- Kyjivas Trumpo administracijai: Rusija visos Donecko srities neužims iki 2028 metų
- Lavrovas: Rusija nesutiks stabdyti karo ties dabartine fronto linija
- Ukraina pristatė naują „dronų medžiotoją“: kas laukia Rusijos bepiločių
- Du Rusijos generolai per vieną dieną: mirtino išpuolio galvosūkyje – intriguojantys sutapimai
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukrainos žvalgyba: Rusija jau gamina daugiau reaktyvinių atakos dronų nei įprastų
00:30
Rusijoje išaugo reaktyvinių „Shahed“ tipo atakos dronų „Geran-4“ ir „Geran-5“ gamyba. Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis, jų jau pagaminama daugiau nei „Geran-2“ bepiločių su įprastais vidaus degimo varikliais, skelbia karinis portalas „Militarnyi“.
Rusijos kariuomenės naudojamų reaktyvinių bepiločių skaičius ėmė palaipsniui augti 2026 metų pradžioje, o birželį ir liepą jų naudojimas smarkiai išaugo.
Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (HUR) vertinimu, Rusijos pramonė per mėnesį pagamina apie 3 tūkst. reaktyvinių atakos dronų „Geran-4“ ir „Geran-5“ bei apie 2,8 tūkst. „Geran-2“.
Manoma, kad dalis gamybos pajėgumų buvo perorientuota būtent į reaktyvinių dronų gamybą.
Portalas primena, kad šie dronai gaminami „Alabugos“ pramoninėje zonoje. Tuo metu „Garpija“ šeimos dronai gaminami Iževsko elektromechaninėje gamykloje „Kupol“.
Naujos kartos „Geran“
Turboreaktyviniai „Geran-4“ ir „Geran-5“ yra vieni naujausių Rusijos sukurtų bepiločių, atsiradusių Maskvai gavus iš Irano „Shahed“ technologijas ir jas toliau modernizavus.
„Geran-4“ iš esmės plėtoja reaktyvinio „Geran-3“ koncepciją. Jo fiuzeliažas pritaikytas didesniam skrydžio greičiui, o variklis – galingesnis.
Bepiločio sparnų mojis siekia apie 3 metrus, ilgis – apie 3,5 metro. Šie matmenys panašūs į ankstesnės versijos, tačiau didžiausia kilimo masė padidėjo nuo 350 iki 450 kilogramų.
„Geran-4“ montuojamas kiniškas turboreaktyvinis variklis, kurio trauka siekia 160 kgf. Tai dvigubai daugiau nei kiniško „Telefly JT80“ variklio, naudoto „Geran-3“.
Dėl to kreiserinis drono greitis padidėjo iki 350–500 km/val., o skrydžio nuotolis – iki 850 kilometrų.
„Geran-5“ labiau primena sparnuotąją raketą
„Geran-5“ konstrukcija jau iš esmės kitokia. Jo kūrėjai atsisakė ankstesniems modeliams būdingos aerodinaminės schemos.
„Pagal korpuso formą naujasis aparatas labiau primena sparnuotąją raketą nei dronus su delta formos sparnais“, – rašo „Militarnyi“.
„Geran-5“ naudojamas kiniškas reaktyvinis variklis „Telefly TF-TJ2000A“, kurio trauka siekia 200 kgf.
Dronas gali gabenti 90 kilogramų kovinę galvutę, o deklaruojamas jo smūgio nuotolis siekia apie 1 tūkst. kilometrų.
Rusija niršta ir grasina JAV bei Turkijai: „Dar nevėlu blaiviai įvertinti situaciją“
21:29
Kremlius susisiekė su Vašingtono ir Ankaros pareigūnais, kad išreikštų susirūpinimą dėl artėjančio ginklų perdavimo Ukrainai, šeštadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Jos komentarai pasirodė praėjus savaitei po to, kai JAV Kongreso dokumentuose buvo atskleista, kad Turkija planuoja reeksportuoti didelį kiekį JAV pagamintų ginklų į Ukrainą. Siuntoje, kaip teigiama, yra 70 amerikietiškų raketų ATACMS bei kitos karinės įrangos.
Tokių ginklų pristatymas „rimtai pakenks mūsų dvišaliams santykiams su Vašingtonu ir Ankara“, žurnalistams sakė M.Zacharova.
Pasak Užsienio reikalų ministerijos, ginklų siuntimas į Ukrainą kenkia JAV ir Turkijos pastangoms tarpininkauti kare tarp Kyjivo ir Maskvos.
„Bandymai naudoti taiką skatinančią retoriką ir tuo pat metu tiekti ginklus (Ukrainai) neišvengiamai pakerta abipusį pasitikėjimą, ypač atsižvelgiant į pakartotinius Turkijos pareigūnų patikinimus, kad Turkija vengia „mirtinų“ ginklų tiekimo Kyjivui“, – sakė M.Zacharova.
NATO narė Turkija laikosi galimo taikos tarpininko Rusijos ir Ukrainos kare pozicijos. Šalis palaiko glaudžius ekonominius ir politinius ryšius su Maskva, tačiau kartu tiekia ginklus Kyjivui.
2022 metais Turkija padėjo įgyvendinti Juodosios jūros grūdų iniciatyvą, skirtą saugiam grūdų ir trąšų eksportui jūra iš Ukrainos. Šalis taip pat buvo surengusi trišales derybas tarp JAV, Ukrainos ir Rusijos, nors tos derybos nesibaigė paliaubomis ar platesniu susitarimu.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo antrąją kadenciją pradėjo žadėdamas greitai užbaigti karą Ukrainoje, tačiau dėl karo su Iranu jo pastangos tarpininkauti siekiant taikos susitarimo įstrigo.
Užėmęs prezidento postą, D.Trumpas drastiškai sumažino JAV karinę paramą Kyjivui, pasisakydamas už diplomatinį sprendimą ir propaguodamas savo doktriną „Pirmiausia Amerika“.
Vadovaujant D.Trumpui, Vašingtonas nutraukė didelio masto gynybos finansavimą ir JAV karinės pagalbos teikimą Ukrainai, todėl Kyjivui stengiantis įsigyti svarbiausių ginklų sistemų tenka kliautis kitų partnerių parama.
Remiantis Kongreso dokumentais, Turkija siekia atsikratyti senesnių ginklų sistemų, nes pereina prie naujų modelių.
Be 70-ies raketų „M39 ATACMS“, Ukrainai skirtame pakete yra 12 daugkartinio paleidimo raketų sistemų M270, daugiau nei 2 tūkst. artilerijos raketų su kasetiniais sprogmenimis
ir 47 tūkst. haubicų šaudmenų.
M.Zacharova įspėjo, kad tokie ginklai padarytų „daugialypę žalą“ – ir taikiniams Rusijoje, ir Maskvos pasitikėjimui JAV bei Turkija.
Ji pareiškė, kad ministerija kreipėsi į Vašingtoną ir Ankarą, prašydama „paaiškinimų“ dėl būsimo ginklų pristatymo.
„Dar nevėlu blaiviai įvertinti situaciją“, – įspėjo ji.
FT: tušti „Patriot“ paleidimo įrenginiai gali nubraukti Ukrainos tolimojo nuotolio smūgių suteiktą pranašumą
18:59
Raketų perėmėjų trūkumas gali susilpninti Ukrainos įgytą pranašumą kare po sėkmingų tolimojo nuotolio smūgių kampanijos Rusijos teritorijoje. Apie tai rašo „Financial Times“ (FT).
Leidinys primena, kad pastarųjų Rusijos balistinių raketų atakų bangų Ukrainos oro gynybai nepavyko sustabdyti, nes „Patriot“ sistemų paleidimo įrenginiai buvo tušti. Buvo atvejų, kai Ukraina neperėmė nė vienos į sostinę paleistos balistinės raketos.
„Šios atakos sustiprino Kyjivo nuogąstavimus, kad pranašumas, kurį Ukraina, regis, įgijo šią vasarą smogdama taikiniams giliai Rusijos teritorijoje, iki žiemos gali būti prarastas. JAV atsargumas dėl galimos eskalacijos ir senkančios sąjungininkų atsargos palieka Ukrainą pažeidžiamą vis intensyvėjančiai Maskvos raketų kampanijai“, – rašoma straipsnyje.
Raketų trūkumas tapo toks didelis, kad Ukrainos oro pajėgos nustojo skelbti, kiek raketų paleidžia Rusija. Taip siekiama neatskleisti, kiek jų nepavyksta perimti.
FT šaltinių teigimu, toks sprendimas priimtas saugumo sumetimais, taip pat iš dalies siekiant palaikyti visuomenės moralę.
Leidinys primena, kad vasaros pradžioje Ukrainoje vyravo optimizmas. Tolimojo nuotolio smūgiai Rusijos energetikos objektams sukėlė didžiausią šalyje degalų krizę nuo Sovietų Sąjungos žlugimo ir suteikė Kyjivui vieną stipriausių pozicijų nuo 2022 metų.
„Tačiau dabar šis pranašumas iki žiemos gali išblėsti, nes JAV atsargumas dėl eskalacijos ir senkančios sąjungininkų atsargos palieka Ukrainą pažeidžiamą stiprėjant Maskvos raketų kampanijai“, – pažymi FT žurnalistai.
Žiemai reikia mažiausiai 300 raketų
Iki žiemos Ukraina tikisi gauti raketų perėmėjų iš partnerių, įskaitant JAV ir Europos šalis.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vertinimu, žiemos laikotarpiui šaliai reikės mažiausiai 300 tokių raketų.
Su derybų eiga susipažinę FT šaltiniai teigia, kad liepos pabaigoje per V.Zelenskio susitikimą su Donaldu Trumpu Baltuosiuose rūmuose JAV prezidentas nesutiko per artimiausius kelis mėnesius perduoti Ukrainai papildomų „Patriot“ oro gynybos sistemų.
Todėl Kyjivas tikisi bent papildomų raketų perėmėjų iš JAV, tačiau Vašingtono pritarimo kol kas negauta.
Amerikietiškas „Patriot“ sistemas Ukraina iš partnerių pradėjo gauti 2023 metais. Jos tapo viena iš nedaugelio priemonių, galinčių kovoti su Rusijos balistinėmis raketomis.
Kartu Ukraina ieško būdų, kaip sumažinti Rusijos raketų potencialą. Tarp svarstomų priemonių – smūgiai balistines raketas gaminančioms įmonėms ir tolesnė pačios Ukrainos tolimojo nuotolio ginkluotės gamybos plėtra.
Tikimasi, kad netrukus Lenkija priims sprendimą dėl papildomos raketų perėmėjų partijos perdavimo Ukrainai. Varšuvos pozicijai, be kita ko, įtakos turėjo nesenas atvejis, kai Rusijos raketa įskrido į Lenkijos oro erdvę.
V.Zelenskio teigimu, kad Ukraina galėtų atlaikyti artėjančią žiemą, jai reikėtų gauti bent 5 proc. JAV turimų „Patriot“ raketų perėmėjų atsargų.
Pasak Ukrainos prezidento, gavusi 10 proc. amerikiečių turimų atsargų, Ukraina galėtų numušti visas Rusijos paleidžiamas balistines raketas.
Ukrainos žvalgyba: dėl sparčiai augančio biudžeto deficito Kremlius ruošia naują mokesčių didinimą
14:30
Rusijos federalinio biudžeto deficitas per pirmuosius septynis 2026 metų mėnesius išaugo iki 6,46 trln. rublių (apie 66,5 mlrd. eurų). Vien liepą deficitas padidėjo dar 724 mlrd. rublių (apie 7,45 mlrd. eurų), skelbia Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba.
Žvalgybos duomenimis, Rusijos valstybės biudžeto išlaidos sausio–liepos mėnesiais pasiekė 28,6 trln. rublių (apie 294,3 mlrd. eurų). Tuo pat metu šalies pajamos iš naftos ir dujų sumažėjo 17 proc.
Ukrainos žvalgyba pažymi, kad net ir dėl JAV ir Irano konflikto pakilusios naftos kainos reikšmingai nepagerino Rusijos biudžeto pajamų padėties.
Toliau mažėja ir Rusijos finansinis rezervas. Nacionaliniame gerovės fonde liko apie 3,69 trln. rublių (apie 38 mlrd. eurų) likvidžių lėšų.
Tokiomis aplinkybėmis Rusijos valdžia ruošia naujus mokesčių sistemos pakeitimus. Ukrainos žvalgybos teigimu, 2025 metais pelno mokestį padidinus iki 25 proc., mokesčių našta Rusijoje gali būti dar kartą padidinta.
„Pagrindinė rudens intriga – naujas biudžetas, į kurį įsiuvama dar viena finansinė kilpa. Po praėjusių metų pelno mokesčio padidinimo iki 25 proc. rusams ruošiamas dar vienas „bonusas“ – naujas mokesčių didinimas. Klausimas tik, kiek procentų“, – teigiama Ukrainos žvalgybos pranešime.
Žvalgybos vertinimu, išlaidoms išliekant tokioms didelėms, Rusijos Finansų ministerijai bus vis sunkiau išlaikyti dabartinį jų lygį. Tuo pat metu naujas mokesčių didinimas gali dar labiau sulėtinti šalies ekonomiką.
Rusijos ekonomikos problemos
Rusijos ekonomika beveik nustojo augti. Per pirmuosius penkis 2026 metų mėnesius šalies bendrasis vidaus produktas padidėjo vos 0,2 proc.
Tokiomis aplinkybėmis Vladimiras Putinas paragino skatinti investicijas, tačiau didžiausios Rusijos bendrovės, priešingai, masiškai mažina kapitalo investicijas. Tai siejama su mažėjančiu pelnu, didelėmis paskolų palūkanomis ir ekonominiu neapibrėžtumu.
Rusijos centrinis bankas šešis mėnesius iš eilės pardavinėjo aukso atsargas, siekdamas padengti federalinio biudžeto deficitą, kuris per pusmetį priartėjo prie 6 trln. rublių (apie 61,7 mlrd. eurų).
Birželį Rusijos centrinio banko aukso atsargos, penktos pagal dydį pasaulyje, sumažėjo dar 9,33 tonos. Nuo metų pradžios jos susitraukė iš viso 43,5 tonos.
Latvijos kariuomenė užbaigė sprogdinimo darbus numuštam dronui neutralizuoti
10:18 Atnaujinta 11:38
Latvijos šiaurės rytuose esančiame Rugajų rajone šeštadienį buvo užbaigti sprogdinimo darbai numuštam dronui saugiai neutralizuoti, pranešė Nacionalinės ginkluotosios pajėgos (NBS).
Darbus atliko NBS nesprogusių šaudmenų neutralizavimo specialistai, laikydamiesi nustatytų reikalavimų ir saugos procedūrų.
Latvijos Aukštutinės Dauguvos, Preilių, Rėzeknės, Balvų ir Alūksnės savivaldybėse penktadienį apie 4 val. vietos (ir Lietuvos) laiku buvo paskelbta oro erdvės grėsmė, kuri buvo atšaukta 4 val. 50 minučių.
Tuo metu NATO oro gynybos misijos naikintuvai Balvų savivaldybėje sėkmingai numušė užsienio droną, įskridusį į Latvijos oro erdvę.
Rugajų administracijos vadovė Sandra Kapteinė sakė, kad dronas numuštas netoli Boževo ežero, esančio už maždaug penkių kilometrų nuo Rugajų kaimo centro Balvų savivaldybėje Latvijos šiaurės rytinėje dalyje.
Ji pabrėžė, kad dronas buvo numuštas miškingoje vietovėje ir kad nei gyventojai, nei koks nors turtas nenukentėjo.
Šiuo metu turimais duomenimis, dronas į Latvijos oro erdvę įskrido dėl Rusijos elektroninio karo veiksmų.
Dronas buvo numuštas dideliame aukštyje, todėl jo nuolaužos gali būti išsibarsčiusios didelėje teritorijoje, teigė Latvijos ginkluotųjų pajėgų Jungtinio štabo atstovė Iveta Berzina.
Per Rusijos ataką Dnipropetrovsko srityje žuvo kūdikis ir sužeista dar 11 žmonių, įskaitant vaikus
10:15
Per Rusijos ataką Dnipropetrovsko srityje žuvo trijų mėnesių berniukas ir buvo sužeista dar 11 žmonių, įskaitant du vaikus, pranešė regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
Jo įraše platformoje „Telegram“ sakoma, kad per rusų praėjusios nakties dronų smūgį Marhanecyje pataikyta į gyvenamąjį daugiaaukštį pastatą.
Septyni sužeistieji nuvežti į ligoninę kritinės būklės, nurodė O.Hanža.
Tarp sužeistųjų yra du vaikai – penkerių berniukas ir 12 metų mergaitė, sakė jis.
Ukrainiečių oro pajėgos „Telegram“ pranešė, kad Rusija praėjusią naktį atakavo Ukrainą 152 dronais ir mažomis sparnuotosiomis raketomis „Banderol“. 124 dronai ir trys raketos buvo numušti arba perimti. Užfiksuoti pataikymai 16 vietų ir dronų nuolaužų kritimas vienoje vietoje.
Ukraina smogė Rusijos karinei oro bazei, iš kurios leidžiamos balistinės raketos
10:14 Atnaujinta 12:31
Stebėsenos kanalai šeštadienį pranešė, kad Ukrainos pajėgos naktį smogė Rusijos Savasleikos karinei oro bazei, kurioje laikomi naikintuvai MiG-31, galintys paleisti balistines raketas „Kinžal“.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Stebėsenos kanalo „Exilenova Plus“ duomenimis, po sprogimų Rusijos Žemutinio Naugardo srityje esančios oro bazės teritorijoje buvo matomi gaisrai.
Pranešta ir apie sprogimus Rusijos mieste Samaroje, teigiama, kad šiai atakai buvo panaudotos ukrainiečių raketos „Flamingo“.
Tuo metu stebėsenos kanalas „Supernova Plus“ teigė, kad galėjo būti smogta stambiam aviacijos ir kosmoso projektavimo bei gamybos objektui.
Samaros srities gubernatorius Viačeslavas Fedoriščevas patvirtino, kad raketos smogė regiono „pramoniniam objektui“, bet detalių nepateikė.
Institucijos vis dar aiškinasi, ar yra aukų arba kitos žalos, pridūrė V.Fedoriščevas.
Samara yra maždaug už 800 km nuo Ukrainos ir Rusijos sienos, o Savasleikos karinė oro bazė – už maždaug 660 km nuo Ukrainos.
Naktį į rugpjūčio 15-ąją Ukraina surengė virtinę tolimojo nuotolio smūgių Rusijos teritorijoje. Be kita ko, raketos „Flamingo“ pataikė į vieną svarbiausių „Roskosmos“ įmonių, esančią maždaug už 900 km nuo Ukrainos sienos. Apie tai pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Šiandien turime naujų reikšmingų mūsų tolimojo nuotolio smūgių rezultatų. Rusijos Samaros regione pataikyta į vieną svarbiausių „Roskosmos“ struktūrai priklausančių įmonių – centrą „Progress“, kuris, be kita ko, užsiėmė elektronikos gamyba. Buvo panaudotos raketos „Flamingo“ – tai geras pasiekimas. Atstumas nuo mūsų sienos – apie 900 kilometrų“, – sakė V.Zelenskis.
Analitikai paaiškino Putino strategiją: kodėl Kremlius atmeta taikos derybas
10:09
Nepaisant ne kartą Ukrainos išsakytų siūlymų derėtis dėl taikos, Kremlius ir toliau atmeta visas iniciatyvas. Karo studijų instituto (ISW) analitikai mano, kad tokia Maskvos pozicija susijusi ne tik su karine, bet ir su vidaus politikos strategija.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pareiškė, kad Maskva nesutiktų su paliaubomis, kurios įšaldytų dabartinę fronto liniją. Pasak jo, Rusija tęs karą tol, kol pasieks „ilgalaikį, patikimą ir tvarų“ susitarimą savo sąlygomis.
Panašiai kalbėjo ir Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas. Jis pareiškė, kad Rusija karą Ukrainoje sustabdytų ar nutrauktų „tik“ savo sąlygomis.
ISW vertinimu, Kremlius gali demonstratyviai atmesti pačią derybų idėją, siekdamas prieš rugsėjo 18–20 dienomis vyksiančius Rusijos Valstybės Dūmos rinkimus telkti visuomenę aplink karą remiančią politinę poziciją.
Analitikai pabrėžia, kad nuolatinis Ukrainos siūlymų dėl paliaubų ir taikos atmetimas rodo Maskvos nenorą nutraukti karą, jei susitarimas neatitiktų jos maksimalistinių reikalavimų.
Atmetė ir ribotą pasiūlymą dėl Juodosios jūros
ISW taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos reakciją į Turkijos ir Ukrainos pasiūlymą sustabdyti smūgius jūriniams taikiniams Juodojoje jūroje.
Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas rugpjūčio 8 dieną pranešė, kad Ankara pasiūlė Rusijai ir Ukrainai abipusį moratoriumą smūgiams prieš prekybinius laivus Juodojoje jūroje.
Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova vėliau pareiškė, kad Maskva oficialaus Turkijos kreipimosi negavo. Kartu ji teigė nematanti pagrindo imtis „pusinių priemonių“, kurios suteiktų Ukrainai laikiną atokvėpį.
ISW vertinimu, tokia reakcija iš esmės reiškė pasiūlymo atmetimą.
„Akivaizdus M.Zacharovos nepritarimas Turkijos ir Ukrainos pasiūlytoms ribotoms paliauboms Juodojoje jūroje rodo nuoseklų Rusijos nenorą dalyvauti bet kokiose reikšmingose derybose, net jei jų mastas būtų ribotas“, – pažymi analitikai.
