Visas naujienas apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Putinas paragino rusus būti pasiruošusiems viskam ir tarė vieną „bet“
13:02
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas į klausimą, ar reikėtų priprasti prie kuro trūkumo, atsakė žodžiais, kad rusai „turi būti viskam pasiruošę“. Kartu, kalbėdamas Rytų ekonomikos forume (REF), jis atmetė galimybę dabar skelbti naują mobilizacijos bangą ir gyventojų indėlių įšaldymą.
Nesitikėjo, kad puls
V.Putinas tikino, kad Rusija naftos perdirbimo gamyklas laikė civiliniais objektais ir nesitikėjo, kad jos taps atakų taikiniu. Tačiau šis skaičiavimas pasirodė klaidingas, ir Rusija stiprins oro gynybą, pareiškė Kremliaus vadovas.
Taip pat jis pakomentavo dekretą, kuriuo numatoma įvesti laikinąjį valdymą kritinės infrastruktūros objektuose, jei jie neapsaugoti nuo dronų. Anot jo, čia „ne apie kažkokius nacionalizavimo planus“:
„Valstybė net minties neturėjo ką nors nacionalizuoti. Mes prašėme savo kolegų, na, šiuo atveju – vadovaujančių naftos ir dujų sektoriuje asmenų, pasirūpinti savo įmonių apsauga.“
Po to jam buvo užduotas klausimas: „Ar neverta priprasti prie reguliaraus kuro trūkumo? Va, ir su oro gynyba dirbame, smūgius atremiame, ir dekretas [dėl kritinės infrastruktūros apsaugos] turėtų pradėti veikti taip, kaip numatyta.“
„Mes turime būti viskam pasiruošę. Ir tik mūsų pasirengimas viskam duos suprasti visiems, kas nori mums pakenkti, kad geriau to nedaryti“, – atsakė V.Putinas, kurį cituoja portalas „Agentstvo“.
Ką sakė apie mobilizaciją
Taip pat jis pakomentavo nuogąstavimus, kurie Rusijoje skamba vis dažniau. Vienas jų – mobilizacija.
„Šiandien nėra tokio scenarijaus, kuris pareikalautų mobilizacijos“, – sakė V.Putinas, pavadindamas gandus apie tai „priešo vykdoma informacine ataka“ prieš rinkimus į Valstybės Dūmą. Anot jo, rusai sutartis neva pasirašo savanoriškai.
Kas bus su indėliais?
Taip pat forumo metu V.Putinui buvo užduotas klausimas, ar piliečiams laukti indėlių įšaldymo. „Kokiu pagrindu?“ – atsakė V.Putinas ir paaiškino, kad Rusijos ekonomika „yra visiškai stabiliame režime, visiškai stabilioje situacijoje“.
Rusijos dronų ataka Kyjive: užsidegė 9 aukštų gyvenamasis namas
19:47
Vakare Kyjivo Holosijivskio rajone užsidegė 9 aukštų gyvenamasis namas pio Rusijos smūgių sostinei.
Apie tai praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi Kyjivo mero Vitalijaus Klyčko ir Kyjivo miesto karinės administracijos pranešimais „Telegram“.
Kyjive dėl smūgio užsidegė 9 aukštų gyvenamasis namas
18.56 val. Kyjive paskelbtas oro pavojus dėl dronų atakos.
Pirminiais Kyjivo miesto karinės administracijos duomenimis, Holosijivskio rajone dėl apšaudymo apgadintas 9 aukštų gyvenamasis namas.
Vėliau Klyčko patikslino, kad pastate nuo ketvirto iki devinto aukšto kilo gaisras.
„Į įvykio vietą vyksta skubiosios tarnybos“, – pridūrė jis.
Vėliau Klyčko pranešė, kad devintame namo aukšte yra sugriuvusi konstrukcija.
„Iš namo evakuota 15 žmonių. Skubiosios tarnybos dirba“, – sakė jis.
Anksčiau „RBC-Ukraine“ skelbė, kad rugsėjo 3-iąją Rusijos pajėgos smogė Kyjivui dronais. Priešo drono nuolaužos nukrito ant kelio.
Rugsėjo 2-ąją Rusijos pajėgos taip pat atakavo Kyjivą. Po priešo smūgio sostinėje kilo gaisras. Gaisrą Holosijivskio rajone užgesino gelbėtojai.
Be to, vakar Rusijos pajėgos dronais smogė sandėliui Kyjive.
Skrydžiai į Rusiją: viskas pakibo ore
18:51
Dėl pasirodžiusių dronų Maskvos oro uostuose buvo atidėti mažiausiai 59 reisai. Kaip rodo „The Moscow Times“ išnagrinėti internetiniai švieslenčių duomenys, rugsėjo 3 dieną 12.50 val. Maskvos laiku iš Vnukovo negalėjo išskristi 29 lėktuvai, iš Domodedovo – 23, iš Šeremetjevo – 7.
Trečiadienio vakarą ir ketvirtadienio rytą Rusijos civilinės aviacijos agentūra „Rosaviacija“ ne kartą ribojo šių oro uostų darbą dėl grėsmės iš oro. Maskvos meras Sergejus Sobianinas vidurdienį pranešė, kad per parą Ukrainos ginkluotosios pajėgos į sostinę neva paleido 548 dronus: 143 iš jų buvo numušti artėjant prie miesto, likusieji – tolimesniuose ruožuose.
Atšaukė daug skrydžių
Maskvos oro uostų tvarkaraščiai pradėjo strigti po rugsėjo 1-osios, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos dangus civilinei aviacijai tampa „visiškai pavojingas“, o oro vežėjams teks atsižvelgti į bepiločių orlaivių buvimą. Remiantis „Flightradar24“ duomenimis, vien naktį į rugsėjo 2-ąją Šeremetjeve buvo atšauktas 21 reisas ir atidėti 235, o Vnukove – atitinkamai 22 ir 94.
Naktį į rugsėjo 3-iąją Maskvos oro uostų darbas vėl buvo paralyžiuotas.
Kaip sureagavo Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija
Po V.Zelenskio pareiškimo Ukraina informavo Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją (ICAO) apie nesaugų Rusijos oro erdvės statusą. Organizacija savo ruožtu paragino nares „apsaugoti orlaivius nuo rizikos konfliktų zonose“.
Tuo metu „Rosaviacija“ pranešė oro bendrovėms, kad Ukrainos pareiškimai apie Rusijos oro erdvės „nesaugumą“ neva neturi teisinės galios.
Tuo tarpu didžiausia privati Turkijos oro bendrovė „Pegasus“ naktį į rugsėjo 2-ąją apsuko kelis į Maskvą skridusius lėktuvus ir atšaukė dešimtis reisų tarp Turkijos ir Rusijos, tačiau vėliau tai paaiškino „techninėmis ir operacinėmis priežastimis“. Keletą reisų taip pat atšaukė „Turkish Airlines“.
Ar prasidėjo dronų spiečių operacija „M&M’s“?
Plačiau skaitykite ČIA.
Lenkijos gynybos ministras įžvelgia sąsają tarp Rusijos diversijų ir artėjančių rinkimų
18:17
Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas stiprėjančias Rusijos diversijas sieja su šioje šalyje artėjančiais parlamento rinkimais.
Žurnalistų ketvirtadienį paklaustas apie pastaruoju metu Lenkijoje kilusius gaisrus, W. Kosiniakas-Kamyszas atsakė: „Artimiausiomis dienomis Rusijoje vyks rinkimai, todėl prieš juos įvairiose vietose gali įvykti eskalacija.“
Neseniai gaisrai kilo dviejuose Lenkijos pramonės objektuose: vienas – centrinėje šalies dalyje esančiame Skaržysko Kamenos mieste, privačiai gynybos įmonei „WB Group“ priklausančioje gamykloje, kitas – rytiniame Liublino mieste esančiame gamybos ir sandėliavimo pastate, priklausančiame aviacijos komponentų gamintojai „JFG Composites“.
„Visuomenės atsparumas, sąmoningumo didinimas ir dalijimasis informacija dabar mums visiems yra labai svarbūs“, – sakė W. Kosiniakas-Kamyszas.
„Privalome išlikti stiprūs kaip visuomenė. Natūralu, kad šių pastangų koordinavimas tenka uniformuotoms tarnyboms ir tam tikru mastu ginkluotosioms pajėgoms. Čia vyksta visapusiška integracija, dalijimasis informacija ir bendradarbiavimas, taip pat ir su mūsų sąjungininkais. Ateinančios savaitės ir mėnesiai tikrai bus sunkūs“, – pridūrė gynybos ministras.
Premjeras Donaldas Tuskas trečiadienį pareiškė neabejojantis, kad gaisras Skaržysko Kamenoje buvo sabotažo aktas.
Jis pridūrė, kad nors nėra įrodymų apie tyčinius veiksmus Liubline, „atsižvelgiant į gamybos pobūdį, negalima atmesti, kad ten taip pat buvo įvykdytas padegimas“.
Rinkimai į Rusijos žemuosius parlamento rūmus – Valstybės Dūmą – numatyti rugsėjo 18–20 dienomis.
Vokietija supyko: svarsto perduoti Ukrainai taikinių Rusijoje koordinates
18:08
Po tikėtino mėginimo surengti diversiją prieš Ukrainos karinį transporto lėktuvą An-124 Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ketina didinti karinį spaudimą Maskvai. Jis jau rugsėjį planuoja tiekti tūkstančius smogiamųjų bepiločių orlaivių ir zenitinių raketų sistemai „Iris-T“.
Vyriausybės sluoksniuose taip pat svarstoma aktyvinti Vokietijos ir Ukrainos žvalgybų bendradarbiavimą. Kaip skelbia „Spiegel“, Vokietijos vyriausybė svarsto galimybę padėti Ukrainai rinkti taikinių koordinates vėlesnėms atakoms Rusijos teritorijoje.
Ažubalis: labai rimtos pajėgos
Šiuo metu Vokietija prie sienos su Rusija nuolatinei dislokacijai permeta 45-ąją šarvuotąją brigadą, kurią sudaro apie 2 tūkst. technikos vienetų ir 5 tūkst. karių. Lietuvos kariuomenės atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis sako, kad šios brigados potencialas keliolika kartų viršija anksčiau Lietuvoje dislokuotų sąjungininkų pajėgas.
Pasak jo, vokiečių buvimas neapsiribos viena brigada. „Čia bus oro gynybos elementai ir taip toliau. Tai pajėgumas labai, labai rimtas“, – portalui „Delfi“ sakė G.Ažubalis.
Kokie galimi taikiniai Rusijoje
Vokietijos karinių oro pajėgų – „Luftwaffe“ – vadas Holgeris Neumannas yra kalbėjęs apie galimus smūgių taškus Rusijoje. Pasak jo, Vokietijos oro pajėgos yra pasirengusios suduoti triuškinamus aviacijos smūgius, jei Rusija užpultų bet kurią NATO šalį.
Tarp galimų taikinių jis įvardijo Kaliningrado sritį, Kolos pusiasalį, Sankt Peterburgą ir Juodosios jūros akvatoriją, kur bazuojasi Juodosios jūros laivynas. Generolas prižiūri spartinamą „Luftwaffe“ modernizavimą pagal kanclerio F.Merzo strategiją. Pasak H.Neumanno, Vokietijos karinės oro pajėgos yra pasirengusios „kautis jau šiąnakt“, jei bus duotas signalas.
Rugpjūčio 4 dieną Leipcigo oro uosto teritorijoje buvo aptiktas bepilotis orlaivis ir sprogmenys šalia Ukrainos karinio transporto lėktuvo An-124, naudoto kariniams kroviniams gabenti. Tyrėjų vertinimu, jie buvo skirti atakai prieš orlaivį.
Vėliau Vokietijos tyrėjai netoli oro uosto aptiko dar vieną droną, o kitą dieną – 50 gramų sprogstamosios medžiagos. Po tyrimo Vokietijos valdžia apkaltino Rusiją organizavus diversiją.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis pareiškė, kad Berlynas ir toliau rems Ukrainą ir imsis priemonių, kurios apsunkintų Rusijos operacijų vykdymą Vokietijoje ir kitose šalyse.
Propagandininkams – Putino smūgis: sudirbo jų argumentus
17:34
Vladimiras Putinas Rytų ekonomikos forumo plenarinėje sesijoje pareiškė, kad Rusijos centriniam bankui ir vyriausybei pavyko pasiekti tikslą „neleisti kilti hiperinfliacijos šuoliui“. Tai – vienas aiškiausių Rusijos vadovo viešų signalų pastaraisiais mėnesiais, palaikančių griežtą šalies Centrinio banko politiką. Šis pareiškimas ryškiai kontrastuoja su Vladimiro Solovjovo televizijos laidose skambančia kritika Centriniam bankui – jose reguliuotojas ir jo politika atakuojami jau ne vieną mėnesį.
Apie kovą su infliacija V.Putinas prabilo kalbėdamas apie investicijų mažėjimą. Pasak jo, tai pirmiausia lėmė „sąmoningai vykdoma reguliuotojo – Centrinio banko – ir Rusijos Federacijos vyriausybės politika“.
„Tikslas yra pažaboti infliaciją. Negalėjome leisti jokio hiperšuolio – tokia grėsmė buvo. Dabar metinė infliacija siekia 6,3 proc., [vadinasi] tikslas pasiekiamas“, – sakė Kremliaus vadovas, kurį cituoja portalas „Agentstvo“.
V.Putinas pridūrė, kad „ir vyriausybei, ir Centriniam bankui kol kas iš esmės pavyksta pralįsti tarp Scilės ir Charibdės, ir tai atves prie tų laukiamų efektų, apie kuriuos kalbėjome pačioje pradžioje, kai prieš pusantrų ar dvejus metus pradėjome šį procesą“.
Vėliau, atsakydamas į kitą klausimą, V.Putinas teigė, kad „suprantame, su kuo susijęs bazinės palūkanų normos didinimas, suprantame, kaip tokiomis sąlygomis veikia visa ekonomika“.
„Turime išspręsti šį uždavinį – makroekonominį stabilumą. Kaip jau sakiau, infliacija pas mus buvo dviženklė. O apie kokius investicinius projektus galima kalbėti, jei infliacija išreiškiama dviženkliais skaičiais? Ne, tai neįmanoma. Taip, bazinė palūkanų norma pirmajame etape paaugo, [tačiau dabar] ji mažėja“, – sakė V.Putinas.
Ką Putinas kalbėjo anksčiau
Pastarąjį kartą atvirai palaikydamas Centrinį banką V.Putinas pasisakė pernai gruodį per „Tiesioginę liniją“. Tuomet jis Rusijos ekonomikos lėtėjimą pavadino „sąmoningu veiksmu“, kurio ėmėsi vyriausybė, Centrinis bankas ir visa šalies vadovybė, siekdami sumažinti infliaciją, ir teigė, kad iškeltą užduotį „iš esmės pavyksta spręsti“.
Po to V.Putinas mažiausiai du kartus leido suprasti, kad tikisi švelnesnės Centrinio banko politikos bazinės palūkanų normos atžvilgiu, primena „Agentstvo“. Birželio 10 dieną jis pareiškė, kad infliacijos mažėjimas leidžia „tikėtis ir bazinės palūkanų normos sumažinimo“. O liepos 14-ąją Rusijos vadovas tolesnį normos mažinimą pavadino „natūraliu procesu“.
Kaip propagandininkai kritikavo Centrinį banką
Laidoje „Sekmadienio vakaras su Vladimiru Solovjovu“ Rusijos centrinis bankas puolamas beveik kiekvienoje laidoje, pastebi „Agentstvo“. Pavyzdžiui, birželio pabaigoje V.Solovjovas Centriniam bankui suvertė atsakomybę už tai, kas vyksta fronte. Jis sakė, kad Rusijai baigėsi pinigai damboms, skirtoms tiltų apsaugai okupuotose teritorijose, kurias atakuoja Ukrainos kariškiai, statyti.
„Kaip tai įmanoma? Ai, tiesa. Juk mes neturime, neduok Dieve, įsukti [infliacijos]“, – tuomet sakė televizijos laidų vedėjas.
Tą patį kartą jis paragino jėgos struktūras atlikti patikrinimą dėl Centrinio banko pirmininko pavaduotojo Aleksejaus Zabotkino.
Indija: esame pasirengę padėti Ukrainai užbaigti karą
16:55
Indija pasirengusi padėti Ukrainai užbaigti Rusijos karą, jei jos pagalbos iš tiesų prireiks, sako šalies užsienio reikalų ministras Subrahmanyamas Jaishankaras. Tai jis sakė per spaudos konferenciją Kyjive.
Rugsėjo 3 dieną Ukrainos sostinėje įvyko Ukrainos ir Indijos užsienio reikalų ministrų susitikimas.
Šiame kontekste S.Jaishankaras priminė neseną Indijos ministro pirmininko Narendros Modi pareiškimą. Kaip žinoma, prieš kelias dienas jis viešai paragino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną sustabdyti karą prieš Ukrainą.
„Turime pereiti nuo nesibaigiančio karo prie karo pabaigos“, – Indijos premjero žodžius, pasak ministro, išsakytus Kremliaus vadovui, citavo S.Jaishankaras.
Pasak jo, Indijos valdžia puikiai supranta, kad kiekviena šios agresijos diena atneša vis daugiau mirčių ir griovimų.
„Tačiau jei Indija gali kaip nors padėti, esame pasirengę tai padaryti“
Naujasis Delis taip pat suvokia, kad išeities iš susidariusios padėties pirmiausia turi ieškoti Kyjivas ir Maskva.
„Tačiau jei Indija gali kaip nors padėti, esame pasirengę tai padaryti. Būtent tai buvo pagrindinė mano šiandieninio pokalbio su užsienio reikalų ministru Sybiha tema“, – pabrėžė S.Jaishankaras.
Jis taip pat sakė, kad per derybas Kyjive buvo aptarti kai kurie konkretūs šio karo aspektai.
Anot jo, daug dėmesio skirta išpuolių prieš prekybinius laivus, plaukiojančius su skirtingų valstybių vėliavomis, problemai.
Indijos diplomatijos vadovas pažymėjo, kad tai yra iššūkis daugeliui vadinamųjų pasaulio Pietų šalių. Pirmiausia kalbama apie kuro, trąšų ir maisto trūkumą.
„Todėl apsikeitėme nuomonėmis šiais ir susijusiais klausimais“, – apibendrino S.Jaishankaras.
Virš Baltijos jūros perimtas Rusijos žvalgybinis lėktuvas Il-20
16:32
Lenkijos naikintuvams teko perimti virš Baltijos jūros, už keliasdešimt kilometrų į šiaurę nuo Ustkos, pasirodžiusį Rusijos lėktuvą Il-20, ketvirtadienį pranešė gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas.
„Dar vienas incidentas virš Baltijos jūros, kuriame dalyvavo Rusijos žvalgybinis lėktuvas Il-20. Už 40 km į šiaurę nuo Ustkos mūsų naikintuvai perėmė Rusijos lėktuvą, kuris skrido neįjungęs identifikavimo prietaisų ir kėlė grėsmę civilinei aviacijai. Lenkijos oro erdvė nebuvo pažeista“, – socialiniame tinkle „X“ parašė W. Kosiniakas-Kamyszas.
Tai ne pirmas tokio pobūdžio incidentas per pastarąsias savaites.
Prieš tai Lenkijos naikintuvai Rusijos žvalgybinį lėktuvą virš Baltijos jūros perėmė pirmadienį, už 30 km į šiaurę nuo Lebos. Tas orlaivis taip pat nepažeidė Lenkijos oro erdvės.
Po Zelenskio įspėjimo dėl oro erdvės – tylus Putino skundas
16:03
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pareiškė apgailestaujantis dėl, jo teigimu, Vakarų tylos po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žodžių, kad Rusija nebegali laikyti savo oro erdvės saugia civilinei aviacijai.
Kremliaus vadovas tvirtino, esą Ukrainos veiksmai „apsunkina taikos derybas“, ir kritikavo Kyjivo Vakarų partnerius.
„Ar atkreipėte dėmesį į civilių laivų užgrobimą, smūgius civiliams prekybiniams laivams, o dabar nuskambėjo ir grasinimai atakuoti civilinius orlaivius. Žinoma, tai yra valstybinio terorizmo apraiška. Ir neabejotinai tai apsunkina galimybes rengti dvišales taikos derybas“, – piktinosi V.Putinas, ignoruodamas faktą, kad V.Zelenskis ne grasino lėktuvams, o pranešė apie didesnį pavojų oro erdvėje daugėjant bepiločių.
„Tie, kurie tyli, kurie nekreipia į tai dėmesio, – pirmiausia turiu omenyje Ukrainos Vakarų sąjungininkus, – tampa tarptautinio terorizmo bendrininkais. O kaip kitaip? Kitaip to interpretuoti neįmanoma“, – aiškino V.Putinas.
Ukraina oficialiai informavo apie pavojų Rusijos erdvėje
„Šiandien norime perspėti kiekvieną oro linijų bendrovę, kuri naudojasi Rusijos oro erdve, kiekvieną draudiką ir visus, kurie vis dar naudojasi pagrindiniais Rusijos oro uostais: Rusijos oro erdvė tampa absoliučiai pavojinga“, – rugsėjo 1 d. sakė.V.Zelenskis.
Kartu Ukrainos prezidentas tuomet pažymėjo, kad Ukraina nekelia grėsmės pačiai civilinei aviacijai – nė vienam civiliniam orlaiviui.
„Dronų Rusijos danguje tiesiog bus tiek daug, kad į tai verta atkreipti dėmesį. Nors Rusijos valdžia apie tai tinkamai nepraneša, Rusijos oro erdvė „de facto“ bus uždaryta: Rusijos pradėtas karas uždaro jos pačios dangų“, – pabrėžė V.Zelenskis.
15min primena, kad Ukraina oficialiai informavo Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją (ICAO), kad Rusijos oro erdvė yra nesaugi civilinei aviacijai, ir paragino vengti skrydžių virš valstybės agresorės teritorijos.
Apie tai trečiadienį, rugsėjo 2 d., socialiniame tinkle „X“ pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Ministras paaiškino, kad Rusijos oro erdvė tampa vis pavojingesnė dėl „staiga eskaluojamo Rusijos teroro prieš Ukrainą“.
„Rusija sąmoningai ignoruoja grėsmes, kylančias dėl jos agresijos prieš Ukrainą, kuri per pastaruosius kelerius metus jau lėmė keletą incidentų“, – priminė A.Sybiha.
Nori, kad avialinijos žinotų, kokia rizika
Jis pabrėžė, kad sprendimas perspėti ICAO priimtas siekiant užtikrinti, jog visos oro bendrovės ir vyriausybės žinotų apie galimą riziką – net jei Rusija atsisako vykdyti savo įsipareigojimą jas informuoti.
„Norime užkirsti kelią netyčiniams incidentams“, – apibendrino A.Sybiha.
Portalas ZN.ua pranešė, kad Ukrainos infrastruktūros ministras Mykola Kalašnykas paragino ICAO generalinį sekretorių Juaną Carlosą Salazarą visiškai uždrausti civilinės aviacijos skrydžius virš Rusijos.
Portalo skelbiamame M.Kalašnyko laiške primenama, kad Ukraina savo oro erdvę uždarė dar pačioje plataus masto įsiveržimo pradžioje – 2022 m. vasario 24-osios naktį. Tačiau Rusija visą šį laiką ignoravo rizikas, o tai, pasak ministro, lėmė virtinę aviacijos katastrofų:
- „Azerbaijan Airlines“ lėktuvo numušimą Rusijos oro gynybos sistema „S-300“ 2024 metais (lėktuvas sudužo netoli Aktau miesto Kazachstane);
- tos pačios sistemos smūgį verslo klasės lėktuvui „Embraer Legacy 600“ 2023 metais Rusijos Tverės srityje;
- lengvojo lėktuvo „Alto NG“ numušimą priešlėktuvinės gynybos kompleksu „Tor“ netoli Rusijos Kolomnos miesto 2026 m. kovą.
Šovė į pilvą ir į galvą: Rusijoje – atpildas strateginės aviacijos generolui
15:04
Rusijos Saratovo srityje pasikėsinimo nužudyti auka tapo Rusijos majoras generolas Nikolajus Varpachovičius, 22-osios sunkiųjų bombonešių aviacijos divizijos vadas. Kaip skelbia „Telegram“ kanalas „Dosje Špiona“, generolo būklė – kritinė.
Kaip nurodoma, užpuolimas įvyko ketvirtadienį apie 7 val. vietos (6 val. Lietuvos) laiku Probuždenyje gyvenvietėje, kuri ribojasi su Engelso miestu.
„Telegram“ kanaluose teigiama, kad nežinomas asmuo tykojo N.Varpachovičiaus prie jo privataus namo, o tada du kartus šovė iš pistoleto – į galvą ir į pilvą.
Užpuolikas atvažiavo motociklu ir slėpė savo veidą po šalmu, todėl nesunkiai paspruko, o kol kas Rusijos teisėsaugai nepavyko jo sulaikyti.
Anksčiau ketvirtadienį apie įvykdytą užpuolimą pranešė Kremliui palankūs „Telegram“ kanalai „Mash“, „Shot“ ir „Baza“, tačiau sužeistojo pavardė nebuvo nurodyta.
Jų teigimu, Rusijos oro ir kosminių pajėgų karininkas buvo nugabentas į ligoninę, būdamas ypač sunkios būklės. „Baza“ duomenimis, per pasikėsinimą nužudyti buvo sužeistas ir jo vairuotojas.
Laikraštis „Kommersant“ patikslino, kad auka specialiuoju reisu buvo nuskraidinta į Maskvą, o Probuždenyje kaimas buvo aptvertas saugumo pajėgų.
Pasak Laisvės radijo, Saratovo srities Tyrimų komitetas pradėjo baudžiamąją bylą dėl pasikėsinimo nužudyti karį. Nurodoma, kad įvykio vietoje buvo rastos šovinių tūtelės ir kulkos.
22-oji aviacijos divizija, kuriai, remiantis viešai prieinama informacija, vadovauja N.Varpachovičius, dislokuota Engelse. Ją sudaro 121-asis sunkiasvorių bombonešių aviacijos pulkas, ginkluotas strateginiais bombonešiais „Tu-95MS“, kurie neša sparnuotąsias raketas „Ch-101“.
Karo nusikaltėlis
Ukraina jį įtaria ne kartą organizavus raketinius smūgius prieš civilinius objektus.
Šalies tyrėjai priėjo išvados, kad tai N.Varpachovičius davė įsakymą 2022 m. kovo 1 d. surengti raketinį smūgį Kyjivo televizijos bokštui. Nelaimės metu žuvo penki civiliai, tarp jų – 12-metė mergaitė, o dar šeši žmonės buvo sužeisti.
2026 m. vasario mėn. generolui in absentia buvo pareikštas įtarimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo, susijusio su tyčiniu nužudymu.
O rugpjūčio pabaigoje Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pavadino N.Varpachovičių vienu iš asmenų, susijusių su žvėrišku raketų smūgiu „Ochmatdyt“ vaikų ligoninei Kyjive ir „Sapphire“ viešbučiui Kramatorske.
Rusijos valdžia kol kas oficialiai nepatvirtino nei sužeistojo tapatybės, nei pasikėsinimo aplinkybių. Kas organizavo šį išpuolį, taip pat nėra žinoma.
Ukrainos jūriniai dronai atakavo Sočį: Rusijos laivas – sunaikintas
14:36 Atnaujinta 15:44
Ketvirtadienį virš Rusijos Krasnodaro krašte esančio Sočio uosto pakilo juodų dūmų stulpai. Vietiniai gyventojai ir stebėsenos kanalai pranešė apie tai, kad miestą atakavo Ukrainos jūriniai dronai.
Kaip pastebėjo „Telegram“ kanalo „Astra“ atvirųjų šaltinių analitikai, liudininkų vaizdo įrašuose užfiksuoti dūmai kyla būtent iš Sočio jūrų uosto rajono.
Vėliau pasirodė informacija, kad prie miesto krantų priartėjo bepilotis kateris, kuris sprogo tiesiogiai uoste.
Stebėsenos kanalas „Exilenova+“ teigia, kad tikėtinu jūrų drono taikiniu buvo Rusijos daugiafunkcinis tiekimo laivas, naudojamas jūroje vykdomoms naftos ir dujų operacijoms paremti.
Kol kas nepriklausomo patvirtinimo apie padarytą žalą nėra.
Analitikai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad šioje uosto dalyje, remiantis 2024 m. užfiksuotais palydoviniais vaizdais, anksčiau buvo prišvartuotas karinis laivas. Tačiau nežinoma, ar jis ten tebebuvo atakos metu.
Kas taikinys?
Po kiek laiko į informaciją apie ataką prieš Sočio uostą sureagavo Ukrainos karinės jūrų pajėgos, kurios patvirtino, kad smogė Rusijos aprūpinimo laivui „Nefrit“.
„Daugiafunkcinis aprūpinimo laivas, plaukiojantis su Rusijos Federacijos vėliava, buvo sunaikintas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių jūrų pajėgų jūriniu bepiločiu kateriu. Laivo rajone užfiksuotas galingas sprogimas ir dūmai“, – teigiama pranešime.
„Nefrit“ – tai Rusijos jūrų ir energetikos infrastruktūros laivas, kuris užtikrino naftos ir dujų operacijas, aptarnavo jūroje esančius objektus, gabeno krovinius ir personalą bei vykdė povandeninius techninius darbus.
Jo veikla tiesiogiai rėmė priešo karinę ekonomiką ir finansavo nusikalstamą agresiją prieš Ukrainą, pabrėžė Ukrainos karinės jūrų pajėgos.
„Nefrit“ sunaikinimas – tai smūgis priešo logistikai, specialiosioms pajėgoms ir karinei-ekonominei infrastruktūrai“, – paaiškino kariai.
Remiantis viešais šaltiniais, laivas „Nefrit“ buvo pastatytas 2004 m. Vėliava – Rusijos. Ilgis – apie 91 m, plotis – 18,8 m, didžiausias grimzlė – 6,2 m.
Smūgis gamyklai
Tą pačią dieną Rusijoje pranešta ir apie kitą drono incidentą. Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas nurodė, kad Velykyj Bunkovo kaime, Bogorodsko rajone, dronas pataikė į gamyklos teritoriją, po ko ten kilo gaisras, rašo BBC Rusijos tarnyba.
Rusijos pareigūnas nepatikslino įmonės pavadinimo. Remiantis viešai prieinamais duomenimis, Velykyj Bunkovo vietovėje yra stiklo taros gamykla ir keramikos gaminių įmonė. Be to, šiame rajone yra keletas karinių poligonų.
Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiai Rusijos teritorijai daro vis didesnį poveikį šalies ekonomikai ir kasdieniam gyvenimui, tačiau kol kas nesukelia pastebimo paramos karui sumažėjimo.
Ekspertai spėlioja, kad tokia taktika gali suveikti priešingai ir potencialiai sustiprinti Kremliaus pozicijas, įtikinėjant rusus, kad šaliai tariamai kyla egzistencinė grėsmė.
