Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Putinas pažadėjo rusams galingą atkirtį Ukrainai: „Jie tai pajus“
09:19
Rusija, atsakydama į dronų atakas, smūgiuos Ukrainai „vis didesniu mastu“, pareiškė Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas.
„Kad ir kur jie bandytų surengti atakas Rusijos Federacijos teritorijoje, mes atsakysime tuo pačiu, tik kelis kartus galingiau. Priešas tai pajus. Tikiuosi, jau jaučia“, – išrėžė V.Putinas.
Šalies vadovas pripažino, kad Ukrainos smūgiai naftos perdirbimo gamykloms sukėlė degalų tiekimo sutrikimų Rusijoje.
„Taip, jie mums, kaip sakoma, šiuo metu kelia tam tikrų problemų su naftos produktais“, – pažymėjo jis, tačiau patikino, kad „padėtis palaipsniui taisysis“, nes šalies energetikos pagrindas esą yra „labai galingas ir patikimas“.
Taip pat Kremliaus vadovas pranešė, kad Rusija kuria degalų tiekimo į Krymą sistemą, kurią, jo žodžiais, „bus labai sunku palaužti“. Tačiau jis nepateikė detalių ir nepatikslino, kada ji pradės veikti.
Degalų tiekimo sutrikimai Rusijoje prasidėjo pavasario pabaigoje dėl sustiprėjusių Ukrainos smūgių naftos perdirbimo gamykloms ir naftos infrastruktūros objektams.
Iki vasaros vidurio padėtis smarkiai pablogėjo: liepos 6 d. po atakos veiklą sustabdė Omsko naftos perdirbimo gamykla – galingiausia šalyje (22 mln. tonų per metus) ir paskutinė iš dešimties didžiausių naftos perdirbimo gamyklų, kuri iki šiol buvo nepasiekiama dronų.
Gegužės–birželio mėnesiais buvo smogta „Kirišinefteorgsintez“ Leningrado srityje (21 mln. tonų), Riazanės (17 mln. tonų), Jaroslavlio (15 mln. tonų), Volgogrado (15 mln. tonų), Maskvos (12 mln. tonų), Tuapsės (12 mln. tonų), Žemutinio Naugardo (16 mln. tonų), „Taneko“ Tatarstane (12,5 mln. tonų) ir „Permnefteorgsintez“ (12,6 mln. tonų) gamykloms.
Įmonės buvo priverstos sustabdyti veiklą arba sumažinti perdirbimo apimtis.
Liepos mėnesį kai kurios iš jų vėl buvo užpultos, o degalų krizė apėmė visą Rusiją. Oficialūs apribojimai dėl benzino pardavimo vienam pirkėjui buvo įvesti daugiau nei 40 regionų, o likusiuose pranešama apie tiekimo sutrikimus, uždarytas ir tuščias degalines. Taip pat staigiai šoktelėjo degalų kainos.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad per pirmuosius šešis metų mėnesius ukrainiečių pajėgos sunaikino 697 taikinius Rusijos teritorijojos užnugaryje. Jo vertinimu, tiesioginė ir netiesioginė ekonominė žala dėl šių atakų viršijo 6,1 mlrd. JAV dolerių.
Putinas dėl karo Ukrainoje patiria vis didesnį spaudimą: „Bloomberg“ įvardijo pagrindinius ženklus
21:15
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas susiduria su vis didesniu spaudimu dėl jo pradėto karo Ukrainoje. Šį spaudimą suvaldyti darosi sunkiau nei pirmaisiais plataus masto invazijos metais.
Kaip rašo „Bloomberg“, viena iš priežasčių yra ta, kad konfliktas nebeapsiriboja fronto linija. Išplėsta Ukrainos bepiločių orlaivių ir raketų kampanija vis giliau pasiekia Rusijos užnugarį, trikdydama naftos perdirbimą, degalų tiekimą ir civilių gyvenimą toli nuo mūšio lauko.
Šiemet Ukraina gerokai padidino smūgių bepiločiais orlaiviais ir raketomis Rusijos teritorijoje, įskaitant Maskvą, nuotolį ir intensyvumą. Remiantis „Bloomberg“ atlikta regionų valdžios institucijų pranešimų analize, daugiau nei pusėje Rusijos regionų, kuriuose gyvena daugiau kaip 70 proc. šalies gyventojų, 2026 metais bent kartą buvo paskelbtas oro pavojus.
Šis pokytis atspindi augančius Ukrainos pajėgumus vykdyti tolimojo nuotolio smūgius ir didžiulį bepiločių orlaivių, kuriuos ji dabar gali paleisti siekdama įveikti sudėtingas Rusijos oro gynybos sistemas, skaičių.
Rusijos kariuomenės vadai pripažino, kad apsisaugoti nuo Ukrainos atakų tampa vis sudėtingiau.
Rusija susiduria su vis didesniu degalų trūkumu
Tuo pat metu Kyjivas iki precedento neturinčio lygio sustiprino atakas prieš Rusijos degalų pramonę. Į kai kuriuos objektus smūgiuojama pakartotinai, siekiant padaryti kuo didesnę žalą ir neleisti jų greitai suremontuoti.
Paryžiuje įsikūrusios Tarptautinės energetikos agentūros vertinimu, žalios naftos perdirbimo apimtys Rusijos naftos perdirbimo gamyklose birželį sumažėjo iki 3,8 mln. barelių per parą, palyginti su 5,4 mln. barelių tuo pačiu 2025 metų mėnesiu.
Šiuo metu visoje šalyje jaučiamas degalų trūkumas, o normavimas ir tiekimo sutrikimai daugelyje Rusijos regionų lemia spartų benzino kainų augimą. Vairuotojai priversti valandų valandas laukti eilėse prie degalinių, o tuo metu plečiasi juodoji degalų rinka.
Degalų kainų augimas, kuris anksčiau Rusijoje yra sukėlęs protestų, Kremliui tapo jautriu klausimu artėjant rugsėjį vyksiantiems parlamento rinkimams.
Putino karo ekonomika patiria vis didesnį spaudimą
Šiemet Rusijos ekonomikos augimas beveik visiškai sustojo, todėl Putinas pareikalavo pareigūnų paaiškinimų ir priemonių padėčiai pakeisti. Nors karinė gamyba ir toliau plečiasi, dauguma civilinės pramonės sektorių mažina gamybą ir investicijas.
Žurnalistai padarė išvadą, kad kol Putinas tęsia karą, beveik nėra ženklų, jog padėtis galėtų palengvėti. Milžiniškos valstybės išlaidos karinėms reikmėms verčia Rusijos centrinį banką infliacinį spaudimą kompensuoti aukštomis palūkanų normomis.
Nepaisant prislėgtos ekonomikos būklės, darbo užmokestis ir kartu vartotojų paklausa toliau auga, nes išteklių nukreipimas į gynybos sektorių palaiko didelį darbo jėgos trūkumą. Tai palieka mažai galimybių švelninti pinigų politiką.
Bevaisė Rusijos diplomatija
Po to, kai 2025 metų rugpjūtį Donaldas Trumpas priėmė Putiną Ankoridže, Kremlius tikėjosi, kad JAV prezidentas paskatins Volodymyrą Zelenskį sutikti su reikšmingomis nuolaidomis Rusijai taikos susitarime.
Tačiau taip nenutiko. Net svarbiausi Putino patarėjai užsienio politikos klausimais pradėjo pripažinti, kad susitarimas, paremtas tuo, ką jie vadino „Ankoridžo dvasia“, yra mažai tikėtinas.
Rusija ir toliau tvirtina, kad jos pajėgos daro pažangą Ukrainos rytuose, tačiau Kyjivas tai neigia. Tuo metu, karui užsitęsus, ekonominės, karinės ir politinės sąnaudos toliau auga, todėl Putinas tampa vis labiau pažeidžiamas.
Putino populiarumas mažėja
Remiantis Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centro VCIOM apklausa, pasitikėjimo Putinu reitingas tarp rusų per dvi savaites iki liepos 10 dienos sumažėjo 4,4 procentinio punkto – iki 72,3 proc.
Balandį Putino reitingas buvo nukritęs iki 71 proc. – žemiausio lygio per visą karo laikotarpį, – o vėliau vėl pakilo, VCIOM pakeitus tyrimo metodiką.
Nepriklausomo Maskvos „Levada“ centro birželį atliktoje apklausoje prezidento veiklos vertinimas sumažėjo 5 procentiniais punktais – iki 74 proc. Tuo metu rusų, manančių, kad šalis juda teisinga kryptimi, dalis sumažėjo nuo 61 iki 52 proc. Abu rodikliai taip pat buvo žemiausi nuo karo pradžios.
Straipsnyje teigiama:
„Šis pokytis atspindi didėjantį rusų nusivylimą tuo, kaip Ukrainos bepiločių orlaivių ir raketų atakos veikia kasdienį gyvenimą, taip pat sutrikimais, kuriuos sukelia mobiliojo interneto ribojimai ir dažni jo išjungimai saugumo sumetimais.“
Rusija atakavo 2 prekybinius laivus Juodojoje jūroje: žuvo kapitonas, sužeisti įgulos nariai
19:08
Liepos 14 d., antradienį, Rusija tikslingai užpuolė civilinius prekybinius laivus, plaukusius jūriniu koridoriumi Juodojoje jūroje su Tanzanijos ir Liberijos vėliavomis. Žinoma apie vieną žuvusįjį ir tris sužeistuosius, skelbia portalas „New Voice“.
Pasak Odesos srities gubernatoriaus Oleho Kiperio, dėl priešo atakos žuvo vieno iš laivų kapitonas. 11 žmonių įgula buvo evakuota į krantą, trys iš jų buvo sužeisti.
„Kiekvienas toks ciniškas priešo smūgis yra karo nusikaltimas prieš taikius žmones, civilinę laivybą ir pasaulinį maisto saugumą“, – pridūrė O.Kiperis.
Liepos 13 d. Rusija smogė civiliniam prekybiniam laivui, plaukiančiam su Togo vėliava, Odesos srityje. Žuvo penki įgulos nariai, 12 buvo sužeisti.
Rusija numetė 3 tonų sklendžiančiąją bombą ant Ukrainos miesto
18:33
Rusija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kokį niokojantį poveikį trijų tonų svorio planuojančioji bomba padarė vienam Ukrainos miestui.
20 sekundžių trukmės vaizdo įraše, kurį pirmadienį paskelbė Rusijos gynybos ministerija, matyti milžiniškas sprogimas ir aiškiai pastebima sprogimo banga, po kurios virš fronto linijos esančio Orichivo miesto pakyla juodi dūmų debesys, skelbia „TVP World“.
Vaizdo įraše girdimas pilotas, besigiriantis: „Sunku įsivaizduoti tikslą, kurio nesunaikintų tokio dydžio oro bomba.“
Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad FAB-3000 sklendžiančioji bomba su maždaug 1 400 kg sprogstamojo užtaiso pataikė į gyvenamąjį rajoną, nors Rusija tvirtina, kad buvo pataikyta į karines pozicijas.
Prieš prasidedant karui, Orichivo mieste, esančiame pietinėje Zaporižios srityje, gyveno šiek tiek mažiau nei 14 000 gyventojų.
Naujas, senas ginklas
Šis naujausias panaudojimas nėra pirmasis šio ginklo panaudojimas Ukrainos kare. Rusija pradėjo mesti FAB-3000 kaip nekryptines bombas dar 2022 m. balandžio mėn., o pirmoji iš jų buvo panaudota per liūdnai pagarsėjusią „Azovstal“ plieno gamyklos apgultį pietiniame uostamiestyje Mariupolyje.
2024 m. vasario mėn. Rusija atnaujino šios sovietinės bombos masinę gamybą, skelbia „TVP World“.
Nuo tada šis ginklas, kuris anksčiau nebuvo naudojamas nuo 1980-ųjų karo Afganistane, buvo modifikuotas įrengiant kryptinius sparnelius, kad taptų valdomu sklendžiančiuoju sprogmeniu.
FAB-3000 taip pat buvo pritaikyta naudoti taktiniame bombonešyje „Su-34“ – būtent šio tipo orlaivis, kaip pranešama, atliko vaizdo įraše matomą smūgį.
Stoltenbergas – atvirai: tais metais buvo realu, kad NATO žlugs
18:09
Praėjusiais metais išleista Jenso Stoltenbergo knyga „On My Watch“ Baltijos šalyse sukėlė daug kontroversijų. J.Stoltenbergas buvo apkaltintas tuo, kad 2021 m. planavo sukurti vadinamąsias buferines zonas tarp NATO ir Rusijos. Kalbėdamas su leidiniu „Postimees“ J.Stoltenbergas atmeta kaltinimus ir priduria, kad NATO dabar tapo stipresnė.
Leidiniui „Postimees“ buvęs NATO vadovas papasakojo apie savo knygos užkulisius, kurie buvo iššaukę skandalą, taip pat apie Rusijos agresijos Ukrainoje priešistorę bei įvertino savo kadenciją bei tuometinius saugumo iššūkius.
J.Stoltenbergas NATO vadovavo 2014-2024 metais.
– Savo knygoje rašote apie pasiūlymą 2021 m. sukurti buferinę zoną tarp NATO ir Rusijos. Tai sukėlė tam tikrą kontroversiją Baltijos šalyse – ar norėtumėte paaiškinti, ką turėjote omenyje?
– Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas viename iš mūsų susitikimų iškėlė buferinių zonų idėją, tačiau tai buvo dalykas, su kuriuo NATO negalėjo sutikti.
Priešingai, man einant NATO generalinio sekretoriaus pareigas, mes sustiprinome savo buvimą Baltijos regione taip, kaip to dar niekada nebuvo.
Plačiau skaitykite ČIA.
Sporto organizacijoms atveriant duris Rusijai, Lietuva ir kitos ES šalys ragina stabdyti finansavimą
17:58
Devynios Europos šalys, įskaitant Lietuvą, antradienį paragino Europos Komisiją (EK) sustabdyti finansavimo programas, skirtas tarptautinėms sporto organizacijoms, kurios leidžia Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti varžybose.
Šis žingsnis žengtas po to, kai Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) praėjusią savaitę preliminariai atšaukė Rusijos olimpinio komiteto diskvalifikaciją, atverdamas kelią šios šalies sportininkų sugrįžimui į tarptautines varžybas.
Be Lietuvos, raginimą uždrausti TOK ir kitoms sporto organizacijoms, įskaitant Tarptautinę fechtavimo federaciją bei Pasaulinę vandens sporto federaciją, dalyvauti ES finansavimo programose parėmė Danija, Estija, Suomija, Latvija, Nyderlandai, Lenkija, Rumunija ir Švedija.
Plačiau skaitykite ČIA.
Vokietijos oro pajėgų vadas įspėjo: Europa neturi laiko pasirengti karui prieš Putiną
17:32
Vokietija turi toliau pirkti iš amerikiečių patikrintus ginklus, pavyzdžiui, reaktyvinius naikintuvus, kad galėtų pasipriešinti Vladimiro Putino keliamai grėsmei, nors tuo pačiu metu Europa plėtoja savo ilgalaikę gynybos pramonę, portalui „Politico“ pareiškė šalies karinių oro pajėgų vadas.
„Jei oro pajėgų arba NATO oro pajėgų užduotis yra būti pasirengusioms kuo greičiau, mums gali tekti įsigyti komerciškai prieinamas sistemas“, – interviu metu paaiškino generolas leitenantas Holgeris Neumannas.
Tokios sistemos, pasak jo, galbūt neatitiks visų Vokietijos reikalavimų, tačiau vis tiek galėtų būti „geriausia, ką galima įsigyti dabar ir artimiausius kelerius metus“.
„Savo pajėgumų plėtojimas reikalauja laiko. Šiuo metu mes to laiko neturime“, – pabrėžė generolas leitenantas.
Jo komentarai pasirodė tuo metu, kai Europos Sąjunga siekia nukreipti didesnius gynybos išlaidų srautus Europos gamintojams, taip mažindama priklausomybę nuo pagrindinių JAV tiekėjų, vykstant sparčiam Europos šalių persiginklavimui, taip siekiant atgrasyti Rusiją.
Europos Sąjunga naudoja naujas finansavimo priemones, siekdama paskatinti šalis bendrai pirkti ir stiprinti bloko gynybos pramonės bazę.
H.Neumannas atkreipė dėmesį, kad Europos pramonė turi stiprius pajėgumus, tačiau nepasiekė tokio paties pažangiausių technologijų plėtros tempo kaip Jungtinės Valstijos.
Jo teigimu, dabar siekiama užpildyti neatidėliotinas spragas, neatsisakant Europos projektų.
Ryškiausias pavyzdys – JAV pagamintas naikintuvas „Lockheed Martin F-35 Lightning II“. 2022 m. gruodį Berlynas patvirtino 8,3 mlrd. eurų vertės sandorį dėl 35 „F-35A“ radarais neaptinkamų naikintuvų įsigijimo. Šie orlaiviai, remiantis NATO branduolinio ginklo dalijimosi susitarimais, pakeis senstančius „Tornado“ naikintuvus, skirtus branduolinių bombų gabenimui.
Pirmasis Vokietijai skirtas lėktuvas turėtų nuriedėti nuo JAV gamybos linijos rugsėjo mėnesį, nurodė generolas leitenantas, o pirmieji naikintuvai, po daugiau nei metus trukusių pilotų mokymų JAV, turėtų pasiekti Biuchelio oro pajėgų bazę Vakarų Vokietijoje iki 2027 m. pabaigos.
„Vokietijos karinėse oro pajėgose svarstoma galimybė įsigyti daugiau „F-35“ naikintuvų, – sakė jis. – Sprendimas, žinoma, priklauso gynybos ministerijai. Ir kol kas jis dar nepriimtas.“
„Politico“ anksčiau pranešė, kad Vokietijos vyriausybė skyrė daugiau nei 2 mlrd. eurų 15 papildomų lėktuvų įsigijimui, norėdama padidinti planuojamą flotilę nuo 35 iki 50 vienetų.
Putinas nusiuntė į Iraną „paskutinės dienos lėktuvą“
17:28
Lėktuvas „Tu-214PU“, kuris yra Rusijos aukščiausiosios vadovybės štabas, pirmadienio rytą išskrido iš Maskvos Vnukovo oro uosto į Teheraną, kaip matyti iš „Flightradar24“ duomenų, į kuriuos atkreipia dėmesį laikraštis „The Times of India“.
Lėktuvas numeriu RA-64531, kaip ir kiti šios klasės lėktuvai, yra eksploatuojamas specialiojo skrydžių būrio „Rossija“ ir yra vienas iš labiausiai apsaugotų oro vadavietės lėktuvų.
Lėktuve „Tu-214PU“ (raidės PU reiškia „punkt upravlenija“, liet. „valdymo punktas“) yra įrengti duomenų perdavimo mazgai su uždaromis strateginio ryšio sistemomis, leidžiančiomis koordinuoti vyriausybines ir karines operacijas krizinėse situacijose. Jis pritaikytas būti eksploatuojamas net ir padidintos grėsmės sąlygomis, užtikrinant valdymo nepertraukiamumą, pažymi laikraštis - dėl šios priežasties jis vadinamas rusiškuoju „paskutinės dienos lėktuvu“ – pagal analogiją su JAV prezidento lėktuvu.
Po to skrido į Pekiną
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina numušė 5 Rusijos balistines raketas
17:11
Ukrainos oro pajėgos antradienį pranešė, kad per naktinių atakų virtinę perėmė penkias Rusijos paleistas balistines raketas, nors kitos raketos ir dronai prasiveržė ir pataikė į sandėlius bei mokyklą sostinėje Kyjive.
Tai buvo pirmas kartas per beveik dvi savaites, kai Ukraina pranešė numušusi Rusijos balistinių raketų, kurias sustabdyti sunkiau nei dronus ar sparnuotąsias raketas ir kurios niokoja šalį per penktus metus Maskvos vykdomą plataus masto invaziją.
Ukrainos oro gynyba greičiausiai naudojo JAV gamybos „Patriot“ žemė-oras valdomų raketų sistemą, kuri yra efektyviausias būdas atremti balistines raketas, tačiau šios sistemos raketų trūksta dėl karo Irane.
Plačiau skaitykite ČIA.
Brolių nužudymo kriminale – naujas posūkis: prabilo įtariamasis brigados vadas
17:07
Po to, kai pirmadienį buvo sulaikytas, buvęs Ukrainos 155-osios atskirosios mechanizuotosios brigados vadas Stanislavas Lučanovas savo kaltę dėl brolių Moseičiukų nužudymo griežtai atmetė, nes esą tuo metu buvo atostogose. Teismo salėje tragedija pakrypo nauja linkme – kaltinininku įvardintas vyro bendražygis.
Kyjivo srityje pagrobtus brolius Moseičukus nušovė ne buvęs 155-osios brigados vadas S.Lučanovas, o jo pavaldinys.
Kaip nurodo naujienų portalas „RBK-Ukraina“, tai teismo salėje pareiškė kaltinančioji šalis.
Remiantis tyrimo duomenimis, S.Lučanovas šį nusikaltimą pavedė įvykdyti savo pavaldiniui – 155-osios brigados bataliono vadui Oleksijui Dolholenkai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Naikintuvai perėmė Rusijos žvalgybinį lėktuvą 30 km nuo Lenkijos kurorto
16:47 Atnaujinta 17:41
Lenkijos naikintuvai antradienį tarptautiniuose vandenyse virš Baltijos jūros perėmė Rusijos žvalgybinį lėktuvą, spaudos konferencijoje pranešė gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas.
„Tai pirmas per ilgą laiką Rusijos bandymas priartėti prie mūsų jūrų sienos, siekiant išbandyti mūsų oro gynybos sistemas“, – sakė jis.
Šis perėmimas rodo, kad Rusija „nuolat vykdo hibridinį karą, atlieka žvalgybą ir yra priešiška visoms Šiaurės Atlanto aljanso šalims“, – pridūrė jis.
Pasak ministro, incidentas įvyko už maždaug 30 kilometrų nuo Ustkos – kurortinio miestelio Lenkijos Baltijos jūros pakrantėje.
Du Lenkijos naikintuvai užmezgė ryšį su Rusijos žvalgybiniu lėktuvu Il-20 ir davė jam signalą, kad jis turėtų palikti tą rajoną.
Lėktuvas po to pasuko Rusijos link, pažymėjo ministras.
Nuo tada, kai Rusija 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Lenkija dažnai kaltina Rusiją keliant hibridines grėsmes.
