jie grįždavo į Vakarus tapę aktyviais komunizmo šalininkais.
„Rytoj palieku šią vilties žemę ir grįžtu į mūsų Vakarų šalis – nevilties šalis“, – 1931 m. po viešnagės SSRS savo dienoraštyje rašė G. B. Shaw.
Tačiau šiandieninė Rusija, anot autoriaus, nebegali veikti tokiais metodais ir nebesugeba pritraukti panašaus autoriteto žmonių, kurie taptų jos idėjų skleidėjais pasaulyje. Vietoj to į Rusiją atvyksta prieštaringai vertinami veikėjai, kurie netiki „rusiškojo pasaulio“ idėja, o veikiau dalijasi priešiškumu Vakarams.
Kaip pavyzdį O.Matthewsas pateikia pagrindinius šių metų Sankt Peterburgo forumo svečius iš Vakarų: sąmokslo teorijų šalininkę Candace Owens, aktorių Steveną Seagalą, buvusį JT ginklų inspektorių Scottą Ritterį, kuris JAV buvo nuteistas dėl seksualinių nusikaltimų, taip pat influencerius brolius Andrew ir Tristaną Tate'us, kuriems Rumunijoje ir Jungtinėje Karalystėje pateikti kaltinimai seksualiniais nusikaltimais.
Apžvalgininkas pažymi, kad iki 2022 m. Vladimiras Putinas turėjo gerokai platesnį simpatikų ratą tarp Europos politikų. Tarp jų buvo tokie žinomi veikėjai kaip buvęs Italijos premjeras Silvio Berlusconi ir Prancūzijos politikė Marine Le Pen.
Dabar, pasak autoriaus, Kremliaus bandymai parodyti, kad jis vis dar turi rėmėjų Vakaruose, atrodo vis labiau apgailėtinai ir atskleidžia, kaip smarkiai susilpnėjo Rusijos „minkštoji galia“.
„Šiandien Putinas atrodo vienišas ir vis labiau juokingas. Kremliaus pastangos parodyti, kad jis vis dar turi draugų ir šalininkų Vakaruose atrodo apgailėtinai, negrabiai ir kelia didelį nejaukumą.
Tai liūdnas Rusijos menkavertiškumo komplekso požymis, kad ji vis dar siekia Vakarų pripažinimo – net jei tai būtų „TikTok“ influenceriai, steroidais piktnaudžiaujantys ekscentrikai ar nuteisti seksualiniai nusikaltėliai“, – reziumuoja autorius.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
08:56
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Lukašenka pasisakė dėl karių siuntimo į Ukrainą: kreipėsi ir į lietuvius
19:52
Save prezidentu pasiskelbęs Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė neketinantis siųsti šalies karių kariauti į Ukrainą. Tokį pareiškimą jis išsakė Gardine vykusiame 15-ajame Nacionalinių kultūrų festivalyje, skelbia UNIAN.
„Ar mes turime eiti kariauti į Ukrainą dėl svetimos valios? Ar norime ten tapti patrankų mėsa? Ne, mes to nenorime“, – sakė A.Lukašenka.
Jis taip pat tvirtino, kad Baltarusija yra pasirengusi dialogui su Ukraina.
„Mes nesiekiame kariauti. Norime gyventi taikiai. Norime taikos“, – kalbėjo Baltarusijos lyderis.
A.Lukašenka dar kartą kartojo, kad Baltarusija esą nėra agresorė ir darys viską, kad būtų išsaugota taika.
„Karas yra katastrofa. Mums jo nereikia. Laimėti galime tik taikiai dirbdami ir gyvendami taikoje“, – teigė jis.
Kreipdamasis į kaimyninių šalių gyventojus, A.Lukašenka sakė: „Noriu, kad mane išgirstų lenkai, lietuviai ir ukrainiečiai. Mes nenorime su jumis kariauti. Tačiau prireikus esame pasirengę jus apginti.“
Anksčiau A.Lukašenka reagavo į Ukrainos bepiločių pajėgų vado Roberto Brovdi (Madjaro) pareiškimą apie 500 taikinių Baltarusijoje galimo šalies įsitraukimo į karą atveju. Baltarusijos vadovas užsiminė, kad tokiu atveju Minskas galėtų suduoti atsakomąjį smūgį Ukrainai.
Putino sprendimas atsieis brangiai? Rusijai prognozuoja dar didesnes nesėkmes
14:36
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino atsisakymas sutikti su tiesioginėmis derybomis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu gali turėti neigiamų pasekmių pačiai Rusijai, skelbia UNIAN.
Pasak ministro, atmesdamas Zelenskio pasiūlymą dėl tiesioginių taikos derybų, Putinas praleido galimybę pasitraukti iš, jo vertinimu, nesėkmingo karo.
A.Sybihos eigimu, Rusijos padėtis ateityje tik blogės – nuostoliai mūšio lauke didės, o nesėkmės taps vis labiau žeminančios. Jis taip pat prognozavo gilesnę ekonominę recesiją, darbo vietų mažėjimą, augančius mokesčius ir infliaciją, kuri labiausiai paveiks pažeidžiamiausias visuomenės grupes.
Ministras pabrėžė, kad Ukraina ir toliau stiprins tolimojo nuotolio smūgius Rusijos teritorijoje, todėl, anot jo, šalyje lieka vis mažiau vietų, kurios būtų apsaugotos nuo tokių atakų.
A.Sybiha taip pat teigė, kad tarptautinis spaudimas Rusijai tik didės. Jo teigimu, tai gali apimti įšaldyto turto panaudojimą, papildomus draudimus atvykti bei atsakomybės už karo metu padarytus nusikaltimus siekimą.
Ukrainos diplomatijos vadovas pareiškė, kad V.Putinas nepasieks savo tikslų kare prieš Ukrainą ir anksčiau ar vėliau vis tiek turės sutikti su diplomatiniu konflikto sprendimu, tačiau tuomet sąlygos Rusijai gali būti gerokai mažiau palankios.
Primename, kad birželio 4 dieną prezidentas Volodymyras Zelenskis viešai paragino Putiną nutraukti karą ir pradėti tiesiogines lyderių derybas. Atsakydamas Putinas pareiškė, kad Zelenskio kreipimesi esama „šiurkštumo elementų“ ir teigė nematantis prasmės susitikti su Ukrainos vadovu.
Rusija stiprina spaudimą fronte: trijose kryptyse sutelkė daugiau nei 140 tūkst. karių
12:27
Rusijos pajėgos toliau stiprina savo grupuotes Oleksandrivkos, Huliaipolės ir Orichivo kryptimis. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.
Pasak jo, vizito metu buvo aplankyti kariniai daliniai ir padaliniai, vykdantys kovines užduotis karščiausiuose Pietų operacinės zonos fronto ruožuose.
„Priešas ir toliau didina savo pastangas. Vien Oleksandrivkos kryptimi Rusijos grupuotę sudaro daugiau kaip 71 tūkst. karių. Dar maždaug tiek pat karių sutelkta Huliaipolės ir Orichivo kryptimis. Situacija išlieka dinamiška – tiek Rusijos, tiek Ukrainos gynybos pajėgos aktyviai vykdo kovinius veiksmus“, – teigė O.Syrskis.
O.Syrskis taip pat palaikė vadų siūlymus dėl aktyvesnių veiksmų tam tikruose fronto ruožuose ir nusprendė papildomai aprūpinti dalinius technika bei šaudmenimis.
„Atskirai pabrėžiau, kad svarbiausias prioritetas vykdant kovines operacijas išlieka Ukrainos karių gyvybių išsaugojimas“, – pažymėjo jis.
„WSJ“: Putino aplinka skraido milijonus kainuojančiais Vakarų gamybos lėktuvais
11:10
Nepaisant plataus masto Vakarų sankcijų, įvestų po Rusijos invazijos į Ukrainą, artimiausia Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinka ir toliau naudojasi brangiais Vakarų gamybos privačiais lėktuvais.
Kaip skelbia „The Wall Street Journal“, tam pasitelkiamas platus tarpininkų ir trečiosiose šalyse veikiančių įmonių tinklas.
Žurnalistų dėmesio centre atsidūrė dešimtis milijonų dolerių kainuojantys bendrovių „Bombardier“ ir „Gulfstream Aerospace“ verslo lėktuvai, kuriais naudojasi Kremliui artimi verslininkai ir pareigūnai.
Tarp jų – valstybinės korporacijos „Rostec“ vadovas Sergejus Čemezovas, ilgametis V.Putino bendražygis dar nuo tarnybos KGB laikų Rytų Vokietijoje. Tyrimo duomenimis, po karo pradžios jis ne kartą naudojosi privačiu „Bombardier Global 7500“ lėktuvu skrydžiams į Jungtiniai Arabų Emyratai, Turkija ir Pietryčių Azijos šalis.
Oligarchai pakeitė maršrutus, bet ne gyvenimo būdą
Dėl sankcijų Rusijos elitas neteko galimybės laisvai lankytis tradicinėse poilsio vietose Vakarų Europoje. Tačiau vietoj Londono, Prancūzijos Rivjeros ar Šveicarijos kurortų jie persiorientavo į Dubajų, Turkiją, Azerbaidžaną ir kitas prie sankcijų režimo neprisijungusias šalis.
Leidinio teigimu, panašiomis schemomis naudojasi ir verslininkai Arkadijus Rotenbergas bei Igoris Kesaevas, kuriems taikomos JAV ir Europos Sąjungos sankcijos.
Rusijos okupantai dronais atakavo Zaporižią: yra aukų
09:12
UNIAN praneša, kad Rusija dronais atakavo Zaporižią: žuvo du žmonės, yra sužeistųjų.
„Rusai paleido bepiločius orlaivius į regiono centrą. Dėl priešo atakų apgadinti kritinės ir pramoninės infrastruktūros objektai. Po smūgio su dviem vieno objekto darbuotojais nepavyksta susisiekti“, – pranešė Zaporižios srities pareigūnas Ivanas Fedorovas.
Vėliau I.Fedorovas patikslino, kad abu vyrai žuvo.
Pasak pareigūno, per pastarąją parą dėl Rusijos apšaudymų Zaporižios srityje buvo sužeisti penki žmonės.
Jis taip pat nurodė, kad per parą Rusijos pajėgos sudavė 946 smūgius 55 gyvenvietėms Zaporižios srityje.
„Gauta 116 pranešimų apie infrastruktūros objektų, gyvenamųjų namų ir automobilių apgadinimus“, – pridūrė I.Fedorovas.
Atnaujintais duomenimis, po Rusijos atakos Zaporižioje nukentėjusiųjų skaičius išaugo iki penkių.
Ukraina surengė plataus masto dronų ataką Rusijoje: smogta ir netoli Sankt Peterburgo
08:45
„The Kyiv Independent“ praneša, kad Ukrainos kariuomenė birželio 6-osios naktį surengė plataus masto atakas įvairiuose Rusijos regionuose, smogdama keliems taikiniams, tarp jų – istoriniam Kronštato uostamiesčiui netoli Sankt Peterburgo.
Pranešama, kad ataka surengta paskutinę dieną vykstant kasmetiniam ekonomikos forumui – Sankt Peterburgo tarptautinis ekonomikos forumas, kuris vyksta Rusijos prezidento Vladimiro Putino gimtajame mieste. Tuo metu vis daugiau dėmesio skiriama didžiųjų Rusijos miestų saugumui.
Vietos gyventojai pranešė matę dūmų debesis virš teritorijos netoli Kronštato jūrų gamyklos – Rusijos karinių laivų statyklos, esančios maždaug už 30 kilometrų nuo Sankt Peterburgo. Apie tai pranešė Rusijos „Telegram“ kanalai.
Tiksli smūgio vieta kol kas nėra aiški. Socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įrašuose esą matyti virš miesto skrendantys dronai prieš ataką.
Naujausias smūgis regionui surengtas praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Ukrainos pajėgos birželio 3-iosios paryčiais atakavo Sankt Peterburgo naftos terminalą Leningrado srityje. Ši ataka įvyko tuo metu, kai į ekonomikos forumą rinkosi užsienio delegacijos.
Pranešama, kad naktį buvo atakuoti ir kiti Rusijos regionai, daugiausia su naftos infrastruktūra susiję objektai.
Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose esą matyti gaisras naftos saugykloje Ust-Labinsko mieste Krasnodaro krašte. Taip pat pranešama apie smūgį uosto infrastruktūrai okupuotame Mariupolyje, kur virš uosto kilo tiršti juodi dūmai.
Dūmai taip pat buvo matomi virš objekto Lebiažjės gyvenvietėje Leningrado srityje, tačiau kol kas neaišku, kas tiksliai tapo taikiniu.
Nakties metu įvairiuose vakariniuose Rusijos regionuose ir Rusijos okupuotose teritorijose buvo skelbiami oro pavojaus signalai dėl pastebėtų ukrainietiškų dronų. Rusijos gynybos ministerija teigė numušusi 376 dronus.
„Ne tik Putinui“: paaiškino, kam dar Zelenskis paskelbė savo laišką
08:15
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atviras laiškas su pasiūlymu surengti asmenines taikos derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo buvo skirtas ne tik Vladimirui Putinui. Kaip rašo „Reuters“, juo taip pat siekta perduoti žinią Sankt Peterburgo ekonomikos forumo dalyviams ir tarptautinei bendruomenei.
Agentūra primena, kad laiškas buvo paskelbtas tuo metu, kai V.Putinas bendravo su užsienio žiniasklaidos atstovais svarbiausiame Rusijos verslo renginyje. Tą pačią dieną Ukrainos dronai smogė naftos terminalui Sankt Peterburge, o netoli forumo vietos danguje buvo matyti dūmų debesys.
Pasak vieno Ukrainos pareigūno, susipažinusio su laiško rengimu, Kyjivas mano, kad dalis Rusijos elito – valdininkai, verslininkai ir Rusijos partneriai – siekia konflikto pabaigos, nes karas stabdo maždaug 3 trilijonų dolerių vertės Rusijos ekonomiką.
„Šis prabangus susitikimas parodė, kad Rusijoje egzistuoja skirtingi požiūriai į jau ketverius metus trunkantį karą“, – rašoma publikacijoje.
Kai kurie forumo dalyviai teigė, kad Rusija turi tęsti kovą ir ruoštis ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais, tačiau kiti pabrėžė ekonominę naudą, kurią suteiktų karo pabaiga.
„Reuters“ pažymi, kad Zelenskis jau kelis mėnesius ragina nutraukti ugnį ir siūlo susitikti su V.Putinu, tačiau Kremliaus vadovas tokius pasiūlymus atmeta. Taip nutiko ir šį kartą.
Anonimiškai kalbėjęs Ukrainos pareigūnas pabrėžė, kad V.Zelenskis rimtai nusiteikęs atnaujinti derybas.
Kyjivo ekonomikos mokyklos docentas Dmitrijus Jarovojus, besispecializuojantis politinės psichologijos srityje, teigė, kad dronų smūgis ir „demonstratyvus“ laiškas buvo suderinta pastanga formuoti forumo darbotvarkę.
Jo nuomone, laišku siekta parodyti Rusijos visuomenei ir Vakarų vyriausybėms, ypač JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kad naujausi Ukrainos smūgiai Rusijos teritorijoje ir teritoriniai pasiekimai sustiprino Kyjivo pozicijas galimose derybose.
„Trumpas nuolat kartoja, kad Ukraina neturi jokių kozirių. Tačiau dabar Ukraina demonstruoja, kad jos pozicijos yra stipresnės“, – sakė buvęs JAV ambasadorius NATO Kurtas Volkeris.
Straipsnyje konstatuojama, kad JAV remiamos taikos derybos kol kas yra aklavietėje, nes abi pusės laikosi savo pozicijų.
V.Putinas užsienio leidinių redaktoriams pareiškė, kad per pokalbius su D.Trumpu jau buvo aptartos sąlygos, kuriomis būtų galima užbaigti konfliktą. Pasak „Reuters“, tai greičiausiai reiškia Rusijos reikalavimą Ukrainai perduoti likusią Donbaso dalį.
Tačiau leidinys pažymi, kad V.Zelenskis šiuo metu kaip niekada anksčiau nėra linkęs nusileisti spaudimui dėl teritorinių nuolaidų. Savo laiške jis pabrėžė, kad nors vertina JAV dalyvavimą, Ukrainos ateitis nebus sprendžiama už Ukrainos ribų – ją spręs pati Ukraina kartu su Rusija.
-
Karas Ukrainoje. „Aš juos prie to privedžiau“: Trumpas pakomentavo Zelenskio laišką Putinui
-
Vladimiras Putinas atmeta galimybę artimiausiu metu susitikti su Volodymyru Zelenskiu
-
Ukrainos pajėgos galingu smūgiu sunaikino dronų bazę Pokrovske
-
Pirmą kartą išbandė tokią technologiją: paaiškino, kaip Ukraina „išguldo“ krūvas rusų
