Visas naujienas apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Buvęs NATO generolas: tik naivuoliai mano, kad 5-asis straipsnis suveikia davus komandą
20:05
Jungtinėse Valstijose surengta strateginė simuliacija atskleidė nerimą keliantį scenarijų: Rusija užpuola Moldovą, dronas smogia degalų sandėliui Rumunijoje ir pražudo civilių, tačiau JAV sprendimų priėmėjai delsia imtis būtinų veiksmų.
Atsargos generolas Dorinas Toma, 2022–2025 metais vadovavęs NATO Pietryčių daugianacionalinės divizijos štabui, Rumunijos leidiniui „Adevărul“ paaiškino, kodėl politinių sprendimų priėmimo paralyžius gali tapti didžiausia grėsme.
Pasak jo, Rusijai užpuolus NATO valstybę rizika būtų milžiniška, o sąjungininkėms gali prireikti per daug laiko bendrai pozicijai suderinti. Per JAV surengtą simuliaciją buvę aukšto rango kariškiai, diplomatai ir Kongreso nariai nesiryžo imtis tiesioginio karinio atsako, nes manė, kad tam nepritartų JAV visuomenė.
Simuliacija parodė nemalonią tikrovę: NATO sutarties 5-asis straipsnis negarantuoja automatinio karinio atsako. Kiekviena Aljanso valstybė pati sprendžia, kokią pagalbą suteikti, todėl kolektyvinio saugumo garantijų įgyvendinimas priklauso ir nuo šalių vidaus politikos.
„Tik naivuoliai gali įsivaizduoti, kad kilus saugumo krizei visos 32 NATO sąjungininkės tarsi pagal komandą pakels rankas ir pritars 5-ojo straipsnio „aktyvavimui“, – sakė D.Toma.
Panaši simuliacija anksčiau surengta ir Vokietijoje, o jos rezultatai išryškino tą pačią problemą – politinių sprendimų priėmimo paralyžiaus riziką ir visuomenės nenorą įsitraukti į didelį karinį konfliktą, kurio eskalavimo masto niekas negali numatyti.
Formalios „aktyvavimo“ procedūros nėra
D.Tomos teigimu, valdžios institucijos paprastai stengiasi atrodyti optimistiškai ir sudaryti įspūdį, kad nelaimės atveju NATO greitai mobilizuotųsi bei atsakytų bet kuriam priešininkui. Tačiau tikrovė yra sudėtingesnė.
„Reikia suprasti, kad formalios 5-ojo straipsnio „aktyvavimo“ procedūros nėra. Kai sąjungininkė užpuolama ir paprašo kolektyvinių veiksmų, susirenka Šiaurės Atlanto Taryba, o valstybės turi susitarti dėl bendros pozicijos. Akivaizdu, kad tokių šalių kaip JAV, Vokietija, Prancūzija ar Jungtinė Karalystė pozicija gali būti lemiama“, – aiškino generolas.
Jo teigimu, tikroje krizėje pirmiausia reikėtų nustatyti, kas įvyko, ar incidentas laikytinas ginkluotu užpuolimu, kam priskirtina atsakomybė ir kaip suderinti skirtingus sąjungininkių vertinimus. Be to, kiekviena valstybė turi savų politinių bei konstitucinių apribojimų, o jos sprendimas priklauso ir nuo visuomenės paramos.
Vienintelį kartą sprendimai užtruko tris savaites
Vienintelį kartą NATO 5-asis straipsnis buvo pritaikytas po 2001 metų Rugsėjo 11-osios teroro išpuolių Jungtinėse Valstijose.
Praėjus mažiau nei parai po atakų sąjungininkės sutarė, kad jos pateks į 5-ojo straipsnio taikymo sritį, jeigu bus nustatyta, kad buvo suplanuotos ir koordinuotos iš užsienio. Tik spalio 2 dieną, pateikus tyrimų išvadas, galutinai patvirtinta, kad išpuoliams taikomas 5-asis straipsnis. Konkrečios NATO priemonės suderintos spalio 4-ąją.
„Tuomet kyla natūralus klausimas: kas nutiktų, jeigu šiuolaikiniame kare neturėtume trijų savaičių?“ – klausė D.Toma.
Šiandien galimas išpuolis prieš NATO rytinį flangą galėtų būti daug dviprasmiškesnis. Hibridinės operacijos, diversijos, kibernetinės atakos, dronai arba sąmoningai žemiau suvokiamo karo slenksčio vykdomi riboti veiksmai apsunkintų atsakomybės nustatymą.
Nors NATO pripažįsta, kad reikšmingos kibernetinės ar hibridinės atakos gali lemti 5-ojo straipsnio taikymą, kiekvienas atvejis būtų vertinamas atskirai.
Didžiausias priešas – laikas
Generolo teigimu, pagrindinė problema yra ne vien tai, ar NATO reaguotų, bet ir kaip greitai būtų priimtas politinis sprendimas.
„Kariškiai gali turėti planų, pajėgų ir pajėgumų. Tačiau tarp incidento ir realaus jų panaudojimo yra vienas kritinis išteklius – laikas, būtinas politiniam sprendimui priimti“, – pabrėžė D.Toma.
Todėl kyla du esminiai klausimai: ar net turint gerą karinį planą dėl politinio delsimo gali būti prarastas operacinis pranašumas ir kiek laiko NATO turi politiniam sprendimui priimti, kad nekiltų grėsmė karinių planų įgyvendinimui.
Pasak D.Tomos, dar iki viso karinio mechanizmo paleidimo gali būti perdislokuojamos pajėgos, didinama jų parengtis ir stiprinamas atgrasymas. Tačiau tai nepanaikina pagrindinės problemos – politinio sprendimo greičio.
JAV generolas įvardijo šalis, kurios gali atsidurti Putino taikiklyje
00:05
Artimiausiu metu Rusija gali surengti naują provokaciją arba karinę operaciją. Tarp galimų jos taikinių – Suomija, Baltijos šalys, Norvegijos šiaurė, Moldova ir Ukraina. Tokią nuomonę televizijos kanalui „Espreso“ išsakė JAV atsargos generolas Wesley Clarkas, 1997–2000 metais vadovavęs NATO pajėgoms Europoje.
Jis pabrėžė, kad dabartinis laikotarpis yra itin rimtas tiek Šiaurės Atlanto aljansui, tiek Jungtinėms Valstijoms. Vašingtonas privalėtų reaguoti, jei būtų užpulta kuri nors NATO narė.
„Jungtinės Valstijos yra teisiškai įsipareigojusios dalyvauti NATO veikloje ir tinkamai reaguoti į bet kokį NATO valstybės užpuolimą. JAV taip pat turi moralinį, nors ir nerašytą, įsipareigojimą remti bei ginti Ukrainos sienas ir teritorinį vientisumą“, – aiškino generolas.
Jo vertinimu, artimiausiu metu šie įsipareigojimai gali būti rimtai išbandyti.
„Manau, kad artimiausiu laikotarpiu mūsų įsipareigojimai bus išmėginti. Atrodo, V.Putinas rengia kažkokį „siurprizą“. Galbūt rugsėjo pabaigoje, galbūt spalį, o gal ir vėliau“, – pareiškė W.Clarkas.
Generolas išvardijo kelias kryptis, kuriomis Rusija galėtų mėginti eskaluoti padėtį.
„Tai gali būti veiksmai prieš Norvegiją – prie jos šiaurinių sienų pastebimas didelis Rusijos aktyvumas. Tai gali būti veiksmai prieš Suomiją ar Baltijos šalis. Tai gali būti mėginimas sujungti Kaliningradą su Baltarusija. Taip pat gali būti imtasi veiksmų Padniestrėje, Moldovoje arba vėl Ukrainoje“, – sakė jis.
W.Clarkas pabrėžė, kad dėl daugybės galimų scenarijų NATO šalys turi išlikti budrios ir kartu nemažinti paramos Ukrainai.
„V.Putinas turi daug įvairių galimybių klastingiems veiksmams. Tikėkimės, kad visos NATO narės tai supranta, išlieka budrios ir toliau tvirtai remia Ukrainą“, – pridūrė generolas.
Dėl Rusijos smūgių svarbiems sektoriams kenčia Ukrainos ekonomika
22:17
Intensyvėjantys Rusijos smūgiai, nukreipti į svarbius šalies sektorius, trikdo Ukrainos ekonomiką, o šalies BVP 2026-aisiais gali smukti 1,5 proc., šeštadienį pranešė Kyjivo pareigūnai, įspėdami apie artėjančią „labai sunkią“ žiemą.
Per 4,5 karo metų Rusija nuniokojo Ukrainos energetikos sektorių, o nuo šios vasaros suintensyvino raketų ir dronų kampaniją, kurią Kyjivui vis sunkiau atremti.
Tai smarkiai apribojo grūdų eksportą Juodąja jūra, kuris yra vienas svarbiausių Kyjivo pajamų šaltinių.
Smūgiai taip pat taikomi plieno gamybos įmonėms, kitiems svarbiems sektoriams, tiekimo grandinėms, ypač geležinkelių transporte, bei dideliems sandėliams.
„Ekonomika atsidūrė sunkiausioje padėtyje“, – per kasmetinį Jaltos Europos strategijos forumą Kyjive pareiškė Ukrainos ministras pirmininkas Serhijus Koreckis.
Jis pabrėžė, kad smūgių intensyvumas ir sugriovimų mastas išaugo.
„Numatome labai sunkią žiemą tiek kritinės infrastruktūros atžvilgiu, kurią kasdien naikina Rusijos atakos, tiek ir bendrų ekonominių sąlygų šalyje atžvilgiu“, – teigė Ukrainos ekonomikos ministras Oleksandras Kravčenka.
Anot ministro, tokie sugriovimai ir jūrų uostų blokada tikriausiai sumažins šalies BVP 1,5 proc., o kai kurie Vakarų ekspertai situaciją vadina „katastrofiška“.
Augančios karo išlaidos
Ukrainos parlamento Biudžeto komiteto pirmininkė Roksolana Pidlasa pateikė niūrią prognozę.
„Gali būti ir blogiau, bet jau dabar yra blogai“, – sakė ji tame pačiame forume.
„Rusija specialiai taikosi į pajamas generuojančias pramonės šakas, puldama grūdų koridorius, jūrų uostus ir metalurgijos gamyklas“, – pabrėžė ji.
„Tai nėra kažkas, ką būtų galima greitai atstatyti“, – teigė ji.
Didžiausia Ukrainos plieno gamykla „ArcelorMittal Kryvyi Rih“ šeštadienį pranešė, kad per Rusijos raketų smūgį žuvo du jos darbuotojai, o infrastruktūra buvo apgadinta.
Kyjivas taip pat suintensyvino atsakomuosius smūgius Rusijos naftos objektams, gamykloms ir sandėliams.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis tikisi, kad jo kolega JAV prezidentas Donaldas Trumpas darys spaudimą Rusijai, jog būtų atnaujinta Juodosios jūros uostų veikla ir abipusiai sustabdyti smūgiai energetikos objektams.
Jis įspėjo apie maisto krizės grėsmę Afrikos ir Azijos šalims, pažymėdamas, kad Maskva taip pat negali eksportuoti savo grūdų per Juodąją jūrą. Abi valstybės yra svarbios pasaulinės grūdų tiekėjos.
Maisto ir energetikos paliaubos
„Bent jau, jei taika šiandien neįmanoma (...) galime bent išspręsti energetikos paliaubų, maisto paliaubų, aprūpinimo maistu klausimą; tokie sprendimai gali būti priimti“, – šį savaitgalį jis kalbėjo Kyjivo forume.
Jis paragino šiuos klausimus spręsti dabar, o ne žiemą.
Tuo pat metu Ukrainos karinės išlaidos auga.
Tačiau parlamentui sunku patvirtinti siūlomus įstatymus, įskaitant nepopuliarias priemones, pavyzdžiui, muitų įvedimą siuntoms iš užsienio, kurios skirtos pajamoms didinti.
Kushneris vizitus Maskvoje ir Kyjive pavadino labai sėkmingais
21:47
JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Jaredas Kushneris savo ir kolegos Steve'o Witkoffo praėjusią savaitę surengtus vizitus Maskvoje bei Kyjive pavadino „labai sėkmingais“.
Apie tai jis kalbėjo penktadienį Kyjive vykusiame kasmečiame susitikime „YES Annual Meeting“, kurį organizavo Viktoro Pinčuko fondas.
„Sakyčiau, kad kelionė buvo labai sėkminga. Manau, dabar aiškiai suprantame, kokie turėtų būti tolesni žingsniai. Sprendžiant bet kokią sudėtingą problemą pirmiausia reikia nustatyti tam tikras ribas ir aiškiai apibrėžti, ko tiksliai siekiame“, – sakė J.Kushneris.
Pasak jo, JAV dabar aiškiai įsivaizduoja ne tik tai, kas galėtų padėti užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, bet ir kas galėtų užtikrinti ilgalaikę bei tvarią taiką.
J.Kushneris pabrėžė, kad buvo itin svarbu gauti naujausią informaciją iš abiejų kariaujančių pusių. Susitikimai su Rusijos atstovais esą leido užduoti jiems įvairių klausimų, geriau suprasti jų požiūrį ir išsiaiškinti, kiek Maskva galėtų būti lanksti.
„Manau, tai padėjo suformuluoti naujų idėjų, kurias, tikiuosi, netrukus galėsime aptarti trišaliame susitikime“, – teigė JAV pasiuntinys.
Pasak jo, šiuo metu dirbama siekiant surengti tokį susitikimą. J.Kushnerio vertinimu, tiesioginės abiejų pusių derybos būtų gerokai produktyvesnės už vadinamąją šaudyklinę diplomatiją, kai tarpininkai pakaitomis derasi su kiekviena šalimi atskirai.
„Manau, tai buvo vienas pagrindinių mūsų tikslų. Supratome, kad subūrus abi puses į vieną vietą galima pasiekti daug daugiau negu vykdant vadinamąją šaudyklinę diplomatiją, jeigu galiausiai norima konkretaus rezultato“, – sakė jis.
J.Kushnerio teigimu, šiuo metu nė viena pusė neturi aiškios vizijos, koks turėtų būti galutinis karo rezultatas.
„Mūsų, kaip tarpininkų, užduotis – dirbti su abiem pusėmis, stiprinti pasitikėjimą, jas išklausyti, ieškoti sąlyčio taškų, o tada – galimybės pasiekti susitarimą arba kai kuriais atvejais tokią galimybę sukurti“, – pridūrė D.Trumpo pasiuntinys.
Budanovas įvardijo, kada gali įvykti naujas trišalių taikos derybų etapas
21:43
Kitą taikos derybų etapą planuojama surengti spalį. Tai per konferenciją „YES Annual Meeting 2026“ pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyryla Budanovas, praneša „RBK-Ukraina“.
„Rengiamės. Spalį“, – atsakė K.Budanovas, žurnalistų paklaustas apie taikos derybų atnaujinimą.
Prezidento kanceliarijos vadovas patikslino, kad numatomos trišalės derybos, tačiau neatskleidė, kur galėtų vykti susitikimas.
Rusija atakavo santechnikos įrangą gaminančią Lenkijos bendrovės gamyklą
19:56
Šeštadienio naktį Rusija atakavo Lenkijos bendrovės „Cersanit SA“ gamyklą Žytomyro srities Zviahelio rajone. Joje gaminamos keraminės plytelės ir santechnikos gaminiai, remdamasis liudininkais praneša „Forbes Ukraine“.
Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba anksčiau skelbė, kad per Rusijos smūgį vienos Zviahelio rajono įmonės teritorijoje kilo gaisras. Gelbėtojai jį operatyviai užgesino. Pranešimų apie žuvusius ar nukentėjusius žmones negauta.
Bendrovė „Cersanit“ išpuolio kol kas oficialiai nekomentavo.
„Cersanit Invest“ yra Lenkijos bendrovės „Cersanit SA“ patronuojamoji įmonė ir didžiausia keraminių plytelių bei santechnikos gamintoja Ukrainoje. Zviahelio rajone nuo 2007 metų veikiančioje gamykloje gaminamos „Cersanit“ ir „Opoczno“ prekių ženklų plytelės, taip pat keraminiai bei akriliniai santechnikos gaminiai.
2025 metais įmonės pajamos viršijo 3,7 mlrd. grivinų.
Kremlius sureagavo į Zelenskio siūlymą susitikti su Putinu per G20 viršūnių susitikimą
17:31
Kol kas nenuspręsta, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vyks į G20 viršūnių susitikimą Majamyje. Tai pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kurį citavo Rusijos žiniasklaida.
D.Peskovas taip pat pakomentavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio siūlymą susitikti su V.Putinu G20 susitikimo kuluaruose. Jis dar kartą pareiškė, kad Rusija tokį susitikimą nori surengti Maskvoje.
„Jeigu V.Zelenskis iš tiesų nori susitikti su V.Putinu, jis gali atvykti į Maskvą. Kvietimas tebegalioja“, – sakė Kremliaus atstovas.
Zelenskis pasirengęs susitikti su Putinu Majamyje
Anksčiau V.Zelenskis pareiškė esąs pasirengęs susitikti su V.Putinu per G20 viršūnių susitikimą Majamyje, jeigu būtų į jį pakviestas.
„Turime atvykti. Turime susitikti, pasikalbėti ir priimti sprendimą“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Pasak V.Zelenskio, svarbu būtų ne tai, ką tiksliai jis pasakytų Rusijos vadovui, o susitikimo rezultatas.
G20 viršūnių susitikimas Majamyje vyks gruodžio 14–15 dienomis. Oficialioje renginio svetainėje paskelbtame į susitikimą kviečiamų G20 nepriklausančių šalių sąraše Ukrainos kol kas nėra.
„Kai visi supras, bus per vėlu“: ekspertas įspėjo apie Putino Europai rengiamus spąstus
17:06
Vladimiras Putinas vykdo hibridinį karą prieš Europą, o tokio karo pavyzdys buvo Krymo aneksija, „Radio NV“ pareiškė Globalistikos centro „Strategija XXI“ saugumo programų vadovas Pavlo Lakijčukas.
„V.Putinas pareiškė, kad Rusija neturi ko dalytis su Europa, nes viskas buvo padalyta po Antrojo pasaulinio karo. Tačiau priminsiu: po Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos įtakos ir kontrolės zona siekė Rytų Vokietiją. Tai subtili užuomina, kad kalbama ne vien apie Ukrainą“, – sakė jis.
Eksperto teigimu, europiečiai iki šiol hibridinį karą dažnai suvokia kaip veiksmus, neperžengiančius atviro karo slenksčio. Tačiau Rusijos strategijoje ši sąvoka reiškia ką kita.
„Hibridinio karo esmė nėra tokia, kaip ją supranta europiečiai. Jie vis dar mano: jeigu vykdomi veiksmai neperžengia tam tikro slenksčio, tai dar ne karas, o hibridinis karas; tik prasidėjus tikram karui jis ir prasidės. Tačiau pagal V.Gerasimovo sampratą hibridinio karo esmė ta, kad priešininkas neturi suvokti, jog su juo kariaujama, iki tos akimirkos, kai jam jau metas kapituliuoti, nes karą jis pralaimėjo“, – aiškino P.Lakijčukas.
Krymo aneksija – tokio karo pavyzdys
P.Lakijčukas pabrėžė, kad Krymo užgrobimas buvo būtent tokio hibridinio karo pavyzdys.
„Žalieji žmogeliukai įžengia į Krymą ir užima Ukrainos objektus, o Kyjivas ir Europa žiūri išplėtę akis ir nesupranta, kas vyksta. Per Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos posėdį sakoma: „Ne, ne, tik nereikia išvesti tankų, nes tai reikš karą.“ Mūsų partneriai Europoje sako: „Palaukite, nieko nedarykite, netrukus viskas paaiškės, o kai paaiškės, mes viską išspręsime.“ Tada V.Putinas surengia pseudoreferendumą, prijungia Krymą prie Rusijos Federacijos ir pareiškia: „Ne, tai buvo ne žalieji žmogeliukai, o mūsų kariai, o Krymas dabar yra Rusijos teritorija.“ Štai ir viskas – karas baigėsi. Tik jam pasibaigus visi suvokė, kad tai buvo karas“, – kalbėjo ekspertas.
Pasak jo, V.Putinas tokią pačią strategiją dabar taiko ir Ukrainos, ir visos Europos atžvilgiu.
„V.Putinas Ukrainą laiko placdarmu puolimui prieš Europą. Tačiau kartu sako: „Ne, ne, nesijaudinkite.“ A.Lukašenka tokiu pat tonu tvirtina, kad Baltarusija nekelia grėsmės nė vienai savo kaimynei Europoje. Esą nei Lietuvai, nei Estijai, nei Lenkijai nėra ko nerimauti. Ukrainos šiame sąraše nėra“, – pažymėjo P.Lakijčukas.
„Bild“: Putinas tikisi šią žiemą priversti Ukrainą kapituliuoti
16:06
Rusija ketina pasinaudoti artėjančia žiema, kad dar labiau sustiprintų spaudimą Ukrainai, smogdama ne tik kariniams taikiniams, bet ir energetikos bei kitai kritinei infrastruktūrai. Apie tai, remdamasis Austrijos karo ekspertu Markusu Reisneriu, rašo Vokietijos leidinys „Bild“.
Eksperto vertinimu, fronto linijai beveik nekintant, Kremlius gali mėginti išsekinti Ukrainos visuomenę, o šaltį ir sniegą paversti papildomais karo įrankiais.
„Putinas yra tvirtai įsitikinęs, kad šią žiemą galutinai privers Ukrainą kapituliuoti“, – perspėjo M.Reisneris.
Pasak jo, nepaisant JAV mėginimų tarpininkauti, Rusija nerodo jokio noro nusileisti. Maskva ir toliau taikosi į gyvybiškai svarbias Ukrainos sistemas – pirmiausia energijos tiekimo ir kitą kritinę infrastruktūrą.
„Bild“ teigimu, per ketverius plataus masto karo metus buvo apgadinta arba sunaikinta apie 80 proc. Ukrainos kritinės infrastruktūros, visų pirma energetikos objektų. M.Reisnerio manymu, būtent šia pažeidžiama vieta Maskva mėgins pasinaudoti žiemą.
„Rusijos vadovas dabar įgyvendina griežtą planą: pasinaudoti šia žiema ir iš esmės parklupdyti Ukrainą“, – sakė ekspertas.
Silpnoji vieta – oro gynyba
Viena didžiausių Ukrainos problemų, pasak M.Reisnerio, yra oro gynybos būklė, ypač raketų, skirtų sistemoms „Patriot“, trūkumas. Šios sistemos yra itin svarbios perimant Rusijos balistines raketas.
„Tai Achilo kulnas, kurį Putinas pastebi“, – pažymėjo ekspertas.
Rusija tuo pat metu didina savo karinius pajėgumus. Naujos dronų paleidimo aikštelės gali leisti jai dar labiau sustiprinti oro atakas, o šiuolaikiniai reaktyviniai bepiločiai orlaiviai gali išvystyti iki 600 km/val. greitį.
M.Reisneris prognozuoja, kad artimiausiais mėnesiais Rusijos oro kampanija dar labiau intensyvės. Jis taip pat perspėja Europą dėl galimo diversijų ir hibridinių atakų suaktyvėjimo, neatmesdamas net ribotų Rusijos smūgių rytiniam Europos Sąjungos flangui.
Ukrainos pajėgos smogė Rusijos gamyklai, gaminančiai žaliavas raketų kurui
15:57
Naktį į šeštadienį Ukrainos gynybos pajėgų daliniai smogė „Toljattikaučiuk“ gamyklai Toljatyje, Rusijos Samaros srityje. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Įmonės teritorijoje patvirtintas pataikymas, po kurio kilo gaisras. Padarytos žalos mastas tikslinamas.
„Toljattikaučiuk“ specializuojasi sintetinio kaučiuko, monomerų, įvairių frakcijų ir didelio oktaninio skaičiaus benzino priedų gamyboje. Sintetinis kaučiukas, be kita ko, naudojamas kietajam taktinių ir balistinių raketų kurui gaminti.
„Darbas prieš svarbiausius priešo karinės pramonės objektus tęsiamas“, – pabrėžė Ukrainos generalinis štabas.
Vokietija įtaria Rusijos žvalgybą prisidėjus prie „hibridinės atakos“ oro uoste
15:54
Vokietijos saugumo pareigūnai įtaria, kad Rusijos karinės žvalgybos narys prisidėjo planuojant praėjusį mėnesį bandytą įvykdyti „hibridinę ataką“, kurios metu oro uoste buvo panaudotas sprogmenų prikrautas dronas, šeštadienį pranešė leidinys „Welt Am Sonntag“.
Šaltinių duomenimis, Vokietijos institucijos mano, kad Rusijos karinės žvalgybos (GRU) agentas, vardu Olegas Le, koordinavo logistiką rengiant pasikėsinimą Leipcigo oro uoste. Taip pat nustatyta, kad antrasis įtariamasis yra Baltarusijos pilietis, vardu Andrejus Ka.
Remiantis šiais radiniais, Berlynas nusprendė dėl incidento kaltinti Rusiją ir paskelbė apie priemones, įskaitant Rusijos konsulato Bonoje bei Rusijos kultūros centro Berlyne uždarymą. Rusija savo ruožtu neigia bet kokį dalyvavimą.
Tyrėjai mano, kad O.Le į Vokietiją atvyko iš Turkijos, o iš Berlyno oro uosto išvyko į Serbiją ir šiuo metu tikriausiai yra sugrįžęs į Rusiją. Tiesioginiai skrydžiai tarp Rusijos ir Vokietijos yra sustabdyti nuo tada, kai 2022-aisiais Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
„Welt“ duomenimis, atvykimo metu pareigūnai žinojo apie O.Le ryšius su GRU, tačiau jam įvažiavus į šalį, stebėjimas nebuvo vykdomas. Įtariamuosius pavyko nustatyti pagal oro uoste rastus DNR pėdsakus. Sprogmenys galėjo būti įvežti į Vokietiją sunkvežimiais per Bulgariją ir Serbiją.
Dronas buvo aptiktas rugpjūčio 4-osios vėlyvą vakarą saugomoje Leipcigo oro uosto krovinių zonoje, šalia Ukrainos krovininio lėktuvo. Šis oro uostas naudojamas kaip karinių krovinių gabenimo centras. Vokietijos vidaus žvalgybos agentūros (BfV) atstovė spaudai naujienų agentūrai AFP teigė, kad dėl vykstančio tyrimo šios informacijos komentuoti negalinti.
Vokietija, viena pagrindinių Ukrainos rėmėjų nuo pat plataus masto invazijos pradžios, susiduria su padažnėjusiais sabotažo atvejais, kibernetinėmis atakomis ir kitais incidentais, dėl kurių įtarimai dažniausiai krenta ant Maskvos.
