Visas naujienas apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Putinas įsiuto dėl Zelenskio pareiškimo
06:34
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pareiškimą, kad Volodymyras Zelenskis nori uždaryti oro erdvę virš Rusijos, pavadino „valstybinio terorizmo siekiu“ ir pareiškė, kad Maskva su teroristais nesidera, rašo naujienų portalas „RBK-Ukraina“, remdamasi po Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikimo surengta spaudos konferencija.
„Jeigu tai pasakyta garsiai, tai yra valstybinio terorizmo siekis. Su teroristais derybų nevedame“, – rėžė V.Putinas.
Pasak Kremliaus šeimininko, Rusija ras, kaip atsakyti į tokius pareiškimus.
V.Putinas taip pat pranešė, kad Rusijos ginkluotosioms pajėgoms duotas nurodymas rengti ir vykdyti masines atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
„Jie smogia mūsų objektams – gaus atsaką“, – grasino jis.
Anksčiau Ukrainos prezidentas V.Zelenskis pareiškė, kad Ukraina pradeda uždarinėti oro erdvę virš Rusijos. Pasak jo, Rusijos oro erdvė tampa pavojinga civilinei aviacijai dėl masinio dronų naudojimo.
Prezidentas pabrėžė, kad Kyjivas negrasina civilinei aviacijai, o tik perspėja tarptautines oro bendroves ir draudikus, jog būtina atsižvelgti į šias rizikas.
Primename, kad žiniasklaida anksčiau skelbė, jog metų pradžioje Ukrainos pareigūnai esą siūlė V.Zelenskiui rengti dronų atakas prieš Maskvos oro uostus, tačiau šis planas buvo sustabdytas. Jis numatė kasdien paleisti iki 1000 dronų į Maskvos oro uostus ir jų apylinkes – nebrangūs autonominiai dronai turėjo savarankiškai aptikti ir atakuoti taikinius be operatoriaus įsikišimo.
Dėl atakos Leipcigo oro uoste ieškomi latvis ir rusas
16:18
Vokietijos pareigūnai nustatė du įtariamuosius, siejamus su bandymu įvykdyti dronų ataką Leipcigo oro uoste, tačiau mažai tikėtina, kad juos pavyks sulaikyti.
Apie tai trečiadienį rašo laikraštis „Sueddeutsche Zeitung“ ir portalas „TVP World“.
Laikraštis, kuris rengdamas pranešimą bendradarbiavo su transliuotojais NDR ir WDR, nurodė, kad tyrimas dėl šių dviejų vyrų – Rusijoje gimusio Latvijos piliečio ir iš Baltarusijos kilusio Rusijos piliečio – pagrindė Vokietijos vyriausybės įtarimus, jog už šio incidento stovi Rusija.
Vokietija antradienį apkaltino Rusiją praėjusį mėnesį strateginiame Leipcigo oro uoste įvykdžius bandymą surengti hibridinę ataką, panaudojant droną su sprogmenimis, ir paskelbė apie diplomatines atsakomąsias priemones.
Putino baimė ima viršų: kur jis, ten ir pikapas su kulkosvaidžiu
16:10
Rusijos vadovo Vladimiro Putino kelionės į Vladivostoką, kur jis dalyvavo Rytų ekonomikos forume, metu jo korteže buvo pastebėtas pikapas su sumontuotu priešlėktuviniu kulkosvaidžiu, rašo „The Moscow Times“.
Vaizdus, kuriuose užfiksuotas prezidento kortežas prie oro uosto paskelbė vietinis socialinio tinklo „Facebook“ puslapis „Svodka-25“.
Pažymima, kad palei kortežo maršrutą buvo išrikiuoti kariai ir karinė technika. Vietiniai gyventojai pokalbių svetainėse tuo tarpu skundėsi dėl eismo spūsčių, susidariusių dėl užtvertų kelių.
Viešnagės Vladivostoke metu V.Putinas taip pat antrą kartą pasinaudojo uždarais laipteliais su arkine užtvara, atkreipė dėmesį naujienų portalas „Sibir.Realii“. Pirmą kartą tokia konstrukcija buvo pastebėta rugpjūčio 31 d. per prezidento kelionę į Biškeką, kur vyko Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikimas.
Pastebėta, kad, kai Rusijos vadovas gegužę lankėsi Kazachstane, rugpjūtį – Novosibirske, o praėjusį gruodį – Indijoje, jis iš orlaivio nulipdavo įprastais atvirais laipteliais.
Karybos ekspertas Deividas Šarpas šiuos pokyčius susiejo su valstybės vadovo apsaugos sugriežtinimu. Jo teigimu, jei stiklas aplink laiptelius yra šarvuotas, jis galės apsaugoti V.Putiną net labiausiai pažeidžiamoje padėtyje – atkarpoje tarp lėktuvo ir žemės, kol jo nėra apsupusi apsauga.
Dar gegužę laikraščio „Financial Times“ šaltiniai pranešė, kad pastaraisiais mėnesiais V.Putinas ženkliai sustiprino savo apsaugą.
Kaip teigė laikraščio pašnekovai, augant nuogąstavimui dėl gyvybės, jis ėmė dažniau praleisti laiką požeminiuose bunkeriuose. Tą patį mėnesį V.Putino korteže pirmą kartą buvo pastebėtas šarvuotas automobilis su vietu kulkosvaidininkui ir automobilis su radioelektroninės kovos sistema, o oro erdvę kontroliavo sraigtasparnis.
Maniakiškas V.Putino susirūpinimas privatumu, saugumu ir slaptumu pasiekė naujas aukštumas, kai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronai ėmė vis giliau įsiskverbti į Rusijos teritoriją ir intensyviai puldinėti Maskvą, rugpjūčio 12 d. rašė laikraštis „The New York Times“.
Leidiniui artimas šaltinis Kremliuje teigė, kad, siekiant suklaidinti tuos, kurie tariamai gali pasikėsinti į V.Putiną, šalies lyderio kortežai ėmė važinėti po sostinę be paties Kremliaus vadovo, kad nuslėptų tikrąją jo buvimo vietą.
Panika dėl karo ir pinigų: pusė Rusijos susiduria su depresijos simptomais
15:50
Naujausia Rusijos mokslų akademijos ataskaita rodo, kad liepos mėnesį beveik pusė apklaustų rusų nurodė patiriantys depresijos simptomus.
Šis rodiklis išaugo iki 49 proc. (vasario mėnesį jis siekė 42 proc.). Sunkiai suvaldomas nerimas padidėjo nuo 27 proc. iki 33 proc. žmonių, o stiprūs nerimo ir depresijos simptomai pasireiškia nuo 31 proc. iki 36 proc. respondentų.
Tyrėjai šiuos blogėjančius rodiklius sieja daugiausia su pesimizmu dėl ekonomikos ir blėstančiomis viltimis, kad Rusijos karas su Ukraina baigsis greitu metu.
25–34 metų amžiaus žmonės ir mažas pajamas gaunantys asmenys buvo tarp tų grupių, kurių psichologinė gerovė buvo prasčiausia.
Rūpesčių dėl finansų rodikliai išlieka dideli: 56 proc. rusų teigė, kad liepos pradžioje jaudinosi dėl savo finansų.
Ataskaitoje taip pat nustatyta, kad tarp rusų smarkiai sumažėjo jausmas, jog jie patys kontroliuoja savo gyvenimą.
Liepos mėnesį tik 38 proc. respondentų teigė, kad tai, kas jiems nutinka, priklauso daugiausia nuo jų pačių veiksmų – tai yra mažiau nei 67 proc., užfiksuoti 2022 m. balandžio mėn.
Remiantis naujienų portalo „The Moscow Times“ pateiktais farmacijos rinkos duomenimis, antidepresantų paklausa šalyje ir toliau auga. Rusijoje jau trejus metus iš eilės fiksuojamos rekordiškai didelės pardavimų apimtys – 2025 m. parduota 41 proc. daugiau pakuočių nei 2022 m.
Tyrėjai teigė, kad užsitęsęs nerimas ir silpstantis jausmas, kad galima kontroliuoti savo gyvenimą, taip pat gali pabloginti Rusijos demografines problemas, nes jaunesni žmonės vis dažniau atideda sprendimą kurti šeimą.
Linas Linkevičius. Stebina Rusijos nusistebėjimai
15:19
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio įspėjimas Rusijai ir Rusijos partneriams apie nesaugią oro erdvę – logiškas ir seniai lauktas. Tai nėra grasinimas civiliniams orlaiviams. Tai įspėjimas, kad naudotis Rusijos oro erdve yra nesaugu ir kad Ukrainos tolimojo veikimo dronai veikia prieš Rusijos karinius taikinius visoje Rusijos teritorijoje, sako buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius savo komentare.
Vladimirą Putiną ši žinia įsiutino. Jis tuos įspėjimus jau prilygino teroristų grasinimams.
Rusija pamiršo, ką darė pati
Jei kas nors pamiršo, pačiomis ankstyvomis 2022 m. vasario 24 d. invazijos valandomis Rusija išsiuntė Ukrainai skubų aviacijos įspėjimą. Tuomet Rusija pagrasino, kad skrydžių saugumui kyla didelis pavojus. Pranešė, kad bus naudojami ginklai ir karinė įranga ir todėl oro eismo kontrolės tarnybos turi sustabdyti civilinius skrydžius.
Rusijos teroras ir veikimo metodai nuolat buvo ir yra naudojami prieš civilius taikinius, nes bauginimas yra pagrindinis teroristinės valstybės veikimo būdas. Ukrainiečiai labai „nuvylė“, nes nepasitiko „išlaisvintojų“ su gėlėmis. Todėl teko ištisas gyvenvietes tiesiog sulyginti su žeme, pavadinti visa tai „denacifikacija“ ir kaip įmanoma labiau įbauginti. Išsigandę „didžiosios Rusijos“, visi turėjo tiesiog pasiduoti. Kažkaip nepavyko ir, vykstant 5 – iesiems invazijos metams, jau aiškiai matyti, kad nepavyks.
Todėl vis nepaliauja stebinti Rusijos nusistebėjimai, kai užpultas priešininkas išdrįsta priešintis, gintis ir dargi įgauti pranašumą. Ir kuo toliau, tai daro vis efektyviau.
Plačiau skaitykite ČIA.
Putino draugai nebeatlaikė – pasakė jam tiesą
15:05
Artimiausių tarptautinių Vladimiro Putino partnerių pozicija dėl karo prieš Ukrainą pamažu keičiasi. Indijos premjeras Narendra Modi, daugelį metų palaikęs glaudžius ryšius su Maskva, šį kartą viešai paragino Rusijos prezidentą nutraukti karo veiksmus.
Kaip rašo britų leidinys „The Independent“, N.Modi žodžiai tapo savotišku signalu V.Putinui, kad net ir jo partnerėmis išliekančios valstybės vis labiau suinteresuotos karo pabaiga.
„Kiekviena karo diena žmoniją faktiškai nubloškia žingsniu atgal, tuo tarpu kiekvienas žingsnis taikos link suteikia visai žmonijai realią viltį. Mums reikia nuo begalinio karo pereiti prie jo nutraukimo, prie karo veiksmų pabaigos“, – pareiškė N.Modi.
Tuo pat metu Indija viso plataus masto įsiveržimo metu vengė tiesioginės Kremliaus kritikos. Priešingai – Naujasis Delis gerokai padidino rusiškos naftos pirkimus, o tai tapo vienu svarbių pajamų šaltinių Maskvai.
Skaičiuojama, kad 2022–2025 m. laikotarpiu Rusija Indijai pardavė žalios naftos už maždaug 172 mlrd. JAV dolerių. Palyginimui, 2021 m. šis rodiklis siekė tik apie 2,3 mlrd. dolerių, rašo dienraštis.
Indija dėl to gavo ir savo ekonominę naudą: šalies naftos perdirbimo gamyklos rusišką naftą pirko su didele nuolaida, ją perdirbdavo, o naftos produktus eksportuodavo į pasaulines rinkas.
Staigus Indijos posūkis
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusiją išgąsdino Zelenskio žodžiai: prasideda operacija „M&M's“?
14:31
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimas, kad Rusijos oro erdvė oro bendrovėms tampa „pavojinga“, reiškia operacijos „M&M's“ pradžią. Tai pareiškė leidinio „The Atlantic“ žurnalistas Simonas Shusteris, kuris dar rugpjūtį pirmasis pranešė apie Ukrainos planus vykdyti šią operaciją.
Pasak jo, vienas iš šaltinių, atskleidusių šiuos planus, patvirtino, kad V.Zelenskio žodžiai yra tiesiogiai susiję būtent su „M&M's“.
Rugsėjo 1 d. V.Zelenskis pareiškė, kad Rusijos oro erdvė tampa pavojinga oro bendrovėms, draudikams ir kitiems tarptautinių skrydžių dalyviams. Jo teigimu, Ukraina nekelia grėsmės civilinei aviacijai ir neketina puldinėti civilinių lėktuvų. Kartu jis pabrėžė, kad dėl bepiločių orlaivių aktyvumo danguje virš Rusijos situacija aviacijos sektoriuje keičiasi.
Ukrainos prezidentas atskirai kreipėsi į oro bendroves, kurios toliau vykdo skrydžius į Rusijos oro uostus, ypač į Maskvą, Sankt Peterburgą ir kitomis pagrindinėmis kryptimis.
„Ukrainos užsienio reikalų ministerija ir atitinkamos mūsų žinybos suteiks tarptautinėms struktūroms visą informaciją apie pavojus Rusijos danguje. Civilinei aviacijai ne vieta tarp dronų“, – pabrėžė šalies prezidentas.
„M&M's“ – tai bepiločių orlaivių spiečiai Rusijos erdvėje
Rugpjūčio 21 d. leidinys „The Atlantic“, remdamasis šaltiniais, pranešė, kad Ukraina planavo operaciją „M&M's“, kurioje būtų naudojami autonominių, dirbtinį intelektą pasitelkiančių bepiločių orlaivių spiečiai.
Žurnalistų duomenimis, plane numatyta kasdien paleisti iki 1000 nedidelių dronų. Jų tikslas – sutrikdyti Maskvos oro uostų darbą, priversti tarptautines oro bendroves nutraukti skrydžius į Rusijos sostinę, sustiprinti Rusijos „elito“ izoliaciją ir sukurti papildomą spaudimą Kremliui, kad šis pradėtų derybas.
Kodėl tuomet sustabdė operaciją
Kartu leidinys „The Atlantic“ pažymėjo, kad pasirengimas operacijai buvo sustabdytas po to, kai iš gynybos ministro pareigų buvo atleistas Mychaila Fedorovas. Leidinio duomenimis, jis koordinavo projekto finansavimą su Europos partneriais ir telkė Ukrainos kūrėjus dirbtinio intelekto pagrindu veikiančių nutaikymo sistemų kūrimui.
Ukrainos prezidento biuro atstovas komentare „The Atlantic“ tuomet kategoriškai paneigė informaciją apie rengiamą operaciją, pavadindamas šiuos teiginius tikrovės neatitinkančiais.
Pats M.Fedorovas vėliau interviu „24 kanalui“ patvirtino, kad Kyjivas planavo masto operaciją naudojant dronus kodiniu pavadinimu „M&M's“, kurioje galėjo būti numatyti smūgiai Rusijos sostinės infrastruktūrai.
M.Fedorovas neatskleidė detalių apie operacijos tikslus, tačiau pažymėjo, kad jos įgyvendinimas ateityje nėra atmetamas.
Turkijos bendrovė atšaukė skrydžius
15min primena, kad didžiausia privati Turkijos oro bendrovė „Pegasus“ antradienį ore apsuko lėktuvus ir atšaukė skrydžius į Maskvą po Volodymyro Zelenskio žodžių apie planus „uždaryti“ Rusijos oro erdvę.
„Rusijos erdvė nesaugi“
„Norime perspėti kiekvieną oro bendrovę, kuri naudojasi Rusijos oro erdve, kiekvieną draudiką ir visus, kurie vis dar naudojasi pagrindiniais Rusijos oro uostais: Rusijos oro erdvė tampa visiškai nesaugi“, – sakė V.Zelenskis.
Jis patikslino, kad Kyjivas neatakuos civilinių lėktuvų, tačiau Rusijos danguje bus bepiločių orlaivių „tokiu mastu, į kurį būtina atsižvelgti“. Pasak jo, pirmiausia tai paveiks Maskvą, Sankt Peterburgą ir kitus svarbius kelionės taškus.
Vladimiras Putinas į V.Zelenskio pareiškimą sureagavo pykčiu, primena „The Moscow Times“. „Mes rasime, kuo atsakyti. Tegul niekas tuo neabejoja“, – sakė V.Putinas.
Savo ruožtu Rusijos transporto ministras Andrejus Nikitinas pažadėjo neleisti atsirasti „kokioms nors reikšmingoms pertraukoms“ civilinės aviacijos darbe.
„Mes neabejotinai su tuo susitvarkysime artimiausiais metais“, – apibendrino A.Nikitinas.
Putinas pripažino: per 40 dienų Ukraina apgadino 100 Rusijos laivų
13:56
Ukrainos ginkluotosios pajėgos per 40 dienų Juodojoje ir Azovo jūrose apgadino apie 100 prekybinių laivų, pripažino Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, kurį cituoja naujienų portalas „The Moscow Times“.
„Bendras nuostolis, pagal mūsų preliminarius skaičiavimus, iš viso nemažaas – apie 1 procentas BVP, tačiau mums tai nėra kritinė žala“, – žurnalistams aiškino Kremliaus vadovas.
Jis taip pat pažymėjo, kad per išpuolius esą žuvo jūreiviai, tarp jų – ir užsieniečiai.
„Po to mes pasakėme: „Gerai, bet tada mes atsakysime jums tuo pačiu‘, – kalbėjo jis.
V.Putinas pasuko savo kalbą į Rusijos ūkininkus ir bankus, sakydamas, kad tai jie kenčia nuo Ukrainos pajėgų smūgių. Be to, pridūrė, kad pats Kyjivas negauna dalies pajamų iš eksporto, dėl ko, anot jo, didėja valiutos, biudžeto ir bankų krizių grėsmė.
„Aš dabar nesakau, kad ten sugriausime ekonomiką, bet tai jiems yra rimtas iššūkis“, – sakė Rusijos vadovas.
Tuo pačiu jis paminėjo Kyjivo pasiūlymus dėl padėties sureguliavimo ir pakartojo jau sykį išsakytą frazęo, kad jie yra „egzotiško pobūdžio“.
Šių metų liepą Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo ypatingą operaciją, kurios metu pradėjo atakuoti prekybinius laivus ir Rusijos uostus prie Juodosios ir Azovo jūrų.
Rugpjūčio pabaigoje Rusijos užsienio reikalų ministerijos oficiali atstovė spaudai Marija Zacharova pranešė, kad vien Juodojoje jūroje buvo apgadinta 214 laivų, plaukiojančių su įvairių šalių vėliavomis.
Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdis teigė, kad Azovo jūroje buvo sunaikinta daugiau kaip 100 laivų. Dėl to, kaip aiškinama, faktiškai nutrūko Rusijos grūdų eksportas iš Azovo ir Juodosios jūros baseino uostų, per kuriuos beveik 90 proc. eksporto patekdavo į užsienio rinkas.
Rusijos atsakas buvo smūgiai Ukrainos uostams ir prekybiniams laivams Juodojoje jūroje.
Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad per pastarąjį pusantro mėnesio jos kariai neva sunaikino daugiau nei 150 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų interesams naudotų jūrų laivų.
Ukrainos žemės ūkio holdingo „Kernel“ generalinis direktorius Jevgenijus Osipovas pripažino, kad dėl nuolatinių atakų eksportas iš Ukrainos Juodosios jūros uostų rugpjūtį sumažėjo iki mažiau nei 10 proc. palyginti su metų pradžios rodikliais. Jis įspėjo, kad dėl eksporto blokavimo kitais metais nebus apsėta apie 20 proc. žemės.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Ukraina anksčiau per tarpininkus pateikė Rusijai pasiūlymą abipusiai nutraukti smūgius prieš civilinius objektus Juodojoje jūroje, rašė naujienų agentūra „Reuters“. Tačiau, agentūros duomenimis, Kyjivas nesulaukė atsakymo į savo pasiūlymą. Vietoje to, V.Putinas pagrasino visiškai izoliuoti Ukrainą nuo Juodosios jūros.
Po Zelenskio žodžių Turkijos oro bendrovė apgręžė visus lėktuvus: Maskvoje nebenusileido
13:02
Didžiausia privati Turkijos oro bendrovė „Pegasus“ ore apsuko lėktuvus ir atšaukė skrydžius į Maskvą po Volodymyro Zelenskio žodžių apie planus „uždaryti“ Rusijos oro erdvę.
Naktį į rugsėjo 2-ąją keli į Maskvą skridę „Pegasus“ lėktuvai buvo apsukti, rašo „Ostorožno, Novosti“ ir „Post“. Tai įvyko po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimo, kad oro erdvė virš Rusijos bus uždaroma.
Atgal į išvykimo oro uostus buvo nukreipti, be kita ko, reisai PC1456 maršrutu Bodrumas-Maskva, PC1521 maršrutu Izmiras-Maskva ir PC1576 maršrutu Antalija-Maskva.
Atšaukė kelias dešimtis lėktuvų
Trečiadienį ryte oro bendrovė atšaukė kelias dešimtis reisų iš Stambulo į Maskvą ir Sankt Peterburgą, taip pat iš Antalijos, Izmiro ir Dalamano į Rusijos miestus. Buvo atšaukti ir atgaliniai skrydžiai iš Rusijos.
Vieno iš atšauktų reisų keleiviams „Pegasus“ atstovas pareiškė, kad „Turkijos pusė draudžia išvykimus“ ir bendrovė nežino, ko tikėtis toliau. Rusijos aviabilietų kasose „Pegasus“ atstovai teigė, kad jiems „nežinoma“, ar bendrovės lėktuvai toliau skraidys į Maskvą, ir negalėjo suteikti informacijos apie artimiausius reisus.
Paveikė 80 skrydžių
Plačiau skaitykite ČIA.
Ginklų sandėlyje Azerbaidžane – sprogimas po sprogimo: evakuota 5 tūkst. žmonių
12:46
Azerbaidžano pareigūnai evakavo 5 tūkst. žmonių, kai naktį į trečiadienį ginklų sandėlyje kilęs gaisras sukėlė sprogimus, pranešė pareigūnai.
Priduriama, kad aukų nėra.
Gaisras kilo sandėlyje netoli Nizamio kaimo vakariniame Goranbojaus rajone, bendrame pareiškime nurodė Nepaprastųjų situacijų, Gynybos ir Vidaus reikalų ministerijos.
Nepaprastųjų situacijų ir Gynybos ministerijų darbuotojai, bendradarbiaudami su policija ir vietos pareigūnais, pradėjo operaciją ir suvaldė situaciją, sakoma pranešime.
Saugumo sumetimais netoliese gyvenantys žmonės buvo evakuoti, nurodoma jame.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kyjive – rimtas susišaudymas tarp Ukrainos karinės žvalgybos ir SBU agentų: 3 sužeisti
12:28
Per susišaudymą Kyjive sužeisti trys Ukrainos karinės žvalgybos (GUR) darbuotojai, skelbia žiniasklaida.
Policija užtvėrė Šumskio gatvę Kyjive, kur, anot pranešimų, įvyko susišaudymas tarp GUR ir Ukrainos saugumo tarnybos SBU atstovų. „Ukrajinska pravda“ duomenimis, per incidentą nukentėjo trys žvalgybos pareigūnai.
Į įvykio vietą atvyko Valstybinio tyrimų biuro atstovai ir SBU Specialiųjų operacijų centro „Alfa“ vadovas.
Anksčiau SBU skelbė, kad kartu su GUR esą užkirto kelią pasikėsinimui į vieną iš Rusijos opozicinio nacionalistinio judėjimo lyderių, atvykusį į Kyjivą švęsti Nepriklausomybės dienos. Toks pat pranešimas buvo pasirodęs ir oficialiuose GUR puslapiuose, tačiau vėliau dingo.
RBK duomenimis, kalbama apie galimą bandymą pasikėsinti į Rusijos savanorių korpuso RDK kovinio rengimo vadą Stepaną Kaplunovą. Išvakarėse korpusas pranešė apie jo pagrobimą ir pareikalavo Ukrainos jėgos struktūrų paaiškinimų.
