Naujausias naujienas apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
„Bloomberg“: naujas JAV mėginimas atgaivinti Ukrainos ir Rusijos derybas optimizmo nekelia
20:08
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos atstovai rengiasi atnaujinti diplomatines pastangas Rusijos karui prieš Ukrainą užbaigti. JAV specialieji pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris šį savaitgalį ketina susitikti su abiejų šalių atstovais. Apie būsimą vizitą pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Išsamesnę informaciją gavome iš JAV prezidento komandos. Šiandien aptarėme, kad Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris apsilankys Maskvoje, o sekmadienį – Kyjive. Rengiamės šiam vizitui“, – sakė jis.
V.Zelenskio teigimu, kaip ir per ankstesnius JAV atstovų diplomatinius vizitus, Kyjivas užtikrins, kad derybų dalyviai galėtų saugiai atskristi per Rusijos oro erdvę.
„Mūsų tikslas – kuo konstruktyvesnis ir turiningesnis vizitas bei derybos su JAV atstovais. Reikia ieškoti realių būdų, kaip užbaigti šį karą. Pažiūrėsime, kokių pasiūlymų turi Steve'as ir Jaredas bei ką jiems atsakys Maskva“, – pareiškė Ukrainos prezidentas.
Derybų perspektyvos vertinamos pesimistiškai
Kaip rašo „Bloomberg“, Rusija pesimistiškai vertina galimybes pasiekti susitarimą dėl karo Ukrainoje pabaigos.
Nauja JAV pasiuntinių kelione siekiama išsiaiškinti, ar atsirado galimybių atnaujinti derybas. Vašingtonas mėgina vėl atverti diplomatinį kanalą, tačiau kol kas nėra ženklų, kad šalys būtų pasirengusios iš esmės keisti svarbiausias savo pozicijas.
Kremliui artimų šaltinių teigimu, lūkesčiai dėl vizito itin menki. Ankstesnės S.Witkoffo ir J.Kushnerio kelionės į Rusiją nedavė pažangos, todėl nėra pagrindo manyti, kad šį kartą jie pateiks Maskvai priimtinų pasiūlymų.
Anonimiškai kalbėję šaltiniai nurodė, kad V.Putinas pasirengęs sustabdyti karą tik savo sąlygomis. Rusijos reikalavimai griežtėja, nes Maskva mano turinti karinį pranašumą.
„Neaišku, ar JAV pareigūnai pateiks kokių nors naujų iniciatyvų, kurios padėtų išjudinti įstrigusias derybas. V.Putinas neparodė jokių ženklų, kad būtų pasirengęs atsisakyti reikalavimo Ukrainai atiduoti likusią jos kontroliuojamą Donecko srities teritoriją“, – rašo „Bloomberg“.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
08:31
Naujausias naujienas apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Ukrainos pajėgoms nurodyta keturioms paroms nutraukti ugnį fronte
23:47
Ukrainos gynybos pajėgų daliniai gavo nurodymą nuo rugsėjo 5 dienos vidurnakčio laikinai laikytis ugnies nutraukimo režimo visoje kovinio sąlyčio linijoje, praneša „Ukrainska pravda“.
Leidinio šaltinių keliose skirtingomis kryptimis kovojančiose brigadose ir aukšto rango pašnekovo Ukrainos saugumo struktūrose duomenimis, ugnies nutraukimo režimas turėtų galioti iki rugsėjo 8 dienos 23.59 val.
Oficialiai apie tokį įsakymą kol kas nepaskelbta. Taip pat nenurodoma, ar Rusijos pajėgos prisiėmė analogišką įsipareigojimą ir kaip Ukrainos kariai turėtų elgtis galimų priešininko atakų atveju.
Šis nurodymas duotas prieš savaitgalį numatytus JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiųjų pasiuntinių Steve'o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio vizitus Maskvoje bei Kyjive. Jie ketina derėtis dėl galimybių užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau pareiškė, kad rugsėjo 5 ir 6 dienomis, vykstant JAV pasiuntinių vizitams, Ukraina užtikrins „normalų Rusijos oro erdvės funkcionavimą“.
Trumpas: mano pasiuntiniai į Maskvą veža pasiūlymą dėl karo Ukrainoje pabaigos
23:45
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jo pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris į Maskvą veža pasiūlymą dėl karo Ukrainoje užbaigimo. Apie tai praneša „Clash Report“.
„S.Witkoffas ir J.Kushneris ketina pateikti Maskvai pasiūlymą dėl karo užbaigimo“, – per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose, atsakydamas į žurnalistų klausimus, sakė D.Trumpas.
Jis savo pasiuntinius pavadino „puikiais derybininkais, atlikusiais nuostabų darbą“.
„Šį klausimą reikia išspręsti. Aš ėmiausi veiksmų – išsiunčiau Steve'ą Witkoffą ir Jaredą Kushnerį, du puikius derybininkus. Jie atliko nuostabų darbą. Išsiuntėme juos išsiaiškinti, ar galime pasiekti kokį nors susitarimą, ir galbūt turime nemažai galimybių tai padaryti“, – kalbėjo JAV prezidentas.
D.Trumpas taip pat priminė užbaigęs aštuonis karus, tačiau iki šiol negavęs Nobelio taikos premijos.
„Rusijos ir Ukrainos santykiuose yra su asmeninėmis savybėmis susijusi problema. V.Zelenskis ir V.Putinas iš tiesų nekenčia vienas kito. Ar žinote, kas yra neapykanta? Tai rimta neapykanta. Ji jiems trukdo“, – pareiškė politikas.
JAV prezidentas dar kartą patikino nemanantis, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketina pulti NATO teritoriją.
„Kalbėjausi su V.Putinu, labai gerai jį pažįstu. V.Putinas neketina pulti NATO teritorijos“, – sakė D.Trumpas.
Drapatas žada daugiau veiksmų laisvės žemesnio lygmens vadams
23:06
Ukraina turi sukurti stabilią ginkluotųjų pajėgų personalo valdymo sistemą, sparčiau diegti naujoves ir suteikti daugiau veiksmų laisvės vietos vadams. Vis dėlto svarbiausias dabartinis uždavinys – stabilizuoti frontą, leidinyje „The Kyiv Independent“ paskelbtoje skiltyje rašo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Mychaila Drapatas.
Pasak jo, kartu su pastangomis stabilizuoti frontą būtina rengti kariuomenę būsimiems iššūkiams.
„Negalime rinktis tarp šiandienos karo ir pasirengimo ateities karui. Kad pasiektume sėkmę, privalome daryti ir viena, ir kita“, – rašo M.Drapatas.
Vyriausiasis vadas siūlo tobulinti karių verbavimo, rengimo, tarnybos, rotacijos, išlaikymo kariuomenėje ir išleidimo į atsargą sistemą. Pasak jo, karo tarnyba turi tapti labiau prognozuojama, teisinga ir profesionali, o sprendimai dėl personalo turi būti grindžiami kariuomenės poreikiais, kompetencija ir tarnybos rezultatais.
Trečiu svarbiu prioritetu M.Drapatas įvardijo visų Ukrainos gynybos pajėgų pastangų vienybę. Turi būti koordinuojami veiksmai sausumoje, ore, jūroje, kibernetinėje ir informacinėje erdvėje, o atskirų pajėgų rūšių ar struktūrų interesai negali būti svarbesni už bendrą rezultatą.
Vyriausiasis vadas taip pat ragina sparčiau diegti naujoves ir pritaikyti per karą įgytas pamokas. Tarp jo prioritetų – vadovavimo sistemos, kariuomenės organizacinės struktūros, karinio švietimo, rengimo ir logistikos modernizavimas, taip pat skaitmeninių bei bepiločių sistemų plėtra ir geresnė kovinės patirties analizė.
„Stipresnių ginkluotųjų pajėgų kūrimas yra gyvybiškai svarbi būtinybė, o ne uždavinys pokario laikotarpiui“, – pabrėžė M.Drapatas.
Daugiau laisvės žemesnio lygmens vadams
Vienu iš pagrindinių jo principų turėtų tapti užduotimi grįstas vadovavimas, kai pavaldiniams nurodomas tikslas, tačiau paliekama laisvė patiems pasirinkti tinkamiausią būdą jam pasiekti. Atsakomybė ir sprendimų priėmimas turi būti perduodami tam lygmeniui, kuriame vadas geriausiai supranta padėtį.
Kartu M.Drapatas iš vadų tikisi pasirengimo prisiimti atsakomybę, veikti ryžtingai ir pagrįstai rizikuoti.
„Nevadovausiu kiekvienam atskiram mūšiui ar operacijai. Vadovausiu apibrėždamas ketinimą, prireikus perduosiu įgaliojimus, reikalausiu atskaitomybės kiekvienu lygmeniu ir tikėsiuosi, kad kiekvienas vadas rodys iniciatyvą“, – rašo generolas.
Atskirai jis kalbėjo apie štabų darbo reformą. M.Drapato teigimu, štabai turi mažinti biurokratiją, spartinti sprendimų priėmimą ir pirmiausia padėti fronte esantiems vadams, o ne kurti jiems papildomą darbą.
Vyriausiasis vadas taip pat pareikalavo sąžiningai analizuoti klaidas ir pabrėžė, kad tiesos slėpimas yra nepriimtinas.
„Karas nevyksta be klaidų. Sąžiningai priimtas sprendimas neapibrėžtomis aplinkybėmis yra karo dalis. Tačiau aplaidumas ir tiesos slėpimas nepriimtini. Klaidų kaina – mūsų žmonių gyvybės, todėl kiekvieną klaidą būtina sąžiningai pripažinti, ištirti, išanalizuoti ir iš jos pasimokyti, kad ji nepasikartotų“, – rašo M.Drapatas.
Ukraina siūlo Rusijai paliaubas, kol Donaldo Trumpo pasiuntiniai lankysis Maskvoje ir Kyjive
20:05
Ukraina yra pasiūliusi laikytis paliaubų su Rusija, kol JAV pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris lankysis Maskvoje ir Kyjive, penktadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Iš mūsų pusės oro smūgių nebus, o Rusija savo ruožtu turi atitinkamai užtikrinti ramybę, nevykdydama smūgių tiek laiko, kiek reikės šioms deryboms“, – pareiškė V.Zelenskis per savo vakarinį kreipimąsi.
„The Washington Post“: Putinas JAV signalus suprato priešingai – ir ėmė eskaluoti karą
19:54
Po neseniai įvykusio CŽA direktoriaus Johno Ratcliffe'o vizito Maskvoje Rusija neparodė esanti pasirengusi nutraukti karą prieš Ukrainą. Priešingai – per dešimt dienų po derybų Rusijos pajėgos sustiprino raketų ir dronų smūgius Ukrainos miestams, ypač energetikos infrastruktūrai, rašo „The Washington Post“.
Leidinio duomenimis, per susitikimus su Rusijos specialiųjų tarnybų atstovais J.Ratcliffe'as mėgino įtikinti Maskvą grįžti prie derybų stalo. JAV pabrėžė, kad tęsti karą Rusijai nenaudinga, o jos padėtis laikui bėgant tik blogės.
CŽA direktorius susitiko ir su artimam Vladimiro Putino ratui priklausančiu Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) vadovu Aleksandru Bortnikovu. Šaltinių teigimu, J.Ratcliffe'as manė perdavęs Rusijos pusei reikiamą žinią, tačiau įtikinti Kremlių pakeisti poziciją nepavyko.
Regis, Kremlius JAV signalus suprato kitaip. Vienas „The Washington Post“ pašnekovas teigė, kad Rusija J.Ratcliffe'o vizitą įvertino kaip mėginimą įtikinti V.Putiną sustabdyti karą, o pats Rusijos prezidentas esą palaikė tai JAV silpnumo ženklu.
Po derybų Maskva tęsė didelio masto oro atakas. Straipsnio autoriai pažymi, kad Rusija mėgina pasinaudoti smarkiai susilpnėjusia Ukrainos oro gynyba ir prieš žiemą padaryti kuo daugiau žalos civilinei infrastruktūrai. Smogiama energetikos ir vandens tiekimo objektams, prekybos centrams bei maisto sandėliams.
Leidinio cituojamų Rusijos analitikų vertinimu, ši kampanija gali būti signalas Vašingtonui, kad Maskva neketina švelninti savo pozicijos. Rusija ir toliau reikalauja, kad Ukraina atsisakytų dalies savo teritorijų. Vienas su Rusijos diplomatais ryšius palaikantis akademikas teigė, kad visišką Donbaso kontrolę Kremlius gali laikyti minimalia būsimų derybų sąlyga.
Nepaisydamas ekonominių sunkumų, V.Putinas viešai demonstruoja pasitikėjimą Rusijos galimybėmis tęsti karą.
„Neabejoju, kad priešas palūš“, – šią savaitę Rusijos žurnalistams pareiškė jis.
Vis dėlto Rusijos ekonomikos padėtis tebėra sudėtinga. Iki liepos pabaigos šalies biudžeto deficitas pasiekė 74,4 mlrd. JAV dolerių, arba 2,8 proc. bendrojo vidaus produkto, ir viršijo pirminę vyriausybės prognozę. Rusijoje taip pat gilėja degalų trūkumo problema, daugėja beviltiškų skolų, o kai kurie elito atstovai jau viešai pasisako prieš tolesnį karą.
V.Putinas pats pripažino, kad valdžia nebuvo pasirengusi Ukrainos smūgiams Rusijos energetikos infrastruktūrai, dėl kurių sumažėjo degalų gamyba.
„Padarėme klaidą“, – sakė jis.
Nepaisant to, straipsnio autorių vertinimu, Rusijos vadovas mano, kad laikas yra jo pusėje. Maskvoje tikimasi, jog dar keli karo mėnesiai Ukrainai sukels gerokai daugiau sunkumų negu Rusijai. Kremlius taip pat gali kliautis politiniais pokyčiais Europoje ir silpnėjančia Vakarų parama Kyjivui.
Tačiau tokia strategija V.Putinui taip pat rizikinga: gilėjanti degalų krizė, kylančios kainos ir didėjantis gyventojų nepasitenkinimas gali sustiprinti vidaus spaudimą Rusijos valdžiai.
„Neaišku, ar V.Putinas tai supranta. Su J.Ratcliffe'u susitikęs FSB vadovas veikiausiai supranta. Tačiau jis neis pas V.Putiną ir neįtikinės jo sudaryti taikos susitarimo pagal dabartinę fronto liniją“, – žurnalistams sakė įtakingas Rusijos verslininkas, pageidavęs likti neįvardytas.
SBU patvirtino, kad rusai smogė į vado kabinetą: kaip jis sureagavo
18:41 Atnaujinta 18:43
Penktadienį Rusijos dronas smogė Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) būstinei Kyjive, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Kalbėjausi su SBU vadovu Oleksandru Pokladu. Deja, Rusijos dronas pataikė į centrinį SBU pastatą Volodymyro gatvėje Kyjive, esantį priešais Šv. Sofijos soborą“, – socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė V. Zelenskis ir pridūrė, kad dronas buvo nukreiptas tiesiai į SBU vadovo kabinetą.
„Aš pavedžiau Pokladui užduotį tinkamai, reikšmingai ir – jei įmanoma – simetriškai atsakyti į šią Rusijos ataką, kai tik viskas bus paruošta“, – sakė V.Zelenskis.
Kaip sureagavo SBU
Penktadienį vakare pasirodė ir pačios SBU spaudos tarnybos komentaras.
„Šiandien priešas sudavė smūgį Centrinės SBU valdybos pastatui. Dronas buvo tikslingai nukreiptas į Saugumo tarnybos vadovo Oleksandro Poklado kabinetą.
Tačiau rusai savo tikslo nepasiekė – SBU vadovas nenukentėjo“, – sakoma pranešime.
Pasak SBU, apgadintas pastatas būtinai bus atstatytas.
„O rusų laukia skausmingas atsakas į jų smūgius – dar daugiau specialiųjų operacijų, išaiškintų agentūrinių tinklų ir sunaikintų priešų. Šlovė Ukrainai!“ – teigiama SBU pranešime.
Maskva pasiskundė civilinės aviacijos agentūrai – nepatiko, kad karas atėjo į Rusiją
18:05
Rusija penktadienį pranešė, kad paprašė Jungtinių Tautų (JT) civilinės aviacijos agentūros pasmerkti Kyjivo įspėjimus, jog Rusijos oro erdvė yra „ypatingai pavojinga“, o Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimus pavadino neteisėtais.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad pareigūnai nusiuntė protesto notą Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) vadovui, ragindami jį „pasmerkti neteisėtą Ukrainos režimo kišimąsi į civilinę aviaciją ir tiesioginių grėsmių jai kėlimą“.
Pranešime Ukrainos pareiškimai buvo pavadinti „neapgalvotais teroristiniais veiksmais, prieštaraujančiais tarptautinei teisei“.
Ukrainos prezidentas antradienį perspėjo, kad dėl Kyjivo dronų dangus virš Rusijos tampa „itin pavojingas“.
„Nenorime, kad žūtų nekaltų žmonių. Todėl įspėjame partnerius: Rusijos danguje baigėsi saugūs laikai“, – sakė V.Zelenskis ir pažymėjo, kad nors į civilinius skrydžius nesitaikoma, jiems „nėra vietos“ danguje, kuriame „knibždėte knibžda dronų“.
Ukrainos lyderis tai pavadino teisingu atsaku į „Rusijos norą tęsti karą vykdant terorą prieš civilius“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas perspėjimą pavadino „terorizmu“.
Rusijos plataus masto karas Ukrainoje tęsiasi jau puspenktų metų, o Ukrainos oro erdvė uždaryta nuo 2022 metų.
Monrealyje įsikūrusi ICAO po V.Zelenskio pareiškimo paragino savo narius užtikrinti civilinių orlaivių saugumą.
„Ukraina nekelia grėsmės civilinei aviacijai – nė vienas civilinis orlaivis, – sakė V.Zelenskis. – Rusijos padangėje tiesiog bus dronų tokiu mastu, į kurį reikia atsižvelgti.“
Kyjivas jau daugiau nei ketverius metus leidžia dronus į Rusiją, keršydamas už kasdienius Maskvos išpuolius prieš Ukrainos miestus.
Kinija skaičiuoja Rusijos padovanotus milijardus: už ką jiems taip?
17:51
Po Rusijos invazijos į Ukrainą ir Vakarų sankcijų įvedimo didžiausia Rusijos naftos pirkėja tapusi Kinija toliau gauna milijardinę naudą dėl rusiškos žaliavos tiekimo su nuolaidomis.
Bendras ekonominis efektas, kurį Pekinas gavo bendradarbiaudamas su Maskva naftos srityje, pasiekė 27 mlrd. JAV dolerių. Tokius skaičius aštuntajame Rusijos ir Kinijos energetikos verslo forumo atidaryme įvardijo „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas.
Rusiškos naftos dalis Kinijos rinkoje pasiekė rekordinius 27 proc.
Pasak jo, šis vertinimas pagrįstas duomenimis nuo 2022 metų, kai į Kiniją pradėjo plaukti tanklaiviai iš Rusijos uostų, anksčiau aptarnavusių klientus Europoje. Šiuo metu rusiškos naftos dalis Kinijos rinkoje pasiekė rekordinius 27 proc., o bendra tiekimo apimtis viršija 100 mln. tonų per metus. I.Sečino pateiktais statistiniais duomenimis, per pirmus septynis šių metų mėnesius tiekimas pasiekė 67 mln. tonų, rašo „The Moscow Times“.
„Dėl didesnio rusiškos naftos pirkimo efektyvumo, lyginant su alternatyvomis iš Artimųjų Rytų, bendras ekonominis efektas, Kinijos gautas nuo 2022 metų, mūsų vertinimu, sudaro 27 mlrd. dolerių“, – sakė „Rosneft“ vadovas, kurį cituoja agentūra TASS.
Skaičiuojama, kad Kinijos sutaupyta suma siekia 2,3 trln. rublių – tai prilygsta vienam su puse Maskvos srities metinio biudžeto arba keturiems tokių didelių regionų kaip Krasnojarsko kraštas ar Sverdlovsko sritis metiniams biudžetams.
„Argus Media“ duomenimis, rugpjūčio pabaigoje „Urals“ rūšies nafta Rusijos uostuose buvo parduodama su 26–27 dolerių nuolaida už barelį, lyginant su „Brent“ kaina. Dalis šios nuolaidos nusėda vežėjų, pristatančių naftą į Azijos uostus pasitelkiant „šešėlinį laivyną“, kišenėse.
Tačiau net ir atgabenta į Kiniją, Rusijos nafta kainuoja pigiau nei analogai iš kitų šalių.
Gaidaro instituto vertinimu, didžiausią lygį – 16 proc., lyginant su kitų tiekėjų kainomis Kinijoje – nuolaidos buvo pasiekusios 2022 metų vasarą. 2023 metų pabaigoje vidutinė nuolaida Kinijos klientams sumažėjo iki 5 proc. „Brent“ kainos atžvilgiu, 2024 metais beveik išnyko, o 2025 metais vėl pradėjo augti: pirmąjį ketvirtį ji sudarė 2,8 proc., antrąjį – 6,3 proc. Metų pabaigoje, pritaikius sankcijas „Rosneft“ ir „Lukoil“ bendrovėms, nuolaidos siekė 8,3 proc.
Indija sutaupė 12 mlrd. JAV dolerių
Indija, kuri yra antra pagal dydį rusiškos naftos pirkėja po Kinijos, dėl Rusijos naftininkų taikomų nuolaidų 2022–2025 metais sutaupė 12,6 mlrd. dolerių, remdamasi muitinės statistika rašė „Indian Express“.
2022 metais Indijos naftos perdirbimo gamyklos sutaupė 4,873 mlrd. dolerių, 2023 m. – 5,411 mlrd. dolerių, 2024 m. – 1,45 mlrd. dolerių, o per pirmąjį 2025 m. pusmetį – dar 835 mln. dolerių.
„Pirkėjai reikalauja papildomos kompensacijos už sankcijų ir logistikos rizikas, todėl pasaulinių kainų augimas tik iš dalies atsispindi rusiškos naftos kainoje“, – pažymi „Freedom Global“ analitikas Vladimiras Černovas.
„Jis jau žino“: analitikas įvardijo, kodėl širsta Putinas
17:12
Rusijos prezidentas neįprastai emocingu tonu pakartojo, kad nėra jokio plano, pagal kurį po Valstybės Dūmos rinkimų Rusijoje būtų rengiama mobilizacija. Kaip leidiniui „Postimees“ aiškina saugumo analitikas Raineris Saksas, Kremliaus lyderio nervingumas nėra atsitiktinis – tam yra priežastis.
Pastarąjį kartą V.Putinas „dalinę mobilizaciją“ paskelbė 2022 metais, po virtinės nesėkmių Ukrainos mūšio lauke.
Šis įsakymas, kuris, Kremliaus teigimu, buvo taikomas tik 300 tūkst. žmonių iš maždaug 140 mln. gyventojų, buvo itin nepopuliarus ir išprovokavo šaukiamojo amžiaus vyrų bėgimą iš Rusijos.
Kremlius ne kartą neigė planus dėl dar vieno šaukimo.
„Šiandien nėra tokio scenarijaus, pagal kurį reikėtų mobilizacijos“, – Vladivostoke vykstančio Rytų ekonomikos forumo plenarinėje sesijoje sakė V.Putinas.
„Tai yra priešo dezinformacijos kampanija prieš Valstybės Dūmos rinkimus, kuria siekiama paveikti jų rezultatus Kaip gerai žinoma, mūsų žmonės registruojasi savanoriškai ir pasirašo sutartį“, – teigė jis, turėdamas omenyje vėliau šį mėnesį vyksiančius Rusijos parlamento rinkimus.
Visgi, kaip sako saugumo analitikas leidinio „Postimees“ komentare, V.Putinas neatsitiktinai širsta dėl to, kad turi komentuoti galimą mobilizaciją Rusijoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
