Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Antausis rusams: Zelenskis vyksta pas Maskvos draugus
10:37
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitas į Serbiją, suplanuotas šeštadienį, rugpjūčio 8 d., turi simbolinę reikšmę, nes Belgradas išlieka tradicinis Maskvos sąjungininkas. Apie tai, remdamasi aukšto rango Ukrainos pareigūnu, rašo agentūra AFP.
Pareigūnas taip pat nurodė, kad „mums reikia atitraukti serbus nuo Rusijos“, o V.Zelenskio vizitą į Serbiją pavadino „antausiu rusams“.
V.Zelenskis, kuris daug keliauja po pasaulį ragindamas remti Ukrainą jos kovoje prieš Rusijos invaziją, šioje šalyje nesilankė nuo pat tapimo prezidentu 2019 metais.
Serbija laikoma viena Rusijai draugiškiausių Europos šalių – ji neįvedė sankcijų Maskvai ir išlaikė glaudžius energetinius ryšius.
2025 m. gegužę Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius Maskvoje susitiko su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
Tuo pat metu Belgradas oficialiai siekia narystės Europos Sąjungoje. Tačiau Briuselis reiškė nepasitenkinimą dėl to, kad Serbija išlaiko glaudžius santykius su Rusija.
A.Vučičiaus spaudos tarnyba patvirtino V.Zelenskio vizitą į Serbiją.
Remiantis pranešimu, šeštadienį, rugpjūčio 8 d., A.Vučičius susitiks su V.Zelenskiu. Kitos vizito programos detalės kol kas nepaskelbtos.
Serbija nepasirašė svarbios susitikimo deklaracijos
Liepos mėnesį A.Vučičius lankėsi Kyjive, kur dalyvavo Pietryčių Europos ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikime. Tuomet jis pareiškė, kad nėra visiškai patenkintas pagalbos, kurią Serbija suteikė Ukrainai, apimtimi.
Tuo pat metu Serbijos prezidentas neprisijungė prie bendros susitikimo deklaracijos, kurioje buvo numatyta tolesnė politinė, karinė ir finansinė parama Ukrainai, taip pat pagalba saugumo srityje ir spaudimo Rusijai didinimas.
Anksčiau Serbijoje lankėsi ir kiti Ukrainos pareigūnai, tarp jų – tuometinis vicepremjeras Europos ir euroatlantinės integracijos klausimais Tarasas Kačka bei Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas.
„Wildberries“ liepsnoja net prie Uralo: evakuota 800 žmonių
17:17
Ukrainos tolimojo nuotolio dronai smogė Rusijos elektroninės prekybos milžinės sandėliui Uralo kalnuose už daugiau nei 2 tūkst. kilometrų nuo šių dviejų šalių sienos, penktadienį pranešė vietos pareigūnai ir pati bendrovė.
Ukraina šiemet reguliariai smogia taikiniams tolimajame Uralo regione ir netgi smogė Rusijos naftos perdirbimo gamyklai Vakarų Sibire už beveik 2 500 kilometrų nuo sienos.
Šios atakos aiškiai parodo, kaip Kyjivas aktyviai pasitelkia dronų inovacijas, kovodamas prieš kur kas galingesnio priešo invaziją, prasidėjusią prieš daugiau nei ketverius metus.
Šie Kyjivo laimėjimai sulaukė tarptautinio susidomėjimo ir paskatino sudaryti bendradarbiavimo dronų srityje susitarimus su devyniomis šalimis. Kyjivo pareigūnai teigia, kad šiuo metu deramasi dėl tokių susitarimų su dar 15 šalių.
„Wildberries“ – elektroninės prekybos milžinė, dažnai vadinama rusiškuoju „Amazon“ – pranešė, kad per ataką užsidegė jos sandėlis Jekaterinburge, ketvirtame pagal dydį Rusijos mieste.
Bendrovė tvirtino, kad dauguma prekių nebuvo apgadintos, kitaip nei kai kuriuose iš keliolikos kitų „Wildberries“ sandėlių, kuriems pastarosiomis savaitėmis smogė Ukraina ir kurie sudegė.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos karinė žvalgyba dalijasi į Krymą lekiančių jūrinių dronų vaizdais
17:12
Ukrainos karinė žvalgyba penktadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti Krymo link lekiančių jūrinių dronų vaizdai.
„2026 m. rugpjūčio 7 d., laikinai Rusijos okupuotos Jaltos miesto dienos išvakarėse, Ukrainos karinės žvalgybos GUR specialiojo padalinio „Group 13“ operatoriai surengė kovinių jūrų platformų „Magura“ paradą.
Tokiu būdu GUR specialiųjų pajėgų kariai atgaivino seną šventinę tradiciją, susiformavusią ir įsitvirtinusią laisvoje Jaltoje – sveikinimo tikslais rengiamą Ukrainos karinių laivų ir kitų plaukimo priemonių pasirodymą prie miesto krantinės“, – sakoma GUR pranešime spaudai.
15min primena, kad prieš tai žiniasklaida skelbė, kad Rusijos okupuotame Krymo pusiasalyje esančioje Jaltoje nugriaudėjo atakų garsai. Liudininkų teigimu, vietinį uostą atakavo jūriniai dronai.
Putinas atrišo rankas FSB – net „elitui“ virpa kinkos
16:40
Didelė dalis Rusijos elito atstovų vis labiau baiminasi, kad Federalinė saugumo tarnyba (FSB) tampa nekontroliuojama. Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas pavedė šiai tarnybai išlaikyti jo valdžią, visuomenėje vis stiprėjant nerimui dėl karo Ukrainoje, rašo „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
Panašu, kad V.Putino administracijos pareigūnai praranda turėtą įtaką, nes Rusijos prezidentas, visada bandęs išlaikyti pusiausvyrą tarp įvairių įtakingų grupuočių, blogėjant karinei ir ekonominei padėčiai šalyje, vis labiau kliaujasi jam artima specialiąja tarnyba – FSB.
Jai buvo suteikta visiška laisvė atlikti tyrimus dėl bet kurio asmens beveik be jokios atskaitomybės, ir būtent ši tarnyba bando apkaltinti Pavelą Durovą dėl terorizmo, taip kovodama su žinučių platforma „Telegram“, agentūros žurnalistams pasakojo Kremliui artimi šaltiniai.
„Kaltinimai dėl terorizmo, pareikšti milijardieriui „Telegram“ įkūrėjui Pavelui Durovui, yra naujausias įrodymas, kad FSB represijų banga stiprėja“, – komentavo pašnekovai, prašę neatskleisti jų vardų, aptariant jautrius klausimus.
Tačiau represijos gresia ne tik milijardieriui.
Anot straipsnio, baimės atmosfera sustiprėjo tiek tarp elito, stebinčio, kaip sistema nesugeba susidoroti su besikaupiančiomis problemomis, kurias sukėlė karas Ukrainoje, tiek tarp viduriniosios klasės.
Rusijos saugumo tarnyba plečia savo įtakos sferą, o ypač platūs įgaliojimai buvo suteikti Antrajai tarnybai, atsakinga už konstitucinės tvarkos apsaugą ir kovą su terorizmu.
Ji stovi už bandymų apnuodyti opozicijos politikus Aleksejų Navalną ir Vladimirą Kara-Murzą, pažymėjo „Bloomberg“. Šiuo metu tarnyba sudarinėja neoficialius „juoduosius sąrašus“, įtraukdama aktorius, muzikantus, režisierius, kuriuos laiko nepatriotiškais. Be kita ko, FSB kovoja su menkiausio nelojalumo V.Putino režimui apraiškomis, pasinaudodama kovos su „ekstremizmu“ ir ginkluotųjų pajėgų „diskreditavimo“ įstatymais.
Kuo kaltina Sergejų Kirijenką
Kaip paaiškino Kremliui ir vyriausybei artimi asmenys, dėl šių priežasčių įtampa auga ir valdžios sluoksniuose, nes, stiprėjant FSB, civiliniai pareigūnai automatiškai praranda įtaką.
Tarp tokių ir už vidaus politiką atsakingas prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Sergejus Kirijenka, kuriam dabar priskiriama atsakomybė už nesėkmes politinėse operacijose Moldovoje, Vengrijoje ir Armėnijoje.
V.Putinas, kuris nenori leistis į jokius kompromisus dėl karo prieš Ukrainą, vis dažniau palaiko tuos, kurie pasisako už griežtesnę verslo ir visuomenės kontrolę, nurodė „Bloomberg“ šaltiniai.
„Pagrindinė problema yra jausmas, kad Rusijos vadovybė prarado ryšį su realybe. Tai, kad Putinas užsispyrė užkariauti Ukrainą, gerokai apsunkino veiksmingą valdymą“, – komentavo „Carnegie“ Rusijos ir Eurazijos centro vyresnioji mokslo darbuotoja Tatjana Stanovaja.
Šiuo metu FSB stiprina ne tik savo ideologinę, bet ir ekonominę kovą – atrinktų turto objektų ir suimtų verslininkų sąrašas vis ilgėja.
Politologas Andrejus Kolesnikovas įvertino, kad Rusijos federalinė saugumo tarnyba tapo „šaliai vadovaujančia institucija“.
„Prezidento administracija, Užsienio reikalų ministerija ir finansų bei ekonomikos blokas tapo ne daugiau kaip techniniu personalu, vykdančiu sprendimus, priimtus atsižvelgiant į specialiųjų tarnybų interesus“, – rėžė jis.
Kuomet Ukrainos smūgiai Rusijos teritorijoje vis intensyvėja, o diversijų, tokių kaip sprogimas viename iš Maskvos restoranų, kur buvo švenčiamas Oro ir kosmoso pajėgų vado Aleksandro Čajkos 55-asis gimtadienis, skaičius didėja, pareigūnams tampa vis sunkiau pasipriešinti FSB reikalavimui „sugriežtinti kontrolę“.
2025 m. vasarą V.Putinas perdavė Antrajai tarnybai interneto kontrolę, kuri bando „išvalyti“ jį nuo „priešiškų ryšių priemonių“.
„Menkai techninius dalykus išmananti tarnyba iš pradžių ėmė reikalauti iš operatorių apriboti skambučius „WhatsApp“ ir „Telegram“, vėliau – užblokuoti pačias žinučių siuntimo programėles ir kovoti su VPN. Su jos veiksmais susiję daugybė interneto atjungimo atvejų „saugumo labui“, – anksčiau rašė naujienų portalas „The Bell“.
Anot straipsnio, Antrosios tarnybos vadovas Aleksejus Sedovas tariamai pažadėjo V.Putinui įvesti tvarką internete – ir gavo visišką laisvę“.
Dabar ta pati tarnyba nusprendė pateikti P.Durovui kaltinimus dėl terorizmo, siekdama apriboti „Telegram“ veiklą, nepaisant to, kad aukšto rango Kremliaus pareigūnais, atsakingi už rugsėjo mėnesio rinkimus į Valstybės Dūmą, išreiškė savo prieštaravimus.
Kaip pažymi „Bloomberg“, šių pareigūnų nuomone, griežtesnės priemonės prieš populiarią žinučių programą gali išprovokuoti neigiamą rinkėjų reakciją.
Akivaizdu, kad spaudimas ir represijos tik stiprėja, o visuomenę kausto baimė, pažymėjo sociologė Ella Panejah, Naujųjų Eurazijos strategijų centro mokslo darbuotoja: „Visi išsigandę, nes niekas nežino, pas ką jie ateis“.
Pats V.Putinas, buvęs KGB agentas ir FSB vadovas, tikisi, kad jo saugumo tarnyba padės išlaikyti valdžią, kai karas tampa vis skaudžiau kerta eiliniams rusams.
„Ukrainos smūgiai naftos perdirbimo gamykloms, gynybos įmonėms ir logistikos sandėliams skverbiasi vis giliau į šalies vidų, paneigdami Kremliaus teiginius, kad jis tebekontroliuoja situaciją penktaisiais konflikto metais, kuris nerodo jokių pabaigos požymių“, – reziumavo „Bloomberg“.
Rusijai – naujas Europos kirtis
16:34
Europos Sąjunga (ES) penktadienį patvirtino naujas sankcijas penkiems Rusijos piliečiams, palaikantiems šalies karinį pramoninį kompleksą, pranešė ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas.
Apie tai rašo Ukrainos portalas „The Kyiv Independent“.
Naudodamasi Ukrainos oro gynybos priemonių trūkumu, Rusija bombarduoja Kyjivą ir civilių gyvenamus rajonus visoje šalyje. Liepą Maskva Ukrainoje numetė daugiau sklendžiančiųjų bombų nei bet kurį kitą mėnesį nuo visapusiškos invazijos pradžios.
„Kiekvienas naujas išpuolis prieš Ukrainą yra dar viena priežastis Europai sugriežtinti sankcijas Rusijai“, – parašė K.Kallas.
Į sankcijų sąrašą įtraukti asmenys užima vadovaujančias pareigas Rusijos įmonėse, veikiančiose gynybos ir karinių technologijų sektoriuose, ypač tose, kurios verčiasi karinių technologijų ir įrangos, kurią Rusijos ginkluotosios pajėgos naudoja kare prieš Ukrainą, kūrimu, gamyba ar tiekimu, rašo portalas „Ukrajinska pravda“.
Vienas ES pareigūnas, su portalu „The Kyiv Independent“ kalbėjęs apie naujus į sankcijų sąrašus įtrauktus asmenis, konkrečiai pabrėžė Ramilį Badgutdinovą, vadovaujantį Serpuchovo gamyklai „Metallist“, kurioje gaminami tikslieji elektromechaniniai komponentai, naudojami tokiose sistemose kaip Rusijos balistinės raketos „Iskander-M“.
Taip pat buvo paminėtas Aleksandras Diukarevas, vadovaujantis „Krasnojarsko mašinų gamyklai“ („Krasmaš“) – įmonei, gaminančiai balistines raketas, įskaitant raketų sistemą RS-28 „Sarmat“.
Į sankcijų sąrašą taip pat pateko asmenys, vadovaujantys „IRZ-Sviaz“, gaminančiai Rusijos raketų navigacijos komponentus, dronų programinės įrangos įmonei „Aeromaks“ bei kosmoso ir karinei įmonei „Tiksliųjų prietaisų mokslinių tyrimų institutas“ (NII TP).
Asmenims, įtrauktiems į šį sankcijų sąrašą, taikomas turto įšaldymas, taip pat draudžiama jiems ar jų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai teikti pinigines lėšas ar ekonominius išteklius.
Be to, į sąrašą įtrauktiems fiziniams asmenims draudžiama atvykti į ES.
Ukrainos užsienio reikalų ministro pareigas einantis Andrijus Sybiha socialiniame tinkle „X“ sveikino naująsias ES sankcijas ir padėkojo K.Kallas už lyderystę.
Rusija atakavo Odesą: smogė „Čornomorec“ futbolo stadionui
16:06
Penktadienį, rugpjūčio 7 d., Rusijos pajėgos atakavo Odesą. Smūgio metu apgadintas sporto infrastruktūros objektas, pranešė Odesos miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
Odesos srities karinės administracijos viršininkas Olehas Kiperis patikslino, kad per ataką apgadintas miesto centre esantis „Čornomorec“ futbolo stadionas. Nukentėjo stogas, išdaužti stiklai, apgadintos tribūnos.
Pirminiais duomenimis, nukentėjo žmogus.
Anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos pranešė apie iš Juodosios jūros akvatorijos Odesos link skriejančius greituosius taikinius.
Rugpjūčio 4 d. Rusijos kariuomenė surengė raketų smūgį Odesos priemiesčiui, esančiam netoli turgavietės. Tuomet nukentėjo trys žmonės.
„Lyg laimėjusi loterijoje“: Šiaurės Korėja skaičiuoja milijardus iš karo Ukrainoje
15:44
Šiaurės Korėjos Kimų režimas dar niekada nesimaudė tokiuose piniguose. 2011 metais, kai į valdžią atėjo dabartinis lyderis Kim Jong Unas, komunistinės valstybės įkūrėjo anūkas, šalies pajamos užsienio valiuta siekė 3,22 mlrd. JAV dolerių. Vėliau buvo įvestos sankcijos: 2020 metais Šiaurės Korėja uždirbo vos 1,13 mlrd., o 2021 metais – 1,4 mlrd. JAV dolerių. Tačiau vėliau viskas pasikeitė.
Praėjusiais metais Kim Jong Unas gavo šešis kartus daugiau pajamų iš užsienio nei metais prieš karą Ukrainoje – 8,38 mlrd. JAV dolerių.
Per 4 metus – 22 mlrd. JAV dolerių
Iš viso nuo 2022 metų jis sugebėjo uždirbti 22 mlrd. JAV dolerių – tai parodė „Bloomberg Economics“ atlikta vyriausybinių, prekybos ir žvalgybos duomenų analizė bei pagrindinių Šiaurės Korėjos valiutos šaltinių tyrimas. Tai beveik keturis kartus daugiau nei per ankstesnį ketverių metų laikotarpį, kai JAV įtikino Rusiją ir Kiniją pritarti sankcijoms prieš Šiaurės Korėją, siekiant atkirsti ją nuo valiutos įplaukų, reikalingų branduolinei programai vystyti.
Būtent nuo 2022 metų Kim Jong Unas pradėjo turtėti iš ginklų pardavimo, remdamas Vladimiro Putino sukeltą karą Ukrainoje. Už pagalbą „brangiam draugui“ Kim Jong Unas, „Bloomberg“ vertinimu, per ketverius metus iš Rusijos iš viso gavo 14,02 mlrd. JAV dolerių, iš jų 849 mln. – už karių „eksportą“.
„Eksportavo“ ir darbininkus
Taip pat išaugo pajamos iš Šiaurės Korėjos darbininkų „eksporto“ – jie pradėti vežti į Rusiją, be kita ko, siekiant „kompensuoti“ sugriežtintą migracijos politiką Vidurinės Azijos šalių gyventojų atžvilgiu.
Pietų Korėjos, Ukrainos ir Vakarų specialiųjų tarnybų vertinimu, Kim Jong Unas perdavė V.Putinui apie 10–12 tūkstančių karių. Maždaug 2300 iš jų žuvo Kursko srityje, o bendri nuostoliai (žuvusieji ir sužeistieji), Pietų Korėjos žvalgybos duomenimis, 2024–2025 metais sudarė apie 6 tūkstančius žmonių.
Be karių siuntimo, Šiaurės Korėja taip pat aprūpino V.Putino armiją 5–6 mln. vienetų artilerijos ir minosvaidžių šaudmenų, nurodė atsargos kontradmirolas Markas Montgomery, dabartinis Kibernetinio saugumo ir technologinių inovacijų centro vyresnysis direktorius bei Demokratijų gynimo fondo vyresnysis mokslo darbuotojas.
„Tai daugiau, nei visas NATO aljansas pagamino per pastaruosius kelis dešimtmečius“, – pažymėjo jis.
Šiaurės Korėjos balistinės raketos Rusijai
Be to, nuo 2023 metų pabaigos iki 2025 metų rugpjūčio Šiaurės Korėja perdavė Rusijai 150 balistinių raketų KN-23 ir KN-24, agentūrai „Reuters“ sakė Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Černiakas. Anot jo, po metus trukusios pertraukos Rusija vėl pradėjo jas naudoti, gavusi 40 vienetų siuntą.
Iš viso naują partiją gali sudaryti 120 raketų, be to, Voronežo srityje formuojamas Šiaurės Korėjos raketų dalinys, rašo „The Moscow Times“.
Pradėjusi pardavinėti ginklus Rusijai, Šiaurės Korėja „tarsi laimėjo loterijoje“, o pastaraisiais metais atsinaujinusią Kinijos paramą galima laikyti stabilios „pensijos“ ekvivalentu, teigia vienas žymiausių pasaulyje Šiaurės Korėjos specialistų, konsultacijų bendrovės „Korea Risk Group“ direktorius Andrejus Lankovas: „Šiaurės Korėjos padėtis dabar yra stipriausia per pastaruosius 35 metus.“
Radus droną su sprogmeniu sušaukta Vokietijos saugumo taryba
15:26
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas penktadienį sušaukė nacionalinio saugumo tarybą aptarti šią savaitę šalia ukrainiečių krovininio lėktuvo aptikto drono su sprogmenimis ir kito orlaivio susidūrimo ore su neatpažintu objektu.
Vidaus reikalų ministras Alexander'is Dobrindtas trečiadienio paryčiais įvykusį incidentą Leipcigo / Halės oro uoste – strateginiame karinio ir logistikos transporto mazge – pavadino hibridine ataka, kuri reiškia „naują pavojaus lygį“.
Berlynas nieko neapkaltino, tačiau A. Dobrindtas teigė, kad prie šio incidento, įvykusio po diversijų, šnipinėjimo ir dezinformacijos kampanijos, dėl kurios saugumo tarnybos kaltina Rusiją, galėjo prisidėti „užsienio valstybė“.
Minimas Vokietijos rytuose esantis oro uostas atlieka svarbų vaidmenį Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms ir NATO sąjungininkėms transportuojant karines prekes. Jis taip pat veikia kaip Ukrainos oro bendrovės „Antonov Airlines“ bazė.
Pasak dienraščio „Bild“, oro uosto darbuotojas pamatė šalia ukrainiečių lėktuvo sklandantį droną ir nuleido jį ant žemės bei iškvietė policiją.
Tuomet pareigūnai pasiuntė išminavimo robotą, o oro eismas kelioms valandoms buvo sustabdytas. Vėliau drono keliama grėsmė buvo neutralizuota.
Kodėl nesprogo?
Prokurorai teigė, kad dronas buvo aprūpintas „profesionaliais sprogmenimis ir sprogdikliu“, ir pridūrė, kad jis nesprogo tik todėl, jog sprogdiklis buvo sugedęs.
Nors institucijos nenurodė sprogmenų rūšies, nepatvirtintuose žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad tai buvo pramoninės ir karinės paskirties plastinė sprogstamoji medžiaga „Semtex“.
Kas yra plastinė sprogstamoji medžiaga „Semtex“
„Semtex“ naudojo kovotojai ir sukilėliai, įskaitant IRA, o 1988 metais ji buvo panaudota numušant „Pan Am“ lėktuvą „Boeing 747“ virš Lokerbio Škotijoje, kai žuvo 270 žmonių.
Prokurorai sako, kad incidentas Leipcige buvo „rimtas išpuolis prieš Vokietijos transporto ir logistikos infrastruktūrą“, galėjęs „sukelti grėsmę Vokietijos išorės ir vidaus saugumui“.
Dėl trumpo oro uosto uždarymo vienas krovininis lėktuvas atsisakė planuoto nusileidimo.
Tuomet šis orlaivis ore susidūrė su neatpažintu objektu, o paskui saugiai nusileido Hanoveryje, kur buvo aptikti „nedideli orlaivio pažeidimai“.
Vėliau Vokietijos policija apžiūrėjo teritoriją netoli susidūrimo vietos, ieškodama šio objekto liekanų ar kitų įkalčių, bet kol kas apie jokius radinius nepranešė.
Vokietija yra svarbiausia Kyjivo karinės įrangos tiekėja, Ukrainai kovojant su Rusijos invazija.
Nors vyriausybė neapkaltino Rusijos prisidėjus prie naujausio incidento, opozicijos politikai bedė pirštu į Maskvą. Žaliųjų partijos atstovė Katharina Droge laikraščiui „Welt“ teigė, kad tai „galėjo būti Rusijos valstybinio terorizmo aktas“.
Okupuotame Kryme – juodi dūmai: skelbiama apie ataką prieš Jaltos uostą
14:05 Atnaujinta 16:32
Penktadienį Rusijos okupuotame Krymo pusiasalyje esančioje Jaltoje nugriaudėjo atakų garsai. Liudininkų teigimu, vietinį uostą atakavo jūriniai dronai, skelbia „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“.
„Prenumeratoriai Jaltoje pranešė, kad po atakų garsų prieplaukos rajone kažkas smarkiai dega. Sprogimo nebuvo. Galbūt tai mobiliųjų ugnies grupių veiklos pasekmės“, – teigiama pranešime.
Be kita ko, nurodoma, kad anksčiau okupacinė valdžia įspėjo miesto gyventojus apie galimą bepiločių katerių pavojų.
Pasak pranešimų socialiniuose tinkluose, po to buvo surengta skubi žmonių evakuacija iš paplūdimių ir krantinių.
„Dėmesio! Jaltoje vyksta operacija, skirta pašalinti bepiločio katerio minas. Prašome visų miesto gyventojų ir svečių skubiai palikti Primorsko parko rajoną“, – teigiama valdžios pranešime.
Vėliau socialiniuose tinkluose pradėjo pasirodė vaizdo įrašai ir nuotraukos, kuriose užfiksuotas didelio masto gaisras uosto rajone.
Stebėsenos kanalas „Exilenova+“ taip pat paskelbė keletą vaizdo įrašų su aiškiai matomais dūmais. Kanalo autoriai spėjo, kad gaisrą Jaltoje greičiausiai sukėlė ataka.
„Telegram“ kanalas „Supernova+“ pasidalijo nuotrauka, kurioje, kaip teigiama, matomas bepilotis kateris, atakavęs uostą.
Liepos mėnesį Bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdis pranešė, kad Ukraina pasirinko savą taktiką Rusijos okupuotam Krymui, pagal kurią, vietoje to, kad smogtų Krymo tiltui, gynybos pajėgos palaipsniui izoliuos pusiasalį, sunaikindamos Rusijos logistikos maršrutus.
Anksčiau penktadienį pranešta, kad praėjusią naktį okupuotame Kryme esančiame kariniame „Gvardijsko“ aerodrome po serijos galingų sprogimų įsiplieskė didžiuliai gaisrai. Po kiek laiko Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas patvirtino sėkmingus smūgius.
Maskvai – turtingo kaimyno kirtis
13:42
Turtinga Rusijos kaimynė praktiškai atsisakė rusiškos naftos pirkimų, skelbia naujienų agentūra „Interfax-Ukraina“.
Nuo 2026 metų pradžios Azerbaidžanas drastiškai sumažino naftos importą iš Rusijos – tiekimai susitraukė daugiau nei 9 kartus.
2026 m. sausio–gegužės mėnesiais Azerbaidžanas importavo 69,42 tūkst. tonų naftos už 37,5 mln. JAV dolerių. Palyginti su tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu, naftos importas kiekybine išraiška sumažėjo 9,3 karto, o vertine – 8,4 karto, praneša agentūra.
Be to, gegužės mėnesį Azerbaidžanas rusiškos naftos išvis nepirko.
Plačiau skaitykite ČIA.
Maskvoje nugriaudėjo paslaptingas sprogimo garsas: kas tai buvo
13:18
Penktadienio rytą, rugpjūčio 7 d., Maskvoje nugriaudėjo galingas sprogimas. Liudininkai praneša, kad namuose drebėjo sienos ir langai, rašo „Telegram“ kanalas „Astra“.
Sprogimą apie 11 valandą ryto vietos laiku girdėjo įvairių Maskvos rajonų ir priemiesčių gyventojai.
„Maskva, 11.00 val. pasigirdo labai stiprus sprogimo garsas – toks, kad net langai sudrebėjo – nuo Maskvos centro iki šiaurės. Keletas pažįstamų patvirtina, kad girdėjo. Vizualiai nieko nesimato“, – sakoma vieno Rusijos sostinės gyventojo pranešime.
Tikslios sprogimo priežastys nežinomos. Vietos valdžia šios informacijos nekomentavo.
Tuo pat metu Rusijos stebėjimo kanalai įspėjo apie atakos grėsmę. Garsaus sprogimo priežastis gali būti lėktuvo perėjimas prie viršgarsinio greičio, rašo „Telegram“ kanalas „Astra“.
„Maskviečiai rašo apie kažkokį sprogimą“, – „Telegram“ tinkle paskelbė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka.
Sprogimo garsą užfiksavo Maskvos vaizdo stebėjimo kameros.
