Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Pripažino net JAV: Putinas gali padaryti lemiamą ėjimą prieš NATO jau šį rudenį
09:38
JAV žvalgyba paskelbė naują vertinimą dėl galimo Rusijos puolimo prieš NATO. Kaip rašo laikraštis „The Wall Street Journal“, remdamasis amerikiečių pareigūnais, Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas gali mėginti patikrinti Aljanso ryžtą, surengdamas ribotą puolimą prieš vieną iš sąjungininkių dar nepasibaigus karui Ukrainoje.
Anksčiau Jungtinės Valstijos ne kartą vertino, kad V.Putinas neprovokuos NATO narių, kol nesibaigs karas Ukrainoje. Tačiau jų vertinimas pasikeitė šių metų pradžioje, Kremliaus šeimininkui susiduriant su vis didesniu spaudimu Ukrainoje ir šalies viduje.
Ukrainos dronai kelia sumaištį tiek Rusijos kariuomenėje, tiek naftos pramonėje, o V.Putino pajėgos fronte daro menką pažangą ir patiria didelių nuostolių.
JAV pareigūnų teigimu, V.Putino tikslas, užpuolant kokią nors NATO narę, dar vykstant karui prieš Ukrainą, būtų Aljanso suskaldymas.
Atakos laikas ir scenarijus
V.Putinui sunkiai sekasi įtvirtinti savo laimėjimus Ukrainoje, todėl JAV žvalgybos pareigūnai prognozuoja, kad Maskva netrukus gali suintensyvinti agresyvius veiksmus prieš Europos sąjungininkes.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina siunčia žinią Serbijai: ES narystė neatsiejama nuo sankcijų Rusijai
00:26
Ukraina ir Serbija aptars bendradarbiavimą siekiant narystės Europos Sąjungoje bei sankcijų Rusijai klausimą.
Tai televizijos eteryje pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo pavaduotojas Ihoris Žovkva, praneša „Ukrinform“.
Jis pabrėžė, kad penktadienį prasidėjęs pirmasis oficialus Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitas į Serbiją yra itin svarbus.
„Aptarsime daugybę klausimų. Kol derybos dar neprasidėjo, darbotvarkės neatskleisiu, tačiau akivaizdu, kad kalbėsime apie dvišalius politinius ir ekonominius santykius. Be abejo, derinsime pozicijas dėl eurointegracijos. Primenu, kad Serbija, kaip ir Ukraina, yra kandidatė į Europos Sąjungą. Ukraina dar turi atverti likusius derybų klasterius, o Serbija – kelis naujus, todėl ir tai bus aptarta“, – sakė I.Žovkva.
Pasak jo, derybose taip pat neišvengiamai bus kalbama apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir jos padarinius visam Europos žemynui.
Komentuodamas Serbijos pareiškimus, kad šalis neketina keisti savo pozicijos ir prisijungti prie sankcijų Rusijai, I. Žovkva teigė, jog šis klausimas taip pat bus aptartas su Serbijos prezidentu Aleksandaru Vučičiumi.
„Tai nėra vien moralinis klausimas. Akivaizdu, kad šiandien nėra teisinga, būnant Europos žemyno dalimi, netaikyti sankcijų valstybei agresorei“, – pabrėžė jis.
I.Žovkva priminė, kad viena iš kiekvienos į Europos Sąjungą siekiančios įstoti valstybės pareigų – derinti savo užsienio politiką su ES sprendimais ir veiksmais.
„Todėl labai svarbu, kad šalys, siekiančios tapti visateisėmis Europos Sąjungos narėmis, kuo labiau derintų savo politiką su Bendrijos pozicija“, – sakė jis.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Volodymyras Zelenskis penktadienį atvyko į Serbiją pirmojo oficialaus vizito metu, kur susitiks su prezidentu Aleksandaru Vučičiumi.
Rusų dronas smogė ligoninės teritorijai Chersone – nukentėjo keturios medikės
23:35
Rusijos kariuomenė dronu smogė ligoninės teritorijai Chersone – per ataką sužeistos keturios medikės.
Apie tai, remdamasi Chersono miesto karinės administracijos pranešimu „Telegram“ kanale, skelbia „Ukrinform“.
Pranešama, kad apie 18.20 val. Rusijos okupantai dronu atakavo ligoninės teritoriją miesto centre.
Per smūgį nukentėjo keturios medikės – 53, 56, 65 ir 67 metų moterys. Joms diagnozuotos sprogimo sukeltos traumos ir smegenų sukrėtimai.
Chersono srities karinė administracija nurodė, kad suteikus būtinąją medicinos pagalbą moterys bus gydomos ambulatoriškai.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, per pastarąją parą dėl Rusijos atakų Chersono srityje buvo sužeisti 32 žmonės, tarp jų – vienas vaikas.
Mirtinas smūgis Slovjanske: Rusijos raketos pataikė į logistikos centrą
23:02
Rusijos pajėgos smogė logistikos centrui Slovjanske, Donecko srityje, iš daugkartinio raketų paleidimo įrenginio „Tornado-S“. Per ataką žuvo vienas žmogus, dar penki buvo sužeisti.
Tai, remdamasi Slovjansko miesto karinės administracijos vadovo Vadymo Liacho pranešimu feisbuke, skelbia „Ukrinform“.
„Penktadienį, rugpjūčio 7 d., 14.45 val. priešas smogė logistikos centrui iš daugkartinio raketų paleidimo įrenginio „Tornado-S“. Buvo apgadinta apie 30 privačių namų, sunaikinti keturi automobiliai“, – pranešė V. Liachas.
Jo teigimu, šiuo metu žinoma apie penkis sužeistuosius, kuriems teikiama medicinos pagalba.
„Taip pat turime vieną žuvusįjį. Šiuo metu jo tapatybė dar nenustatyta“, – pridūrė Slovjansko miesto karinės administracijos vadovas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusijos okupacinės pajėgos Slovjanską Donecko srityje penkis kartus apšaudė naktį ir penktadienio rytą. Per tuos išpuolius buvo sužeista moteris, apgadinti daugiabučiai, degalinė ir sandėliai.
Putinas vengia vienos Rusijos dalies: aiškėja, ko labiausiai baiminasi Kremlius
21:57
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, atnaujinęs keliones po šalies regionus, beveik visiškai nustojo vykti į europinę Rusijos dalį, kurią reguliariai pasiekia Ukrainos dronai. Apie tai praneša nepriklausomas Rusijos leidinys „Agentstvo“, skelbia RBC-Ukraina.
Kitas Putino vizitas – į Sibirą
Leidinio duomenimis, kitą savaitę V.Putinas turėtų apsilankyti Novosibirske. Tai būtų jau penktasis jo vizitas į regionus po ilgos pertraukos. Iš šių kelionių tik viena buvo į europinę Rusijos dalį.
Kremlius oficialiai šio vizito dar nepaskelbė. Tačiau, anot šaltinių, V.Putino darbotvarkėje gali būti mokslo komplekso SKIF atidarymas, apsilankymas vietos universiteto miestelyje ir susitikimas su Novosibirsko srities gubernatoriumi.
Vengia vietovių, kur pasiekia Ukrainos dronai
Nuo 2026 m. birželio V. Putinas daugiausia lankosi Sibire ir kituose atokiuose Rusijos regionuose, kurių Ukrainos dronai dar nepasiekė arba atakos ten buvo itin retos.
Pastaruoju metu jis lankėsi:
- liepos 24 d. Irkutske, kur apžiūrėjo lėktuvų gamyklą;
- liepos 25 d. Omske, kur susitiko su Kazachstano prezidentu;
- rugpjūčio 3 d. Krasnojarsko krašte – apie šį vizitą nebuvo paskelbta iš anksto.
Vienintelė išimtis europinėje Rusijos dalyje buvo Kazanė, kur V.Putinas dalyvavo iš anksto suplanuotame viršūnių susitikime.
Šio vizito metu buvo imtasi precedento neturinčių saugumo priemonių – iš kitų regionų buvo atsiųstos papildomos saugumo pajėgos, uždrausti elektriniai paspirtukai, o kai kuriose vietose sutrikdytas mobilusis ryšys.
Išimtimis taip pat išlieka Maskva, Sankt Peterburgas ir Valdajus, kur yra pagrindinės V.Putino rezidencijos.
Prieš atnaujindamas keliones po regionus, V. Putinas nuo 2025 m. lapkričio beveik nevykdavo už šių vietovių ribų.
Tiriamųjų žurnalistų cituojamų šaltinių teigimu, Rusijos prezidentas gerokai labiau susirūpino savo saugumu po gruodį įvykusios dronų atakos prieš jo rezidenciją Valdajuje.
Rengiasi ilgam karui
Tuo pat metu V.Putinas, kaip skelbiama, ruošiasi ilgalaikiam karui su Ukraina.
Anksčiau buvo pranešta, kad Kremlius planuoja tęsti karą mažiausiai dar trejus metus ir aktyviai ieško būdų jam finansuoti. Dėl to Rusija mažina socialines išlaidas ir vis daugiau lėšų nukreipia gynybos biudžetui.
Be to, Rusija susiduria su vis didesniu karių trūkumu, todėl valdžia ieško naujų būdų papildyti ginkluotąsias pajėgas.
Vienas iš tokių sprendimų – neseniai V.Putino pasirašyti pakeitimai, susiaurinę nusikaltimų, dėl kurių asmenys negali sudaryti karinės tarnybos sutarties su Rusijos gynybos ministerija, sąrašą. Vis dėlto nuteistieji už pedofiliją, ekstremizmą ar valstybės išdavystę ir toliau negali būti priimami į karinę tarnybą.
Dar prieš mėnesį atrodė vienaip: „The Atlantic“ įspėja, kad Ukraina prarado svarbų pranašumą
21:36
Vasaros pradžioje atrodė, kad Ukraina perima iniciatyvą tiek fronte, tiek diplomatijoje, tačiau dabar šį optimizmą keičia augantis nusivylimas, rašo JAV leidinys „The Atlantic“.
Leidinio teigimu, vasaros pradžioje Kyjivas demonstravo Vakarų partneriams sėkmingas operacijas fronte, sparčią bepiločių technologijų plėtrą ir smūgius Rusijos infrastruktūrai. Tuo metu pasikeitė ir JAV prezidento Donaldo Trumpo tonas Volodymyro Zelenskio atžvilgiu. Po derybų Turkijoje liepos pradžioje D.Trumpas apie susitikimą su Ukrainos vadovu kalbėjo itin palankiai.
„Tame kambaryje buvo daug pagarbos ir vienybės“, – po susitikimo sakė D.Trumpas.
Svarbų vaidmenį gerinant Kyjivo ir Vašingtono santykius atliko ir Ukrainos ambasadorė JAV Olha Stefanišyna. Ji stengėsi pristatyti Ukrainą ne tik kaip karinę paramą gaunančią valstybę, bet ir kaip partnerę, galinčią Jungtinėms Valstijoms pasiūlyti pažangias karines technologijas.
Vienu svarbiausių argumentų tapo Ukrainos bepiločių orlaivių technologijos. Pasak straipsnio autorių, Pentagono dėmesį patraukė ukrainietiški dronai-perėmėjai.
„Dabar Vašingtone daugelis mano, kad Ukraina laimės“, – leidiniui teigė vienas Respublikonų partijos strategas. Anot jo, amerikiečius sužavėjo Ukrainos dronų galimybės, todėl jie patys siekia prieigos prie tokių technologijų.
Tačiau ši teigiama dinamika netrukus nutrūko. Per paskutinį susitikimą su V.Zelenskiu D.Trumpas nesutiko perduoti Ukrainai papildomų „Patriot“ oro gynybos sistemų, reikalingų apsisaugoti nuo Rusijos balistinių raketų. Be to, jis atsitraukė nuo ankstesnio pažado leisti Ukrainai savarankiškai gaminti šias sistemas.
Tuo pat metu Kyjive paaštrėjo vidaus problemos. Iš pareigų buvo atleistas gynybos ministras Mychaila Fedorovas, kurį daugelis ukrainiečių laikė kovos su korupcija gynybos sektoriuje simboliu. Tuo metu ambasadorė JAV O. Stefanišyna grįžo į Ukrainą, kilus įtarimams dėl galimo neteisėto praturtėjimo.
Dar vienu iššūkiu išlieka „Starlink“. V.Zelenskis prašė D.Trumpo kreiptis į Eloną Muską, kad šis leistų naudoti „Starlink“ ryšį Ukrainos smūgiams prieš Rusijos raketų baterijas pasienio teritorijose. Tačiau teigiamo sprendimo kol kas nepriimta.
„The Atlantic“ teigimu, per kelias dienas Ukraina prarado didelę dalį mėnesiais kaupto diplomatinio ir karinio impulso. D.Trumpas pristabdė pažadus dėl „Patriot“ sistemų, derybos su E.Musku nedavė rezultatų, M.Fedorovo atleidimas sukėlė protestus Kyjive, o Ukraina liko be ambasadoriaus Vašingtone.
Tuo metu Rusija sustiprino raketinius smūgius Kyjivui, pasinaudodama Ukrainos oro gynybos spragomis. Rugpjūčio pradžioje sostinė ir jos priemiesčiai per vieną naktį buvo atakuoti mažiausiai dviem dešimtimis balistinių raketų. Ukrainos pajėgoms nepavyko numušti nė vienos jų. Per išpuolį žuvo 17 civilių, dar mažiausiai 44 buvo sužeisti.
JAV Senatas pritarė Lindsey Grahamo įstatymo projektui: Rusijai gresia naujos sankcijos
20:28
JAV Senatas pritarė velionio senatoriaus Lindsey Grahamo parengtam įstatymo projektui, kuriuo numatoma gerokai sugriežtinti sankcijas Rusijai ir Iranui. Apie tai praneša „Reuters“.
Po L.Grahamo mirties kolegos Senate nusprendė paremti jo iniciatyvą kaip pagarbos ženklą velioniui.
Toliau įstatymo projektas bus perduotas svarstyti Atstovų Rūmams, kurie šiuo metu yra išėję atostogų.
Balsavimo metu projektą palaikė 68 senatoriai, prieš balsavo 9. Dokumentas, pavadintas 2026 m. Lindsey O.Grahamo sankcijų Rusijai ir Iranui įstatymu, numato sankcijas Rusijos pareigūnams bei suteikia galimybę įvesti griežtus muitus Kinijai, Indijai ir kitoms valstybėms, siekiant sumažinti jų priklausomybę nuo rusiškos naftos ir dujų.
Prieš balsavimą Senate vyko debatai, kuriuose senatoriai kalbėjo apie stiprėjantį Rusijos terorą prieš Ukrainos miestus ir būtinybę apsunkinti Maskvos galimybes finansuoti karą. Anksčiau buvo skelbta, kad šį įstatymo projektą yra pasirengęs pasirašyti JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Įstatymo projekte numatyta įvesti 100 proc. antrinius muitus šalims, kurios ir toliau perka rusišką naftą bei dujas. Pirmiausia tai būtų taikoma Kinijai ir Indijai.
Taip pat dokumente numatytos sankcijos Rusijos vadinamajam „šešėliniam laivynui“, Rusijos finansų institucijoms, įskaitant Rusijos centrinį banką, bei stambiems valstybiniams energetikos projektams, tarp jų – „Jamal LNG“, „Arctic LNG-1“, „Arctic LNG-2“ ir „Arctic LNG-3“.
Sankcijos Rusijai
Anksčiau JAV taip pat paskelbė naujas sankcijas kelioms Rusijos gynybos ministerijos struktūroms, dviem Rusijos bendrovėms ir penkiems Rusijos piliečiams.
JAV Valstybės departamento duomenimis, sankcijos pritaikytos Rusijos gynybos ministerijos Vyriausiajai raketų ir artilerijos valdybai, 1061-ajam Rusijos ginkluotųjų pajėgų materialinio aprūpinimo centrui, Perspektyvinių tarpšakinių tyrimų ir specialiųjų projektų valdybai bei Rusijos sausumos pajėgoms. Apribojimai taip pat taikomi šių institucijų teisių perėmėjams, padaliniams ir dukterinėms įmonėms.
Zelenskis pirmą kartą atvyko į Serbiją: susitiks su Vučičiumi
20:20
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį atvyko į Serbiją, kur susitiks su šalies prezidentu Aleksandru Vučičiumi. Apie tai, remdamasi Prezidento kanceliarijos šaltiniais, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.
Tai – pirmasis V.Zelenskio vizitas į Serbiją nuo jo prezidentavimo pradžios.
Anksčiau A.Vučičius teigė, kad susitikime su Ukrainos lyderiu bus aptariamas dvišalis ekonominis bendradarbiavimas, bendradarbiavimas energetikos srityje bei kitos abiem šalims svarbios partnerystės galimybės.
„Visa gauja susirinko į šį pokalbį“: ukrainietis įsibrovė į slaptą pokalbį ir sukėlė paniką
19:09
Ukrainietis Jevhenijus Volnovas yra pagarsėjęs tuo, kad, apsimesdamas pareigūnu, siekia sutrikdyti Rusijos institucijų veiklą. Naujausiame įraše platformoje „Telegram“ jis pasakojo, kad šįkart prisijungė prie 50 žmonių pokalbio ir pareiškė, jog Ukrainos dronai gali pasiekti bet kurį Rusijos objektą ir „labai greitai ten viskas degs“.
Kaip rašė J.Volnovas vaizdo ryšiu vykusio susitikimo tikslas buvo aptarti Rusijos gynybos ministerijos biudžeto paskirstymą. Tarp 50 pokalbio dalyvių buvo ministerijos pareigūnai, gynybos sektoriaus logistikos ir tiekimo įmonių atstovai bei ginklų gamyklų ir remonto įmonių vadovai.
„Visa Rusijos gynybos pramonės komplekso gauja susirinko į šį pokalbį“, – rašė jis, pažymėdamas, kad dalyviai susibūrė „kaip įprasta, aptarti, kaip patogiau pasidalinti dar vieną milijardą“.
Vyras nurodė, kad jam pavyko identifikuoti visus susijusius pareigūnus ir sužinoti, kurios įmonės dalyvavo susitikime. Pasak J.Volnovo, tada jis, apsimesdamas Rusijos karą prieš Ukrainą palaikančiu pareigūnu, įsiterpė į pokalbį.
Kaip užfiksuota vaizdo įraše, vyras kreipėsi į gynybos pramonės įmonių vadovus ir įvairių organizacijų, atsakingų už karinės įrangos paskirstymą, pareigūnus: „Žiūrėkite, kol mes čia visa tai aptarinėjame, Ukrainos dronai jau pasiekia visas mūsų gamyklas. Pasakykite man tiesiai: ar biudžete yra lėšų elektroninio karo sistemoms? Ar viskas baigsis dronų smūgiu, po kurio seks kalėjimas už terminų nesilaikymą?“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijoje – esminis lūžis: Putinui nepatiks
19:01
Ukrainos tolimojo nuotolio smūgių kampanija, degalų krizė, degantys „Wildberries“ sandėliai ir vis garsėjantys gandai apie būsimą mobilizaciją rudenį pakirto paramą karui Rusijos visuomenėje.
Pirmą kartą per visą invazijos į Ukrainą laikotarpį pusė Rusijos piliečių nebevadina Vladimiro Putino „specialiosios karinės operacijos“ (SVO) sėkminga, parodė „Levados centro“ apklausa.
2026 m. liepą V.Putino SVO „labai sėkminga“ pavadino tik 8 proc. apklaustųjų – tai mažiausias rodiklis per daugiau nei ketverius tyrimų metus. Tiek pat (8 proc.) ją pavadino „visiškai nesėkminga“, 20 proc. – „greičiau nesėkminga“, o 22 proc. „nežinojo, ką atsakyti“. Pastarųjų skaičius nebuvo toks didelis nė karto per visą apklausų laikotarpį, pastebi „The Moscow Times“.
Tuo pačiu metu respondentų dalis, kurie neišsigando sociologams pasakyti, kad „greičiau nepalaiko“ arba „visiškai nepalaiko“ Rusijos ginkluotųjų pajėgų veiksmų Ukrainoje, pasiekė 21 proc. – tai taip pat yra karo laikotarpio rekordas. „Visiškai“ palaikančių karą dalis nukrito iki 34 proc., nors pirmąjį invazijos mėnesį ji viršijo pusę, o praėjusiais metais nė karto nebuvo nukritusi žemiau 40 proc.
Norėjo ramaus gyvenimo be sprogimų ir žudynių
Ukrainos smūgių serija, kurios taikiniais iš pradžių tapo naftos perdirbimo gamyklos, o vėliau – pagrindinės Rusijos prekyvietės logistikos centrai, perkėlė karą į civilinę ekonomiką, priversdama kelti klausimus, kuriems atsakymų valdžia nebuvo parengusi, konstatuoja „R.Politik“ įkūrėja Tatjana Stanovaja.
Pagrindinis elektorato motyvas, prieš ketvirtį amžiaus paskatinęs žmones masiniu būdu balsuoti už V.Putiną, buvo saugumo, ramaus gyvenimo be sprogimų ir žudynių, be griūvančių namų ir degančių miestų poreikis, pažymi politologas Abbasas Galliamovas.
Tačiau nuo saugumo pažadų V.Putinas perėjo prie visiško jo sunaikinimo, konstatuoja A.Galliamovas: „Šiandieninėje Rusijoje niekas nebegali jaustis saugus – nei generolas, išėjęs į restoraną atšvęsti savo jubiliejaus; nei poilsiautojas, pagaliau išsiruošęs į paplūdimį Gelendžike; nei Pamaskvės gyventojas, ramiai miegantis savo lovoje naktinės bepiločių orlaivių atakos metu; nei „Wildberries“ sandėlio darbuotojas.“
Tai visuomenės sąmonėje gimdo augantį netikrumo ir nerimo jausmą. „Šalis vis mažiau ir mažiau yra įsitikinusi, kad jos kariai sugebės nugalėti, o V.Putinas turi realistišką planą“, – rašo „Carnegie“ Rusijos ir Eurazijos tyrimų centro ekspertai.
Kremlius praranda paramą visuomenėje, V.Putino reitingai smunka, o žmonės tampa „skurdesni ir piktesni“, nors Kremlius iš esmės yra apsaugotas nuo visuomenės nepasitenkinimo, pabrėžia jie:
„Režimas disponuoja rafinuotais įrankiais, įskaitant visuotinės cenzūros įstatymus, dirbtiniu intelektu pagrįstas sekimo priemones ir teisėsaugos institucijas, gebančias numalšinti bet kokias agresijos apraiškas.“
Kremliaus „ekspertas“ vėl kursto šiurpias melagienas: žuvusių karių organais neprekiaujama
18:22
Rusijos propagandininkai gaivina seną naratyvą apie tariamą prekybą žuvusių Ukrainos karių organais. Šį kartą teiginiai pasigirdo ne tik iš internautų, bet ir iš Kremliaus „eksperto“ lūpų. Nors šis propagandinis naratyvas kartojama jau ne vienerius metus, jis prieštarauja Ukrainos įstatymams, o pati transplantacija tokiomis sąlygomis praktiškai neįmanoma.
Citavo „ekspertą“, bet susipainiojo
Vienas internautas prisiminė seną dezinformacijos kampaniją apie Ukrainoje neva parduodamus žuvusių karių organus. Jis rėmėsi Stanislavo Krapivniko, Kremliaus pristatomo kaip karinio analitiko ir buvusio JAV armijos karininko, žodžiais.
Šis pasakojo apie tariamą Vakarų pareigūnų veiklą Ukrainoje – prekybą žuvusių ukrainiečių organais. Jo teigimu, tai tariamai netgi buvo legalizuota.
„Ukraina legalizavo prekybą žmogaus organais. Organai nėra imami iš mirusiųjų kūnų. Kai tik sustoja širdis, sustoja kraujo apytaka, ląstelės negauna deguonies, žūsta, prasideda audinių nekrozė. Organai imami tik iš gyvų žmonių.
Kareivis, sakykime, yra sužeidžiamas į koją, tačiau patenka pas tuos juodus daktarus ir iš jo nieko nelieka. Šiuos „mėsos fabrikus“ Rusija užgrobė Ukrainoje dar nespėjus jų evakuoti.
Aš kaip kariškis savo laiku mačiau daugybę baisių dalykų, tačiau vaizdai iš ten yra dešimtis kartų baisesni, nei pats baisiausias Holivudo siaubo filmas. Jūs to nenorėtumėte matyti... Šiuos juoduosius daktarus reikėtų tiesiog naikinti“, – Kremliaus eksperto žodžius citavo internautas.
Plačiau skaitykite ČIA.
