Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Tai tiesiog safaris“: ukrainiečiai prakalbo apie tai, kaip gatvėje juos „medžioja“ Rusijos dronai
09:12
Į pietus nuo Zaporižios Rusijos pajėgos įsitvirtino, praėjus kelioms savaitėms nuo plataus masto invazijos pradžios. Tai – didelis pramoninis miestas, kuriame gyveno apie 700 tūkst. žmonių. Rusijos kariai nuolat jį apšaudė raketomis ir dronais, bet tai, kas vyksta dabar, vietiniai vadina „tiesiog safariu“.
„Dar prieš pusę metų, žinoma, buvo baisu, ir smūgiai pasitaikydavo. Bet nebuvo taip. Dabar tai tiesiog safaris“, – naujienų agentūrai "Reuters“ pasakojo Zaporižios gyventoja Kateryna Lahuta, kurios žuvininkystės verslui praėjusį mėnesį smogė dvi Rusijos bombos.
Ukrainiečiai ėmė vartoti terminą „safaris“, apibūdindami dronus, „medžiojančius“ civilius ar transporto priemones gatvėse — tokią karo realybę iliustruoja šią savaitę paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip dronas persekioja ir sužeidžia daržovių pardavėją Chersone.
Žurnalistai, apsilankę moters įmonėje, buvo priversti ieškoti, kur slėptis, kai išgirdo pirmo asmens vaizdo (FPV) drono zvimbimą – tai nedideli, manevringi dronai, pakrauti sprogmenimis ir valdomi vaizdo ryšiu. Būtent jie ilgus pllotus palei susidūrimo liniją pavertė „žudymo zona“.
Kaip sakė Kateryna, Rusijos atakos atbaidė pirkėjus ir ilgalaikį planavimą padarė beveik neįmanomą. Be to, dėl būtinybės prisijungti prie ginkluotųjų pajėgų atsirado ir darbo jėgos trūkumas.
„Kiekviena diena – tarsi kažkokia kova“, – kalbėjo moteris.
Mirtini Rusijos pirmojo asmens dronai puldinėja civilių grupes, transporto priemones ir viešąjį transportą, ypač pietinėje Zaporižios dalyje, pažymėjo srities administracijos vadovas Ivanas Fedorovas.
„Priešas prioritetu laiko maksimalaus spaudimo civilinei gyventojų daliai sukūrimą“, – pareiškė jis, duodamas interviu požeminėje mokykloje, kuri įrengta kaip slėptuvė nuo bombų.
Tuo tarpu 34 metų amžiaus siuvėja Anna Syvova papasakojo, kad kartą, jai grįžtant namo miesto pietinėje dalyje, ji matė, kaip rusų dronas rėžėsi į šalia važiavusį autobusą.
„Galbūt turiu gerą angelą-globėją“, – sakė ji.
Savo šešerių metų amžiaus dukterį moteris veda į požeminį vaikų darželį ir nurodė, kad ji ir jos vaikas išmoko prisitaikyti prie tokių kasdienio gyvenimo pavojų.
„Tai skamba siaubingai, bet mes pripratome prie tokio gyvenimo. Deja, kol kas kito pasirinkimo neturime“, – nuogąstavo Anna.
I.Fedorovas pridūrė, kad Rusija atakuoja Zaporižę nuo keturių iki šešių kartų per dieną aviacinėmis bombomis, kurios „skraido nenuspėjamai“.
Kaip pasakojo valstybės tarnautoja Tatjana, stovėdama prie sugriauto savo namo, praėjusį mėnesį Rusijos kariai „pamišo“ ir per savaitę šešis kartus bombardavo jos rajoną.
„Sąžiningai sakant, esu visiškai išsekusi. Jokių emocijų“, – pažymėjo ji, žiūrėdama į sudegusių automobilių karkasus, išmėtytus po visą kiemą.
Pripažino net JAV: Putinas gali padaryti lemiamą ėjimą prieš NATO jau šį rudenį
09:38
JAV žvalgyba paskelbė naują vertinimą dėl galimo Rusijos puolimo prieš NATO. Kaip rašo laikraštis „The Wall Street Journal“, remdamasis amerikiečių pareigūnais, Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas gali mėginti patikrinti Aljanso ryžtą, surengdamas ribotą puolimą prieš vieną iš sąjungininkių dar nepasibaigus karui Ukrainoje.
Anksčiau Jungtinės Valstijos ne kartą vertino, kad V.Putinas neprovokuos NATO narių, kol nesibaigs karas Ukrainoje. Tačiau jų vertinimas pasikeitė šių metų pradžioje, Kremliaus šeimininkui susiduriant su vis didesniu spaudimu Ukrainoje ir šalies viduje.
Ukrainos dronai kelia sumaištį tiek Rusijos kariuomenėje, tiek naftos pramonėje, o V.Putino pajėgos fronte daro menką pažangą ir patiria didelių nuostolių.
JAV pareigūnų teigimu, V.Putino tikslas, užpuolant kokią nors NATO narę, dar vykstant karui prieš Ukrainą, būtų Aljanso suskaldymas.
Atakos laikas ir scenarijus
V.Putinui sunkiai sekasi įtvirtinti savo laimėjimus Ukrainoje, todėl JAV žvalgybos pareigūnai prognozuoja, kad Maskva netrukus gali suintensyvinti agresyvius veiksmus prieš Europos sąjungininkes.
Plačiau skaitykite ČIA.
Du karai viename: kam pirmiau baigsis oro gynybos sistemos – Rusijai ar Ukrainai?
08:54
Ukrainos fronto linijai stingstant į kruviną aklavietę, tolesnį karo dramos scenarijų ima diktuoti dangus. Karas ore – viską apimanti kova, nusidriekianti nuo vos kelių metrų virš sudegusių medžių viršūnių iki palydovų žemojoje Žemės orbitoje.
Fizinius šios kovos pėdsakus šalies kraštovaizdyje ugnimi įrėžė raketos ir dronai, tačiau didžioji mūšio dalis lieka nematoma. Tai – lenktynės dėl dirbtinio intelekto integracijos ir radijo bangų spektro kontrolės.
Sprogstančius dronus Ukrainos pajėgos naudoja smūgiams prieš Rusijos naftos pramonės objektus nuo Sibiro iki Sankt Peterburgo bei prieš Rusijos uostus, išsibarsčiusius nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Diena iš dienos liepsnoja Rusijos internetinės prekybos milžinės sandėliai, o okupuotas Krymas grimzta į tamsą.
Dabar Ukraina atakuoja Rusiją kur kas dažniau nei karo pradžioje. Kyjivas taip pat drąsiai siunčia sparnuotąsias raketas į karinius taikinius, esančius už šimtų kilometrų nuo fronto linijos.
Tuo pat metu Rusija kas mėnesį pagerina savo oro atakų rekordus, negailestingai ir mirtinai išnaudodama išsekintos Ukrainos oro gynybos spragas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Dronai atakavo „Wildberries“ sandėlį Jekaterinburge
08:20
Bepiločiai orlaiviai atakavo „Wildberries“ logistikos kompleksą Jekaterinburge – mieste, nutolusiame daugiau nei 1 700 kilometrų nuo sienos su Ukraina, praneša „RBC-Ukraine“.
Liudininkų teigimu, į įvykio vietą skuba ugniagesių automobiliai ir policijos ekipažai. Pranešama apie gaisrą pirmajame sandėlio bloke.
Dar prieš ataką Federalinė oro transporto agentūra įvedė laikinus apribojimus orlaivių atvykimui ir išvykimui Jekaterinburgo Koltsovo oro uoste. Sverdlovsko regione paskelbtas dronų pavojus.
„Wildberries“ patvirtino ataką, teigdami, kad objektas buvo evakuotas iš anksto.
„Įmonės logistikos objekte Jekaterinburge, Sverdlovsko srityje, dirba ugniagesių komandos, po atakos kilo gaisras. Objekte buvo atlikta ankstyva evakuacija. Einamųjų siuntų priėmimas laikinai apribotas, jos nukreiptos į kitus objektus“, – nurodė bendrovė.
Trumpas atkirto Zelenskiui: „Mums patiems reikia“
06:33
JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino, kad atsisakė suteikti Ukrainai tolimojo nuotolio raketas, atsakydamas į žurnalistų klausimus Baltuosiuose rūmuose.
Vienas iš žurnalistų pastebėjo kad, pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, Ukrainai labai reikia raketų „Patriot“ sistemai.
„Mums patiems reikia raketų. (Joe) Bidenas perdavė Ukrainai šaudmenų už 300 milijardų dolerių. Kai aš išėjau, mūsų sandėliai buvo pilni, o dabar juos vėl papildome“, – aiškino D.Trumpas.
Baltųjų rūmų vadovas taip pat pakomentavo Rusijos atakų prieš civilinius taikinius Ukrainoje intensyvėjimą.
„Klausykite, mes į tai nesikišame. Mus skiria vandenynas. Bet man nepatinka matyti žūstančius jaunus žmones“, - pareiškė jis.
Kartu D.Trumpas pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos turi šaudmenų atsargų visame pasaulyje, ir jei jų prireiktų, tuomet „mes juos paimsime“.
Jis pridūrė, kad Jungtinės Valstijos turi „tam tikrų rūšių šaudmenų, kurie pasižymi dideliu galingumu ir kurių atsargos yra neribotos“.
„Yra ir kitų rūšių, kurių atsargos šiek tiek ribotos, tačiau mes jų gauname kasdien“, – pridūrė jis.
Zelenskis: pasaulyje tik kelios šalys turi tokį ginklą – Ukraina siekia prisijungti
06:20
Ukraina tęsia savo balistinių raketų kūrimą, o pirmieji bandymai rodo daug žadančius rezultatus. Apie tai vaizdo kreipimesi pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pabrėžęs, kad šiuos pasiekimus būtina paversti „tikru ginklu“, rašo UNIAN.
„Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba, žvalgyba, ministras pirmininkas, Užsienio reikalų ministerija, Gynybos ministerija, Oro pajėgos, gynybos inovacijų klasteris „Brave1“ – visos valstybės institucijos yra įtrauktos. Tačiau didžiausias iššūkis šiuo metu – Rusijos smūgiai. Tai reiškia, kad kiekvienas Ukrainos diplomatas, visi Vyriausybės pareigūnai ir Gynybos ministerija turi žinoti, kur pasaulyje yra PAC-2 ir PAC-3 raketų sistemoms „Patriot“ bei kitų oro gynybos raketų“, – sakė prezidentas.
Pasak jo, tam reikalingos tiesioginės derybos ir nauji susitarimai su partneriais.
„Visa tai, apie ką kalbėjome su Vyriausybės pareigūnais, bus įgyvendinta“, – patikino V.Zelenskis.
Aktyviai įgyvendinama programa FREYJA
Prezidentas taip pat pranešė, kad aktyviai vystoma priešbalistinės gynybos programa FREYJA.
„Joje dalyvauja dešimt valstybių, netrukus prisijungs ir daugiau partnerių, kurie gali suteikti realią paramą. Dėl to jau susitarėme. Esu dėkingas visoms bendrovėms, pasirengusioms dirbti Antibalistinės koalicijos rėmuose. Tai pirmaujančios Europos įmonės“, – teigė jis.
V.Zelenskio teigimu, Ukraina pati gali sukurti raketą ir paleidimo įrenginį, o partneriai aprūpins reikalingais komponentais – radarais, jutikliais ir kita įranga.
„Didelė ir veiksminga priešbalistinė programa būtų naudinga visai Europai. Šiandien išsamiai aptarėme, kokių dar veiksmų reikia iš mūsų valstybės ir partnerių, kad Ukrainos ginklų gamintojai bei kūrėjai galėtų pasiekti realų rezultatą“, – sakė prezidentas.
Jis pabrėžė, kad tokią priešbalistinę sistemą yra sukūrusios vos kelios pasaulio valstybės, todėl Ukraina siekia tapti viena iš jų.
„Pasaulyje yra tik kelios šalys, kurios sukūrė savo priešbalistinę programą, ir Ukraina turi prisijungti prie šio valstybių rato. Mes kuriame visas tam reikalingas sąlygas. Kitos šalys tam skyrė dešimtmečius, o Ukraina turi tai padaryti kuo greičiau, kad 2026–2027 metų sandūroje jau turėtume konkrečių rezultatų“, – teigė V.Zelenskis.
JAV parama oro gynybai
Ukrainos vadovas taip pat pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos puikiai žino, kokios pagalbos reikia Ukrainai.
„Mums reikia oro gynybos, o tam būtini politiniai sprendimai. To reikia ir Europoje, ir Didžiojo septyneto valstybėse. Kasdien prie to dirbame. Šiandien su Norvegijos ministru pirmininku daugiausia kalbėjome apie oro gynybą. Vakar kalbėjausi su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte ir Suomijos prezidentu. Suderinome veiksmus ir kontaktus su kitais partneriais“, – sakė prezidentas.
