Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Rusijos pajėgos artėja prie paskutinių Ukrainos atramos miestų Donbase: įvertintos ukrainiečių galimybės
01:19
Jeigu Ukrainos ginkluotosios pajėgos neatsiųs pastiprinimo gretimiems Kramatorsko ir Slovjansko miestams ginti, Rusijos kariuomenė iki metų pabaigos gali pasiekti šių miestų prieigas. Apie tai Latvijos leidiniui „Baltic Sentinel“ sakė kelių šiame rajone kovojančių dalinių vadai.
„Kai kuriuose ruožuose frontas jau pradeda pamažu byrėti. Tiesiog nepakanka pajėgų jiems sustabdyti“, – sakė Ukrainos brigados, jau daug metų kovojančios Kramatorsko ir Slovjansko apylinkėse, karininkas.
Jo vertinimu, Rusijos pajėgos iki metų pabaigos iš tiesų gali pasiekti šiuos miestus.
„Jeigu taip nenutiks, jos gali juos pasiekti ir anksčiau“, – pridūrė karininkas.
Tokiam vertinimui pritarė ir Slovjansko kryptimi kovojančios brigados bataliono vadas.
„Jų atakos seka viena po kitos. Todėl jie ir juda pirmyn – anksčiau puolimas nebuvo toks intensyvus“, – sakė jis.
Aukšto rango Ukrainos štabo karininkas taip pat pripažino, kad Rusijos pajėgos iki metų pabaigos gali pasiekti Kramatorską ir Slovjanską.
„Rusija ten telkia savo pajėgas. Jeigu tinkamai organizuosime operacijas ir aprūpinsime karius viskuo, ko reikia, sugebėsime juos sustabdyti. Kramatorsko ir Slovjansko likimas dar nenulemtas“, – teigė karininkas.
Pilkoji zona
Ukrainos kariuomenės žemėlapiuose, kuriuose padėtis mūšio lauke vaizduojama realiuoju laiku, pilkoji zona prasideda vos už keturių kilometrų į rytus nuo Kramatorsko. Tai rodo, kad Rusijos kariai jau prasiskverbė į šį rajoną. Jeigu Ukrainos pajėgoms nepavyks jų aptikti ir sunaikinti, rusai ten gali palaipsniui sutelkti daugiau pajėgų ir priartėti prie miestų.
Tai nereiškia, kad mūšiai dėl Kramatorsko neišvengiami. Tačiau kuo daugiau Rusijos grupių sugebės prasiskverbti pro Ukrainos pozicijas ir įsitvirtinti netoli Kramatorsko bei Slovjansko, tuo sunkiau bus jas išstumti.
Rytinėse miestų prieigose reljefas vis dar palankus besiginantiems ukrainiečiams. Aukštumos už miestų tebėra Ukrainos kontroliuojamos, todėl ukrainiečių bepiločių orlaivių operatoriai turi didesnį veikimo nuotolį ir palankesnes pozicijas. Tačiau jeigu Rusija užims šias aukštumas, ji įgis patogias pozicijas bepiločių orlaivių smūgiams į Kramatorską ir Slovjanską.
Ukraina taip pat patiria didelį spaudimą į pietus nuo Kramatorsko, kur Rusijos pajėgos faktiškai užėmė didžiąją dalį Kostiantynivkos. Tiesia linija šis miestas nuo Kramatorsko nutolęs maždaug 20 kilometrų.
37 metų „Chotabyčius“, Ukrainos 28-osios mechanizuotosios brigados bepiločių orlaivių bataliono, jau daugiau kaip metus kovojančio dėl Kostiantynivkos, vadas, padėtį mieste apibūdino kaip „nuolat blogą“. Tačiau, jo vertinimu, visam miestui užimti Rusijos pajėgoms prireiks dar kelių mėnesių.
„Šiuo metu neatrodo, kad Kostiantynivkos kryptimi jie galėtų greitai pasistūmėti“, – sakė 37 metų „Hrekas“, 28-osios brigados bepiločių orlaivių bataliono vyresnysis seržantas.
Vis dėlto Rusijos pajėgoms pavyko perkelti bepiločių orlaivių operatorius į Kostiantynivką ir palaipsniui pastūmėti Kramatorsko link bepiločių orlaivių „naikinimo zoną“ – teritoriją, kurioje judėti dėl dronų keliamos grėsmės faktiškai neįmanoma. Pasak „Chotabyčiaus“, dabar ši zona siekia Družkivką, esančią tarp Kostiantynivkos ir Kramatorsko. Už Družkivkos iš esmės jau prasideda Kramatorsko prieigos.
Žurnalistų vertinimu, negalima atmesti galimybės, kad naujojo Ukrainos kariuomenės vado Mychailos Drapato iniciatyva Ukrainos pajėgos gali surengti sėkmingą kontrataką ir sustiprinti Kramatorsko gynybą. Tai jau pavyko padaryti piečiau, prie Zaporižios ir Donecko sričių ribos, taip pat aplink Lymaną, į šiaurę nuo Slovjansko, už Doneco upės.
Vasaros pradžioje Rusijos pajėgos pavojingai priartėjo prie Lymano ir Doneco upės, taip grasindamos Slovjanskui iš šiaurės. Vėliau jos buvo nustumtos atgal.
„Sąlyginė fronto linija dabar yra beveik ten pat, kur buvo prieš metus. Keičiasi tik naikinimo zona, kurioje viskas sugriauta. Jie ateina, mes juos sunaikiname, tada ateina nauji“, – sakė 45 metų „Nesma“, Lymano ruožą ginančios Ukrainos 66-osios mechanizuotosios brigados bepiločių orlaivių bataliono vadas.
Aiškios fronto linijos nebėra
Vis sunkiau nustatyti, kur Ukrainoje iš tikrųjų driekiasi fronto linija. Viešai prieinami žemėlapiai, pavyzdžiui, Ukrainos projekto „DeepState“, nebevisiškai atspindi tikrąją padėtį vietoje ir daugiausia tinka tik bendram vaizdui susidaryti.
Tai lėmė pasikeitusi abiejų kariaujančių pusių taktika bepiločių orlaivių kare, ypač per pastaruosius kelis mėnesius. Dronai jau seniai pavertė ištisinę apkasų liniją atgyvena. Rusijos daliniai kurį laiką rėmėsi infiltracijos taktika – nedidelės pėstininkų grupės skverbdavosi per tarpus tarp priešo pozicijų. Tačiau pastaraisiais mėnesiais abi pusės šią taktiką išplėtojo dar labiau.
Nedidelės Rusijos ir Ukrainos šturmo grupės išmoko prasiskverbti daugiau kaip dešimt kilometrų į priešo užnugarį. Grupės, kurias sudaro nuo kelių iki 10–15 karių, tokiame gylyje neretai gali ilgą laiką veikti savarankiškai. Jų tikslas nebūtinai yra pralaužti frontą – jos taip pat siekia ardyti priešo gynybą ir aptikti bepiločių orlaivių operatorius.
Leidinio teigimu, pagrindine priešo judėjimą stabdančia jėga dabar tapo bepiločius orlaivius naudojančios grupės. Jeigu šturmo grupė aptinka priešo dronų padalinį ir priverčia jį palikti poziciją arba sunaikina, tame ruože iš karto atsiveria laikina „dronų spraga“. Ja gali pasinaudoti kitos šturmo grupės – judėti pirmyn ir galiausiai sutelkti didesnes pajėgas.
Netoli Kramatorsko vieno Ukrainos šturmo dalinio vadas parodė savo karių pozicijas kaime, kurį „DeepState“ žemėlapiai vaizduoja kaip esantį giliai Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje. Iš tikrųjų Ukrainos pajėgos ten tebėra, o Rusijos kariuomenei jau kelis mėnesius nepavyksta jų išstumti. Šią poziciją vis dar įmanoma aprūpinti ir, atsiradus galimybei, į ją permesti karių.
„Infiltracinėms grupėms vis giliau skverbiantis į priešo užnugarį, keičiasi ir pozicinio karo pobūdis. Fronto nebegalima įsivaizduoti kaip nekintančios linijos ar vos kelių kilometrų pločio zonos, kaip dažnai buvo dar pernai. Jis vis labiau virsta plačia ir judria juosta – kai kuriuose rajonuose, ypač atvirose Rytų Ukrainos vietovėse, jos gylis jau siekia apie dešimt kilometrų ir tikriausiai didės toliau“, – rašoma straipsnyje.
Vienas Ukrainos karininkas pasiūlė terminą „fronto linija“ pakeisti sąvoka „aktyvus mūšio laukas“. Tai teritorija, kurioje abiejų pusių dronai medžioja taikinius, o tarp jų veikia nedidelės pėstininkų grupės. Kaimai šioje kovos zonoje per trumpą laiką gali ne kartą pereiti iš vienų rankų į kitas – tai priklauso nuo to, kurios pusės pėstininkai tuo metu ten yra. Būtent todėl viešai prieinami fronto žemėlapiai darosi vis labiau klaidinantys.
Iki metų pabaigos kai kuriuose ruožuose šis „aktyvus mūšio laukas“ gali išsiplėsti iki 15–20 kilometrų. Jo nereikėtų painioti su bepiločių orlaivių „naikinimo zona“ – teritorija, kurioje priešo dronai gali smogti beveik kiekvienam judančiam taikiniui. Ši zona gali būti maždaug dukart platesnė.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:58
Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Vengrija keičia Orbano politiką: parėmė Ukrainos teritorinį vientisumą
00:58
Vengrijos vyriausybė oficialiai pasmerkė Rusijos karinę agresiją ir pareiškė remianti Ukrainos suverenitetą bei teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažintose jos sienose. „Politico“ pažymi, kad tai – ryškus posūkis nuo prorusiškos buvusio premjero Viktoro Orbano politikos.
„Rusijos veiksmai kelia grėsmę Vengrijai, Europai ir pasaulio tvarkai“, – teigiama dokumente, kurį Vengrijos vyriausybė patvirtino savo delegacijai, rugsėjį dalyvausiančiai Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.
Dokumente taip pat nurodoma, kad Rusijos veiksmai kelia „didelį pavojų“ Ukrainos Užkarpatėje gyvenančiai vengrų mažumai. Vengrija pripažino Ukrainos teisę į savigyną ir parėmė derybas, kuriomis būtų siekiama „tvarios taikos ir ilgalaikių saugumo garantijų“.
Po parlamento rinkimų, kuriuose pralaimėjo buvusio premjero V.Orbano partija, Vengrija ėmė nuosekliai keisti užsienio politiką. Atkūrusi ryšius su Briuseliu, šalis užsitikrino galimybę gauti 16,4 mlrd. eurų įšaldytos paramos. Vengrija taip pat atšaukė veto Ukrainai skirtų ginklų finansavimui.
Naujasis Vengrijos premjeras Peteris Magyaras pareigas pradėjo eiti 2026 metų gegužę, po pergalės parlamento rinkimuose, užbaigusios 16 metų trukusį V.Orbano valdymą.
Vengrija peržiūri atominės elektrinės plėtros sutartį
Gali keistis ir Vengrijos branduolinės energetikos programa. Rugpjūtį šalies valdžia paskelbė ketinanti peržiūrėti bendradarbiavimą su Rusijos bendrove „Rosatom“ dėl Pakšo atominės elektrinės plėtros ir dviejų naujų energijos blokų statybos.
Pasak P.Magyarо, vienas iš šių blokų turėjo pradėti veikti dar 2024 metais, tačiau taip neįvyko. Premjeras pridūrė, kad jo vyriausybė iš esmės peržiūri visą projektą, įskaitant jo finansavimą.
„Bloomberg“: žlugus taikos deryboms Rusija rengiasi smarkiau atakuoti Ukrainą
22:12
Rusija rengiasi dar smarkesniems smūgiams Ukrainoje, nes Kremlius įsitikinęs, kad taikos derybos atsidūrė aklavietėje. Apie tai, remdamasi trimis Kremliui artimais šaltiniais, praneša agentūra „Bloomberg“.
Agentūros pašnekovų teigimu, Rusija šiuo metu svarsto galimybę intensyviau balistinėmis raketomis atakuoti Kyjivą, įskaitant miesto centrą, taip pat infrastruktūros objektus kituose Ukrainos miestuose. Jie pabrėžė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nenutrauks karo dėl ekonominio sankcijų spaudimo ar Ukrainos smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir logistikos tinklams.
Šaltiniai žurnalistams taip pat teigė, kad Maskva Ukrainos smūgius vis dažniau vertina kaip NATO šalių atakas, nes Aljanso narės tiekia Ukrainai ginklus ir žvalgybos informaciją. Vis dėlto, pasak jų, dabartinis karo etapas dar nėra karinės eskalacijos viršūnė.
Agentūra pažymi, kad JAV pastangos užbaigti karą proveržio neatnešė, o derybos įstrigo JAV prezidentui Donaldui Trumpui sutelkus dėmesį į konfliktą su Iranu. Be to, Kremlius nerodo pasirengimo siekti taikos ženklų.
Žurnalistai priminė, kad rugpjūčio 25 dieną CŽA direktorius Johnas Ratcliffe'as atvyko į Maskvą derybų su Rusijos pareigūnais. Tačiau vizito priežastys neatskleidžiamos. Taip pat buvo laukiama, kad JAV pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris po aštuonių mėnesių pertraukos apsilankys Maskvoje ir pirmą kartą atvyks į Kyjivą, tačiau nė vienos kelionės data kol kas nežinoma.
Keturių Kremliui artimų šaltinių teigimu, nesant diplomatinių kontaktų Maskva nemato daug kitų galimybių, kaip tik toliau eskaluoti karą ir taip mėginti pasiekti savo karinius tikslus. Nors Rusija tikisi, kad J.Kushneris ir S.Witkoffas į Maskvą atvyks su naujais pasiūlymais, lūkesčiai dėl galimo derybų proveržio labai menki.
Pasak dviejų šaltinių, Kremlius mano jau padaręs nuolaidų, o kiekviena jų esą silpnino Rusijos pozicijas. D.Trumpo ir V.Putino susitikimas Ankoridže taip pat buvo įvertintas kaip dar vienas nepavykęs kompromisas.
Rusijoje svarstoma apie taktinio branduolinio ginklo panaudojimą
Šaltiniai taip pat papasakojo žurnalistams, kad intensyvėjant Ukrainos smūgiams vis daugiau Rusijos pareigūnų mano, jog V.Putinas kraštutiniu atveju gali ryžtis Ukrainoje panaudoti taktinį branduolinį ginklą.
Tačiau Berlyno Carnegie Rusijos ir Eurazijos centro direktorius Aleksandras Gabujevas mano, kad tokio ginklo panaudojimo rizika tebėra itin maža.
„Jo karinis veiksmingumas šiuolaikiniame išsklaidytame mūšio lauke yra ribotas, o politinė branduolinio tabu sulaužymo kaina būtų didelė. Kol Maskva gali eskaluoti konfliktą įprastiniais ginklais, taip pat intensyvindama raketų smūgius, ji beveik neturi paskatų peržengti branduolinį slenkstį“, – paaiškino A.Gabujevas.
Putinas gali išplėsti karą už Ukrainos ribų
Anksčiau žurnalas „Foreign Policy“ rašė, kad Europa jau daug mėnesių susiduria su vis didesnio masto diversijomis, akivaizdžiai siejamomis su Rusija. Leidinio teigimu, dabar V.Putinas turi visas priežastis didinti statymus.
„Foreign Policy“ pažymėjo, kad vien pirmoje rugpjūčio pusėje Europoje įvykdyta virtinė diversijų. Kadangi Rusijai jau ilgą laiką nepavyksta nugalėti Ukrainos mūšio lauke, o bandymai paveikti D.Trumpą, kad šis per derybas spaustų Ukrainą, nedavė rezultatų, Maskvai lieka „planas B“ – įvairiomis priemonėmis pakirsti Europos paramą Ukrainai.
Virš Rusijos pastebėtas neįprastas „Starlink“ aktyvumas: prieš tai Muskas apdovanotas ordinu
22:03
Pastarosiomis dienomis virš Rusijos teritorijos pastebėtos neįprastos ryškių objektų virtinės, primenančios „Starlink“ palydovus. Apie tai pranešė atvirųjų šaltinių žvalgybos kanalas „Exilenova+“.
Dėmesį atkreipia tai, kad šie objektai pastebėti Ukrainai derantis su E.Musku dėl palydovinio ryšio naudojimo virš Rusijos. Analitikai taip pat užsiminė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neatsitiktinai būtent dabar apdovanojo E.Muską Laisvės ordinu.
Analitikų teigimu, pastarosiomis dienomis virš Rusijos fiksuojama daugiau „Starlink“ palydovų praskridimų nei įprastai. Paskelbtuose vaizdo įrašuose naktiniame danguje matyti ryškių objektų virtinės, labai panašios į „Starlink“ palydovus.
Vis dėlto kol kas nėra jokio oficialaus patvirtinimo, kad bendrovė „SpaceX“ būtų pakeitusi „Starlink“ veikimo apribojimus Ukrainos operacijoms Rusijos teritorijoje.
V.Zelenskis apdovanojo E.Muską Laisvės ordinu
Trečiadienį Ukrainos prezidentas V.Zelenskis apdovanojo amerikiečių milijardierių ir bendrovės „SpaceX“ savininką E.Muską Laisvės ordinu. Tai nurodyta prezidento įsake Nr. 835/2026.
Įsake teigiama, kad E.Muskui ordinas skirtas „už išskirtinius asmeninius nuopelnus ginant žmonių gyvybes ir laisvę bei plėtojant Ukrainos ir Jungtinių Amerikos Valstijų tautų santykius“.
Ukrainos ambasadoriumi JAV gali tapti buvęs užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba
21:04
Nauju Ukrainos ambasadoriumi Vašingtone gali tapti buvęs užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, trečiadienį rašo ukrainiečių portalas „Kyiv Independent“, remdamasis informuotais šaltiniais.
Šis postas atsilaisvino, kai, tęsiantis korupcijos tyrimui, prieš kelias savaites atsistatydino Olha Stefanišyna.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis į Vašingtoną iš pradžių planavo siųsti neseniai atleistą ministrę pirmininkę Juliją Svyrydenko, tačiau ji atmetė pasiūlymą, todėl prezidento administracija buvo priversta ieškoti kito kandidato.
Dabar kaip galimą kandidatą į šias pareigas šaltiniai įvardija D.Kulebą, nors vis dar neaišku, ar jis sutiks užimti šį postą.
D.Kuleba užsienio reikalų ministro pareigas ėjo nuo 2020 metų kovo iki savo atsistatydinimo 2024 metų rugsėjį. Kaip jauniausias užsienio reikalų ministras Ukrainos istorijoje, jis tapo vienu iš labiausiai užsienyje atpažįstamų šalies veidų po to, kai Rusija 2022 metais pradėjo visapusišką invaziją.
Jis ypač išsiskyrė Ukrainos karo meto diplomatinėje veikloje, ne kartą ir dažnai ryžtingai ragindamas Vakarų vyriausybes tiekti Kyjivui ginklus. Ši patirtis dabar yra viena iš priežasčių, kodėl Ukrainos pareigūnai mano, kad jis puikiai tiktų pareigoms Vašingtone.
„Ukrainai reikia žmogaus, kuris patiktų JAV visuomenei (...), kuris pasirodytų televizijoje, kalbėtų ir susitiktų su analitinių centrų atstovais“, – sakė vienas iš informuotų šaltinių.
Tačiau tebėra neaišku, ar D.Kuleba iš tikrųjų nori šio darbo, o vienas iš šaltinių teigė, kad D.Kuleba „nori likti Kyjive“.
„The Kyiv Independent“ kreipėsi į D.Kulebą, prašydamas komentarų, tačiau atsakymo dar negavo.
D.Kuleba 2024 metais buvo nušalintas nuo pareigų, kai tuometinis prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas išplėtė savo įtaką užsienio politikoje.
Kitas galimas kandidatas – Pavlo Palisa
D.Kuleba nėra vienintelis svarstomas kandidatas į ambasadoriaus Vašingtone postą.
Pasak informuotų šaltinių, V.Zelenskis taip pat svarsto galimybę į šias pareigas skirti prezidento administracijos vadovo pavaduotoją ir buvusį karinį vadą Pavlo Palisą.
P.Palisa yra tapęs svarbia figūra V.Zelenskio komandoje, visų pirma koordinuodamas prezidento administracijos darbą su Ukrainos karine vadovybe.
Šis vaidmuo jam taip pat pelnė pripažinimą Vašingtone. Birželio mėnesį Ankaroje vykusiame 2026 metų NATO aukščiausiojo lygio susitikime JAV prezidentas Donaldas Trumpas gyrė P.Palisą.
„Jis yra vienas iš mano mėgstamiausių karių“, – tuomet sakė D.Trumpas.
Pasak V.Zelenskio aplinkos žmonių, prezidentas mano, kad P.Palisa atlieka svarbų vaidmenį jo administracijos darbe, ypač kai kalbama apie koordinavimą su kariniais vadais.
Vienas iš informuotų šaltinių teigė, kad jis „nelabai džiaugiasi“ dėl galimo paskyrimo ambasadoriumi Vašingtone.
Aiškaus paskyrimo termino kol kas nėra, todėl vienas iš svarbiausių Ukrainos diplomatinių postų lieka laisvas.
Prokremliški pareigūnai: per Ukrainos smūgį autobusui okupuotoje teritorijoje žuvo 9 žmonės
19:59
Rusijos primesti pareigūnai Maskvos kontroliuojamoje Luhansko srityje pareiškė, kad per Ukrainos smūgį keleiviniam autobusui okupuotoje Rytų Ukrainoje trečiadienį žuvo devyni žmonės.
Karas Ukrainoje tęsiasi jau puspenktų metų ir abi pusės pastaruoju metu intensyvino atakas, o Jungtinės Tautos (JT) įspėja apie didėjantį civilių aukų skaičių.
„Dėl siaubingo išpuolio aštuoni žmonės žuvo įvykio vietoje“, o 20-metė moteris nuo patirtų sužalojimų mirė ligoninėje, sakė Leonidas Pasečnikas, vadovaujantis Rusijos okupacinėms pajėgoms Luhansko srityje.
L.Pasečnikas tvirtino, kad autobuse, kuris iš Lysyčansko miesto važiavo į toliau pietuose esantį Stachanovą, buvo 15 keleivių.
Anot jo, 20-metė moteris mirė intensyviosios terapijos skyriuje, o jos motina ir taip pat 18 metų moteris bei dar trys asmenys buvo sužeisti.
Šį smūgį jis pavadino „karo nusikaltimu“.
Rusijos pajėgos visiškai kontroliuoja Luhansko sritį Rytų Ukrainoje.
JAV tarpininkaujamos taikos derybos, kuriose siekiama užbaigti karą, yra senokai įstrigusios, o Kremlius nerodo jokio noro sušvelninti savo maksimalistinius reikalavimus dėl likusios Rytų Ukrainos dalies užėmimo.
Maskva: Ukraina grąžino dešimt Rusijos karo belaisvių
19:56
Ukraina išlaisvino dešimt Rusijos karo belaisvių mainais už tai, kad Maskva šios savaitės pradžioje grąžino tokį pat skaičių į nelaisvę paimtų ukrainiečių, trečiadienį pranešė Rusijos žmogaus teisių komisarė.
Maskva ir Kyjivas dažnai keičiasi į nelaisvę paimtais kariais ir tai yra viena iš nedaugelio bendradarbiavimo tarp kariaujančių šalių sričių.
Apsikeitimas įvyko Gomelyje, Baltarusijos srityje, kuri ribojasi ir su Ukraina, ir su Rusija.
„Šiandien Gomelyje įvyko apsikeitimas karo belaisviais „10 už 10“. Mainais už rugpjūčio 24 dieną paleistus ukrainiečių karo belaisvius Ukrainos pusė perdavė Rusijai 10 mūsų karių“, – platformoje „Telegram“ pranešė Rusijos žmogaus teisių komisarė Jana Lantratova.
Pirmadienį Rusija paleido dešimt Ukrainos karo belaisvių, kurie anksčiau buvo laikomi dingusiais be žinios.
Nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo invaziją, abi šalys apsikeitė tūkstančiais karo belaisvių.
Manoma, kad abi pusės nelaisvėje laiko dar tūkstančius žmonių.
Aiškėja, kodėl atleido propagandininką Kiseliovą
19:03
Propagandininkas Dmitrijus Kiseliovas palieka Rusijos televizijos laidą „Vesti nedeli“ mažėjant jos reitingams. Per pastarąjį televizijos sezoną vidutiniai laidos reitingai krito 8 proc. 18–54 metų amžiaus žiūrovų grupėje nuosmukis siekė 12,5 proc., skelbia portalas „Agentstvo“.
Pavasarį šios auditorijos mažėjimas paspartėjo: „Vesti nedeli“ reitingai tarp 18–54 metų žiūrovų buvo 16,4 proc. mažesni nei prieš metus. Panašus (ir netgi didesnis) nuosmukis stebimas beveik visose pagrindinėse propagandinėse laidose, įskaitant „60 minut“, kurią veda naujasis „Vesti nedeli“ vedėjas Jevgenijus Popovas.
Nuo 2025 m. rugpjūčio 31 d. iki 2026 m. liepos 12 d. trukusio sezono metu vidutiniai „Vesti nedeli“ reitingai siekė 4,58 proc. Reitingai rodo, kokia dalis pasirinktos auditorijos vidutiniškai žiūrėjo laidą.
Ankstesnį sezoną – nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. liepos 13 d. – reitingai siekė 4,98 proc. Nuosmukis sudarė 0,4 procentinio punkto, arba 8 proc.
„Vesti nedeli“ pasiekiamumas (t. y. žiūrovų dalis, pažiūrėjusi ne mažiau kaip minutę laidos) susitraukė nuo 14,16 proc. iki 13 proc., arba 8,2 proc.
Kas bus vietoj jo
Plačiau skaitykite ČIA.
Trumpas puse lūpų prasitarė, ko CŽA vadovas skrido į Maskvą
17:28
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus Johno Ratcliffe'o vizitas Maskvoje buvo „pusiau eilinis“, leisdamas suprasti, kad žvalgybos vadovas Rusijos sostinėje lankėsi, kad aptartų karą Ukrainoje.
„Jis ten lankosi, tai labai panašu į pusiau eilinį vizitą. Nenorėčiau nuvilti žmonių. Norėtume, kad karas su Ukraina baigtųsi“, – interviu konservatyviam radijo laidų vedėjui Glennui Beckui sakė D.Trumpas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijai – skaudus Kazachstano antausis
17:25
Didžiausios Kazachstano naftos perdirbimo gamyklos dėl sankcijų atsisakė tiekti benziną Rusijai, skelbia žiniasklaida.
Stambiausios Kazachstano naftos perdirbimo gamyklos nusprendė neišnaudoti jiems skirtų kvotų benzinui tiekti į Rusiją, agentūrai „Reuters“ pranešė keturi šaltiniai.
Pasak agentūros pašnekovų, Kazachstano energetikos ministerija liepą leido į Rusijos rinką išsiųsti 17,5 tūkst. tonų A-92 markės benzino iš Pavlodaro naftos perdirbimo gamyklos – antrosios pagal pajėgumą šalyje (5,5 mln. tonų per metus). Analogišką kvotą rugpjūtį gavo ir Atyrau naftos perdirbimo gamykla (taip pat 5,5 mln. tonų metinio pajėgumo).
Kodėl neduos Rusijai benzino?
Nepaisant to, „Reuters“ šaltinių teigimu, naftos produktų valdytojai eksportuoti benzino neketina. Kaip priežastis jie nurodo atsiskaitymo per Rusijos bankus sudėtingumą ir riziką sulaukti Vakarų sankcijų.
„Niekas nenori būti nubaustas sankcijų“, – sakė vienas agentūros pašnekovų.
Be to, paties Kazachstano vidaus rinkoje degalų kiekiai šiuo metu yra nepakankami, pabrėžia „Reuters“ šaltiniai: paklausa sezoniškai didelė, o kaimyninės šalys, kaip ir Rusija, jaučia deficitą.
Išimtį padarė nedidelė naftos perdirbimo gamykla
Vienintelė Kazachstano įmonė, sutikusi tiekti benziną Rusijai, yra nedidelė naftos perdirbimo gamykla „Kondensat“, kurios pajėgumas siekia 850 tūkst. tonų per metus. Rugpjūtį ji geležinkeliu gavo pirmąją 4,1 tūkst. tonų Rusijos naftos partiją, o anksčiau pirko naftą iš „Tatneft“. Liepą ši gamykla į Rusiją išsiuntė 9 tūkst. tonų benzino.
Atyrau naftos perdirbimo gamyklos benzinas Rusijos importuotojams yra per brangus, teigia „Reuters“ šaltiniai: A-92 markės benzino tona kainuoja 1100–1200 JAV dolerių. Tai yra maždaug 43 proc. brangiau nei dabartinė kaina Sankt Peterburgo tarptautinėje prekių ir žaliavų biržoje, kur tona kainuoja 70 828 rublius.
Rusiško benzino gamyba atitinka tik du trečdalius paklausos
„NEFT Research“ išorinės komunikacijos direktoriaus Dmitrijaus Prokofjevo vertinimu, vidaus benzino gamyba Rusijoje dabar padengia tik du trečdalius paklausos.
Nuo metų pradžios Ukrainos dronai Rusijos naftos perdirbimo gamyklas atakavo daugiau nei 70 kartų, primena „The Moscow Times“. Rugpjūčio pradžioje bent 18 gamyklų visiškai neveikė arba dirbo ne visu pajėgumu, o per pastarąsias keturias savaites dar 5 naftos perdirbimo gamyklos visiškai sustabdė degalų gamybą.
„Rystad Energy“ skaičiavimais, naftos perdirbimo apimtys Rusijoje nuo sezoninės normos atsilieka maždaug 30 proc. ir siekia apie 4 mln. barelių per dieną.
Rugsėjį naftininkai savo gamybos pajėgumais deficito panaikinti negalės: optimistiniais scenarijais, degalų pasiūla padidės tik 10–15 proc., leidiniui „Kommersant“ teigė sektoriaus šaltiniai.
