- „Atlantic Council“: smūgiai Krymui kelia grėsmę didžiausiai Putino karinei pergalei
- „The Hill“: Ukraina pradėjo laimėti, o Putinas nežino, ką su tuo daryti
- Bendri Rusijos ir Ukrainos nuostoliai viršijo 2 milijonus žmonių
- Ukrainos kare bręsta lūžis: „DeepState“ papasakojo, kaip keičiasi situacija fronte
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
ISW: Rusijos puolimo tempas Ukrainoje per metus sulėtėjo 16 kartų
07:53
Per pastarąjį mėnesį Rusijos okupacinės pajėgos Ukrainoje užėmė vos apie 30 kv. km teritorijos, skelbia Karo studijų institutas (ISW).
2026 m. birželį Rusijos kariuomenė užėmė arba įsiskverbė į maždaug 30,42 kv. km Ukrainos teritorijos. Vidutinis jos puolimo tempas siekė apie 1,01 kv. km per dieną.
Palyginimui, 2025 m. birželį Rusijos pajėgos buvo užėmusios 481,25 kv. km, o jų vidutinis puolimo tempas siekė 16,04 kv. km per dieną. ISW analitikų skaičiavimu, per metus Rusijos puolimo greitis sumažėjo maždaug 16 kartų.
ISW pažymi, kad jau daugiau nei metus Rusijos teritoriniai laimėjimai yra lėti ir laipsniški. Net ir spartesnį puolimą 2025 m. analitikai apibūdino kaip itin lėtą, „žingsnis po žingsnio“ vykstantį veržimąsi į priekį.
Anot instituto, Rusijos kariuomenės puolimo tempas nuosekliai mažėja nuo 2025 m. lapkričio. Be to, okupantams nepavyko susigrąžinti teritorijų, kurias Ukrainos pajėgos atkovojo per sėkmingas kontratakas Kupjansko ir Oleksandrivkos kryptimis 2025 m. pabaigoje bei 2026 m. pavasarį.
Didžiausi Rusijos teritoriniai laimėjimai ir toliau sutelkti ties Kostiantynivka Donecko srityje – pagrindinėje Rusijos puolimo kryptyje. Tačiau net ir ten rusams pavyko pasiekti tik lėtą taktinį progresą miesto teritorijoje, patiriant didelių nuostolių.
Per pusmetį – beveik tris kartus mažiau užimtos teritorijos
Palyginę pirmąjį 2026 m. pusmetį su tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu, ISW ekspertai taip pat konstatavo ryškų Rusijos puolimo sulėtėjimą.
Per pirmuosius šešis 2025 m. mėnesius Rusijos kariuomenė užėmė 2 189,87 kv. km Ukrainos teritorijos, o per tą patį 2026 m. laikotarpį – tik 622,6 kv. km.
Tai reiškia, kad šiemet Rusija užėmė vos 28,43 proc. teritorijos, kurią buvo užėmusi per pirmąjį praėjusių metų pusmetį.
Nedideli laimėjimai – didžiulių nuostolių kaina
ISW ataskaitoje pabrėžiama, kad, nepaisant menkų teritorinių laimėjimų, Rusijos kariuomenė patiria didelius gyvosios jėgos ir technikos nuostolius.
Remiantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generaliniu štabu, 2026 m. birželį Rusijos nuostoliai sudarė 39 490 žuvusių ir sužeistų karių.
ISW skaičiavimu, kiekvienam užimtam ar infiltruotam kvadratiniam kilometrui teko apie 1 298 Rusijos karių nuostoliai.
Palyginimui, 2025 m. birželį Rusija neteko apie 32 680 karių – tai sudarė maždaug 68 nuostolius vienam užimtam kvadratiniam kilometrui. Taigi per metus Rusijos nuostolių skaičius, tenkantis vienam užimtam teritorijos vienetui, išaugo daugiau kaip 19 kartų.
ISW teigimu, tai rodo, kad Ukrainos pajėgos vis efektyviau stabdo Rusijos puolimą ir kartu daro priešui didelius nuostolius.
Analitikai taip pat pažymi, kad dideli technikos nuostoliai ir lėtas puolimo tempas liudija apie sėkmingus Ukrainos smūgius Rusijos kariniams objektams, logistikos grandinėms ir vadavietėms užnugaryje.
Masinė Rusijos ataka Kyjive pareikalavo aukų: sugriauti gyvenamieji namai, kilo gaisrai
06:28
Liepos 1-osios vakare ir liepos 2-osios naktį Rusija surengė masinę raketų ir smogiamųjų dronų ataką prieš Kyjivą bei kitus Ukrainos miestus. Ji įvyko praėjus vos kelioms valandoms po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio perspėjimo, kad Rusija rengiasi dar vienam plataus masto smūgiui.
Remiantis Kyjivo miesto karinės administracijos vadovo Timūro Tkačenkos ir miesto mero Vitalijaus Klyčko pateikta informacija, per išpuolį žuvo mažiausiai 10 žmonių, dar mažiausiai 34 buvo sužeisti. Iš jų 32 paguldyti į ligoninę.
Per ataką Rusija į Kyjivą paleido dešimtis sparnuotųjų ir balistinių raketų, o įvairiuose Ukrainos regionuose vykdė plataus masto dronų smūgius.
Sunaikinti gyvenamieji namai, apgadintas viešbutis Kyjivo centre, liepsnojo daugiabučiai. Iki 7 val. ryto vietos laiku žala buvo užfiksuota daugiau kaip 30 vietų visuose sostinės rajonuose.
„Priešas ir vėl taikosi į gyvenamuosius rajonus bei žudo civilius. Patyrėme labai didelių sugriovimų, yra daug nukentėjusiųjų, tarp jų – ir vaikų“, – sakė T. Tkačenka.
Oro pavojaus signalai buvo paskelbti daugelyje Ukrainos regionų. Sprogimai girdėti Zaporižioje, Pavlohrade Dnipropetrovsko srityje, taip pat Sumuose ir Charkive.
Leidinio „Kyiv Independent“ žurnalistai pranešė, kad apie 21.40 val. vietos laiku sostinėje aidėjo garsūs sprogimai ir veikė oro gynybos sistemos. Netrukus T. Tkačenka pranešė, kad oro gynyba miesto prieigose naikina Rusijos dronus.
„Yra tikimybė, kad smogiamieji dronai ir toliau judės sostinės link. Taip pat neatmetama galimybė, kad artimiausiomis dienomis bus surengta kombinuota ataka“, – sakė jis.
Daugelis Kyjivo gyventojų pasislėpė požeminėse metro stotyse. Kai kurie jose net pasistatė palapines, tikėdamiesi ilgos nakties.
Prieš prasidedant sprogimams Ukrainos oro pajėgos įspėjo, kad Rusijos dronų grupės skrenda Kyjivo bei kitų miestų – Mykolajivo, Konotopo ir Chersono – kryptimi. Kiek vėliau pranešta apie dar vieną dronų bangą, skrendančią į sostinę.
T.Tkačenka perspėjo, kad dronai atakuoja miestą „iš visų pusių“.
Antrasis puolimo etapas prasidėjo po vidurnakčio, kai Rusija pradėjo leisti balistines raketas, tarp jų ir hipergarsines „Zircon“.
00.45 val. T. Tkačenka įspėjo apie balistinių raketų grėsmę Kyjivui. Po maždaug pusvalandžio tokį pat perspėjimą paskelbė ir Ukrainos oro pajėgos. Atvirųjų šaltinių stebėtojai pranešė, kad Rusija pakėlė iki dešimties strateginių bombonešių.
Leidinio žurnalistai pranešė, kad prieš pat 2 val. nakties girdėjosi itin galingi sprogimai. Tuo metu oro pajėgos skelbė, kad Rusijos raketos skrenda Kyjivo ir kitų Ukrainos miestų link. Sprogimai buvo tokie garsūs, kad juos buvo galima girdėti net giliai požeminėse slėptuvėse.
Smūgiai gyvenamiesiems rajonams
Vietos valdžia pranešė, kad ataka buvo nukreipta prieš gyvenamuosius rajonus įvairiose sostinės vietose. Nukentėjo civiliai gyventojai ir pirmieji gelbėtojai. Ypač smarkiai apšaudytas centrinis Kyjivo rajonas, kuriame įsikūrę muziejai, universitetai ir gyvenamieji kvartalai.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad Ševčenkos rajone buvo apgadintas greitosios medicinos pagalbos stoties pastatas. Per išpuolį sužeisti penki medikai, vieno jų būklė kritinė.
T.Tkačenka taip pat pranešė, kad tame pačiame rajone buvo visiškai sugriautas daugiabutis.
Dar vakare po Rusijos drono smūgio šiame rajone užsidegė viešbutis. Iš paviešintos medžiagos matyti, kad tai greičiausiai buvo centrinėje Kyjivo dalyje esantis viešbutis „Cityhotel Residence“.
V.Klyčko taip pat pranešė, kad Desnos rajone sugriuvo devynių aukštų pastatas. Gelbėtojai ieško po griuvėsiais galimai įstrigusių žmonių.
Gaisrai kilo ir dviejose vietose prie gyvenamųjų namų Pečiorų rajone. Solomjansko rajone užsidegė teritorija prie administracinio pastato, o Holosijivo rajone buvo apgadintas dar vienas daugiabutis.
Gyventojai naktį praleido slėptuvėse
Vienos Podilo rajono slėptuvės lankytojų buvo gerokai daugiau nei per ankstesnes atakas. Daugelis atsivedė vaikus ir augintinius.
25 metų Anna Čulinda pasakojo, kad tai pirmas kartas nuo plataus masto karo pradžios, kai ji nusprendė slėptis. Ji kilusi iš nuolat apšaudomos Černihivo srities ir anksčiau oro pavojaus metu paprastai likdavo namuose.
„Negaliu pasakyti, kad esu tam pasiruošusi, tačiau tiesiog gyveni toliau, žinodama, jog tai gali nutikti bet kada“, – sakė ji.
