- Rusijos tyrinėtojas: Trumpas per metus pasiekė tai, ko Kremlius trokšta dešimtmečius
- „Tai yra jų stiprybė“: ukrainiečių kariai nustebino NATO instruktorius, bet yra vienas didelis trūkumas
- Putinas nurodė tris paras neatakuoti Kyjivo
- „Rusija sugalvos ką nors naujo“: ekspertas perspėjo Ukrainą dėl pokyčių fronte
Visas naujienas apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Su Witkoffu ir Kushneriu susitikęs Putinas liejo pažadus ir siuntė padėką Trumpui
21:40 Atnaujinta 22:37
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį Kremliuje pradėjo derybas su JAV pasiuntiniais Jaredu Kushneriu ir Steve'u Witkoffu dėl daugiau nei ketverius metus trunkančio karo Ukrainoje užbaigimo.
Šios derybos surengtos prieš pirmąjį pasiuntinių vizitą į Kyjivą, kuris, kaip tikimasi, įvyks sekmadienį.
Ir Rusija, ir Ukraina pažadėjo derybų metu tris dienas nesmogti viena kitos sostinėms, Vašingtonui bandant atgaivinti JAV vadovaujamas derybas, kuriose siekiama užbaigti kruviniausią konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau pareiškė, kad jo pasiuntiniai veža „pasiūlymą dėl karo užbaigimo“.
Dėkojo Trumpui
„Mieli kolegos, nuoširdžiai sveikinu jus Maskvoje. Situacija, žinoma, nėra paprasta“, – pareiškė V. Putinas pasiuntiniams puošnioje Kremliaus salėje, kaip matyti Rusijos televizijos transliuotame vaizdo įraše.
„Tačiau prieš mums pradedant ją spręsti, norėčiau visų paprašyti perduoti geriausius linkėjimus ir padėkos žodžius JAV prezidentui ponui Trumpui“, – sakė V. Putinas.
Vladimiras Putinas JAV specialiesiems pasiuntiniams Steve'ui Witkoffui ir Jaredui Kushneriui pareiškė, kad šiandien Rusija nesurengė jokių smūgių Kyjivui.
Derybų pradžioje paskelbtame pareiškime jis teigė, kad Ukraina taip pat sumažino savo atakų skaičių.
V. Putinas S. Witkoffui ir J. Kushneriui sakė, kad Maskvos ir Vašingtono kontaktai visada buvo naudingi ir kad Rusijai patogu su jais dirbti.
„Maskvai patogu dirbti su S. Witkoffu ir J. Kushneriu. Tokio pobūdžio kontaktai visada yra naudingi. Tarpininkavimo kokybė ir pasitikėjimas tais, kurie jį vykdo, neabejotinai yra labai svarbūs. Noriu pasakyti, kad mums patogu su jumis dirbti ir kad mūsų pasitikėjimo lygis viso šio proceso metu buvo gana aukštas. D. Trumpas toliau deda pastangas, siekdamas prisidėti prie konflikto Ukrainoje sureguliavimo“, – pridūrė Rusijos prezidentas.
V. Putinas pareiškė, kad Rusija dės visas pastangas tarpininkų saugumui užtikrinti.
Derybos vyksta tuo metu, kai šią vasarą šiame užsitęsusiame kare gerokai padaugėjo civilių aukų ir išpuolių. V. Putinas yra ne kartą sakęs, kad Maskva ketina užimti likusią Rytų Ukrainos dalį.
Per šį 2022 metais Rusijos pradėtą karą žuvo šimtai tūkstančių žmonių, o milijonai buvo priversti palikti savo namus.
Žuvo mažiausiai septyni žmonės
Ukrainos pareigūnai pranešė, kad šeštadienį per Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo mažiausiai septyni žmonės, taip pat ir Kyjivo priemiestyje.
Kremlius pareiškė, kad nuo šeštadienio vidurnakčio nesmogs Kyjivui, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad „nuo dabar“ ir iki pirmadienio sustabdys smūgius Maskvai.
„Rusijos prezidentas, vyriausiasis vadas, yra davęs įsakymą nuo šiandien vidurnakčio tris dienas nevykdyti jokių smūgių Kyjivui“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
V. Zelenskis, kuris buvo pasiūlęs paliaubas per JAV pasiuntinių vizitus, vėliau pranešė, kad kalbėjosi su JAV pasiuntiniais ir taip pat pažadėjo, kad Kyjivas nesmogs Maskvai.
„Nuo dabar ir iki šeštadienio pabaigos, taip pat sekmadienį ir pirmadienį Ukraina yra pasirengusi susilaikyti nuo smūgių Maskvai“, – socialiniuose tinkluose parašė V. Zelenskis.
Ukrainos lyderis teigė, kad kalbėjosi su JAV pareigūnais ir kad laukia jų Kyjive sekmadienį.
Anksčiau Rusija smogė Kyjivo priemiesčiams, o V. Zelenskis Maskvą apkaltino bandymu sutrukdyti pasiuntinių vizitui naktį sudavus smūgius dviem Kyjivo oro uostams, taip pat civiliniams taikiniams Dnipro srityje, kur žuvo penki žmonės.
Kyjivo srities karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka pranešė, kad Bučos rajone už Kyjivo ribų žuvo du žmonės.
Pirmasis vizitas į Kyjivą ir neįprastas žingsnis
„Akivaizdu, kad šie Rusijos smūgiai oro uostams yra reakcija į diskusijas ir pasirengimą tam, kad JAV pusė gali naudoti lėktuvą kelionei į Ukrainą“, – socialiniame tinkle „X“ parašė V. Zelenskis.
Tai bus pirmasis D. Trumpo draugo verslininko S. Witkoffo ir žento J. Kushnerio vizitas karo niokojamame Kyjive nuo tada, kai respublikonas pernai sausį sugrįžo į JAV prezidento postą, pažadėjęs išspręsti šį konfliktą.
Kelionė į Kyjivą lėktuvu būtų itin neįprastas žingsnis, nes nuo pat Rusijos pilno masto invazijos pradžios 2022 metais Ukrainos oro erdvė yra uždaryta. Kyjive besilankantys lyderiai ir pareigūnai paprastai keliauja traukiniais.
Pasiuntinių Kyjive laukiama sekmadienį, naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos aukšto rango pareigūnas.
D. Trumpas žurnalistams teigė, kad abu derybininkai sieks įvertinti, ar įmanoma padaryti pažangos siekiant taikos šiame konflikte.
Taikos pastangos yra įstrigusios – iš dalies dėl Vašingtono karo su Iranu, o Maskva ir Kyjivas suintensyvino tolimojo nuotolio atakas, todėl civilių aukų skaičius išaugo iki lygio, nematyto nuo kovos veiksmų pradžios.
„Išsiunčiau Witkoffą ir Kushnerį, du puikius derybininkus. Jie atliko puikų darbą, ir mes juos išsiuntėme pažiūrėti, ar pavyks ką nors pasiekti. Gali būti, kad turime gerų šansų tai padaryti“, – sakė D. Trumpas.
„Jie su savimi vežasi pasiūlymą užbaigti karą“, – teigė jis.
JAV prezidentas neatskleidė, ar šis planas numato Ukrainos teritorijų perleidimą, kaip jis buvo užsiminęs anksčiau, tačiau pridūrė: „Mes turime idėją dėl taikos.“
S. Witkoffas ir J. Kushneris, dalyvavę derybose dėl paliaubų Gazos Ruože ir Irane, jau ne kartą lankėsi Maskvoje.
Alinantis karas
Naujas diplomatinis postūmis vyksta tuo metu, kai Rusija ir Ukraina viena kitą apšaudo tolimojo nuotolio raketomis ir dronais.
Penktadienį, likus vos kelioms valandoms iki D. Trumpo pranešimo, Rusijos dronas smogė Ukrainos saugumo tarnybos SBU būstinei Kyjivo centre.
Šis smūgis, kuris, pasak V. Zelenskio, buvo nukreiptas į tarnybos laikinojo vadovo kabinetą, buvo pirma ataka į jos būstinę nuo invazijos pradžios.
Tuo metu naktį į šeštadienį per Rusijos smūgį Kamjanskės mieste šalies pietryčiuose žuvo keturi žmonės, o dar penki buvo sužeisti, pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
S. Witkoffo ir J. Kushnerio kelionė vyksta praėjus daugiau nei savaitei po reto Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus Johno Ratcliffe'o (Džono Ratklifo) vizito Maskvoje, per kurį jis, pasak JAV žiniasklaidos, įspėjo Rusiją dėl bet kokio puolimo prieš NATO valstybes nares.
Anksčiau šią savaitę JAV priėmė Rusijos finansų ministrą G20 susitikime Šiaurės Karolinoje.
V. Putino pareigūnas: „Svarbus taikdariškas vizitas“
00:11
Kol kas viešai paskelbta nedaug informacijos apie JAV pasiuntinių ir Vladimiro Putino derybų rezultatus.
Tačiau vienas aukščiausių V. Putino administracijos pareigūnų Kirilas Dmitrijevas po susitikimo socialiniame tinkle „X“ paskelbė trumpą įrašą.
„Svarbus taikdariškas vizitas“, – parašė Kirilas Dmitrijevas, Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas ir prezidento Vladimiro Putino patikėtinis ekonomikos klausimais.
Jis taip pat pasidalijo nuotraukomis iš oro uosto su Jaredu Kushneriu ir Steve'u Witkoffu.
Putino ir JAV pasiuntinių derybos truko tris valandas
23:18
Vladimiro Putino ir dviejų Donaldo Trumpo pasiuntinių Jaredo Kushnerio ir Steve'o Witkoffo derybos baigėsi, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris išvyko iš Kremliaus praėjus maždaug trims valandoms nuo jų atvykimo.
Tikimasi, kad rytoj jie vyks į Kyjivą.
Maskvoje tebesitęsiant deryboms rusai smogė Ukrainos miestui: žuvo beveik visa šeima
23:00
Rugsėjo 5-osios vakarą, Maskvoje tebesitęsiant JAV atstovų deryboms su Vladimiru Putinu, Rusija dronu smogė Čuhujivo centrui, žuvo trys žmonės, tarp jų – vaikas. Per ataką taip pat buvo sunkiai sužeista 40-metė moteris, pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.
„Per šį apšaudymą žuvo beveik visa šeima: 19-metė mergina, 11-metis berniukas ir 45-erių vyras“, – rašė jis.
Be to, 40-metė moteris buvo sunkiai sužeista, o 28-erių vyras ir dvi 75-erių moterys dėl Rusijos smūgio Čuhujivui patyrė ūmią reakciją į stresą.
Srities karinės administracijos spaudos tarnyba pranešė, kad sunkiai sužeista moteris yra dviejų žuvusių vaikų motina ir žuvusio vyro žmona.
„Tiesiogiai pataikius priešo dronui, privatus gyvenamasis namas buvo visiškai sugriautas. Taip pat išdužo daugiabučio namo langai, buvo apgadinti šalia esantys garažai ir trys civiliniai automobiliai“, – pridūrė O. Synjehubovas.
Srities Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, kad Rusijos pajėgos miestą atakavo reaktyviniu dronu.
JAV ambasadorius NATO: aljanso narės turi būti budrios
21:10
NATO narės neturi toleruoti tyčinių hibridinio karo veiksmų, o Jungtinės Valstijos rems su tokiais incidentais susiduriančias Aljanso šalis, pareiškė JAV ambasadorius NATO Matthew Whitakeris, skelbia „Reuters“.
M. Whitakeris teigė, kad praėjusį mėnesį surengtas bandymas dronais atakuoti Leipcigo oro uostą, dėl kurio Berlynas apkaltino Rusiją, kelia didesnį nerimą nei kiti pastaruoju metu NATO šalyse užfiksuoti incidentai, kai Ukrainą atakuojantys Rusijos dronai nukrypdavo nuo kurso.
„Taip pat yra veiksmų, kuriuos pavadinčiau didesnį nerimą keliančiais hibridiniais veiksmais, pavyzdžiui, tai, ką matėme Leipcige arba Lenkijoje“, – Italijoje vykstančios verslo konferencijos kuluaruose sakė M. Whitakeris.
Jis pabrėžė, kad NATO narės turi būti pasirengusios, budrios ir susidūrusios su tokiais incidentais pasiųsti aiškią žinią.
„Jeigu galime nustatyti, kas tai daro – kaip tai padarė Vokietija, – aiškiai pasakysime, kad tai yra nepriimtina ir kad mes to netoleruosime“, – sakė M. Whitakeris.
Jis pridūrė, kad atakų taikiniais gali tapti ypatingos svarbos infrastruktūros objektai, ypač energetikos infrastruktūra, todėl nacionalinės valdžios institucijos turėtų juos atidžiai prižiūrėti.
Pasak jo, pagrindinė atsakomybė reaguojant į tokius iššūkius tenka atskiroms valstybėms, tačiau Jungtinės Valstijos jas remia, kai jos susiduria su tokiais veiksmais.
„Bloomberg“ anksčiau skelbė, kad Rusija plečia hibridinių atakų kampaniją prieš valstybes, tiekiančias Ukrainai ginklus ir skiriančias jai finansinę paramą. Leidinys pažymėjo, kad tęsiantis karui Ukrainoje įtampa visoje Europoje didėja dėl kibernetinių atakų, ginkluotų dronų ir paslaptingų padegimų.
„The Guardian“ taip pat skelbė, kad Rusijos sabotažo veikla Europoje vėl įgauna pagreitį. Leidinys pabrėžė, kad Europos vyriausybės sprendžia klausimą, kaip priversti Maskvą patirti realių pasekmių už atakas, kurios sąmoningai vykdomos neperžengiant įprastinio karo slenksčio.
„Teks spręsti sudėtingą situaciją“: Putinas susitiko su Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu
19:45 Atnaujinta 20:29
Donaldo Trumpo pasiuntiniai atvyko į Kremlių, praneša Rusijos valstybinė žiniasklaida.
TASS duomenimis, Steve'ą Witkoffą ir Jaredą Kushnerį lydėjo už ekonominį bendradarbiavimą atsakingas Rusijos pareigūnas Kirilas Dmitrijevas.
Vėliau pranešta, kad Vladimiras Putinas susitiko su JAV pasiuntiniais.
Rusijos prezidentas pareiškė, kad „per derybas jiems teks spręsti sudėtingą situaciją“.
„Situacija, žinoma, nėra paprasta“, – pareiškė V. Putinas JAV pareigūnams Rusijos valstybinės žiniasklaidos transliuotame vaizdo įraše.
JAV pasiuntinių lėktuvas Maskvoje nusileido 12 val. 52 min. (vietos ir Lietuvos laiku), anksčiau skelbė naujienų agentūra „RIA Novosti“. Tikimasi, kad po derybų Maskvoje jiedu vyks į Kyjivą.
Pasiuntiniai atvyko su misija aptarti planą, kaip užbaigti daugiau nei ketverius metus trunkantį plataus masto karą Ukrainoje.
Ukrainiečių portalas „Ukrainska pravda“, remdamasis „RIA Novosti“, pranešė, kad į Kremlių S. Witkoffas ir J. Kushneris atvyko po pusketvirtos valandos trukusių dalykinių pietų su Rusijos prezidento specialiuoju pasiuntiniu Kirilu Dmitrijevu.
Rusijos tyrinėtojas: Trumpas per metus pasiekė tai, ko Kremlius trokšta dešimtmečius
19:05
Rusija ir buvusi Sovietų Sąjunga dešimtmečius bandė sugriauti Vakarų saugumo tvarką ir pasitikėjimą tarp JAV ir Europos. Tačiau jai taip ir nepavyko pasiekti nieko panašaus į tai, ką Donaldas Trumpas padarė vos per metus, rėžė britų saugumo ekspertas, Rusijos tyrinėtojas Keiras Gilesas.
K.Gilesas yra Rusijos ir ekspertas, Didžiosios Britanijos analitinio centro „Conflict Studies Research Centre“ tyrimų direktorius ir „Chatham House“ Eurazijos ir Rusijos programos vyresnysis mokslo darbuotojas.
1990-aisiais jis dirbo „Ernst & Young“ Maskvos padalinyje ir buvo žurnalo „AirForces Monthly“ bei „BBC Monitoring“ korespondentas Maskvoje.
Jis dešimtmečius tyrinėja Rusiją ir apie Kremliaus režimą yra išleidęs tris knygas.
Ketvirtoji analitiko knyga „American Overthrow: Moscow's Endgame in Its Long War“ (liet. „Amerikos nuvertimas – Maskvos galutinis tikslas jos ilgame kare“) pasirodė šį rudenį – joje K.Gilesas atsigręžė į Jungtines Valstijas ir D.Trumpą.
Interviu leidiniui „Postimees“ jis atskleidė savo požiūrį į Rusijos ir JAV santykius bei įspėjo apie D.Trumpo sprendimų poveikį Europai.
Ukraina pasirengusi ribotoms paliauboms, JAV ir Rusijos atstovams pradėjus derybas
17:48
JAV pasiuntiniai pradėjo darbą su Maskvos atstovais, pranešė Volodymyras Zelenskis, pats jau pasikalbėjęs su Donaldo Trumpo komanda.
Pasak jo, šis pokalbis žymi momentą, nuo kurio Ukraina yra „pasirengusi laikytis paliaubų dėl oro smūgių miestams, susijusiems su derybų procesu“.
„Nuo dabar iki šeštadienio pabaigos, taip pat sekmadienį ir pirmadienį Ukraina yra pasirengusi susilaikyti nuo smūgių Maskvai, ir tikimės, kad rusai taip pat elgsis Kyjivo atžvilgiu.“
Tačiau Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija trims dienoms nutrauks atakas prieš Kyjivą „nuo šiandienos vidurnakčio“.
V. Zelenskis taip pat pranešė, kad šį savaitgalį Kyjive vyksiančių diplomatinių susitikimų su JAV atstovais planas jau patvirtintas.
„Laukiame Steve'o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio ir esame pasirengę dalykiškam pokalbiui“, – sakė V. Zelenskis.
„Tai yra jų stiprybė“: ukrainiečių kariai nustebino NATO instruktorius, bet yra vienas didelis trūkumas
17:33
Ukrainos kariai į Europoje vykstančias pratybas atsineša unikalią per ilgus karo metus sukauptą patirtį. Vakarų instruktoriai giria jų gebėjimą improvizuoti ir greitai prisitaikyti prie naujų sąlygų. Tačiau dalis Ukrainos karių į mokymus atvyksta turėdami bazinių įgūdžių spragų, ypač šaudymo srityje, skelbia „Business Insider“.
Ukrainos kariai mokomi Lenkijoje esančioje Jomsborgo stovykloje, kur Norvegijos instruktoriai juos supažindina su vakarietiškais karybos metodais.
Programoje daugiausia dėmesio skiriama pagrindiniams kariniams įgūdžiams, lyderystei, planavimui ir sprendimų priėmimui. Tačiau mokymosi procesas vyksta abiem kryptimis – Ukrainos kariai taip pat dalijasi su Vakarų partneriais žiniomis, įgytomis tiesiogiai mūšio lauke.
Ukrainos karių mokymą remiančiai tarptautinei vadavietei „Task Force Legio“ vadovaujantis brigados generolas Atle Molde ypač gyrė ukrainiečių gebėjimą rasti novatoriškus sprendimus.
Pasak jo, ukrainiečiai moka „improvizuoti labai sudėtingoje situacijoje“.
„Tai įspūdinga. Jie sugeba improvizuoti, prisitaikyti, persiorientuoti, augti, tobulėti ir keistis.“
Jo nuomone, šią patirtį turėtų perimti ir Norvegijos kariuomenė, nes Ukraina iš esmės išbando naujus karybos metodus realiomis kovos sąlygomis.
„Jie gerokai kūrybiškesni už mus“
Vienas Norvegijos instruktorių, Jomsborgo stovykloje rengiantis būrių vadus, taip pat atkreipė dėmesį į netradicinį Ukrainos karių mąstymą.
„Apskritai jie yra gerokai kūrybiškesni už mus“, – sakė jis.
Jo nuomone, tai iš dalies susiję su tuo, kad Ukrainos kariuomenėje yra mažiau standartizuotų procedūrų nei Vakarų ginkluotosiose pajėgose.
„Manau, kad tai yra jų stiprybė.“
Panašiai Ukrainos karius vertino ir kariškiai, dirbę su jais kitose mokymo programose. Vakarų karininkai pabrėžė didelę ukrainiečių taktinę vaizduotę ir gebėjimą prisitaikyti prie situacijos mūšio lauke.
Tokio išradingumo priežastis akivaizdi: Ukrainos kariai jau ne vienus metus kariauja su Rusija, o nuo 2022 metais prasidėjusios plataus masto invazijos kovos pobūdis keičiasi ypač sparčiai.
„Taikos metu inovacijų ratas sukasi labai lėtai. Tačiau prasidėjus karui jis staiga ima suktis 10 ar 100 kartų greičiau“, – aiškino A. Molde.
Kai kuriems kariams trūksta bazinio pasirengimo
Vis dėlto didelė kovinė patirtis ne visada reiškia, kad karys turi tvirtus visų karinių disciplinų pagrindus. A. Molde pateikė tai iliustruojantį pavyzdį.
„Turėjome karių iš Ukrainos, turėjusių dvejų metų kovinę patirtį, tačiau jie nemokėjo taikliai šaudyti šautuvu“, – sakė jis.
Instruktoriaus teigimu, kai kurie kariai galėjo būti skubiai mobilizuoti ir negauti tokio bazinio pasirengimo, kokį paprastai gauna Vakarų šalių kariškiai.
Be to, šiuolaikiniame mūšio lauke šaulių ginklai atlieka gerokai mažesnį vaidmenį nei anksčiau. Didelę dalį kovinių užduočių atlieka artilerija ir dronai, todėl net realios kovinės patirties turintis karys gali būti palyginti mažai praktikavęsis naudoti šautuvą.
Stovykloje vykstančius mokymus koordinuoti padedantis operacijų karininkas majoras Johnas taip pat atkreipė dėmesį į šią ypatybę. Pasak jo, Ukrainos kariai „parodė mums daug įvairių kūrybiškų metodų“. Tačiau „kai kuriuose daliniuose šie tradiciniai įgūdžiai nebuvo taip gerai išlavinti“.
Pačios mokymo stovyklos aprašyme pažymima, kad Ukrainos kariai atvyksta turėdami labai skirtingą patirtį. Tarp jų yra patyrusių veteranų, norinčių įvaldyti pažangią taktiką, tačiau kitiems reikia tobulinti bazinius pėstininkų kovos įgūdžius.
Per mokymus jie treniruojasi šaudyti patirdami stresą, mokosi kovinės komunikacijos ir pėstininkų veiksmų būrio bei kuopos lygmenimis.
Ukraina ir Vakarai mokosi vieni iš kitų
Nepaisant kai kurių karių bazinių įgūdžių spragų, Vakarų instruktoriai šių mokymų nelaiko vienpusiu procesu.
Johnas pažymėjo, kad ukrainiečiai yra „novatoriški“ ir aktyviai naudoja naujas technologijas.
„Stengiamės iš jų to mokytis. O tada mėginame jiems perduoti įgūdžius, susijusius su tradiciniais metodais, planavimo būdais, karinių sprendimų priėmimo procesais ir panašiais dalykais.“
Jo nuomone, Ukrainos karių kovinės patirties ir vakarietiško karinio rengimo derinys „duoda gerų rezultatų“.
Ukraina taip pat pati nustato, kokių mokymų jai reikia, o Ukrainos instruktoriai dirba kartu su Vakarų instruktoriais. Toks keitimasis patirtimi ypač vertingas Kyjivo partneriams. Ukrainos kariai turi šiuolaikinio karo su Rusija patirties, supranta jos taktiką ir kasdien susiduria su naujais technologiniais iššūkiais.
Tuo pat metu Vakarų kariuomenės gali pasiūlyti standartizuotus metodus, planavimo sistemas ir bazinį karinį rengimą, kurio kai kurie Ukrainos daliniai dėl karo aplinkybių nespėjo visapusiškai gauti.
Būtent todėl, pasak A. Molde, Ukrainos ir Vakarų kariuomenės gali „tobulėti lygiagrečiai“ – mokydamosi viena iš kitos to, ko kiekvienai pusei trūksta.
Ukrainiečiai NATO pratybose
Ukrainos kariai padeda NATO šalims užtikrinti, kad jų mokymai būtų kuo artimesni realioms mūšio lauko sąlygoms. Per pratybas Lenkijoje Ukrainos instruktoriai Vakarų kariškiams nurodė poligono trūkumus ir sėkmingai susitarė dėl mokymų programos pakeitimų.
Poligonas buvo įrengtas siekiant atkartoti sąlygas, su kuriomis Ukrainos kariai susiduria fronte: jame yra apkasų tinklai, šaudyklos, tankų pozicijos ir įtvirtinimai tiek miesto, tiek kaimo vietovėse.
Kremlius užsimena, kad derybose naujų pasiūlymų nebus
15:41
Panašu, kad šiuo metu vykstančiose derybose nebus pateikta naujų idėjų, kaip užbaigti karą, rodo naujausias Kremliaus atstovo komentaras.
Dmitrijaus Peskovo buvo paklausta, ar pagrįsta manyti, kad JAV derybininkai atsivežė kokių nors naujų idėjų dėl karo užbaigimo. Jis atsakė:
„Vakar pats D. Trumpas pasakė, kad apie jokias naujas idėjas nėra kalbos. Tai buvo JAV prezidento pareiškimas.“
Taigi, panašu, kad Vašingtonas neturi naujų pasiūlymų, kaip užbaigti karą, todėl lieka neaišku, kaip tikimasi pasiekti proveržį.
D. Peskovas taip pat pareiškė, kad klausimus dėl Vašingtono atstovų vizitų eiliškumo – pirmiausia į Maskvą, o vėliau į Kyjivą – reikėtų adresuoti JAV pusei.
Putinas nurodė tris paras neatakuoti Kyjivo
15:03 Atnaujinta 15:29
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nurodė nuo vidurnakčio tris paras neatakuoti Kyjivo. Kremlius tai susiejo su JAV derybininkų Steve'o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio susitikimų Ukrainos sostinėje rengimu ir jų eiga.
Apie atitinkamą V. Putino nurodymą pranešė jo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, skelbia Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.
„Putinas įsakė nuo šiandien vidurnakčio tris dienas nevykdyti jokių smūgių Kyjivui“, – sakė D. Peskovas.
Pasak D. Peskovo, laikinas smūgių Kyjivui sustabdymas susijęs su pasirengimu JAV atstovų vizitui ir jų susitikimais Ukrainos sostinėje.
„Smūgių Kyjivui sustabdymas susijęs su ten vyksiančių Amerikos derybininkų susitikimų rengimu ir jų eiga“, – sakė D. Peskovas.
Tuo pat metu Kremlius pranešė, kad šiandien Maskvoje numatytas V. Putino susitikimas su S. Witkoffu ir J. Kushneriu.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pasiūlė JAV pasiuntinių vizito metu laikytis paliaubų su Rusija.
„Iš mūsų pusės nebus jokių oro smūgių, o Rusija turi užtikrinti abipuses paliaubas – be jokių savo oro smūgių – tiek laiko, kiek reikės šioms deryboms pravesti“, – sakė jis savo vakariniame kreipimesi.
JAV prezidentas penktadienį pranešė siunčiantis Steve'ą Witkoffą ir Jaredą Kushnerį į Maskvą ir Kyjivą. Tai yra naujausias Vašingtono bandymas išjudinti diplomatinę aklavietę kruviniausiame konflikte Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
„Išsiunčiau Witkoffą ir Kushnerį, du puikius derybininkus. Jie atliko puikų darbą, ir mes juos išsiuntėme pažiūrėti, ar pavyks ką nors pasiekti. Gali būti, kad turime gerų šansų tai padaryti“, – sakė D. Trumpas.
„Jie su savimi vežasi pasiūlymą užbaigti karą“, – teigė jis.
JAV prezidentas neatskleidė, ar šis planas numato Ukrainos teritorijų perleidimą, kaip jis buvo užsiminęs anksčiau, tačiau pridūrė: „Mes turime idėją dėl taikos.“
S. Witkoffas ir J. Kushneris, dalyvavę derybose dėl paliaubų Gazos Ruože ir Irane, jau ne kartą lankėsi Maskvoje, bet Ukrainoje jie dar neviešėjo.
Rusijos žiniasklaida anksčiau šeštadienį pranešė, kad amerikiečių lėktuvas jau nusileido Maskvoje.
Rusija naktį smogė civiliniam taikiniui Dnipro srityje ir pražudė keturis žmones, taip pat atakavo du Kyjivo oro uostus, pranešė V. Zelenskis, apkaltinęs Kremlių bandymu sužlugdyti pasiuntinių vizitą.
