Visas naujienas apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Po Putino žodžių apie taiką – intriguojantis Ukrainos atsakymas
13:43
Rusija ir Ukraina turi savarankiškai susitarti dėl karo nutraukimo, o kitos valstybės turėtų tik padėti šiam procesui. Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas pareiškė, kad išlieka galimybė pasiekti taikos susitarimą.
Tai V.Putinas pareiškė Rytų ekonomikos forume, skelbia propagandinė agentūra TASS.
Anot Rusijos prezidento, pagrindinis vaidmuo sprendžiant konfliktą tenka tiesiogiai įtrauktoms pusėms, o kitos šalys gali tik prisidėti prie proceso.
„Argi tai neteisingas požiūris? Manau, kad teisingas. Susitarti tarpusavyje pirmiausia turi Rusija ir Ukraina, o visos kitos šalys pasirengusios paremti ir padėti, ir ne tik Jungtinės Valstijos, bet ir čia dalyvaujančios šalys“, – pareiškė V.Putinas.
Kremliaus vadovas pabrėžė, kad „šią problemą“ turi spręsti tiesiogiai Maskva ir Kyjivas. Jis taip pat išreiškė įsitikinimą, kad perspektyvos pasiekti susitarimus išlieka.
„Ar yra šansų? Mano nuomone, taip, jų yra“, – apibendrino Rusijos vadovas.
Sybiha suintrigavo savo pareiškimu: „Sekite naujienas“
Tuo tarpu Ukrainos užsienio reikalų ministras suintrigavo savo pareiškimu, ko artimiausiu metu galima tikėtis taikos procese.
Netrukus Ukraina ir jos sąjungininkės, tarp jų JAV, suteiks naują postūmį taikos pastangoms, siekiant baigti Rusijos karą. Tokį pareiškimą, bendraudamas su žurnalistais, padarė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, praneša „RBK-Ukraina“.
Anot ministro, diplomatija turi vaidinti vis aktyvesnį vaidmenį taikos pastangose ir baigiant Rusijos agresiją.
A.Sybiha taip pat pabrėžė, kad nerealu to pasiekti be Amerikos pusės dalyvavimo – tokios yra geopolitinės realijos.
Šiuo kontekstu užsienio reikalų ministras patvirtino, kad neseniai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjosi su JAV derybų grupe.
Iš jų pusės palaikomas reguliarus kontaktas – šis dialogas nebuvo nutrūkęs, sakė ministras.
„Rekomenduoju jums dabar sekti naujienas. Ukrainoje nebuvo nei atostogų, nei pauzių – mes kovojame už savo žemę, už teisingą taiką. O dabar, manau, turėsime naują dinamiką taikos pastangose, sugrįžus aktyviai politinei-diplomatinei fazei daugelyje pasaulio sostinių. Todėl sekite naujienas“, – pareiškė A.Sybiha.
Po skandalingo susišaudymo Kyjive Zelenskis imasi sprendimų
21:30
Ukrainos saugumo tarnyboje (SBU) ir Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojoje žvalgybos valdyboje (GUR) bus atleisti vadovų pavaduotojai, vykstant su šiomis institucijomis susijusių įvykių tyrimui.
Apie tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Tyrimai ir personalo sprendimai
Valstybės vadovas teigė, kad jau kalbėjosi su generaliniu prokuroru Ruslanu Kravčenka apie situaciją, susijusią su SBU ir GUR.
Šioje byloje jau pareikšti du įtarimai, o teisėsaugos institucijos tikrina visas įvykių aplinkybes nuo pat jų pradžios.
Pasak V.Zelenskio, atlikus tarnybinį tyrimą bus tinkamai įvertinti abiejų institucijų vadovų veiksmai.
„Jau priimti personalo sprendimai dėl abiejų struktūrų. Bus atleisti vadovų pavaduotojai, kurie turėtų būti atsakingi už šią situaciją. Visiškai teisinga, kad abi struktūros turi atsakyti“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Prezidentas taip pat teigė, kad abi institucijos veikė neleistinu būdu. Jis pabrėžė, kad būtina nustatyti tiesą, jog ateityje būtų išvengta panašių situacijų.
Kas žinoma apie teisėsaugos pareigūnų susišaudymą Kyjive
Primename, kad rugsėjo 2 dieną socialiniuose tinkluose pasklido informacija apie Kyjive įvykusį susišaudymą, kuriame galėjo dalyvauti teisėsaugos institucijų pareigūnai. Į įvykio vietą iškart atvyko specialiosios tarnybos, kurios pradėjo aiškintis aplinkybes.
Vėliau teisėsauga pranešė apie įtarimus GUR kariui ir SBU darbuotojui, kurie galėjo būti susiję su rezonansiniu incidentu.
Tyrimo metu taip pat tikrinamos Stepaną Kaplunovą, Rusijos savanorių korpuso (RDK) vado pavaduotoją, supančios aplinkybės, įskaitant jo dingimą.
Paaiškėjo, į kokį opozicijos lyderį galėjo taikytis Rusijos savanorių korpuso karys
21:22
Rusijos opozicionieriumi, kurio nužudymo planavimu kaltinamas RDK vado pavaduotojas Stepanas Kaplunovas, pasirodo, buvo vienas iš Čečėnijos Respublikos Ičkerijos lyderių Achmedas Zakajevas.
Apie tai praneša leidiniai „Babel“ ir „Suspilne“, remdamiesi teisėsaugos šaltiniais.
Apie šį pasikėsinimą Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pirmą kartą pranešė rugsėjo 2 dieną – tą pačią dieną, kai kilo konfliktas su Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiąja žvalgybos valdyba (GUR). SBU teigimu, pasikėsinimas turėjo įvykti per Ukrainos Nepriklausomybės dieną – būtent tuo metu, kai opozicionierius turėjo būti Ukrainoje.
Rugsėjo 3 dieną SBU pranešė, kad Kaplunovas taip pat įtariamas sutikęs organizuoti pasikėsinimus prieš Ukrainos karius.
Stepanas Kaplunovas, SBU ir GUR konfliktas bei susišaudymas Kyjive – kas žinoma
Naktį į rugsėjo 2-ąją ir tos pačios dienos rytą internete pasirodė pranešimų apie susišaudymą Kyjivo Berezniakų gyvenamajame rajone. Jurijaus Šumskio gatvėje buvo apribotas eismas. Žiniasklaida skelbė, kad konfliktavo SBU ir GUR darbuotojai.
Vėliau SBU pareiškė užkirtusi kelią pasikėsinimui prieš vieną iš Rusijos opozicinio judėjimo lyderių, kuris per Ukrainos Nepriklausomybės dieną buvo atvykęs į Kyjivą.
Rugsėjo 1 dieną Rusijos savanorių korpuso (RDK) štabo viršininkas Aleksandras Fortuna pranešė apie RDK vado pavaduotojo kovos veiklai Kaplunovo pagrobimą Kyjive. Vėliau paaiškėjo, kad susišaudymas Kyjive įvyko per kratą Kaplunovo bute Berezniakuose.
Rugsėjo 3 dieną SBU pareiškė, kad Kaplunovas, kaip įtariama, pagal Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) užsakymą rengė pasikėsinimą į Rusijos opozicionierių Ukrainoje. SBU teigimu, Kaplunovas pripažino palaikęs ryšius su Rusijos specialiąja tarnyba, o anksčiau už piniginį atlygį buvo gavęs užduotį likviduoti ir kitus Ukrainos gynybos pajėgų karius. SBU paskelbė susirašinėjimo ekrano kopijas, kurios, kaip teigiama, buvo gautos iš Kaplunovo telefono.
Tačiau pats RDK vado pavaduotojas neigia bendradarbiavęs su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Jis teigė, kad po sulaikymo iš tiesų buvo klausinėjamas apie kontaktus su FSB, tačiau prisipažinimą apie tokius ryšius esą davė dėl „psichologinio spaudimo“.
Kaplunovas patvirtino, kad po susišaudymo jį pasiėmė Timuro dalinio, kuriam priklauso RDK, kariai. Pasak jo, šiuo metu jis yra „patikimoje, saugioje vietoje“, saugomas savo dalinio ir specialiojo padalinio karių.
Be to, rugsėjo 3 dieną RDK vado pavaduotojas viešai išsakė versiją, kad SBU bandė diskredituoti GUR specialųjį padalinį „Timur“ bei buvusį GUR vadovą, dabartinį Ukrainos prezidentūros vadovą Kirilą Budanovą.
Budanovas sureagavo į susišaudymą tarp specialiųjų tarnybų atstovų. Jis paragino atlikti „išsamų ir nešališką“ incidento tyrimą ir pranešė, kad tuo jau užsiima Valstybinis tyrimų biuras (DBR) ir Generalinės prokuratūros biuras.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis incidentą pavadino gėdingu ir pareiškė, kad specialiųjų tarnybų vadovai turėtų priimti personalo sprendimus dėl susišaudymo dalyvių, o SBU ir GUR viduje turi būti atlikti tyrimai.
GUR, vykstant konfliktui su SBU, pareiškė, kad vykdoma kryptinga dezinformacijos kampanija, kuria siekiama diskredituoti Ukrainos karinę žvalgybą.
Specialiojo „Timur“ dalinio vadas interviu „Radio Svoboda“ teigė, kad SBU darbuotojai „vidury baltos dienos pagrobė“ GUR kovinį vadą ir laikė jį nepateikę oficialių kaltinimų.
SBU pateikė visiškai kitokią įvykių versiją. Tarnyba teigė vykdžiusi neatidėliotinus tyrimo veiksmus byloje dėl Rusijos specialiųjų tarnybų organizuoto teroro akto. SBU duomenimis, grupė asmenų ginkluotai užpuolė operatyvinę tyrimo grupę, bandė sutrukdyti tyrimo veiksmams ir automobiliais užblokavo jos kelią.
Zelenskis: preliminarios Trumpo atstovų vizito į Kyjivą datos jau suderintos
21:16
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad ruošiamasi susitikimui Kyjive su specialiaisiais JAV atstovais Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu. Apie tai valstybės vadovas kalbėjo per vakarinį kreipimąsi į ukrainiečius, po šiandien vykusio susitikimo su komanda, kuri derasi su JAV prezidento atstovais, skelbia UNIAN.
„Faktiškai su jais palaikome ryšį 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę ir dabar ruošiamės susitikimams. Yra preliminarios datos. Tikimės čia, Kyjive, sulaukti JAV prezidento atstovų. Iš jų yra patvirtinimas: susitikimas įvyks Maskvoje ir Kyjive. Tikimės susitikimo artimiausiomis dienomis. Tai labai svarbu“, – sakė V.Zelenskis.
Pasak Ukrainos prezidento, svarbu, kad JAV ir toliau aktyviai dalyvautų taikos siekiuose.
„Esame pasirengę susitikti su jais Ukrainoje – aukščiausiu lygiu ir iš esmės“, – pridūrė V.Zelenskis.
Rusija smogė „Coca-Cola“ gamyklai
Be to, prezidentas pranešė, kad šiandien Rusijos okupacinės pajėgos dronu smogė „Coca-Cola“ gamyklai.
„Jiems jau ir „Coca-Cola“ tapo tokiu priešu, kad jie ją degina savo „Shahed“ dronais. Tai aiškus Rusijos signalas Amerikai. Aiškus Rusijos signalas Amerikai – rusai negali nežinoti, kad tai yra Amerikos įmonė“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Pasak jo, į tokią Rusijos taktiką Ukraina atsakys „mūsų asimetrinėmis operacijomis“.
JAV vaidmuo Ukrainos taikos derybose
Kaip šiandien, rugsėjo 3 dieną, pranešė UNIAN, Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad be JAV dalyvavimo užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą yra nerealu. Jo teigimu, tikimasi naujos dinamikos taikos pastangose, kuriomis siekiama užbaigti Rusijos pradėtą karą.
Tuo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad yra galimybių užbaigti karą prieš Ukrainą, tačiau su viena sąlyga. Pasak jo, Ukraina ir Rusija turėtų tarpusavyje susitarti dėl karo nutraukimo, o kitos šalys gali tik palaikyti ir padėti šiame procese.
Rusijos dronų ataka Kyjive: užsidegė 9 aukštų gyvenamasis namas
19:47
Vakare Kyjivo Holosijivskio rajone užsidegė 9 aukštų gyvenamasis namas pio Rusijos smūgių sostinei.
Apie tai praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi Kyjivo mero Vitalijaus Klyčko ir Kyjivo miesto karinės administracijos pranešimais „Telegram“.
Kyjive dėl smūgio užsidegė 9 aukštų gyvenamasis namas
18.56 val. Kyjive paskelbtas oro pavojus dėl dronų atakos.
Pirminiais Kyjivo miesto karinės administracijos duomenimis, Holosijivskio rajone dėl apšaudymo apgadintas 9 aukštų gyvenamasis namas.
Vėliau Klyčko patikslino, kad pastate nuo ketvirto iki devinto aukšto kilo gaisras.
„Į įvykio vietą vyksta skubiosios tarnybos“, – pridūrė jis.
Vėliau Klyčko pranešė, kad devintame namo aukšte yra sugriuvusi konstrukcija.
„Iš namo evakuota 15 žmonių. Skubiosios tarnybos dirba“, – sakė jis.
Anksčiau „RBC-Ukraine“ skelbė, kad rugsėjo 3-iąją Rusijos pajėgos smogė Kyjivui dronais. Priešo drono nuolaužos nukrito ant kelio.
Rugsėjo 2-ąją Rusijos pajėgos taip pat atakavo Kyjivą. Po priešo smūgio sostinėje kilo gaisras. Gaisrą Holosijivskio rajone užgesino gelbėtojai.
Be to, vakar Rusijos pajėgos dronais smogė sandėliui Kyjive.
Skrydžiai į Rusiją: viskas pakibo ore
18:51
Dėl pasirodžiusių dronų Maskvos oro uostuose buvo atidėti mažiausiai 59 reisai. Kaip rodo „The Moscow Times“ išnagrinėti internetiniai švieslenčių duomenys, rugsėjo 3 dieną 12.50 val. Maskvos laiku iš Vnukovo negalėjo išskristi 29 lėktuvai, iš Domodedovo – 23, iš Šeremetjevo – 7.
Trečiadienio vakarą ir ketvirtadienio rytą Rusijos civilinės aviacijos agentūra „Rosaviacija“ ne kartą ribojo šių oro uostų darbą dėl grėsmės iš oro. Maskvos meras Sergejus Sobianinas vidurdienį pranešė, kad per parą Ukrainos ginkluotosios pajėgos į sostinę neva paleido 548 dronus: 143 iš jų buvo numušti artėjant prie miesto, likusieji – tolimesniuose ruožuose.
Atšaukė daug skrydžių
Maskvos oro uostų tvarkaraščiai pradėjo strigti po rugsėjo 1-osios, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos dangus civilinei aviacijai tampa „visiškai pavojingas“, o oro vežėjams teks atsižvelgti į bepiločių orlaivių buvimą. Remiantis „Flightradar24“ duomenimis, vien naktį į rugsėjo 2-ąją Šeremetjeve buvo atšauktas 21 reisas ir atidėti 235, o Vnukove – atitinkamai 22 ir 94.
Naktį į rugsėjo 3-iąją Maskvos oro uostų darbas vėl buvo paralyžiuotas.
Kaip sureagavo Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija
Po V.Zelenskio pareiškimo Ukraina informavo Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją (ICAO) apie nesaugų Rusijos oro erdvės statusą. Organizacija savo ruožtu paragino nares „apsaugoti orlaivius nuo rizikos konfliktų zonose“.
Tuo metu „Rosaviacija“ pranešė oro bendrovėms, kad Ukrainos pareiškimai apie Rusijos oro erdvės „nesaugumą“ neva neturi teisinės galios.
Tuo tarpu didžiausia privati Turkijos oro bendrovė „Pegasus“ naktį į rugsėjo 2-ąją apsuko kelis į Maskvą skridusius lėktuvus ir atšaukė dešimtis reisų tarp Turkijos ir Rusijos, tačiau vėliau tai paaiškino „techninėmis ir operacinėmis priežastimis“. Keletą reisų taip pat atšaukė „Turkish Airlines“.
Ar prasidėjo dronų spiečių operacija „M&M’s“?
Plačiau skaitykite ČIA.
Lenkijos gynybos ministras įžvelgia sąsają tarp Rusijos diversijų ir artėjančių rinkimų
18:17
Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas stiprėjančias Rusijos diversijas sieja su šioje šalyje artėjančiais parlamento rinkimais.
Žurnalistų ketvirtadienį paklaustas apie pastaruoju metu Lenkijoje kilusius gaisrus, W. Kosiniakas-Kamyszas atsakė: „Artimiausiomis dienomis Rusijoje vyks rinkimai, todėl prieš juos įvairiose vietose gali įvykti eskalacija.“
Neseniai gaisrai kilo dviejuose Lenkijos pramonės objektuose: vienas – centrinėje šalies dalyje esančiame Skaržysko Kamenos mieste, privačiai gynybos įmonei „WB Group“ priklausančioje gamykloje, kitas – rytiniame Liublino mieste esančiame gamybos ir sandėliavimo pastate, priklausančiame aviacijos komponentų gamintojai „JFG Composites“.
„Visuomenės atsparumas, sąmoningumo didinimas ir dalijimasis informacija dabar mums visiems yra labai svarbūs“, – sakė W. Kosiniakas-Kamyszas.
„Privalome išlikti stiprūs kaip visuomenė. Natūralu, kad šių pastangų koordinavimas tenka uniformuotoms tarnyboms ir tam tikru mastu ginkluotosioms pajėgoms. Čia vyksta visapusiška integracija, dalijimasis informacija ir bendradarbiavimas, taip pat ir su mūsų sąjungininkais. Ateinančios savaitės ir mėnesiai tikrai bus sunkūs“, – pridūrė gynybos ministras.
Premjeras Donaldas Tuskas trečiadienį pareiškė neabejojantis, kad gaisras Skaržysko Kamenoje buvo sabotažo aktas.
Jis pridūrė, kad nors nėra įrodymų apie tyčinius veiksmus Liubline, „atsižvelgiant į gamybos pobūdį, negalima atmesti, kad ten taip pat buvo įvykdytas padegimas“.
Rinkimai į Rusijos žemuosius parlamento rūmus – Valstybės Dūmą – numatyti rugsėjo 18–20 dienomis.
Vokietija supyko: svarsto perduoti Ukrainai taikinių Rusijoje koordinates
18:08
Po tikėtino mėginimo surengti diversiją prieš Ukrainos karinį transporto lėktuvą An-124 Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ketina didinti karinį spaudimą Maskvai. Jis jau rugsėjį planuoja tiekti tūkstančius smogiamųjų bepiločių orlaivių ir zenitinių raketų sistemai „Iris-T“.
Vyriausybės sluoksniuose taip pat svarstoma aktyvinti Vokietijos ir Ukrainos žvalgybų bendradarbiavimą. Kaip skelbia „Spiegel“, Vokietijos vyriausybė svarsto galimybę padėti Ukrainai rinkti taikinių koordinates vėlesnėms atakoms Rusijos teritorijoje.
Ažubalis: labai rimtos pajėgos
Šiuo metu Vokietija prie sienos su Rusija nuolatinei dislokacijai permeta 45-ąją šarvuotąją brigadą, kurią sudaro apie 2 tūkst. technikos vienetų ir 5 tūkst. karių. Lietuvos kariuomenės atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis sako, kad šios brigados potencialas keliolika kartų viršija anksčiau Lietuvoje dislokuotų sąjungininkų pajėgas.
Pasak jo, vokiečių buvimas neapsiribos viena brigada. „Čia bus oro gynybos elementai ir taip toliau. Tai pajėgumas labai, labai rimtas“, – portalui „Delfi“ sakė G.Ažubalis.
Kokie galimi taikiniai Rusijoje
Vokietijos karinių oro pajėgų – „Luftwaffe“ – vadas Holgeris Neumannas yra kalbėjęs apie galimus smūgių taškus Rusijoje. Pasak jo, Vokietijos oro pajėgos yra pasirengusios suduoti triuškinamus aviacijos smūgius, jei Rusija užpultų bet kurią NATO šalį.
Tarp galimų taikinių jis įvardijo Kaliningrado sritį, Kolos pusiasalį, Sankt Peterburgą ir Juodosios jūros akvatoriją, kur bazuojasi Juodosios jūros laivynas. Generolas prižiūri spartinamą „Luftwaffe“ modernizavimą pagal kanclerio F.Merzo strategiją. Pasak H.Neumanno, Vokietijos karinės oro pajėgos yra pasirengusios „kautis jau šiąnakt“, jei bus duotas signalas.
Rugpjūčio 4 dieną Leipcigo oro uosto teritorijoje buvo aptiktas bepilotis orlaivis ir sprogmenys šalia Ukrainos karinio transporto lėktuvo An-124, naudoto kariniams kroviniams gabenti. Tyrėjų vertinimu, jie buvo skirti atakai prieš orlaivį.
Vėliau Vokietijos tyrėjai netoli oro uosto aptiko dar vieną droną, o kitą dieną – 50 gramų sprogstamosios medžiagos. Po tyrimo Vokietijos valdžia apkaltino Rusiją organizavus diversiją.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis pareiškė, kad Berlynas ir toliau rems Ukrainą ir imsis priemonių, kurios apsunkintų Rusijos operacijų vykdymą Vokietijoje ir kitose šalyse.
Propagandininkams – Putino smūgis: sudirbo jų argumentus
17:34
Vladimiras Putinas Rytų ekonomikos forumo plenarinėje sesijoje pareiškė, kad Rusijos centriniam bankui ir vyriausybei pavyko pasiekti tikslą „neleisti kilti hiperinfliacijos šuoliui“. Tai – vienas aiškiausių Rusijos vadovo viešų signalų pastaraisiais mėnesiais, palaikančių griežtą šalies Centrinio banko politiką. Šis pareiškimas ryškiai kontrastuoja su Vladimiro Solovjovo televizijos laidose skambančia kritika Centriniam bankui – jose reguliuotojas ir jo politika atakuojami jau ne vieną mėnesį.
Apie kovą su infliacija V.Putinas prabilo kalbėdamas apie investicijų mažėjimą. Pasak jo, tai pirmiausia lėmė „sąmoningai vykdoma reguliuotojo – Centrinio banko – ir Rusijos Federacijos vyriausybės politika“.
„Tikslas yra pažaboti infliaciją. Negalėjome leisti jokio hiperšuolio – tokia grėsmė buvo. Dabar metinė infliacija siekia 6,3 proc., [vadinasi] tikslas pasiekiamas“, – sakė Kremliaus vadovas, kurį cituoja portalas „Agentstvo“.
V.Putinas pridūrė, kad „ir vyriausybei, ir Centriniam bankui kol kas iš esmės pavyksta pralįsti tarp Scilės ir Charibdės, ir tai atves prie tų laukiamų efektų, apie kuriuos kalbėjome pačioje pradžioje, kai prieš pusantrų ar dvejus metus pradėjome šį procesą“.
Vėliau, atsakydamas į kitą klausimą, V.Putinas teigė, kad „suprantame, su kuo susijęs bazinės palūkanų normos didinimas, suprantame, kaip tokiomis sąlygomis veikia visa ekonomika“.
„Turime išspręsti šį uždavinį – makroekonominį stabilumą. Kaip jau sakiau, infliacija pas mus buvo dviženklė. O apie kokius investicinius projektus galima kalbėti, jei infliacija išreiškiama dviženkliais skaičiais? Ne, tai neįmanoma. Taip, bazinė palūkanų norma pirmajame etape paaugo, [tačiau dabar] ji mažėja“, – sakė V.Putinas.
Ką Putinas kalbėjo anksčiau
Pastarąjį kartą atvirai palaikydamas Centrinį banką V.Putinas pasisakė pernai gruodį per „Tiesioginę liniją“. Tuomet jis Rusijos ekonomikos lėtėjimą pavadino „sąmoningu veiksmu“, kurio ėmėsi vyriausybė, Centrinis bankas ir visa šalies vadovybė, siekdami sumažinti infliaciją, ir teigė, kad iškeltą užduotį „iš esmės pavyksta spręsti“.
Po to V.Putinas mažiausiai du kartus leido suprasti, kad tikisi švelnesnės Centrinio banko politikos bazinės palūkanų normos atžvilgiu, primena „Agentstvo“. Birželio 10 dieną jis pareiškė, kad infliacijos mažėjimas leidžia „tikėtis ir bazinės palūkanų normos sumažinimo“. O liepos 14-ąją Rusijos vadovas tolesnį normos mažinimą pavadino „natūraliu procesu“.
Kaip propagandininkai kritikavo Centrinį banką
Laidoje „Sekmadienio vakaras su Vladimiru Solovjovu“ Rusijos centrinis bankas puolamas beveik kiekvienoje laidoje, pastebi „Agentstvo“. Pavyzdžiui, birželio pabaigoje V.Solovjovas Centriniam bankui suvertė atsakomybę už tai, kas vyksta fronte. Jis sakė, kad Rusijai baigėsi pinigai damboms, skirtoms tiltų apsaugai okupuotose teritorijose, kurias atakuoja Ukrainos kariškiai, statyti.
„Kaip tai įmanoma? Ai, tiesa. Juk mes neturime, neduok Dieve, įsukti [infliacijos]“, – tuomet sakė televizijos laidų vedėjas.
Tą patį kartą jis paragino jėgos struktūras atlikti patikrinimą dėl Centrinio banko pirmininko pavaduotojo Aleksejaus Zabotkino.
Indija: esame pasirengę padėti Ukrainai užbaigti karą
16:55
Indija pasirengusi padėti Ukrainai užbaigti Rusijos karą, jei jos pagalbos iš tiesų prireiks, sako šalies užsienio reikalų ministras Subrahmanyamas Jaishankaras. Tai jis sakė per spaudos konferenciją Kyjive.
Rugsėjo 3 dieną Ukrainos sostinėje įvyko Ukrainos ir Indijos užsienio reikalų ministrų susitikimas.
Šiame kontekste S.Jaishankaras priminė neseną Indijos ministro pirmininko Narendros Modi pareiškimą. Kaip žinoma, prieš kelias dienas jis viešai paragino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną sustabdyti karą prieš Ukrainą.
„Turime pereiti nuo nesibaigiančio karo prie karo pabaigos“, – Indijos premjero žodžius, pasak ministro, išsakytus Kremliaus vadovui, citavo S.Jaishankaras.
Pasak jo, Indijos valdžia puikiai supranta, kad kiekviena šios agresijos diena atneša vis daugiau mirčių ir griovimų.
„Tačiau jei Indija gali kaip nors padėti, esame pasirengę tai padaryti“
Naujasis Delis taip pat suvokia, kad išeities iš susidariusios padėties pirmiausia turi ieškoti Kyjivas ir Maskva.
„Tačiau jei Indija gali kaip nors padėti, esame pasirengę tai padaryti. Būtent tai buvo pagrindinė mano šiandieninio pokalbio su užsienio reikalų ministru Sybiha tema“, – pabrėžė S.Jaishankaras.
Jis taip pat sakė, kad per derybas Kyjive buvo aptarti kai kurie konkretūs šio karo aspektai.
Anot jo, daug dėmesio skirta išpuolių prieš prekybinius laivus, plaukiojančius su skirtingų valstybių vėliavomis, problemai.
Indijos diplomatijos vadovas pažymėjo, kad tai yra iššūkis daugeliui vadinamųjų pasaulio Pietų šalių. Pirmiausia kalbama apie kuro, trąšų ir maisto trūkumą.
„Todėl apsikeitėme nuomonėmis šiais ir susijusiais klausimais“, – apibendrino S.Jaishankaras.
Virš Baltijos jūros perimtas Rusijos žvalgybinis lėktuvas Il-20
16:32
Lenkijos naikintuvams teko perimti virš Baltijos jūros, už keliasdešimt kilometrų į šiaurę nuo Ustkos, pasirodžiusį Rusijos lėktuvą Il-20, ketvirtadienį pranešė gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas.
„Dar vienas incidentas virš Baltijos jūros, kuriame dalyvavo Rusijos žvalgybinis lėktuvas Il-20. Už 40 km į šiaurę nuo Ustkos mūsų naikintuvai perėmė Rusijos lėktuvą, kuris skrido neįjungęs identifikavimo prietaisų ir kėlė grėsmę civilinei aviacijai. Lenkijos oro erdvė nebuvo pažeista“, – socialiniame tinkle „X“ parašė W. Kosiniakas-Kamyszas.
Tai ne pirmas tokio pobūdžio incidentas per pastarąsias savaites.
Prieš tai Lenkijos naikintuvai Rusijos žvalgybinį lėktuvą virš Baltijos jūros perėmė pirmadienį, už 30 km į šiaurę nuo Lebos. Tas orlaivis taip pat nepažeidė Lenkijos oro erdvės.
