Sekite 15min GoogleVisas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Novorosijskui – galas“: Rusijos bendrovės atsisako kelti koją į Juodąją jūrą
09:57
Viena iš didžiausių Rusijos transporto grupių „Fesco“ pranešė, kad nutraukė paraiškų priėmimą dėl krovinių gabenimo per Juodąją jūrą po to, kai buvo nuskandintas jos konteinerinis laivas „Janina“.
„Fesco“ pranešė, kad dirba prie papildomų saugumo priemonių ir nagrinėja alternatyvius pristatymo variantus. Jų nėra daug, ir, logistikos specialistų nuomone, greičiausiai viskas baigsis dar vienomis „spūstimis“ Tolimųjų Rytų uostuose, rašo naujienų portalas „The Moscow Times“.
Laivas „Janina“, į kurį buvo galima pakrauti apie 1000 konteinerių, nuskendo rugpjūčio 1-osios naktį. Po kelių dienų, rugpjūčio 4-osios naktį, jūriniai dronai užpuolė prekybinį laivą „Nadežda“, plaukusį iš Novorosijsko į Samsuną, Turkijoje, kuriuo buvo gabenamos daržovės ir vaisiai.
„Kaip ir bijojome, maršrutui per Novorosijską – galas“, – pareiškė vienas buitinių chemikalų ir namų apyvokos prekių importuotojas iš Kinijos.
Jo teigimu, „Fesco“ buvo vienas didžiausių Rusijos operatorių šioje kryptyje kartu su įmonių grupe „Delo“.
„Delo“ įmonių grupės atstovai dar kovo mėnesį, kai prasidėjo karas Artimuosiuose Rytuose ir buvo užblokuotas Hormuzo sąsiauris, įspėjo, kad Tolimųjų Rytų uostai šiais metais gali susidurti su krovinių srautų augimu, panašiai kaip ir 2022 m., kai visas importas plūdo šiuo maršrutu.
Dabar Rusijos importuotojams atsirado dar daugiau priežasčių gabenti krovinius į Tolimuosius Rytus, svarstė vienos didelės logistikos įmonės darbuotojas.
Tačiau kito pasirinkimo nėra. „Konteinerių vežimo per Novorosijską sustabdymas reiškia, kad pagrindinis importo srautas pirmiausia tekės į Tolimųjų Rytų uostus ir Sankt Peterburgą. Yra dar geležinkelio ir automobilių maršrutai, tačiau jų apimtys vis dėlto gerokai atsilieka, o Sankt Peterburgas taip pat nėra saugus – pirma, trumpiausias kelias iš Kinijos į jį eina per Ormuzo sąsiaurį, o kaip ten yra, jūs patys žinote; antra – Sankt Peterburgo uostus atakuoja dronai“, – kalbėjo leidinio pašnekovas.
Dėl birželio–liepos mėnesiais įvykdytų išpuolių prieš laivus pristatymo terminai per šį maršrutą tapo nenuspėjami.
„Jau daugiau nei mėnesį atkalbinėjame klientus juo naudotis“, – pridūrė kitas pašnekovas.
Iki šiol Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronai daugiausiai taikėsi į grūdus gabenančius sausakrūvius laivus ir naftos produktų tanklaivius. Laivų tvarkaraščių stebėjimas rodo, kad liepos mėnesį didelių laivų reisų skaičius iš Novorosijsko, palyginti su geguže, sumažėjo 38 proc., įskaitant naftos tanklaivius – 50 proc., grūdų balkerius – 46 proc.
Rusija griebiasi šiaudo: leido gaminti benziną, kuris šalyje uždraustas daugiau nei 10 metų
00:10
Į Rusiją sugrįžta „Euro-2“ standartą atitinkantis benzinas, kuris šalyje buvo uždraustas 2013 m. ir kuriame sieros kiekis yra 50 kartų didesnis nei šiuolaikiniame kure, rašo „The Moscow Times“.
Rusijos energetikos ministerijos spaudos tarnybos teigimu, iki 2027 m. liepos 1 d. Rusijoje bus leidžiama gaminti, importuoti ir parduoti K2, K3 ir K4 ekologinių klasių variklinį benziną (atitinkantį „Euro-2“, „Euro-3“ ir „Euro-4“ standartus).
„Sprendimas yra laikinas. Juo siekiama užtikrinti stabilų automobilių kuro tiekimą vidaus rinkai ir išvengti galimo deficito“, – pabrėžia Energetikos ministerija, įvardydama tai kaip „antikrizinę priemonę“.
Pranešime teigiama, kad būtina „užtikrinti pusiausvyrą tarp kuro kokybės reikalavimų ir poreikio garantuoti jo prieinamumą vartotojams“.
Skirtingai nuo dabartinio „Euro-5“ standarto, kuris Rusijoje buvo įvestas 2016 m., „Euro-2“ benzine leidžiama 500 mg/kg sieros koncentracija vietoj 10 mg/kg. Dėl didelio toksiškumo ir vėžio rizikos šis kuras yra uždraustas daugumoje pasaulio šalių, o Rusijoje jis buvo naudojamas iki 2016 m.
Šiuolaikiniai varikliai nėra pritaikyti tokiam kurui, teigia kuro rinkos ekspertė Anastasija Bunina: nuo sieros kenčia cilindrų-stūmoklių grupė ir kuro įranga, variklio alyva, uždegimo žvakės, vožtuvai ir purkštukai, taip pat katalizatorius.
Liepos pradžioje vyriausybė leido kelioms Rusijos naftos perdirbimo gamykloms iki metų pabaigos gaminti ir parduoti „Euro-3“ benziną. Tačiau, regis, to nepakako vidaus rinkai užpildyti.
Vien liepos mėnesį Ukrainos bepiločiai orlaiviai atakavo 18 naftos perdirbimo gamyklų; mėnesio pabaigoje 7 didelės gamyklos stovėjo prastovose, o 11 dirbo tik daliniu pajėgumu.
Zalužnas pasiaiškino: „Aš esu už NATO“
23:20
Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Valerijus Zalužnas paaiškino savo pareiškimą apie NATO, rašo „RBC-Ukraine“.
Jis patikino, kad 2019 m. buvo pagrindinis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų perėjimo prie NATO standartų šalininkas. Už tai jis buvo kritikuojamas.
„Aš įsigijau tiek priešų, kad net neįsivaizduojate. Aš esu už NATO“, – pridūrė jis.
Anot V.Zalužno, „žiūrint politiniu požiūriu“, NATO atžvilgiu kyla daug klausimų. Ukraina nuo karo pradžios jau panaudojo beveik visų rūšių ginkluotę, o Rusija „viskam surado priešnuodį“.
„NATO vis dar vadovaujasi Antrojo pasaulinio karo pabaigos doktrina, o mes esame technologiškai pažengę į priekį. Mokslo ir technologijų pažanga bei tebesitęsiantis karas Ukrainos ginkluotąsias pajėgas iškėlė į visiškai kitą lygmenį“, – teigė ambasadorius.
Jis pabrėžė, kad dabar Aljansui reikia pereiti prie naujų standartų ir parengti naują doktriną. Tokiu atveju „NATO bus pasirengusi Ukrainos narystei“.
Anksčiau Ukrainos ambasadorius sakė, kad Ukraina niekada netaps NATO nare. Buvęs vyriausiasis kariuomenės vadas taip pat aštriai kritikavo Aljansą.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija, komentuodama šį pareiškimą, teigė, kad V.Zalužnio žodžiai „buvo ištraukti iš konteksto“.
JAV deportavo jį į kalėjimą Rusijoje: kaip iš fronto pabėgęs karys išvengė 10 metų bausmės
23:02
Kai praėjusią vasarą Maskvoje nusileido lėktuvas, kuriuo Artiomas Vovčenka buvo deportuotas iš Jungtinių Valstijų, vyras jau buvo praradęs bet kokį ryžtą toliau kovoti. Jis dezertyravo iš Rusijos kariuomenės ir pabėgo iš tėvynės, taip protestuodamas prieš karą Ukrainoje.
Po to Artiomas praleido 13 mėnesių trijuose skirtinguose sulaikymo centruose Jungtinėse Valstijose, kol buvo atmestas jo prašymas suteikti prieglobstį Amerikoje.
Tada Donaldo Trumpo administracija nurodė surakinti jį grandinėmis ir grąžinti į Rusiją, kur jam grėsė iki 10 metų kalėjimo.
Maskvoje nusileidus lėktuvui, saugumo pareigūnai pastebėjo, kad 27 metų Artiomas yra ieškomas karinės prokuratūros. Tą akimirką jo neviltis dėl Rusijos ir Jungtinių Valstijų veiksmų buvo virtusi apmaudžiu susitaikymu.
„Putinas kontroliuoja situaciją“: Kremlius bando nukreipti rusų dėmesį
22:43
Rusijos skelbiama vaizdo medžiaga apie smūgius civiliniams taikiniams Kyjive yra informacinės kampanijos dalis, visų pirma skirta paveikti savo pačios gyventojus, teigia Ukrainos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka.
Anot jo, tokia informacinė kampanija skirta nukreipti rusų dėmesį nuo vidinių problemų, įskaitant kuro trūkumą, reguliarius smūgius Rusijos teritorijoje, sprogimus ir kasdienes Ukrainos atakas.
A.Kovalenka pastebėjo, kad Rusijos valdžia įprastai cenzūruoja informaciją apie situaciją Belgorodo srityje bei kituose pasienio regionuose, kurie jau tapo faktine karo zona. Visgi gausių vaizdo įrašų, fiksuojančių gaisrus Rusijos gamyklose, Kremliui nuslėpti nepavyko.
Be to, patys rusai nepatikėjo oficialia versija apie žūtis Gelendžiko paplūdimyje. Nors karo korespondentai ir oficialūs atstovai tulžingai kaltino Ukrainą, gyventojai labiausiai skundėsi pačios Rusijos oro gynyba, numušusia droną tiesiai virš žmonių galvų, teigė Dezinformacijos kovos centro vadovas.
Anot jo, dabar Kremlius bando nukreipti Rusijos visuomenės dėmesį, demonstruodamas gaisrus Kyjive ir raketų skrydžius.
„Dabar Rusijos liaudžiai parduodamas vaizdas apie gaisrus Kyjive ir raketų skrydžio kadrus, kad paprastas rusas vėl pagalvotų, jog „Putinas kontroliuoja situaciją". Tačiau tai nepakeis kasdienių smūgių Rusijai fakto. Tiesiog Putino režimas nemoka elgtis kitaip", – teigė A.Kovalenka.
Anksčiau jis teigė, kad apriboti Rusijos apšaudymus Ukrainoje galima tik intensyvinant Ukrainos smūgius Rusijos teritorijoje. Anot jo, būtent nuolatinis spaudimas kariniams ir strateginiams objektams Rusijoje yra vienintelis būdas priversti agresorių sumažinti atakų intensyvumą.
Vokietija ieško Rusijos pėdsako dronų incidente netoli Ukrainos lėktuvo
21:46
Vokietijos tyrėjai aiškinasi galimas Rusijos sąsajas su incidentu Leipcigo oro uoste, kur prie Ukrainos bendrovės „Antonov“ lėktuvo buvo aptiktas dronas.
Leidinio „Die Zeit“ duomenimis, pareigūnai analizuoja kelis galimus scenarijus, tarp kurių – ir Rusijos bandymas atakuoti Ukrainos techniką Vokietijos teritorijoje. Dėl šios priežasties tyrimą perėmė Drezdeno prokuratūros antiteroristinis padalinys bei Saksonijos žemės policija.
Pakilęs iš Leipcigo bendrovės DHL krovininis lėktuvas ore susidūrė su kitu neatpažintu objektu. Nors orlaivis sėkmingai nutūpė Hanoveryje, vėliau apžiūros metu buvo nustatyti nedideli jo apgadinimai.
„Kitas įtartinas neatpažintas skraidantis objektas su krovininiu lėktuvu susidūrė po to, kai kilimo ir tūpimo takas buvo vėl atidarytas. Nusileidus Hanoveryje, ant orlaivio korpuso pastebėti pažeidimai“, – nurodė tyrėjai.
NATO atstovas patvirtino, kad Aljansas yra informuotas apie šiuos įvykius ir atidžiai stebi tyrimo eigą.
Moldovoje rastos rusiško drono nuolaužos
21:36
Prie Valenų kaimo, Moldovos Kahulio rajone, rasta Rusijos drono „Geran-2“ nuolaužų, praneša portalas „Newsmaker“.
Nuolaužas rado teisėsaugos institucijos, jos paimtos tyrimui.
Pasak Vyriausiojo policijos komisariato, remiantis paimtų fragmentų pirminės apžiūros rezultatais, konstrukcijos ypatumais, gamyboje naudotomis medžiagomis bei aptiktu žymėjimu, ekspertai nustatė, kad tai buvo dronas „Geran-2“.
Šiuo metu policijos Sprogmenų ir techninės ekspertizės skyriaus specialistai atlieka tyrimą bei aiškinasi visas įvykio aplinkybes.
Apeiti sankcijas norėjusiai Rusijai – skaudus smūgis
21:12
Atsižvelgiant į sankcijas, kurias daugelis pasaulio šalių taiko Rusijai dėl jos pradėtos invazijos į Ukrainą, Kremlius įgyvendina didelio masto importo reorganizavimo programą. Tačiau ši programa iš esmės žlugo arba, geriausiu atveju, leido rinkai pasiūlyti Kinijoje pagamintą produkciją su naujais sukurtais prekės ženklais.
Iki šiol milžiniškų problemų dėl importo pakeitimų patyrė Rusijos civilinės aviacijos pramonė. Dabar, panašu, smūgis ištiko ir Rusijos karinę aviacijos pramonę.
Leidinys TVNET apžvelgia vieną konkretų pavyzdį – ambicingą Kremliaus projektą, kuriuos siekta pakeisti Vakarų technologijas.
Tačiau šis milijardus kainavęs projektas patyrė fiasko.
Rusijos pramonės ir prekybos ministerija siekia išieškoti 257,1 mln. rublių (2,8 mln. eurų) iš Sankt Peterburgo elektronikos įmonės „Aviacionnaja i morskaja elektronika“ (AME) – bendrovė kaltinama nevykdanti sutarties sąlygų.
„Die Zeit“: Rusijos specialiosios tarnybos rengė pasikėsinimą į Vokietijos dronų gamintojo vadovą
20:52
Rusijos specialiųjų tarnybų pasamdyti „vienkartiniai agentai" sekė Vokietijos startuolio „Donaustahl“ generalinį direktorių ir vyriausiąjį inžinierių Stefaną Tumanną. Nuo 2023 metų kompanija gamina ginkluotę ir elektroniką, visų pirma kovinius dronus, kurie tiekiami Ukrainos kariuomenei. Apie tai skelbia leidinys „Die Zeit“.
S.Tumannas ne kartą griežtai kalbėjo apie Rusijos karą Ukrainoje ir Maskvos agresyvius veiksmus prieš Europą.
„Rusija nenori taikos. Ji nori Vakarų sunaikinimo“, – rašė jis „LinkedIn“.
Federalinės konstitucijos apsaugos tarnybos (BfV) ataskaita S.Tumanno bylą kvalifikuoja kaip tariamai planuotą pasikėsinimą nužudyti – taip teigia „Die Zeit“, susipažinęs su dokumentu ir kita bylos medžiaga.
Vokietijos specialiosioms tarnyboms pavyko užkirsti kelią pasikėsinimui į gyvybę, pasinaudojus užsienio žvalgybos informacija.
Anot laikraščio, Rusijos specialiųjų tarnybų akiratyje yra ir kita Vokietijos ginklų kompanija, o tyrėjai neatmeta galimybės, kad pavojus gresia ir jos vadovo gyvybei. 2024 m. Vokietijoje buvo atskleistas pasikėsinimas nužudyti Arminą Pappergerį, didžiausio Europos gynybos koncerno „Rheinmetall“ generalinį direktorių.
Vokietijos saugumo tarnybos informaciją apie tai, kad S.Tumannui gresia didelis pavojus, iš užsienio žvalgybos tarnybos gavo 2025 m. gruodį, pažymi „Die Zeit“. Netrukus po to Bavarijos valdžios institucijos sulaikė Sergejų N., kuris stebėjo „Donaustahl“ vadovo namą. Jis buvo paleistas dar prieš tyrėjams spėjus išanalizuoti jo mobiliuosius telefonus, pabėgo su šeima į Ispaniją ir iš ten susisiekė su savo Rusijos kuratoriais. Tačiau vėliau, remiantis Vokietijoje išduotu orderiu, jis buvo suimtas.
Tyrėjai greitai suprato, kad Sergejus nėra profesionalus agentas. Buvęs mūrininkas iš Charkivo, pastaruoju metu su šeima gyvenęs Vokietijoje. Jam persikėlus į Ispaniją, S.Tumanną sekti pradėjo lygiai taip pat nepasiruošusi rumunė Alla S.
Samdymas, daugiausia per pasiuntinių programėles, mažas pajamas gaunančių, pažeidžiamų, dažnai su kriminaline praeitimi asmenų, tapo būdingu Rusijos specialiųjų tarnybų metodu – jos per karą su Ukraina Europoje prarado daug savo šnipų. Vienkartiniams agentams, tarp kurių ne kartą pasitaikė ir nuo karo į ES šalis pabėgusių ukrainiečių, siūlomi geri pinigai už sekimą, sabotažą, padegimus ir vandalizmo aktus.
Sergejaus N. telefono duomenų analizė parodė, kad jis, matyt, palaikė ryšį su Rusijos žvalgyba, rašo „Die Zeit“. Be to, tyrėjai sužinojo apie bandymus šnipinėti S.Tumanno tėvą, siekiant gauti informacijos apie jo sūnaus buvimo vietą.
2026 m. kovą Sergejus N. buvo suimtas Ispanijoje, o Alla S. buvo suimta Šiaurės Reine-Vestfalijoje.
Po sprogimo Maskvos restorane – slaptos kito generolo laidotuvės
19:12
Maskvos Trojekurovo kapinėse įvyko itin slaptos generolo majoro, kuris galėjo žūti per sprogimą restorane „Balzi Rossi“, laidotuvės, praneša su Rusijos jėgos struktūromis susijęs „Telegram“ kanalas „VČK-OGPU“.
Kanalo duomenimis, ceremonija vyko sustiprintomis saugumo priemonėmis: nuo ankstaus ryto kapinėse budėjo Federalinės apsaugos tarnybos (FSO) darbuotojai, į teritoriją atvyko keli autobusai su „Rosgvardijos“ kariais, įvažiavimas buvo užblokuotas, o automobilius tikrino kelių policijos darbuotojai ir civiliais drabužiais vilkintys asmenys.
Vairuotojai ir kapinių lankytojai buvo tikrinami metalo detektoriais. Procesiją lydėjo garbės sargyba su Kosminių ir aviacijos pajėgų vėliava, tačiau prie paruoštos duobės buvo pastatyta Sausumos pajėgų vėliava.
Palaidotas „gana jaunas“ generolas majoras
Liudininkų teigimu, palaidotas „gana jaunas“ generolas majoras. Dalyvavusieji kalbėjo, kad žuvusysis galėjo būti Rusijos kosminių ir aviacijos pajėgų vyriausiojo vado generolo Aleksandro Čaiko draugas ir dalyvavo jo 55-mečio jubiliejaus šventėje restorane „Balzi Rossi“.
Tačiau kanalas pabrėžia, kad oficialaus šios informacijos patvirtinimo kol kas nėra.
Sprogimas restorane „Balzi Rossi“ įvyko rugpjūčio 1 d. vakare. Iš pradžių priežastimi buvo įvardijamas dujų nuotėkis, tačiau vėliau Rusijos antiteroristinis komitetas pranešė, kad suveikė sprogstamasis įtaisas, kurį moteris bandė įnešti kaip dovaną. Aukomis tapo penki žmonės, dar mažiausiai 19 nukentėjo.
Numanomas pasikėsinimo taikinys galėjo būti pats generolas pulkininkas A.Čaiko, kurį Ukrainos valdžia kaltina dalyvavimu nusikaltimuose Bučoje. Jo būklė po incidento lieka nežinoma, tačiau per sprogimą žuvo jo žentas, o 25 metų dukra Marija Čaiko galėjo būti sužeista.
Zelenskis: Ukrainai skiriamų oro gynybos raketų sumažėjo 3 kartus
18:51
Ukrainai iš Vakarų partnerių tiekiamų priešlėktuvinės gynybos sistemų raketų kiekis 2026 metų pirmąjį pusmetį sumažėjo tris kartus, palyginti su analogišku 2025 metų laikotarpiu. Apie tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po pasitarimo su šalies karine vadovybe.
„Priešlėktuvinės gynybos raketų tiekimo kiekis sumažėjo tris kartus, lyginant su 2025 metais. Ir kalbama ne tik apie šį vasaros laikotarpį, o apie visus 2026 metų pirmojo pusmečio laikotarpius", – pranešė V.,Zelenskis savo „Telegram" kanale, pabrėždamas, kad „raketų partneriai turi".
Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad būtinas politinis sprendimas dėl tiekimo ir gamybos procesų spartinimo, įskaitant gamybos lokalizaciją Ukrainoje.
Nepavyko perimti nė vienos raketos
Pareiškimas buvo padarytas po eilinės masinės Rusijos ginkluotųjų pajėgų atakos prieš Ukrainą, įvykusios praėjusią naktį.
Ukrainos valdžios duomenimis, Rusija paleido 28 raketas, įskaitant balistines, ir 115 bepiločių orlaivių. Pagrindinis smūgis teko sostinės regionui. Ukrainos kariškiams nepavyko perimti nė vienos balistinės raketos.
Kyjive ir srityje žuvo mažiausiai 17 žmonių, dar 44 buvo sužeisti.
