Karas Ukrainoje. CŽA vadovo vizito dieną Putinas pasirašė tris slaptus įsakus

Vladimiras Putinas / Alexander Kazakov / ZUMAPRESS.com

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas netikėto ir iš anksto neskelbto JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽA) vadovo Johno Ratcliffe'o vizito Maskvoje dieną pasirašė tris neviešus įsakus. Tai rodo Rusijos oficialiajame teisinės informacijos portale skelbiami duomenys.

Portalo duomenimis, rugpjūčio 25 dieną V.Putinas pasirašė tris viešai paskelbtus įsakus, pažymėtus 608-uoju, 609-uoju ir 610-uoju numeriais.

Dviem iš jų atšaukiamas ankstesnis Rusijos ambasadorius Irake ir skiriamas naujas, o trečiuoju keičiama neįgaliųjų ir veteranų reikalų komisijų sudėtis.

Tačiau paskutinis rugpjūčio 24 dieną viešai paskelbtas V.Putino įsakas pažymėtas 604-uoju numeriu.

Juo valstybei leidžiama perimti „laikinai valdyti“ kone bet kokį objektą ar įmonę, jeigu jų savininkai neužtikrino tinkamos apsaugos nuo bepiločių orlaivių smūgių.

Taigi dar trys V.Putino pasirašyti įsakai – 605-asis, 606-asis ir 607-asis – oficialiajame teisinės informacijos portale nepaskelbti. Jų turinys neviešinamas.

Marija Zacharova / Sergei Bulkin / ZUMAPRESS.com

Rusija antradienį atmetė kaltinimus, kad ji bando daryti įtaką Prancūzijoje artėjantiems prezidento rinkimams, pavadinusi juos antirusiška propaganda ir užsiminusi, kad kandidatai naudoja šiuos kaltinimus, siekdami suteikti postūmį savo rinkimų kampanijoms.

Prancūzija kitąmet surengs prezidento rinkimus, kuriuose bus nuspręsta, kas pakeis Emmanuelį Macroną – tvirtą Ukrainos rėmėją, kuris šias pareigas eina nuo 2017 metų ir dėl kadencijų apribojimų negali vėl kandidatuoti.

Prancūzijos vyriausybė yra labai susirūpinusi, kad, tęsiantis karui Ukrainoje, Rusija bandys paveikti rinkimų rezultatus Kremliui palankesnio kandidato naudai.

Prokurorai yra pradėję tyrimą dėl įtariamų Rusijos dezinformacijos kampanijų, nukreiptų prieš du pagrindinius centristų kandidatus – buvusius ministrus pirmininkus Edouard'ą Philippe'ą ir Gabrielį Attalį – bei prieš centristinių-kairiųjų pažiūrų kandidatą Raphaelį Glucksmanną.

„Mūsų visiškai nestebina (Prancūzijos tyrėjų) bandymai apkaltinti Rusiją kišimusi į 2027 metų prezidento rinkimų kampaniją“, – pareiškime pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova, šiuos kaltinimus pavadinusi „suklastotu pasakojimu“.

„Matome, kad daugeliui kandidatų prezidento rinkimų kampanija reiškia – ir tai yra „privalomosios programos“ dalis – viešai skelbti pareiškimus apie kovą su „Rusijos grėsme“ ir paramą Kyjivo režimui“, – rašoma pareiškime.

„Galiausiai reikia tikėtis, kad dauguma Prancūzijos piliečių pasinaudos sveiku protu ir nesileis apgaunami tokios menkavertės antirusiškos propagandos“, – pridūrė M.Zacharova.

Pirmasis prezidento rinkimų turas numatytas kitų metų balandį.

Naujausiais apklausų duomenimis, į antrąjį turą turėtų patekti kraštutinių dešiniųjų pažiūrų politikė Marine Le Pen, o dėl antrosios vietos varžosi keli kiti kandidatai, tarp jų – kraštutinės kairės atstovas Jeanas-Lucas Melenchonas.

Timon Schneider / Alamy

Rusijos Tolimųjų Rytų Amūro srityje per gaisrą dujų chemijos komplekse antradienį žuvo trys žmonės, tarp jų – du Kinijos piliečiai, pranešė bendrovė.

Per šį gaisrą atokiame Amūro dujų chemijos komplekse (AGCC) – Rusijos bendrovės „Sibur“ ir Kinijos naftos ir chemijos korporacijos „Sinopec“ bendrojoje įmonėje – taip pat buvo sužeista daugiau nei 100 žmonių.

„Deja, patvirtinta trijų žmonių (...) – dviejų Kinijos Liaudies Respublikos piliečių ir vieno Rusijos piliečio – mirtis“, – teigiama AGCC paskelbtame pranešime.

Pasak bendrovės, 24 žmonės dėl patirtų „daugiau ar mažiau rimtų sužalojimų“ buvo nuvežti į ligoninę, o dar 122 žmonės patyrė „lengvų sužalojimų“, dėl kurių jų nereikėjo hospitalizuoti.

„Įvykio vietoje tęsiamos paieškos ir gelbėjimo operacijos“, – nurodė AGCC ir pridūrė, kad „gelbėjimo tarnybos stengiasi užgesinti pagrindinį gaisrą ir vykdo kontroliuojamą pramoninių dujų likučių deginimą“.

Bendrovė nurodė, kad „pagrindiniai komplekso įrenginiai nebuvo apgadinti“, nes „gaisras kilo pagalbinėje techninėje objekto zonoje“.

123RF.com nuotr./Jerevanas, Armėnija

Armėnija netrukdys atvykti Rusijos piliečiams, kurie mėgintų išvengti galimos naujos mobilizacijos bangos. Prireikus šalies valdžia pasirengusi jiems padėti, pareiškė Armėnijos Saugumo Tarybos sekretorius Alenas Simonianas.

„Pasienyje niekas neketina klausinėti, kodėl žmogus čia atvyko. Rusui galiu pasakyti tik viena: „Sveiki atvykę į Armėniją“, – televizijai „Dožd“ sakė A.Simonianas.

Pasak jo, Armėnijoje visi atvykėliai bus gerbiami ir galės rasti tai, ko tikėjosi išvykdami iš Rusijos.

„Į Rusiją jie grįš tada, kai jiems bus patogu“, – pridūrė pareigūnas, atsakydamas į klausimą apie galimą rusų, nenorinčių būti išsiųstų į frontą, antplūdį.

A.Simonianas pabrėžė, kad Armėnijos valdžia ne tik nekliudys tokiems žmonėms patekti į šalį, bet prireikus suteiks ir pagalbą.

Šis pareiškimas nuskambėjo daugėjant pranešimų, kad Rusija gali rengtis naujai mobilizacijos bangai.

„The Wall Street Journal“, remdamasis Vakarų žvalgybos duomenimis, paskelbė, kad Rusijos kariuomenės pareigūnai tikrino regionų pasirengimą galimam šaukimui. Liepą mobilizacijos pratybos esą surengtos Kaliningrado srityje: tikrinta, ar kariuomenės infrastruktūra pajėgtų priimti naujokus, juos apgyvendinti, aprūpinti maistu ir ginklais.

Galutinis sprendimas dėl naujos mobilizacijos, turimais duomenimis, dar nepriimtas. Vis dėlto šaltiniai JAV administracijoje neatmetė, kad ji galėtų prasidėti po rugsėjį numatytų Rusijos Valstybės Dūmos rinkimų.

Teigiama, kad šįkart į kariuomenę galėtų būti pašaukti ir labai mažai karinės patirties turintys bei kariauti nenorintys vyrai.

Stefan Sutka / Alamy

Slovakijos policija užkirto kelią planuotam tyčiniam dronų gamyklos Rytų Slovakijoje padegimui ir suėmė tris asmenis, antradienį pranešė šalies policijos pareigūnai.

Du įtariamieji buvo suimti Slovakijoje, o vienas – Vokietijoje; jie kaltinami „vykdę nurodymus“ parengti išpuolį, nurodė policija savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ ir pridūrė, kad nė vienas iš suimtųjų nėra slovakas.

Policija pranešė, kad veikė remdamasi Slovakijos žvalgybos tarnybos informacija ir konfiskavo „didelį kiekį“ degaus mišinio.

„Jeigu išpuolis būtų įvykęs, jis galėjo sukelti didžiulį gaisrą“, – pažymėjo policija, apskaičiavusi, kad pavojus galėjo kilti maždaug 70 darbuotojų ir būtų apgadintas dešimčių milijonų eurų vertės turtas.

Naujienų agentūra AFP kreipėsi į policiją, tačiau pareigūnai nepateikė jokių papildomų detalių.

Slovakijoje dronus gamina kelios įmonės, tarp jų – Ukrainos bendrovė „Skyeton“.

Netikėtas JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽA) vadovo Johno Ratcliffe'o vizitas Maskvoje – jo lėktuvas antradienį nusileido Vnukovo oro uoste, o vos po kelių valandų išskrido atgal – gali būti susijęs su žvalgybos informacija apie būsimus Vladimiro Putino planus, rašo „The Wall Street Journal“.

Žvalgybos duomenimis, Rusijos kariuomenė Kaliningrado srityje ir kituose regionuose surengė pasirengimo mobilizacijai pratybas. Per jas tikrinta, ar Gynybos ministerijos infrastruktūra pasirengusi priimti naujokus, aprūpinti juos maistu ir ginklais. Be to, JAV žvalgyba gavo duomenų, kad V.Putinas gali mėginti išbandyti NATO tvirtumą, rašo WSJ.

Vizito metu J.Ratcliffe'as, regis, susitiko su V.Putinu. Kremliaus veiklą nušviečiančių žurnalistų duomenimis, Rusijos prezidentas atšaukė antradienį numatytus renginius, nors jiems buvo rengiamasi iš anksto ir juose turėjo dalyvauti daug žmonių.

Analitikų teigimu, J.Ratcliffe'as galėjo atvežti V.Putinui perspėjimą.

„Tikslas galėjo būti pasakyti: „Žinome, ką sumanei, todėl geriau to nedaryk“, – sakė buvusi JAV nacionalinės žvalgybos direktoriaus pavaduotoja Beth Sanner.

Ji neatmetė ir kitos galimybės: „Tai taip pat galėjo būti susiję su paliaubomis Irane ir siekiu į derybas įtraukti dar ką nors.“

Ukrainos žiniasklaida rašo, kad J.Ratcliffe'o vizito tikslas galėjo būti aptarti abipusį Rusijos ir Ukrainos moratoriumą smūgiams energetikos infrastruktūrai bei uostams. Taip pat esą kalbėta apie ugnies nutraukimą Sumų ir Charkivo srityse – tai būtų žingsniai platesnės deeskalacijos link.

Leidinys „The i Paper“ J.Ratcliffe'o vizitą sieja su galimais apsikeitimo kaliniais planais.

JAV karinis lėktuvas į Rusiją buvo atskridęs ir vasarį, kai V.Putinas sutiko paleisti 63 metų mokytoją Marcą Fogelį, Rusijoje nuteistą dėl kaltinimų narkotikų kontrabanda. Į ką buvo iškeistas M.Fogelis, tuomet liko nežinoma.

Anksčiau, dalyvaujant CŽA, Donaldo Trumpo administracijai pavyko pasiekti, kad būtų paleisti „The Wall Street Journal“ žurnalistas Evanas Gershkovichius ir buvęs JAV jūrų pėstininkas Paulas Whelanas. Abu Rusijoje buvo nuteisti už šnipinėjimą.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

„Scanpix“ ir 15min nuotr./Linas Linkevičius, Johnas Ratcliffe'as, Linas Kojala

JAV žiniasklaida, remdamasi šaltiniais, skelbia, kad Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas Johnas Ratcliffe'as antradienį atskrido į Maskvą. Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala ir Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius svarstė, kokiu tikslu šis aukštas pareigas einantis JAV pareigūnas atvyko į Rusijos sostinę.

Pasak L.Kojalos, CŽA vadovo vizitas Maskvoje nėra netikėtas, o tai rodo siekį atnaujinti taikos derybas dėl karo Ukrainoje.

„Tai nėra labai netikėta. Mes matėme ir prie Bideno, kai jo CŽA vadovas buvo vienas iš svarbiausių, jeigu ne svarbiausias, tarpininkas diskusijoms su Kremliumi, įskaitant ir su Putinu prieš prasidedant plataus masto invazijai. Ratcliffe'as, akivaizdu, irgi turi savo prezidento pasitikėjimą – didesnį nei kai kurie kiti žvalgybos vadovai“, – 15min kalbėjo L.Kojala.

Tuo metu L.Linkevičius 15min sakė ir pats skridęs lėktuvu, kuriuo į Maskvą atkeliavo CŽA direktorius. Pasak diplomato, greičiausiai niekas ir neatskleis tikslesnių vizito detalių.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Stopkadras/„Rassvet“ palydovas

Rusijos mėginimą sukurti savą „Starlink“ alternatyvą lydi vis daugiau techninių problemų. Mažiausiai du liepą paleisti palydovai nepasiekė numatytos orbitos ir, kaip manoma, netrukus pateks į tankiuosius atmosferos sluoksnius bei sudegs, praneša „The Moscow Times“.

Maskvoje įsikūrusi bendrovė „Biuro 1440“ kuria palydovinio ryšio sistemą „Rassvet“. Skelbiama, kad ji turėtų užtikrinti plačiajuostį ryšį bet kurioje pasaulio vietoje, o ateityje būtų naudojama ir karinėms reikmėms.

Tačiau iki šių pažadų įgyvendinimo – dar ilgas kelias.

Du palydovai veikiausiai bus prarasti

Antroji 16 „Rassvet“ palydovų grupė į orbitą buvo iškelta liepos 19-osios vakarą Maskvos laiku. Kitą dieną „Biuro 1440“ paskelbė, kad aparatai sėkmingai atsiskyrė nuo raketos ir užmezgė ryšį su skrydžių valdymo centru.

Bendrovė tuomet nurodė, kad patikrinus sistemas palydovai pradės kelionę į numatytą orbitą. Tačiau tolesni jų skrydžio duomenys rodo, kad ne viskas vyksta pagal planą.

Mažiausiai du antrosios grupės palydovai neatliko nė vieno pastebimo orbitos aukštinimo manevro. Jų skriejimo aukštis jau sumažėjo iki mažiau nei 300 kilometrų, todėl tikėtina, kad abu aparatai pateks į tankesnius atmosferos sluoksnius, suirs ir sudegs.

Dar trys palydovai kurį laiką mėgino kilti aukščiau, tačiau, regis, šiuos manevrus nutraukė. Jų orbitos dabar pamažu žemėja – aparatai skrieja maždaug 310–330 kilometrų aukštyje.

Kiti grupės palydovai taip pat gerokai atsilieka nuo numatyto skrydžio plano. Rugpjūčio pabaigoje nė vienas jų nebuvo pakilęs aukščiau nei 360 kilometrų. Devynių manevrus atlikusių palydovų skriejimo aukštis buvo maždaug 200 kilometrų mažesnis nei pirmosios grupės tokiu pačiu skrydžio etapu.

Kosmonautikos tyrinėtojas Anatolijus Zakas mano, kad du žemiausiai atsidūrę palydovai veikiausiai jau bus prarasti. Apie kelis nesėkmingus „Rassvet-3“ palydovų mėginimus pakilti į aukštesnę orbitą paskelbė ir astronomas Jonathanas McDowellas.

Pirmasis paleidimas taip pat nebuvo sklandus

Problemų kilo ir po pirmojo pagrindinės „Rassvet-3“ grupės paleidimo kovo 23 dieną. Tąkart iš Plesecko kosmodromo buvo iškelta 16 maždaug po 370 kilogramų sveriančių palydovų.

Vienas jų neatliko jokių pastebimų manevrų, nuolat prarado aukštį ir maždaug birželio 6 dieną veikiausiai sudegė atmosferoje. Dar vienas palydovas buvo atsidūręs ties iškritimo iš orbitos riba, tačiau birželio pabaigoje vėl pradėjo kilti.

Didžiąją dalį pirmosios grupės palydovų pavyko pakelti aukščiau, o kai kurie jų pasiekė 500–550 kilometrų aukštį. Vis dėlto nė vienas nepakilo iki 800 kilometrų orbitos, kuri bendrovės Tarptautinei telekomunikacijų sąjungai pateiktuose dokumentuose buvo nurodyta kaip vienas iš planuojamos sistemos variantų.

Tiesa, tai nebūtinai reiškia, kad visi žemiau skriejantys palydovai sugedo. A.Zakas neatmeta galimybės, kad dalį jų „Biuro 1440“ sąmoningai paliko žemesnėje orbitoje įvairiems bandymams atlikti.

Vis dėlto skristi žemiau sudėtingiau. Kuo arčiau Žemės yra palydovas, tuo labiau jį stabdo itin reta viršutinė atmosfera. Dėl šio pasipriešinimo aparatas pamažu netenka aukščio, todėl orbitai palaikyti turi dažniau įjungti variklius ir eikvoti kurą. Tai gali sutrumpinti jo eksploatavimo laiką.

Žadėjo šimtus palydovų

„Rassvet“ pristatomas kaip rusiškas atsakas JAV bendrovės „SpaceX“ sukurtam „Starlink“ tinklui.

2025 metų birželį „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Bakanovas teigė, kad pirmuoju projekto etapu grupuotę turėtų sudaryti 350 palydovų. Jų esą pakaktų visą parą veikiančiam pasauliniam ryšio tinklui sukurti. Vėliau palydovų skaičių planuota padidinti iki 900.

Skelbta, kad projektas kainuos 430 mlrd. rublių, o komercines paslaugas numatoma pradėti teikti 2027 metais.

Sistema turėtų būti naudojama ne tik civiliniam ryšiui. 2026 metų birželį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad per ją būtų galima valdyti ir kovinius dronus.

„Ji niekuo nenusileidžia „Starlink“, o gal kai kuo jį net pranoksta“, – tvirtino V.Putinas.

Kol kas padėtis orbitoje rodo ką kita: vienas pagrindinės grupės palydovas jau prarastas, dar du veikiausiai netrukus sudegs atmosferoje, o nė vienas iš iki šiol paleistų aparatų nepasiekė planuose minimo 800 kilometrų aukščio.

Taigi iki šimtų palydovų sistemos ir pasaulinės ryšio aprėpties Rusijai dar toli. Pirmiausia jos kuriami palydovai turi pasiekti numatytas orbitas – ir sugebėti jose išsilaikyti.