Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Analitikas: Trumpas turi puikią progą pasinaudoti Rusijos silpnybe
08:42
Rusijos degalų problemos suteikia JAV prezidentui Donaldui Trumpui puikią progą spausti Kremlių užbaigti karą. Tokią nuomonę leidiniui „The Hill“ nuomonės straipsnyje išreiškė „Atlantic Council“ vyresnysis mokslo darbuotojas Josephas Websteris.
Jis pažymi, kad masiniai Ukrainos dronų smūgiai Rusijos energetikos infrastruktūrai jau sukėlė ūmų benzino trūkumą Rusijoje. Pasak jo, būtent ši situacija atveria galimybę JAV prezidentui padidinti spaudimą Kremliui. Eksperto teigimu, Vašingtonas galėtų vienu metu remti Ukrainos smūgius degalų infrastruktūrai ir riboti benzino importą į Rusiją, o tai galiausiai priverstų šalies prezidentą Vladimirą Putiną sutikti su derybomis.
„Sankcijos benzino importui į Rusiją gali atnešti taiką Ukrainoje – ir Irane“, – pabrėžė J.Websteris.
Analitiko teigimu, Ukrainos dronų kampanija iš esmės pakeitė padėtį ekonominės konfrontacijos fronte. Dauguma Maskvos ir Sankt Peterburgo gyventojų ilgą laiką praktiškai nejuto karo padarinių. Dabar, jo teigimu, benzino trūkumas keičia šią situaciją.
Maskva jau uždraudė aviacinio kuro, benzino ir dyzelino eksportą, o degalinėse įvairiuose šalies regionuose nutįso valandinės eilės ir netgi kyla muštynės. Rusija bando kompensuoti deficitą importuodama kurą iš draugiškų valstybių. Konkrečiai Baltarusija padidino benzino tiekimą, o Kazachstanas riboja eksportą dėl savo pačios jaučiamo nepritekliaus.
J.Websterio nuomone, Indija gali suvaidinti pagrindinį vaidmenį tolesnėje įvykių eigoje. Jis pažymi, kad Rusija jau kreipėsi į Indijos naftos perdirbimo gamyklas, ypač į Vadinaro gamyklą, kurios bendrasavininkė yra Rusijos bendrovė „Rosneft“, su prašymu tiekti benziną.
Ekspertas mano, kad JAV turėtų pasinaudoti diplomatinėmis ir ekonominėmis priemonėmis, kad įtikintų Naująjį Delį atsisakyti tokio tiekimo, ir įspėti kitus potencialius eksportuotojus apie galimas finansines sankcijas.
„Prezidentas Trumpas turi galimybę greitai užbaigti du karus ir potencialiai užkirsti kelią trečiajam“, – pabrėžė ekspertas.
Autorius pažymi, kad pasiekus taiką, Ukraina galėtų perorientuoti savo dronų gamybos pajėgumus Vakarų sąjungininkų paramai. Konkrečiai, Ukrainos dronai gali tapti svarbiu elementu atgrasant ne tik Iraną, bet ir kitus potencialius JAV priešininkus, įskaitant Kiniją.
Jei D.Trumpui pavyks užkirsti kelią Rusijai importuoti benziną ir taip padidinti spaudimą Rusijos vartotojams, jis galbūt sugebės priversti V.Putiną sėsti prie derybų stalo.
Rumunija numušė dar vieną jos oro erdvę pažeidusį droną
10:24 Atnaujinta 10:35
Rumunija šeštadienį savo oro erdvėje antrą dieną iš eilės numušė droną, pranešė šalies institucijos.
Tai taip pat antras drono numušimo atvejis nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios.
Su Ukraina besiribojanti NATO narė nuo 2022 metų dažnai patiria dronų įsibrovimus, įskaitant bepiločių sudužimo jos teritorijoje atvejus.
Pirmą kartą šalies pajėgos droną numušė penktadienį, maždaug už 114 kilometrų nuo Bukarešto.
Kariuomenė šeštadienį 8 val. 34 min. vietos (ir Lietuvos) laiku numušė dar vieną droną, kuris „neteisėtai įskrido į Rumunijos oro erdvę“, pranešė gynybos ministras Radu Miruta.
Dronas numuštas už 9,6 kilometro į vakarus nuo Sfintu Georgės Dunojaus deltoje netoli sienos su Ukraina, sakė R.Miruta.
„Nacionalinės gynybos ministerijos radiolokatoriai užfiksavo, kad dronas į mūsų oro erdvę įskrido 8 val. 22 min., o po kelių minučių jį numušė Rumunijos naikintuvas F-16“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė ministras.
Nuo karo Ukrainoje pradžios Rumunijoje dronų įsibrovimai buvo užfiksuoti dešimtis kartų.
Gegužę dronas Rumunijoje rėžėsi į daugiabutį ir sužeidė du žmones. NATO ir Europos Sąjunga (ES) pasmerkė šį incidentą, apkaltino Rusiją ir įspėjo dėl tolesnių įsibrovimų.
2025 metais Rumunijos parlamentas priėmė įstatymą, leidžiantį šaliai numušti jos oro erdvę pažeidžiančius dronus.
Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen penktadienį socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad „gynybos ir atgrasymo stiprinimas palei mūsų rytinę sieną išlieka vienu iš svarbiausių prioritetų“, ir pagyrė Rumunijos kariuomenę.
Rusijos sandėliai liepsnoja šeštą naktį iš eilės: smūgių banga pasiekė Belgorodą ir Rostovą
09:22
Ukrainos dronai šeštadienio naktį atakavo sandėlius ir energetikos infrastruktūrą Rusijos mieste Belgorde, praneša leidinys „Kyiv Independent“.
Apie daugybinius sprogimus ir didelio masto gaisrus taip pat pranešta Rostovo srityje.
Belgorodo mieste užfiksuota sprogimų serija, kurios metu užsidegė logistikos sandėliai ir energetikos infrastruktūra, teigia „Telegram“ kanalas „Exilenova Plus“. Vietos gyventojų užfiksuotoje vaizdo medžiagoje matyti gaisrai ir sprogimai visame mieste.
Regioninė valdžia pranešė, kad masinė Ukrainos dronų ataka apgadino gyvenamąjį namą, dujų vamzdį ir neįvardytą „komercinį turtą“. Nors objektas nebuvo tiksliai įvardytas, šis pranešimas pasirodė po virtinės Ukrainos smūgių logistikos centrams, aptarnaujantiems Rusijos elektroninės prekybos milžinę „Wildberries“.
Mero Valentino Demidovo teigimu, per smūgį Belgorodo sandėliui buvo sužeistas vienas asmuo, jis nugabentas į ligoninę.
Laikinai einantis Belgorodo srities gubernatoriaus pareigas Aleksandras Šuvajevas taip pat teigė, kad per atakas regione buvo sužeisti keli žmonės. Pasak jo, gelbėtojų komandos toliau gesina gaisrus visame Belgorodo mieste, o sužeistiesiems teikiama medicinos pagalba.
Stebėjimo kanalai, remdamiesi palydovinių duomenų geolokacija, pranešė apie smūgius Belgorodo šiluminei elektrinei „Luč“ ir elektros pastotei.
Tuo tarpu Pietų Rusijoje gyventojai pranešė apie gaisrus ir tirštus dūmus visame regioniniame centre Rostove prie Dono. Kol kas neaišku, kokie taikiniai buvo pažeisti.
Ryga įteikė Maskvai protesto notą
09:15
Ryga įteikė Maskvai protesto notą dėl Slovjanske Ukrainoje per Rusijos ataką apgadinto Latvijos garbės konsulato.
Penktadienį Latvija iškvietė Rusijos ambasados laikinąjį reikalų patikėtinį ir įteikė protesto notą, kurioje išreiškė griežčiausią pasmerkimą Rusijai dėl žiaurios atakos prieš Slovjansko miestą ir Latvijos garbės konsulato pastato sunaikinimo.
Užsienio reikalų ministrė pabrėžia, kad Latvija griežtai smerkia barbariškas Rusijos atakas prieš Ukrainą, dėl kurių žūsta civiliai gyventojai ir naikinama civilinė infrastruktūra. Ji priduria, kad Latvija ir toliau tvirtai rems Ukrainą.
Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad apie incidentą informavo Europos Sąjungos (ES) ir NATO valstybių narių ministrus, tarptautines organizacijas.
B.Bražė pabrėžė, kad Rusija gali griauti pastatus, bet negali palaužti Ukrainos valios ar Latvijos paramos.
Prezidentas Edgaras Rinkevičius socialiniuose tinkluose akcentavo, kad Latvijos garbės konsulato biuro Slovjanske sunaikinimas yra dar vienas Rusijos įvykdytas karo nusikaltimas.
„Latvija palaiko Ukrainą. Mes ir toliau remsime mūsų garbės konsulo Oleksandro Pavenkos ir visų tų, kurie lieka fronto linijose, padėdami savo žmonėms, darbą“, – pažymėjo prezidentas.
Kaip LETA sakė užsienio reikalų ministrės patarėjas Tomas Sadovskis, penktadienį 10 val. 40 min. per Rusijos ataką buvo smogta Latvijos garbės konsulato pastatui Slovjanske, Donecko srityje. Ukrainos institucijų pateikta informacija rodo, kad į konsulatą pataikė Rusijos aviacinė bomba KAB-250.
Latvijos garbės konsulas O.Pavenka per ataką nenukentėjo, tačiau buvo sužeisti du konsulato darbuotojai. Latvijos užsienio reikalų ministerija nuolat palaiko ryšį su garbės konsulu ir atitinkamomis Ukrainos institucijomis, siekdama išsiaiškinti visas incidento aplinkybes, suteikti paramą nukentėjusiesiems ir gauti naujausią informaciją.
Pasak B.Bražės, Latvija reikalauja toliau daryti spaudimą Rusijai, be kita ko, griežtinant sankcijas. Latvija taip pat mano, kad Ukrainos gynybos pajėgumai turi būti stiprinami teikiant karinę pagalbą ir oro gynybos sistemas.
B.Bražė pabrėžia, kad Rusija bus patraukta atsakomybėn už šį ir kitus tarptautinės teisės pažeidimus, ir kad visi Rusijos įvykdyti karo nusikaltimai turi būti ištirti, o kaltininkai patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Ministrė išreiškė įsitikinimą, kad Rusijos teroras nepalauš Latvijos ryžto toliau remti Ukrainą ir jos žmones, ir padėkojo O.Pavenkai už jo darbą Latvijos interesų labui ir už paramą Latvijos piliečiams.
Viename svarbiausių Rusijos strateginių bombonešių aerodromų kilo gaisras: priežastis mįslinga
09:04
Šeštadienio naktį Saratovo srities Engelso-2 kariniame aerodrome kilo gaisras, skelbia leidinys „Kyiv Independent“.
Liudininkai pranešė apie didelį gaisrą oro bazėje ir paskelbė nufilmuotą medžiagą, kurioje matomi dūmai ir liepsnos objekte, kuriame bazuojasi Rusijos strateginė aviacija, įskaitant tolimojo nuotolio bombonešius Tu-95.
Nepriklausomo rusiško naujienų kanalo „Astra“ atlikta analizė patvirtino, kad gaisras įsiplieskė netoli Engelso-2 oro bazės. Manoma, kad degantis pastatas priklauso Rusijos kariuomenės daliniui.
Gaisro priežastis kol kas neaiški. Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija naktį paskelbė apie dronų grėsmę virš Saratovo srities, tačiau vietos gyventojai teigė negirdėję jokių atakos garsų.
Nors ši oro bazė anksčiau ne kartą buvo tapusi Ukrainos dronų atakų taikiniu, stebėsenos kanalų teigimu, dabartinis gaisras gali būti nesusijęs su tolimojo nuotolio ataka.
„The Kyiv Independent“ negalėjo patikrinti šių pranešimų, o nei Rusijos, nei Ukrainos pareigūnai kol kas nekomentavo gaisro aerodrome.
Engelso oro bazė, dar žinoma kaip Engelso-2, įsikūrusi Saratovo srityje, beveik 600 kilometrų nuo Ukrainos fronto linijos. Joje dislokuotas 184-asis sunkiųjų bombonešių aviacijos pulkas ir 121-asis gvardijos sunkiųjų bombonešių aviacijos pulkas.
Rusija bazėje laiko strateginių karinių orlaivių flotilę, įskaitant sunkiuosius bombonešius Tu-95, Tu-22 ir Tu-160. Visi šie lėktuvai reguliariai naudojami raketoms paleisti į Ukrainos miestus.
Paskutinis pranešimas apie gaisrą pasirodė praėjus šiek tiek daugiau nei savaitei po to, kai liepos 17 d. Ukrainos kariuomenė pranešė, kad dronų atakos prieš Engelso aerodromą metu buvo sunaikintas Rusijos strateginis bombonešis Tu-95.
Ukrainos Valstybės saugumo tarnyba (SBU) pranešė, kad lėktuvas patyrė „kritinių pažeidimų“.
Per drono smūgį Sumuose Šiaurės Ukrainoje žuvo du žmonės
08:49
Šiaurės Ukrainoje esančiuose Sumuose per drono smūgį žuvo du žmonės, šeštadienį pranešė miesto karinės administracijos vadovas.
„Per reaktyvinio drono smūgį paštui žuvo du žmonės, vienas iš jų – 49 metų vyras; antrojo vyro tapatybė nustatinėjama“, – sakė Serhijus Kryvošejenka.
Tuo metu Pietų Ukrainoje esančioje Zaporižioje per rusų smūgius buvo sužeista 10 žmonių, platformoje „Telegram“ pranešė tenykštė karinė administracija.
Ukrainiečių oro pajėgos „Telegram“ paskelbė, kad praėjusią naktį rusai atakavo Ukrainą dviem aviacinėmis raketomis ir 157 dronais. Numušti ar nuslopinti 127 dronai ir viena raketa.
Šie smūgiai suduoti kitą dieną po to, kai per Rusijos raketų ataką prieš karinės technikos demonstraciją Kyjivo srityje žuvo mažiausiai 10 žmonių ir buvo sužeista dar beveik 100.
Rusijos pusėje su Ukraina besiribojančios Belgorodo srities laikinasis gubernatorius anksti šeštadienį socialiniuose tinkluose pranešė apie „masinę priešo dronų ataką“ prieš Belgorodo miestą.
„Deja, yra sužeistųjų, kurie buvo skubiai išvežti į ligonines, – sakė jis. – Gatvėse yra žalos ir gaisrų, kuriuos gesina ugniagesių brigados.“
Ukrainos žvalgyba: Kremlius vis sunkiau slepia rusų nuovargį nuo karo
08:21
Kremlius ruošiasi artėjantiems rinkimams ir jam darosi vis sunkiau nuslėpti visuomenės nuovargį nuo karo. Apie tai savo interneto svetainėje pranešė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba (SZRU), skelbia „Ukrinform“.
„Net valdžios kontroliuojamos apklausos rodo, kad karo veiksmų tęsimą palaiko tik 15–24 proc. rusų, o 64–67 proc. pasisako už taikos derybas. Atsižvelgiant į šalyje vyraujančią baimės atmosferą, realus karo palaikymo lygis gali būti dar mažesnis. Artėjant rugsėjį vyksiantiems Valstybės Dūmos rinkimams, tai kelia papildomą riziką valdžiai – riziką, kurios net suklastota rinkimų sistema negali visiškai pašalinti“, – teigė SZRU.
Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos teigimu, Rusijos rinkėjai formaliai turi pasirinkimą, tačiau reali politinė konkurencija šalyje yra panaikinta. Rinkimuose leidžiama dalyvauti tik Kremliui lojaliems kandidatams.
„Iliustratyvus pavyzdys – Boriso Nadeždino areštas. 2024 m. jis bandė prisistatyti kaip karo priešininkas. Nors realios grėsmės valdžiai nekėlė, jis buvo pašalintas ir iš dabartinės rinkimų kampanijos. Tai rodo, kad Kremlius bijo ne pavienių politikų, o bet kokios galimybės nukreipti visuomenės nepasitenkinimą į politinį procesą“, – pažymėjo žvalgyba.
SZRU vertinimu, akivaizdžių protestų lyderių nebuvimas Kremliui yra ne pranašumas, o problema.
„Lyderį galima diskredituoti, suimti ar neleisti jam dalyvauti rinkimuose. Tačiau kai tokio lyderio nėra, valdžia nežino, kur gali kilti kitas nepasitenkinimo židinys. Todėl represijos tampa prevencine priemone“, – teigiama pranešime.
Žvalgybos duomenimis, Rusijos valdžios elite taip pat ryškėja nesutarimai.
„Dalis V. Putino aplinkos ragina ieškoti būdų užbaigti karą, kol ekonominiai ir politiniai nuostoliai netapo negrįžtami. Rusijos centrinis bankas pripažįsta, kad finansinis stabilumas nesuderinamas su nuolatiniu karo finansavimu, o oligarchai kuria atskirus komunikacijos kanalus su Ukraina“, – nurodė SZRU.
Anot tarnybos, problemų daugėja ir pačioje Rusijos valstybės sistemoje.
Primenama, kad Rusijos naftos perdirbimo gamyklos ir toliau patiria atakas, šalies karinis laivynas patiria nuostolių, o laikinai okupuotas Krymas po virtinės smūgių tampa vis labiau izoliuotas.
„Tokiomis aplinkybėmis Pekinas jau rengiasi scenarijui, pagal kurį Rusijos ateitis nebebus siejama su V. Putinu. Iki rinkimų liko du mėnesiai, tačiau nėra jokių ženklų, kad padėtis stabilizuojasi“, – teigiama pranešime.
SZRU mano, kad dabartinė situacija primena 2020 metų įvykius Baltarusijoje, kai režimas susidūrė su masiniais protestais, prasidėjusiais kaip taikios demonstracijos.
Žvalgybos vertinimu, Rusijoje nestabilumo šaltiniu gali tapti nebe pilietiniai aktyvistai, o šimtai tūkstančių karo veteranų, kurių daugelis negavo žadėtų išmokų, darbo vietų ar socialinio statuso.
Tarnyba mano, kad jei šios grupės nusivylimas sutaps su platesniu visuomenės nepasitenkinimu, 2026 metų rugsėjį vyksiantys rinkimai Kremliui gali tapti ne tik dar vienu formaliu balsavimu, bet ir momentu, kai Rusijos vidaus krizė peraugs į plataus masto sukrėtimą.
Kaip anksčiau pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, jis neatmeta galimybės, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po Rusijos parlamento rinkimų gali paskelbti naują mobilizacijos bangą.
Po kruvino smūgio Kyjivo srityje – Zelenskio kritika dėl surengtos ginklų parodos
08:19
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad ginklų paroda Kyjivo srityje, į kurią penktadienį smogė Rusija, apskritai neturėjo būti rengiama. Jis pabrėžė, kad karo metu, kovojant su tokiu priešu kaip Rusija, negalima organizuoti ginklų parodų, kuriose susirenka didelės žmonių minios, ypač šalia gyvenamųjų namų.
Apie tai, kaip praneša „Ukrinform“, V.Zelenskis kalbėjo savo vakariniame kreipimesi.
„Šiandien, vidury baltos dienos, rusai balistinėmis raketomis smogė Kyjivui ir Kyjivo sričiai. Jie taikėsi į renginį Bučos rajone, kurio ten apskritai neturėjo būti. Šiandien kalbėjausi su generaliniu prokuroru Ruslanu Kravčenka ir gavau teisėsaugos institucijų ataskaitas. Dėl šio įvykio jau pradėti baudžiamieji tyrimai“, – sakė jis.
Prezidentas pabrėžė, kad smūgio priežastis buvo Rusijos paleistos raketos ir išskirtinai Rusijos vykdomas teroras.
„Tačiau jau tūkstantį kartų sakėme, kad tokiomis karo sąlygomis, turint tokį priešą, tikrai negalima rengti ginklų parodų, į kurias susirenka daug žmonių, ypač šalia gyvenamųjų pastatų. Šiuo metu patvirtinta, kad per šią ataką žuvo dešimt žmonių. Reiškiu užuojautą jų šeimoms ir artimiesiems. Dar daug žmonių buvo sužeisti“, – teigė V. Zelenskis.
Jis taip pat priminė apie itin žiaurius Rusijos smūgius Slovjanskui ir kitoms Donecko srities gyvenvietėms, taip pat Charkivo, Chersono, Sumų ir Odesos regionams.
Anksčiau skelbta, kad po Rusijos raketų smūgio Kyjivo srityje, preliminariais duomenimis, žuvo 10 žmonių, o dar apie 100 buvo sužeisti įvairaus sunkumo sužalojimais.
Be baudžiamosios bylos dėl šio Rusijos smūgio, taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 367 straipsnio 3 dalį dėl galimo netinkamo pareigūnų tarnybinių pareigų atlikimo organizuojant ir vykdant renginį, dėl kurio žuvo žmonės ir kilo kitų sunkių padarinių.
