Karas Ukrainoje. Zelenskis kreipėsi į JAV su svarbiu prašymu: „Tai vienas didžiausių iššūkių nuo karo pradžios“

SIPA/ „Scanpix“/Volodymyras Zelenskis

Ukraina turi tik maždaug dešimtadalį JAV turimų raketų-perėmėjų, kurių skubiai reikia augančioms Rusijos balistinių raketų atakoms atremti, CNN interviu sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis teigė, kad jo dienos sukasi aplink „milijonus“ telefono skambučių ir sudėtingas derybas su sąjungininkais dėl papildomų raketų.

Pastarosiomis savaitėmis Rusijos balistinių raketų atakų skaičius sparčiai išaugo. Ypač smarkiai nuo jų kenčia Kyjivas, o Maskva naudojasi tuo, kad Ukrainos „Patriot“ raketų-perėmėjų atsargos yra beveik išsekusios. V.Zelenskis teigė, kad dešimtadalio dabartinių JAV atsargų pakaktų sustabdyti visas Rusijos balistinių raketų atakas, o 5 proc. – padėtų Ukrainai išgyventi žiemą.

„Šiemet turime du su puse karto mažiau perėmėjų nei turėjome 2025 metais. Rusija per mėnesį paleidžia du kartus daugiau balistinių raketų nei anksčiau“, – sakė jis.

Jungtinių Tautų duomenimis, liepa buvo daugiausia civilių aukų pareikalavęs mėnuo Ukrainoje nuo 2022 metų balandžio.

„Kiekvieną naktį vyksta atakos, o keturis ar penkis kartus per mėnesį patiriame masines atakas... Tai siaubingos naktys. Žmonės labai didvyriški, labai atsparūs. Tačiau jie pavargo“, – sakė V.Zelenskis.

Jis pridūrė, kad jei JAV „parduotų 5 proc.“ savo raketų-perėmėjų, Ukraina galėtų išgyventi žiemą ir išgelbėti žmonių gyvybes. Jei būtų suteikta 10 proc., pasak jo, Ukraina galėtų sunaikinti visas Rusijos balistines raketas. Šiuo metu, jo teigimu, Ukraina turi tik 1 proc. reikiamo kiekio.

Pasaulyje taip pat jaučiamas raketų trūkumas dėl JAV karo su Iranu. JAV ir Persijos įlankos šalys panaudojo dešimtis raketų, kad atremtų Irano raketų ir pigių dronų atakas. Labiausiai šis trūkumas jaučiamas Ukrainoje, kurios miestai kai kuriomis naktimis atrodo beveik neapsaugoti nuo Rusijos raketų smūgių.

V/Zelenskis retai taip išsamiai pasakojo apie savo kasdienes pastangas gauti daugiau raketų-perėmėjų. Jis pripažino, kad vyksta įvairūs sandoriai, kurių detalių nenori viešinti.

„Štai kuo gyvenu kiekvieną dieną: nuo 1 iki 5 proc. Turiu kelis mėnesius ir milijonus telefono skambučių... Bandau kažką iškeisti į raketas. Darau kai kuriuos dalykus, apie kuriuos net negaliu kalbėti. Tai nereiškia, kad tai yra neteisėta. Tačiau negaliu apie tai pasakoti“, – sakė prezidentas.

Kyla abejonių dėl Trumpo pažado

V.Zelenskis taip pat teigė, kad vis dar kyla abejonių, kaip bus įgyvendintas JAV prezidento Donaldo Trumpo pažadas leisti Ukrainai pačiai gaminti „Patriot“ raketų-perėmėjus.

Per NATO viršūnių susitikimą Ankaroje Trumpas sakė suteiksiantis Ukrainai licenciją savarankiškai gaminti šias sudėtingas raketas, tačiau po kelių dienų pareiškė nesąs tikras dėl tokios idėjos. „Patriot“ sistemų gamintojai jau buvo nusiuntę savo atstovus į Kyjivą aptarti šio plano, tačiau konkrečių rezultatų kol kas nėra.

„Tikiuosi, kad man tai pavyks. Dabar neturiu 5 proc. ir neturiu tokio pritarimo. Tai man yra didelis iššūkis, vienas didžiausių nuo pat šio karo pradžios“, – sakė V.Zelenskis.

Jis teigė tiesiogiai kreipęsis į Baltuosius rūmus – skambučiais ir žinutėmis, taip pat per sąjungininkus – prašydamas padidinti pagalbą „Patriot“ sistemomis. Tačiau prezidentas nenorėjo atskleisti daugiau detalių apie naujausius kontaktus su Trumpo administracija.

Zelenskis patvirtino neseniai kalbėjęsis telefonu su JAV viceprezidentu J.D.Vance'u, tačiau neatskleidė, ar šis ragino Ukrainą nutraukti smūgius Rusijos naftos uostui Juodojoje jūroje.

Kyjivas taip pat pateikė naujų pasiūlymų dėl Trumpo vadovaujamo taikos proceso, kuris pastaraisiais mėnesiais buvo praktiškai įstrigęs.

„Mums reikia didesnio Amerikos įsitraukimo į taikos planą. Esu dėkingas prezidento Trumpo komandai, kad jie nori tęsti šį procesą. Putinas dabar nenori nutraukti šio karo, o spaudimo jam nepakanka“, – sakė V.Zelenskis.

Jis taip pat atmetė galimybę, kad Ukraina atsisakytų likusios Donbaso teritorijos, kurią siekia užimti Rusija. Pasak V.Zelenskio, pagrindiniu klausimu išlieka saugumo garantijos.

V.Zelenskis taip pat teigė pritariantis kai kuriems Vakarų vertinimams, kad V.Putinas ateityje gali siekti eskaluoti karą prieš NATO ir galbūt užpulti mažesnes Baltijos šalis.

„Jam gali būti nesvarbu, ar ši šalis yra NATO, ar ne. Jis nori greitos pergalės, šimtu procentų būti tikras, kad laimės – okupuos, sunaikins arba kontroliuos“, – sakė V.Zelenskis.