- Putinas pažadėjo rusams galingą atkirtį Ukrainai: „Jie tai pajus“
- Kremliaus oro gynybos sistemos nutilo po 7 šūvių: Krymo elektrinę užpuolė reaktyviniai dronai
- Tai – raktas į karo pabaigą: „Politico“ įvardijo Putino silpnąją vietą
- Ukraina pristatė antibalistines raketas „FP-7.x“, skirtas „Freya“ oro gynybos sistemai
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Putinas pažadėjo rusams galingą atkirtį Ukrainai: „Jie tai pajus“
09:19
Rusija, atsakydama į dronų atakas, smūgiuos Ukrainai „vis didesniu mastu“, pareiškė Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas.
„Kad ir kur jie bandytų surengti atakas Rusijos Federacijos teritorijoje, mes atsakysime tuo pačiu, tik kelis kartus galingiau. Priešas tai pajus. Tikiuosi, jau jaučia“, – išrėžė V.Putinas.
Šalies vadovas pripažino, kad Ukrainos smūgiai naftos perdirbimo gamykloms sukėlė degalų tiekimo sutrikimų Rusijoje.
„Taip, jie mums, kaip sakoma, šiuo metu kelia tam tikrų problemų su naftos produktais“, – pažymėjo jis, tačiau patikino, kad „padėtis palaipsniui taisysis“, nes šalies energetikos pagrindas esą yra „labai galingas ir patikimas“.
Taip pat Kremliaus vadovas pranešė, kad Rusija kuria degalų tiekimo į Krymą sistemą, kurią, jo žodžiais, „bus labai sunku palaužti“. Tačiau jis nepateikė detalių ir nepatikslino, kada ji pradės veikti.
Degalų tiekimo sutrikimai Rusijoje prasidėjo pavasario pabaigoje dėl sustiprėjusių Ukrainos smūgių naftos perdirbimo gamykloms ir naftos infrastruktūros objektams.
Iki vasaros vidurio padėtis smarkiai pablogėjo: liepos 6 d. po atakos veiklą sustabdė Omsko naftos perdirbimo gamykla – galingiausia šalyje (22 mln. tonų per metus) ir paskutinė iš dešimties didžiausių naftos perdirbimo gamyklų, kuri iki šiol buvo nepasiekiama dronų.
Gegužės–birželio mėnesiais buvo smogta „Kirišinefteorgsintez“ Leningrado srityje (21 mln. tonų), Riazanės (17 mln. tonų), Jaroslavlio (15 mln. tonų), Volgogrado (15 mln. tonų), Maskvos (12 mln. tonų), Tuapsės (12 mln. tonų), Žemutinio Naugardo (16 mln. tonų), „Taneko“ Tatarstane (12,5 mln. tonų) ir „Permnefteorgsintez“ (12,6 mln. tonų) gamykloms.
Įmonės buvo priverstos sustabdyti veiklą arba sumažinti perdirbimo apimtis.
Liepos mėnesį kai kurios iš jų vėl buvo užpultos, o degalų krizė apėmė visą Rusiją. Oficialūs apribojimai dėl benzino pardavimo vienam pirkėjui buvo įvesti daugiau nei 40 regionų, o likusiuose pranešama apie tiekimo sutrikimus, uždarytas ir tuščias degalines. Taip pat staigiai šoktelėjo degalų kainos.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad per pirmuosius šešis metų mėnesius ukrainiečių pajėgos sunaikino 697 taikinius Rusijos teritorijojos užnugaryje. Jo vertinimu, tiesioginė ir netiesioginė ekonominė žala dėl šių atakų viršijo 6,1 mlrd. JAV dolerių.
Kremliaus gynybos sistemos nutilo po 7 šūvių: Krymo elektrinę atakavo reaktyviniai dronai
09:52
Balaklavskajos šiluminė elektrinė, esanti okupuotame Sevastopolyje Kryme, buvo atakuota ukrainiečių reaktyvinių dronų arba raketų, antradienį pranešė „Telegram“ stebėsenos kanalas „Krymskij veter“.
Liudininkų teigimu, reaktyvinis dronas arba raketa praskrido elektrinės kryptimi, o maždaug 4.10 val. pasigirdo sprogimas, po kurio pakilo baltas dūmų debesis. Nurodoma, kad smūgį taip pat palydėjo ryškus blyksnis, po kurio dingo šviesa.
Kaip spėjo kanalo autoriai, tikriausiai buvo pataikyta į įrangą, atsakingą už garo tiekimą arba šalinimą. Tai, kad dronai pataikė į elektrinę patvirtina autobusų, važiuojančių pro šiluminę elektrinę, nukreipimas. „Krymskij veter“ daro išvadą, kad „yra ką slėpti“. Rusijos paskirta Krymo valdžia taip pat paskelbė apie „ataką prieš energetikos infrastruktūrą“.
Pirmosios ataką atrėmė „Pancyr“ priešlėktuvinės raketų sistemos Jaltos žiede ir Fediuchino aukštumose, tačiau po septynių šūvių jos „nutilo“. Po to į veiksmą įsitraukė mobiliosios ugnies grupės.
Iki atakos pabaigos atskrido mažiausiai du reaktyviniai dronai. Kaip rašo „Krymskij veter“, mobiliosioms grupėms tai tapo „netikėta“, o reakcija buvo pavėluota. Nuo 5 iki 6 valandos ryto mobiliosios grupės kas 20–30 minučių, šaudė į dangų, siekdamos numušti ore zvimbiančius dronus.
Dėl nuolatinės Ukrainos smūgių kampanijos birželio pabaigoje okupuotame Kryme prasidėjo masiniai ir ilgalaikiai elektros tiekimo sutrikimai: ištisi regionai lieka be elektros po kelias dienas, o daugumoje rajonų nėra aiškių elektros atjungimo grafikų.
Dronai atakavo svarbią naftos perdirbimo gamyklą Rusijos Baškirijoje
08:26
Antradienį dronai atakavo „Gazprom Neftechim Salavat" naftos perdirbimo gamyklą Rusijos Baškirijos Respublikoje – pranešta apie sprogimus, o virš įrenginio kilo dūmų stulpai.
Gamykla yra Salavato mieste, maždaug 1 400 kilometrų nuo fronto linijos Ukrainoje.
Liudininkai pranešė išgirdę kelis sprogimus, o socialiniuose tinkluose paplitusiuose vaizdo įrašuose matyti, kaip virš įmonės kyla tamsūs dūmų debesys.
„Gazprom Neftechim Salavat" yra vienas didžiausių Rusijos naftos chemijos kompleksų. Anot „The Moscow Times", 2024 metais gamykla perdirbo 7,2 milijono metrinių tonų naftos žaliavų, o tai sudarė 2,7 proc. visos Rusijos perdirbimo apimties.
Ukraina smūgio dar nekomentavo.
Putinas šią šalį netikėtai pavertė savo irštva: kaip rado silpnąją vietą
07:27
Po to, kai 2022 m. vasarį Rusijos karinės pajėgos įsiveržė į Ukrainą, Vakarų lyderiai iš savo sostinių išsiuntė šimtus Maskvos šnipų, o su Kremliumi susijusias įmones įtraukė į „juodąjį sąrašą“. Tikslas – apsunkinti žvalgybinės informacijos rinkimą ir apriboti technikos, pavyzdžiui, mikroschemų, siųstuvų bei ginklų gamybai naudojamos įrangos įsigijimą. Kaip teigia pareigūnai, dešimtys šių šnipų atsirado netikėtoje vietoje – Japonijoje.
Dėl silpnų šalyje veikiančių šnipinėjimo įstatymų ir klestinčios aukštųjų technologijų pramonės Japonija tapo svarbia Rusijos karo prieš Ukrainą sudedamąja dalimi.
Remiantis Ukrainos vyriausybės skaičiavimais, apie 90 proc. Rusijos raketų ir dronų sudaro japoniški komponentai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kyjive nugriaudėjo sprogimai
07:17
Ukrainos sostinėje Kyjive antradienį netrukus po vidurnakčio nugriaudėjo sprogimų serija, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas, kai prieš tai šalies oro pajėgos įspėjo apie artėjančias kelias raketas.
„Sostinėje veikia oro gynybos sistemos“, – platformoje „Telegram“ nurodė miesto meras Vitalijus Klyčko. – „Priešas atakuoja Kyjivą balistinėmis raketomis.“
Meras pridūrė, kad pietiniame Kyjivo Holosijivo rajone kilo gaisrų.
Oro pavojaus sirenos sostinėje pradėjo kaukti dar prieš pasigirstant maždaug šešiems sprogimams.
Ši ataka įvyko po to, kai Ukraina ir jos sąjungininkės iš vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ pirmadienį susitiko Paryžiuje. Šalys siekia sustiprinti paramą ir didinti spaudimą Maskvai, kad ši užbaigtų penktuosius metus trunkantį karą.
Prieš viršūnių susitikimą 10 valstybių paskelbė apie koalicijos, skirtos kurti „grynai gynybinius“ priešraketinės gynybos pajėgumus Europoje, suformavimą. Šiuo metu Kyjivas itin stokoja tokių priemonių, susidurdamas su Rusijos oro atakomis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šį žingsnį pavadino istoriniu. Jis ne kartą ragino suteikti daugiau oro gynybos sistemų, kad būtų galima atremti nuolatinius Rusijos balistinių ir hipergarsinių raketų smūgius.
Nuo praėjusio mėnesio Kyjivas yra taikiniu masinių smūgių, kurių metu naudojamos įvairios raketos, įskaitant balistinius ginklus, kurie yra greitesni ir sunkiau perimami.
Liepos 1-osios naktį per didelio masto Rusijos bombardavimą žuvo 30 žmonių.
Tai – raktas į karo pabaigą: „Politico“ įvardijo Putino silpnąją vietą
06:58
Okupuotas Krymas turėjo tapti pagrindiniu Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino pasiekimu – bastionu kare prieš Ukrainą ir vidiniu jo imperinių ambicijų simboliu. Tačiau dabar pusiasalis iš strateginio turto virsta kritine silpnybe – tiek kariniu požiūriu, tiek pačiam Rusijos vadovui, rašo leidinys „Politico“.
Šiandien Krymo gyventojai gyvena elektros ir vandens tiekimo sutrikimų sąlygomis, be atsargų ir be kuro, ukrainiečių dronams smūgiuojant į energetikos šaltinius šalia karinių objektų.
Dėl dažnų elektros energijos pertrūkių dingsta mobilusis ryšys, viešasis transportas praktiškai nebevažiuoja, o kuro pardavimas fiziniams asmenims ir įmonėms yra uždraustas. Kainos šoktelėjo į viršų, o turizmo sezonas, nuo kurio daugelis priklauso finansiškai, baigėsi nė neprasidėjęs.
Be kita to, daugeliui tapo beveik neįmanoma išvykti iš Krymo. Ukrainiečių dronai sugriovė tiltus ir dabar kontroliuoja sausumos maršrutą per okupuotą pietų Ukrainą į Rusiją. Atrodo, kad Ukrainos kampanija, kuria siekiama izoliuoti Krymą, keičia jėgų pusiausvyrą šalies pietuose. Dėl to daugelis ukrainiečių tiki, kad karas baigsis būtent okupuotame Kryme.
Krymas – tai „auksinis raktas“
Anot „Politico“, Krymas tikrai yra ypatingas. Karas Ukrainoje prasidėjo nuo jo aneksijos 2014 m., pusiasalį paverčiant beveik šventu Rusijos imperinės galios simboliu.
Per pastarąjį dešimtmetį Rusija pusiasalį pavertė karine baze, leidusia jos pajėgoms 2022 m. pradėtos plataus masto invazijos metu okupuoti dalį pietų Ukrainos. Krymas tapo saugiu mūšio lauko užnugariu, aprūpinančiu Rusijos pietinį frontą, o jo gyventojai buvo santykinai apsaugoti nuo karo.
Šią vasarą situacija smarkiai pasikeitė. Kaip pažymima straipsnyje, dėl Ukrainos pranašumo vidutinio nuotolio smogiamųjų dronų srityje ji gali susilpninti, o galbūt net ir sunaikinti dalį Rusijos karinio potencialo šalies pietuose, sutrikdydama logistiką, kuri užtikrina rusų kariuomenės funkcionavimą.
Ukraina tikisi, kad tai privers Rusiją perdislokuoti savo pajėgas iš kitų fronto sektorių, sumažinant spaudimą Ukrainos kariuomenei, taip pat mažinant Rusijos atakas prieš miestus.
Krymas taip pat turi didelę asmeninę reikšmę V.Putinui, kurio populiarumas šalies viduje šoktelėjo pusiasaliui jėga grįžus į Rusijos kontrolę. Krymo praradimas padarytų tiesioginį smūgį jo reputacijai ir galėtų sukelti nepasitenkinimą jo vadovavimu bei karu šalies viduje.
„Krymas yra auksinis raktas į Rusijos imperines ambicijas“, – pareiškė buvęs Ukrainos karinės žvalgybos vadovo pavaduotojas Ilja Pavlenka.
Bet ar tai gali baigtis pusiasalio sugrąžinimu Ukrainai? Rusija dešimtmečius ruošėsi užgrobti Krymą karinėmis, ekonominėmis, švietimo ir propagandos priemonėmis, pažymėjo I.Pavlenko. Ukraina privalo pasitelkti tokį pat platų taktikų spektrą.
„Mes visada sakėme, kad Krymas yra Ukraina, ir Ukraina naudos visus būdus Krymui susigrąžinti. Krymo negalima susigrąžinti vien tik karinėmis priemonėmis... Dabar mes darome karinį spaudimą, kad suteiktume savo diplomatams galimybę sėsti prie derybų stalo ir pasakyti: „Mes nepaliksime Krymo nuošalyje“, – sakė jis.
Tačiau nors Ukraina tikisi padaryti pusiasalio išlaikymą Rusijai dar sunkesnį ir brangesnį nei jis yra dabar, pačiai Ukrainai jo susigrąžinimas greičiausiai bus toks pat sudėtingas ir brangus.
„Tikiu, kad Krymo išlaisvinimas yra įmanomas. Tačiau ne artimiausioje ateityje“, – įvertino analitinio centro „Centre for Defence Strategies“ pirmininkas Andrijus Zahorodniukas.
Trumpas ruošiasi užbaigti tai, ko nespėjo Grahamas: Rusijos laukia dar vienas smūgis
06:37
Baltuosiuose rūmuose dirbantis pareigūnas pirmadienį sakė CNN, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas parems dvipartinio Rusijai skirtų sankcijų paketo, kurį inicijavo velionis senatorius Lindsey Grahamas, priėmimą.
Šis pritarimas paskelbtas praėjus vos kelioms dienoms po netikėtos L.Grahamo mirties, o tai, tikėtina, dar labiau palengvins kelią įstatymo projektui, kurį Pietų Karolinos senatorius stengėsi priimti jau ne vienerius metus.
L.Grahamas ir demokratas senatorius Richardas Blumenthalis anksčiau buvo nurodę, jog administracija pasiruošusi paremti paketą – penktadienį jie pareiškė pasiekę susitarimą po ilgų derybų. Tačiau tuo metu nebuvo aišku, ar D.Trumpas tiesiogiai parems šį įstatymo projektą, nes prezidentas ne kartą kritikavo šį teisės aktą ir siekė gauti daugiau tiesioginių įgaliojimų sankcijų taikymo srityje.
Pirmadienio vakarą CNN paklaustas, ar jis ketina pasirašyti sankcijų įstatymo projektą, jis atsakė: „Taip, mes apie tai kalbame... Netrukus dėl to apsispręsime.“
Senato daugumos lyderis Johnas Thune'as anksčiau sakė, kad Baltieji rūmai glaudžiai bendradarbiavo su L.Grahamu dėl šios priemonės, ir CNN pareiškė esąs optimistiškai nusiteikęs.
„Tam prireiks demokratų ir respublikonų balsų čia, Senate, tačiau tikiuosi, kad mums pavyks tai įgyvendinti“, – sakė jis.
J.Thune'as teigė, kad paskutinėmis L.Grahamo gyvenimo dienomis sankcijų paketas buvo „tai, kas jam labiausiai rūpėjo kaip pasiekimas, ir tai neabejotinai būtų neįtikėtinas jo palikimas“.
Kitame interviu R.Blumenthalis CNN sakė, kad pirmadienio popietę planuoja pasikalbėti su J.Thune'u apie galutinį pasirengimą ir įstatymo priėmimo laiką, įskaitant naujo respublikono, kuris užimtų L.Grahamo vietą kaip pagrindinis rėmėjas, paieškas.
Šis sankcijų paketas atvertų D.Trumpui galimybę įvesti didelius muitus importui iš šalių, perkančių rusišką naftą, uraną ir gamtines dujas, siekiant dar labiau susilpninti Maskvą jos karo su Ukraina fone.
„Greitas šio sprendimo priėmimas jo atminimui turėtų būti laikomas tinkama pagarba senatoriui L.Grahamui. Tai yra būtent tai, apie ką kalbėjomės, kai paskutinį kartą su juo bendravau savaitgalį“, – sakė R.Blumenthalis.
„Bild“: Putinas nori subombarduoti Kyjivą iki žiemos, kad paliktų žmones be šviesos ir šilumos
06:14
Ukrainos kariuomenė praktiškai neturi priešraketinių sistemų „Patriot“, skirtų perimti balistines raketas, kurias Rusijos armija paleidžia į miestus, straipsnyje leidiniui „Bild“ rašo karo korespondentas Paulis Ronzheimeris.
Jis pažymėjo, kad pastarosiomis dienomis beveik visos raketos pasiekė tikslą, Kyjive ir kituose miestuose visoje šalyje žuvo dešimtys žmonių.
„Aš dar nė karto nesu susidūręs su kažkuo panašaus eidamas Kyjivo mero pareigas nuo karo pradžios: Rusijos balistinių raketų atakos tapo baisesnės nei bet kada anksčiau! Putinas patiria tokį spaudimą dėl Ukrainos jėgos, kad, sprendžiant iš visko, dabar nori subombarduoti Kyjivą iki ateinant žiemai“, – pareiškė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.
P.Ronzheimeris pridūrė, kad nors ši situacija ir yra siaubinga žmonėms, ji tuo pat metu liudija apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino neviltį.
Straipsnyje pasakojama, kad rytų fronte Rusijos armija faktiškai nejuda į priekį, o ukrainiečiams vis dažniau pavyksta suduoti smūgius dronais pačios Rusijos teritorijoje.
„Todėl raketų teroras – tai kol kas paskutinis dalykas, kuris liko Putinui. Ir vis dėlto daugelis ekspertų yra tikri, kad Putinas ir toliau nebus pasirengęs rimtoms deryboms, o statys ant konflikto eskalacijos“, – daro prielaidą straipsnio autorius.
Ukrainos pareigūno teigimu, žmonės žino, kad už savo sėkmę – Rusijos armijos sustabdymą fronte ir smūgius degalų sandėliams Rusijoje – jiems teks sumokėti didelę kainą: žiauriais raketų smūgiais į jų civilinę infrastruktūrą ir nuolatinėmis aukomis tarp civilių gyventojų.
„Rudenį ir žiemą Rusija bandys palikti milijonus žmonių be elektros energijos ir šildymo – dar baisiau nei praėjusią žiemą“, – prognozuoja jis.
Karinė ekspertė Claudia Major taip pat mato situacijos pokyčius. Pasak C.Major, Ukraina „tolimojo nuotolio smūgiais giliai į Rusijos užnugarį (...) sukūrė reikšmingą impulsą – būtent tokį, kad Putinas nebegali neigti karo egzistavimo“.
Ji pridūrė, kad didžiojoje Rusijos regionų dalyje tvyro degalų deficitas, ir pirmą kartą susidaro įspūdis, kad laikas žaidžia Ukrainos naudai.
„Ir klausimas yra tas, ar Zelenskis sugebės įtikinti Trumpą, kad Ukraina dabar yra naudingoje pozicijoje – ir kad Trumpas, kaip visada, nori būti nugalėtojų pusėje, o todėl jam geriau stoti į Ukrainos pusę“, – pažymėjo C.Major.
Autorius pažymėjo, kad agentūra „Reuters“ citavo du asmenis iš V.Putino aplinkos, kurie papasakojo, kad pastarosios Ukrainos dronų atakos prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir uostus dar labiau sustiprino V.Putino ryžtą tęsti karą. Jų nuomone, Rusija dar labiau paaštrins karinį konfliktą.
Maža to, vienas iš jų pokalbyje su „Reuters“ užsiminė apie eskalacijos „tikimybę“ artimiausiais mėnesiais. Kaip konkrečiai tai galėtų atrodyti, lieka nežinoma.
P.Ronzheimeris pažymėjo, kad kad ir kokios žiaurios būtų Rusijos atakos, kurios dažniausiai vyksta naktį arba anksti ryte, jis nemato, kad ukrainiečiai norėtų pasiduoti.
„Atvirkščiai: žmonės, su kuriais iki šiol susitikau, bent jau dabar yra nusiteikę optimistiškiau nei dar prieš šešis mėnesius, nes mato, kad Ukrainos armija su dronais sugebėjo pasiekti reikšmingų laimėjimų Rusijos teritorijoje“, – nurodė jis.
Zelenskis suskaičiavo, kiek „Patriot“ raketų Ukrainai reikia žiemai
06:13
Vienam žiemos mėnesiui Ukrainai reikia ne mažiau kaip 100 raketų-perėmėjų priešlėktuvinės gynybos raketų kompleksams „Patriot“, o visam žiemos laikotarpiui – 300 tokių raketų. Kaip „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, tai jis pareiškė Paryžiuje vykusiame „Norinčiųjų koalicijos“ šalių lyderių posėdyje.
„Reikia jau dabar ruoštis ateinančiai žiemai. Žinoma, mes dedame maksimalias pastangas, kad pastūmėtume Rusiją diplomatijos link. Ir ši vasara Rusijai jau tapo pačia sudėtingiausia. Mūsų tolimojo nuotolio operacijos ir vidutinio nuotolio smūgiai bus tęsiami. Mes juos stiprinsime“, – pažymėjo V.Zelenskis.
Kartu, kaip pranešė Ukrainos prezidentas, vienu pagrindinių būdų sustiprinti bendrą Ukrainos poziciją turėtų tapti žiemos raketų paketas oro gynybai. V.Zelenskio nuomone, jei Ukraina turės pakankamai apsaugos žiemai, Rusija turės žymiai mažiau priežasčių vilkinti karą iki žiemos.
„Mes apskaičiavome, kad šiame pakete turėtų būti 100 raketų, skirtų „Patriot“, per mėnesį – 300 raketų žiemai. Prašau jūsų tai apsvarstyti“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Atsižvelgdamas į tai, valstybės vadovas ragina kitų šalių lyderius sutelkti dėmesį į paramą Ukrainai raketomis oro gynybai, nes tai yra kasdienis poreikis.
„Mes su prezidentu Trumpu pasiekėme svarbų susitarimą dėl licencijų „Patriot“ sistemų gamybai. Mūsų komandos dabar dirba prie šio tikrai istorinio politinio susitarimo įgyvendinimo. Mes labai ilgai dirbome prie to“, – pažymėjo V.Zelenskis.
Be to, Ukrainos prezidento teigimu, kuo įvairesnė bus Ukrainos gynyba, tuo sunkiau priešams bus pakirsti saugumą Europoje. „Būtent todėl mums reikia judėti greičiau „Patriot“, taip pat SAMP/T, IRIS-T, NASAMS ir, žinoma, mūsų projekto FREJYA klausimais“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Jis yra įsitikinęs, kad Europa pajėgi užsitikrinti sau pakankamą apsaugą nuo bet kokios balistinės grėsmės. Taip pat Europa pajėgi įnešti svarų indėlį į globalų saugumą.
