Visas naujienas apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Lenkija nusprendė griežtai: uždarys oro erdvę palei sieną su Ukraina
09:08
Nuo rugsėjo 10 d. iki gruodžio 9 d. Lenkija apribos oro eismą virš šalies rytinės dalies laikinoje zonoje, pažymėtoje kaip „EP R134“, rašo naujienų portalas „UNITED24“.
Apribojimai galios nuo žemės paviršiaus iki FL95 lygio, kuris atitinka maždaug 3 000 metrų aukštį. Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė pateikė šį prašymą Lenkijos oro navigacijos paslaugų agentūrai, nurodydama, kad sprendimo priežastis yra Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą.
Lenkijos kariniai pareigūnai pareiškė, kad šių priemonių tikslas – padėti oro gynybos sistemoms veiksmingiau veikti visoje rytinėje Lenkijoje.
„Įvedamos priemonės skirtos užtikrinti, kad visi Lenkijos Respublikos oro gynybos sistemos elementai turėtų reikiamą veiksmų laisvę ir galimybę veiksmingai reaguoti į galimas grėsmes, tuo pačiu kuo labiau sumažinant šių priemonių poveikį civilinei aviacijai ir kitiems oro erdvės naudotojams“, – dėstoma pranešime.
Pažymima, kad apribojimai neturės įtakos dideliame aukštyje vykdomiems komerciniams keleiviniams skrydžiams.
Griežčiausi apribojimai galios naktimis, nuo saulėlydžio iki saulėtekio, kai „EP R134“ zonoje bus įvedamas absoliutus skrydžių draudimas.
Šiuo paros metu oro erdvė zonos viduje bus priskirta „neslaptos“ kategorijai.
Vienintelės naktinio draudimo išimtys bus taikomos kariniams dronams, taip pat orlaivių kilimui ir tūpimui Depultycze Krolewskie oro uoste (EPCD) Chelmo rajone, su sąlyga, kad šios operacijos bus iš anksto patvirtintos.
Anksčiau Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad galimybė perimti Rusijos raketas, kol jos dar yra Ukrainos oro erdvėje, reikalauja išsamių diskusijų ir neturi tapti vidaus politinių ginčų objektu.
Kalbėdamas su naujienų agentūra PAP, Lenkijos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad šių grėsmių perėmimo klausimas iš esmės yra nacionalinio saugumo, o ne politinių manevrų reikalas. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad Kyjivas nuo pat plataus masto invazijos pradžios susidurdavo su nuolatiniais balistinių raketų smūgiais, dėl ko miestas liko be pakankamos apsaugos nuo tokių atakų.
Berlynui pradėjus kovą prieš Kremlių, Vokietijoje – dar vienas sprogstamasis įrenginys
09:51
Vakarų Vokietijoje prie elektros pastotės ketvirtadienį buvo rastas įtartinas įrenginys, pakurstęs naujų nuogąstavimų dėl galimo sabotažo prieš šalies energetikos infrastruktūrą, penktadienį skelbia portalas „TVP World“.
Šį objektą praeivis pastebėjo prie elektros stoties Dormagene, esančiame tarp Kelno ir Diuseldorfo. Netoliese esančio Noiso policija pranešė, kad tai gali būti sprogstamojo užtaiso inicijavimo įrenginys, nors tai dar nepatvirtinta.
Specialistai tiria šį objektą, o pareigūnai tikrina kitas šio rajono pastotes, ieškodami kitų įtartinų daiktų.
Šis radinys aptiktas po to, kai šią savaitę Vokietijos energetikos infrastruktūroje įvyko dar du incidentai.
Antradienį dėl techninio gedimo pastotėje Bergheime, į vakarus nuo Kelno, sugedo kelios elektros linijos. Vėliau policija tai kvalifikavo kaip tyčinę nusikalstamą veiką.
Diena anksčiau pareigūnai rado savadarbį sprogstamąjį užtaisą prie transformatorinės Turnove-Preilake, Rytų Vokietijoje, netoli Jenšvaldės anglimi kūrenamos jėgainės.
Tyrėjai teigė, kad Bergheimo ir Brandenburgo incidentų sabotažo organizavimo būdai buvo panašūs.
Vokietijoje auga susirūpinimas dėl įtariamų Rusijos hibridinių operacijų. Berlynas antradienį oficialiai apkaltino Maskvą dėl rugpjūtį Leipcigo ir Halės oro uoste surengto bandymo dronu užpulti Ukrainos krovininį lėktuvą.
Kiek skausmo gali ištverti Rusija: „Kol jie nepradės vieni kitų valgyti gyvų, nesupras“
08:55
Rusija ir Ukraina netoli didžiųjų miestų pleškina viena kitos sandėlius su maisto produktais ar internetu užsakomomis prekėmis. Jos bombarduoja uostus ir laivus, gabenančius gyvybiškai svarbius grūdų krovinius. Griauna energetikos infrastruktūrą, užtikrinančią elektros tiekimą ir transporto priemonių aprūpinimą degalais.
Miestuose, esančiuose toli nuo fronto linijos, abi šalys vykdo vis intensyvesnį „akis už akį“ oro karą, kuris jų gyventojams sukelia daugiau kančių nei bet kuriuo kitu metu nuo 2022 m. pradžios, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją.
Frontui iš esmės sustingus, Rusija ir Ukraina kliaujasi vis greičiau augančiu raketų ir dronų arsenalu, taip siekdamos atkeršyti ir priversti kitą pusę pasiduoti.
Naujausias pavyzdys – sostinė Kyjivas, kurį pastarosiomis dienomis nuolat talžo Rusijos dronai, kankindami gyventojus beveik nepertraukiamais oro pavojaus signalais.
Tačiau nėra jokių ženklų, kad ši eskalacija būtų susilpninusi kurios nors iš šalių ryžtą kovoti toliau.
Analitikai prognozuoja, kad ateinančią žiemą žmonių kančios bus dar didesnės, nes tiek Maskva, tiek Kyjivas siekia įgyti pranašumą Jungtinių Valstijų remiamose taikos derybose, kurios, kaip tikimasi, bus atnaujintos po to, kai šiais metais buvo tiek nedaug pasistūmėta.
Ekspertų verdiktas toks: Ukraina negali pasiduoti, o Rusija to nenori.
„Klausimas yra toks: kiek skausmo, lyginant su Ukraina, gali ištverti Rusija – o ji tikrai gali ištverti labai daug“, – mano Robas Lee, Užsienio politikos tyrimų instituto karinis ekspertas, dažnai besilankantis fronto linijoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Zelenskis paskelbė apie Trumpo pasiuntinių vizitą į Kyjivą
08:54
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad yra ruošiamasi susitikimui Kyjive su specialiaisiais JAV derybininkais Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu.
Apie tai valstybės vadovas kalbėjo per vakarinį kreipimąsi į ukrainiečius, po ketvirtadienį vykusio susitikimo su komanda, kuri derasi su JAV prezidento atstovais.
„Faktiškai su jais palaikome ryšį 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę ir dabar ruošiamės susitikimams. Yra preliminarios datos. Tikimės čia, Kyjive, sulaukti JAV prezidento atstovų. Iš jų yra patvirtinimas: susitikimas įvyks Maskvoje ir Kyjive. Tikimės susitikimo artimiausiomis dienomis. Tai labai svarbu“, – sakė V.Zelenskis.
Pasak Ukrainos prezidento, svarbu, kad JAV ir toliau aktyviai dalyvautų, siekiant taikos.
„Esame pasirengę susitikti su jais Ukrainoje – aukščiausiu lygiu ir iš esmės“, – pridūrė V.Zelenskis.
„Jiems jau ir „Coca-Cola“ tapo priešu“
Be to, prezidentas pranešė, kad ketvirtadienį Rusijos pajėgos smogė „Coca-Cola“ gamyklai.
„Jiems jau ir „Coca-Cola“ tapo tokiu priešu, kad jie ją degina savo „Shahed“ dronais. Tai aiškus Rusijos signalas Amerikai. Aiškus Rusijos signalas Amerikai – rusai negali nežinoti, kad tai yra Amerikos įmonė“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Pasak jo, į tokią Rusijos taktiką Ukraina atsakys „mūsų asimetrinėmis operacijomis“.
JAV vaidmuo Ukrainos taikos derybose
Kaip rugsėjo 3 dieną pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, be JAV dalyvavimo užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą yra nerealu. Jo teigimu, tikimasi naujos dinamikos taikos pastangose, kuriomis siekiama užbaigti Rusijos pradėtą karą.
Tuo metu Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pareiškė, kad yra galimybių užbaigti karą prieš Ukrainą, tačiau su viena sąlyga. Pasak jo, Ukraina ir Rusija turėtų tarpusavyje susitarti dėl karo nutraukimo, o kitos šalys gali tik palaikyti ir padėti šiame procese.
Vokietija skirs 250 mln. eurų Ukrainos energetikos infrastruktūrai atkurti prieš žiemą
08:23
Vokietija skirs Kyjivui 250 mln. eurų Ukrainos energetikos infrastruktūrai sustiprinti artėjant žiemai, ketvirtadienį paskelbė Vokietijos ekonomikos ir energetikos ministerija.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
„Ukraina ir toliau susiduria su smarkiais Rusijos išpuoliais prieš žmones ir civilinę infrastruktūrą, – pranešime teigė Vokietijos ekonomikos ir energetikos ministrė Katherina Reiche. – Visų pirma, energijos tiekimas išlieka šio konflikto fronto linija. Todėl remiame Ukrainą saugant ir atstatant jos energetikos infrastruktūrą bei raginame visus tarptautinius partnerius dėti daugiau pastangų.“
Vokietijos lėšos bus pervestos į Ukrainos energetikos paramos fondą ir skirtos finansuoti atsargines dalis bei įrangą, reikalingą nuo Rusijos atakų nukentėjusiai energetikos infrastruktūrai.
Praėjusią žiemą visoje Ukrainoje namai ištisas savaites likdavo be šilumos ir elektros, temperatūrai nukritus iki 25 laipsnių šalčio, o Rusijos smūgiams niokojant šalies energetikos objektus.
Energetikos ministras Denysas Šmyhalis pirmadienį pareiškė, kad šalis yra pasirengusi žiemai – iki lapkričio bus paruošta 19,6 gigavatų generavimo pajėgumų, taip pat sukauptos didelės dujų ir anglių atsargos. Vis dėlto daugelis ukrainiečių nerimauja, kad ši žiema bus bent jau tokia pat sunki kaip ir ankstesnė, kai per Rusijos atakas Ukrainoje buvo sunaikinta 9 gigavatai elektros gamybos pajėgumų.
Kovą Ukraina pristatė „energetinio atsparumo planą“, skirtą pasirengimui žiemai sustiprinti, nors užtikrinti finansavimą 5,4 mlrd. eurų vertės planui lieka sunku.
Vokietija yra didžiausia Energetikos paramos fondo donorė, nuo 2022 metų vasario skyrusi 810 mln. eurų, teigia ministerija.
Šis naujas Vokietijos pagalbos paketas paskelbtas po rugpjūčio 22 dieną duoto Berlyno pasižadėjimo skirti 50 mln. eurų ukrainiečiams fronto linijos regionuose remti ir pasirengti artėjančiai žiemai.
Ukraina sudrebino Sočį: smogė laivui ir naftos sandėliui
06:59
Ukrainos kariuomenė rugsėjo 3-4 d. surengė keletą puolimo bangų prieš Rusijos Sočio miestą, įskaitant jūrinių dronų smūgį Rusijos laivui, rašo leidinys „Kyiv Independent“.
Ukrainos karinių jūrų pajėgų paskelbtame vaizdo įraše matomos liepsnos po jūrinio drono atakos prieš laivą. Karinės jūrų pajėgos nurodė, kad laivas „Nefrit“ buvo Rusijos jūrų ir energetikos infrastruktūros dalis, skirta aptarnauti naftos ir dujų operacijas, atviroje jūroje esančius objektus, gabenti krovinius bei personalą bei atlikti povandeninius techninius darbus.
Vėliau, penktadienio naktį, keliuose Rusijos „Telegram“ kanaluose pasirodė vaizdo medžiaga, kurioje matomas gaisras naftos bazėje po oro atakos. Anot vietos pranešimų, gaisras kilo centriniame Sočyje, netoli uosto, tačiau konkretus objektas kol kas neįvardytas.
Keletas atskirų pranešimų rodo, kad vienas iš sprogimų įvyko netoli Rusijos oro gynybos sistemos „Pantsir“, esančios uoste, tačiau nėra aišku, ar pati sistema buvo pažeista.
Naujas Trumpo kirtis Europai: teks susimokėti
06:35
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad prašys Europos šalių grąžinti Vašingtonui pinigus už šaudmenis ir karinę pagalbą, suteiktą Ukrainai valdant buvusiam prezidentui Joe Bidenui, rašo leidinys „Kyiv Independent“.
Toks reikalavimas pasirodė augant D.Trumpo įniršiui Europos ir NATO šalių atžvilgiu dėl jų atsisakymo prisijungti prie JAV karo prieš Iraną. Pastarosiomis dienomis karo veiksmai vėl suintensyvėjo po to, kai rugsėjo 1 d. JAV surengė 100 smūgių Iranui.
„Bideno administracija Ukrainai atidavė gerokai daugiau šaudmenų visiškai nemokamai, nei mes jų panaudojome Irane“, – įraše platformoje „Truth Social“ parašė D.Trumpas.
„Ukrainai ir NATO buvo nemokamai suteikta šimtai milijardų dolerių, kuriuos Europa būtų sumokėjusi – jei tik jos būtų buvę paprašyta, tačiau mes prašysime šių pinigų, nors ir kiek pavėluotai.“
Šiame įraše D.Trumpas taip pat užsipuolė žiniasklaidos pranešimus, kad dėl karo prieš Iraną JAV kariuomenei ima trūkti raketų atsargų.
„Tam išdavikiškam šlamštui, kuris atsisako tiksliai nušviesti mūsų karinę operaciją Irane, mes turime praktiškai neribotus vidutinės ir aukštos klasės šaudmenų kiekius – gerokai daugiau, nei galėtume kada nors panaudoti šiame ar bet kuriame kitame kare (o tai labai mažai tikėtina!), kuris galėtų, nors ir menkai tikėtinai, kilti“, – rašė JAV vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas.
Anot leidinio, tai dar vienas atvejis, kai D.Trumpas piktinasi JAV pagalba Ukrainai ir NATO, kurią jis dažnai ir perdėdavo, ir smerkdavo.
Atsakydamas į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio raginimą suteikti daugiau „Patriot“ sistemų, tvyrant kritiniam oro gynybos priemonių trūkumui, dėl kurio visoje Ukrainoje fiksuojamas rekordinis civilių žūčių skaičius, pats D.Trumpas rugpjūčio 7 d. pareiškė, kad karinė pagalba išsekino JAV atsargas.
„Mes taip pat norime raketų. Bidenas davė (Zelenskiui) 300 mlrd. dolerių vertės šaudmenų“, – sakė D.Trumpas.
Per visą savo antrąją kadenciją Trumpas teigė, kad Europa turėtų mokėti už Ukrainos gynybą nuo Rusijos. Jis taip pat anksčiau yra reikalavęs, kad Ukraina grąžintų JAV suteiktą pagalbą.
Trumpo administracijos laikotarpiu JAV pagalba Ukrainai praktiškai sustojo, todėl Europai ir NATO šalims teko prisiimti finansinę naštą remiant Kyjivą Rusijos plataus masto invazijos akivaizdoje.
