Lenkija pareiškė, kad įveiktų Rusiją: Maskva puolė į atlapus
08:49
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova aštriai sureagavo į Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio pareiškimą, kad, jei Rusija pultų, NATO nugalės ją ore, nes šioje srityje turi pranašumą.
M.Zacharova pareiškė, kad Lenkijos diplomatijos vadovo žodžiai rodo,
„smegenų rusofobiją“, pažymėdama, jog jis tariamai kalbėjo apie galimą greitą Lenkijos pergalę prieš Rusiją.
Panašu, kad iš tiesų R.Sikorskis kalbėjo ne apie Rusijos ir Lenkijos konfrontaciją, o apie galimą Rusijos konfliktą su NATO. Vertindamas jėgų santykį, ministras pareiškė, kad „mes gana greitai nugalėtume Rusiją“.
„Jei Rusija mus užpultų ir mes veiktume be apribojimų, manau, mes gana greitai nugalėtume Rusiją. Mes turime neabejotiną pranašumą prieš Rusiją aviacijos srityje. Generole, pataisykite mane, jei klystu, bet tai yra maždaug 2500 lėktuvų. Tai neabejotinas pranašumas“, – tvirtai dėstė jis.
Pati Lenkija turi ženkliai kuklesnį karinės aviacijos parką. Remiantis viešai prieinamais duomenimis, šiuo metu šalyje yra apie 75–80 karinių lėktuvų, įskaitant likusius F-16, FA-50, MiG-29, taip pat pirmuosius F-35.
Tuo tarpu Rusijos aviacijos parką sudaro apie 300 įvairių modifikacijų karinių lėktuvų.
M.Zaharovos pareiškimas pasirodė po to, kai Rusijos propagandinės žiniasklaidos priemonės išplatino Lenkijos ministro žodžius kontekste, kuriame buvo pakeista jų pradinę prasmė.
Naujausias ginčas kilo po to, kai Rusijos reaktyvinis dronas užpuolė civilinio traukinio lokomotyvą Jahodyno geležinkelio stotyje Volynės srityje. Stotis yra netoli sienos su Lenkija.
Varšuva į tai reagavo labai griežtai, o ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sušaukė skubų posėdį ir pareiškė, kad eskalacija su Rusija artimiausiomis savaitėmis gali suintensyvėti.
Zelenskis atleido Ukrainos generalinį prokurorą dėl kaltinimų korupcija
20:46
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį atleido šalies generalinį prokurorą, kuris yra kaltinamas kyšininkavimu.
Apie Ruslano Kravčenkos atleidimą V.Zelenskis pranešė vyriausybės dekretu.
R.Kravčenka kaltinimus neigia. Savo „Telegram“ kanale jis pranešė, kad šiuo metu yra išvykęs iš Ukrainos ir pradėjo teisinius veiksmus prieš Nacionalinio antikorupcijos biuro (NABU) vadovą, kaltindamas jį „oficialių dokumentų klastojimu“.
NABU tyrėjai šį mėnesį atliko kratas generalinio prokuroro biure ir pareiškė atskleidę tinklą, kuris ėmė kyšius už nusikalstamų skambučių centrų, „plovusių didžiulius pinigus“, apsaugą.
Pareigūnai teigia, kad pinigai buvo naudojami nekilnojamajam turtui, papuošalams ir kitoms vertybėms pirkti.
Pasaulinės iniciatyvos prieš transnacionalinį organizuotą nusikalstamumą (GI-TOC) duomenimis, sukčių skambučių centruose Ukrainoje dirba 60 tūkst. žmonių, o jų pajamos per mėnesį gali siekti iki 1 mlrd. JAV dolerių.
V.Zelenskis savo „Telegram“ įraše teigė, kad „generaliniam prokurorui tėra viena galimybė – atleidimas“, ir paragino įstatymų leidėjus nedelsiant patvirtinti šį sprendimą.
R.Kravčenka savo pareiškime „Telegram“ nurodė, kad „informuos mūsų tarptautinius partnerius apie tikrąją padėtį antikorupcijos institucijose, nekontroliuojamos jų įtakos koncentracijos požymius ir riziką, kurią ši praktika kelia valstybės suverenitetui“.
Korupcija Ukrainoje yra įsisenėjusi problema, o nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metais šalyje kilo keli dideli skandalai, taip pat ir kariuomenėje.
2025 metais V.Zelenskis bandė perduoti nepriklausomą antikorupcijos biurą generalinio prokuroro kontrolei, tačiau po visuomenės protestų ir sąjungininkių išreikšto susirūpinimo buvo priverstas šį sprendimą atšaukti.
Merzas: Europos laukia lemiamos savaitės ar mėnesiai
20:13
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas mano, kad Europos laukia lemiamos savaitės ar mėnesiai, kurie nulems žemyno likimą. Tai jis pareiškė Europos Arkties viršūnių susitikime Suomijoje.
F.Merzas paragino toliau remti Ukrainą jos gynybiniame kare prieš Rusiją.
„Greičiausiai priešakyje mūsų laukia lemiami momentai – galbūt savaitės ar mėnesiai – per kuriuos bus sprendžiama dėl mūsų žemyno laisvės ir taikos apsaugos“, – sakė F.Merzas.
Jis pridūrė, kad todėl padarys viską, kas nuo jo priklauso, kad Vokietijos parama Ukrainai išliktų ir kad įtikintų žmones, jog tai atitinka Vokietijos interesus.
„Dabar turime išlikti tvirti, kol šis baisus karas pasibaigs. Jei Rusijai pasiseks, tai turės nenuspėjamų ir precedento neturinčių pasekmių mums visiems, įskaitant ir Vokietiją“, – pridūrė jis.
Ukrainos geležinkelių vadovas: Rusijos atakos prieš šalies geležinkelius intensyvėja kas savaitę
19:50
Rusijos smūgiai Ukrainos geležinkelių tinklui kas savaitę darosi vis stipresni, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė valstybinės operatorės vadovas, savaitgalį netoli sienos su Lenkija įvykus atakai prieš traukinį, kuriuo dažnai naudojasi diplomatai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją bandymu „suluošinti ekonomiką ir sugriauti žmonių gyvenimus“ stiprėjančiais smūgiais civilinei infrastruktūrai, įskaitant geležinkelius.
Šalies oro erdvė yra uždaryta nuo pat Rusijos invazijos pradžios.
Geležinkelis tapo gyvybiškai svarbia jungtimi, padedančia pervežti žmones, įskaitant atvykstančius užsienio lyderius, diplomatus ir pagalbos darbuotojus, taip pat krovinius bei atsargas karui.
„Prasidėjo praktiškai nepertraukiama smūgių prieš geležinkelį kampanija, – AFP sakė Ukrainos geležinkelių vadovas Oleksandras Percovskis. – Ji auga eksponentiškai. Kiekvienas mėnuo, kiekviena savaitė paprastai būna prastesnė už ankstesnę.“
NATO narė Lenkija sekmadienį pranešė, kad Rusija smogė geležinkelio lokomotyvui Ukrainos teritorijoje, maždaug už dviejų kilometrų nuo bendros sienos.
Keliomis dienomis anksčiau Kyjivo pareigūnai pareiškė, kad rusų taikiniu tapo sienos kirtimo punktai pasienyje su Moldova.
Vien rugpjūtį visoje Ukrainoje buvo užpulta apie 40 lokomotyvų, interviu AFP sakė O.Percovskis.
Iš viso per karą nukentėjo apie 400 lokomotyvų.
Kaip naują eskalaciją jis įvardijo tai, kad Rusija dabar pradėjo smūgiuoti tinklo dalims vakaruose, toli nuo fronto linijos, kaip nutiko per savaitgalio ataką prieš traukinį netoli Lenkijos sienos.
Pasak jo, šis išpuolis buvo arčiausiai ES sienos iki šiol įvykdyta ataka.
„Jie mėgina ir toliau bandyti visų nervus (...) Siunčiamas signalas, kad Ukrainos teritorijoje nėra saugios zonos“, – sakė O.Percovskis.
Paklaustas apie šį smūgį, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pirmadienį pareiškė, kad Rusija ir toliau smogs taikiniams visoje Ukrainoje.
Kilus didesnei atakos grėsmei, Ukrainos traukiniai yra stabdomi ir evakuojami, o keleiviai valandų valandas stovi laukuose ir miškuose palei bėgius, kol praeina pavojus.
Per išpuolį prieš traukinį, laukusį, kol galės kirsti Lenkijos sieną, niekas nenukentėjo, nes keleiviai buvo evakuoti prieš pat smūgį.
O.Percovskis įspėjo, kad Rusijos pajėgumai didėja.
„Jų gebėjimas tiksliai smogti riedmenims ir panašiems taikiniams akivaizdžiai plečiasi“, – teigė jis.
„Visi jaučia, kad jų techninės galimybės auga autonomiškumo, elektroninės kovos sistemų įveikimo ir nuotolio, iš kurio jie gali šaudyti, požiūriu“, – kalbėjo jis.
Nuo invazijos pradžios per Rusijos smūgius atlikdami pareigas žuvo 62 geležinkeliečiai.
Kyjivas dabar baiminasi, kad šie smūgiai yra tik dalis kampanijos, nukreiptos prieš Ukrainos ekonomiką.
Suaktyvėjusios atakos prieš geležinkelius rengiamos po kelis mėnesius trukusių smūgių laivybai Juodojoje jūroje, taip pat po atakų prieš sandėlius, žemės ūkį, transporto mazgus bei logistikos centrus aplink Kyjivą ir visoje šalyje.
„Viena vertus, tai susiję su ekonomika – visas šis smūgių kompleksas prieš mus, mūsų klientus, metalurgijos sektorių, uostus, infrastruktūrą“, – sakė O. Percovskis.
„Kita vertus, siekiama palaužti žmonių dvasią: įskiepyti mintį, kad jie pamiršti, kad transporto ryšiai nutraukti, kad jie nebėra didesnės šalies dalis“, – pridūrė jis.
Trumpas: Ukraina ir Rusija sutiko neatakuoti viena kitos energetikos objektų
18:36 Atnaujinta 19:42
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pranešė, kad Ukraina ir Rusija susitarė neatakuoti viena kitos energetikos objektų.
Šį pranešimą jis paskelbė kitą dieną po to, kai sukritikavo Kyjivą dėl smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
„Ukraina sutiko nesitaikyti į Rusijos energetikos objektus. Rusija sutiko elgtis taip pat! Dyzelino kainų kilimą pasaulyje daugiausia lemia Rusijos ir Ukrainos karas, o ne (karas) Irane“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė D.Trumpas.
Naftos kainos smarkiai pakilo, karui Artimuosiuose Rytuose tęsiantis jau pusseptinto mėnesio. Dėl to išaugo degalų kainos ir infliacija likus mažiau nei dviem mėnesiams iki svarbių JAV Kongreso kadencijos vidurio rinkimų.
Nei Ukraina, nei Rusija nepatvirtino, kad toks susitarimas buvo sudarytas. Praėjus kelioms valandoms po D.Trumpo įrašo, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo pareikšdamas, kad nėra tikras dėl Rusijos noro laikytis bet kokio panašaus susitarimo.
„Jei partneriai yra pasirengę užtikrinti tikrą Rusijos norą nesmogti mūsų elektros, kitiems energetikos objektams, ypatingos svarbos infrastruktūrai ir maisto gabenimui, tuomet mes, žinoma, esame pasirengę užtikrinti, kad atitinkamai nebūtų ir mūsų smūgių“, – platformoje „Telegram“ rašė V.Zelenskis.
„Karas turi būti užbaigtas. O deeskalacijos žingsnis dėl ypatingos svarbos infrastruktūros galėtų būti pirmasis žingsnis taikos link. Laukiame informacijos iš mūsų partnerių“, – pridūrė jis.
Vienas aukšto rango Ukrainos energetikos pareigūnas leidiniui „The Kyiv Independent“ teigė negirdėjęs apie jokias paliaubas energetikos sektoriuje.
„Bus tiesiog nušauti prie sienos“: sociologas prakalbo, kaip Kremlius gali juos priversti išeiti į karą
18:06
Rusija tikrai pasirengusi naujai mobilizacijos bangai, pareiškė Kyjive įsikūrusio sociologinių tyrimų centro „IKAR“ vadovas Oleksandras Šulha. Rusijos visuomenės nuotaikas tyrinėjantis sociologas leidiniui „Postimees“ išdėstė, kaip atrodo mobilizacijos Rusijoje užkulisiai.
Pasak tyrimų centro, kuris Rusijoje gyvenančiuosius apklausia telefonu, vadovo, Rusija patobulino savo šaukimo į karinę tarnybą schemas, siekdama užkirsti kelią 2022 m. rudenį kilusiai neramumų ir masinio jaunų vyrų bėgimo į užsienį bangai.
„Jei Rusija nuspręs surengti mobilizaciją, ji bus vykdoma efektyviau, greičiau“, – prognozavo O.Šulha interviu laikraščiui „Postimees“.
Lemtingos 30 sekundžių: Lenkija tik per plauką nenumušė Ukrainos naikintuvo
17:00
Liepos 30-osios naktį, kai Rusija vykdė masinį puolimą prieš Ukrainą, reaguodama į galimą grėsmę Lenkijos kariuomenė neužfiksavo netoli sienos veikusio Ukrainos naikintuvo MiG-29, tad ši situacija galėjo baigtis tragišku incidentu, laikraščiui „Rzeczpospolita“ pasakojo Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinis vadas Ireneušas Novakas.
Anot jo, tą naktį Lenkijos rytuose budėjo du karo lėktuvai: vienas kaip tik baigė pildytis degalus ore, o antrasis buvo netoli Lenkijos ir Ukrainos sienos.
Kaip pasakojo jis, apie 3.40 val. vietos laiku nei vadovybė, nei Lenkijos F-16 pilotas nesugebėjo teisingai identifikuoti dar vieno objekto, skriduio tiesiai sienos link – tai pasirodė beesąs Ukrainos MiG-29, kurį stebėjo tiek Lenkijos F-16 orlaivis, tiek dalis Lenkijos antžeminių oro gynybos kompleksų įgulų.
Lemtingos 30 sekundžių
Pasak I.Novako, jeigu Ukrainos pilotas būtų praradęs budrumą bent 30 sekundžių ir įskridęs į Lenkijos oro erdvę, lenkams, galimai, būtų reikėję spręsti, ar pradėti į jį šaudyti.
Tuo tarpu antrasis budintis orlaivis, ką tik baigęs pildytis degalus, jau po dviejų minučių atsidūrė netoli Rusijos sparnuotosios raketos, kirto jos trajektoriją ir buvo pasirengęs ją perimti, jeigu skrydis būtų trukęs ilgiau.
Analizuodamas Lenkijoje įvykusį išpuolį, I.Novakas teigė esąs 80 proc. įsitikinęs, kad raketos „Ch-101“ nukritimas į lauką netoli Tarnava-Kolonijos kaimo nebuvo atsitiktinumas.
Jo nuomone, raketos trajektorija nenumatė alternatyvaus taikinio Ukrainos teritorijoje ir vedė būtent ten, kur ji galiausiai ir nukrito.
Kodėl nežinojo apie Ukrainos naikintuvą?
Generolas taip pat paaiškino, kodėl Lenkijos pusė ilgą laiką nežinojo apie Ukrainos aviacijos judėjimą prie sienos.
Ukrainos oro gynybos valdymo ir kontrolės sistema „Viraž“ – tai platforma, koordinuojanti duomenų rinkimą apie grėsmes, remiantis akustinių jutiklių tinklu (visų pirma, išmaniaisiais telefonais su mikrofonais, sumontuotais ant stulpų visoje šalyje), – iki incidento Lenkijai perduodavo informaciją tik apie Rusijos raketas ir dronus, kurie potencialiai galėjo pažeisti Lenkijos oro erdvę.
Karininko teigimu, Ukraina sąmoningai neatskleidė duomenų apie savo lėktuvus: informacija apie Ukrainos aviacijos judėjimą Kyjivui yra ypač jautri, nes Rusijai tokie ant žemės esantys lėktuvai yra lengvas taikinys, o jų buvimo vietos slėpimas – pilotų išlikimo klausimas.
Po šio incidento Lenkijos operatyvinė vadovybė nusiuntė laišką Ukrainos Generalinio štabo viršininkui ir Oro pajėgų vadui su prašymu informuoti Lenkijos pusę apie Ukrainos aviacijos judėjimą prie sienos – nuo tada Kyjivas pradėjo tai daryti.
15min primena, kad liepos 30 d. naktį Rusijos sparnuotoji raketa „Ch-101“ nukrito į lauką netoli Tarnava-Kolonijos kaimo Liublino vaivadijoje, pažeisdama Lenkijos ir NATO oro erdvę, bei išmušdama kraterį.
Reaguodama į masinę Rusijos ataką prieš vakarų Ukrainą, Lenkija į orą pakėlė savo naikintuvus „F-16“, taip pat sąjungininkų žvalgybinius orlaivius ir degalų papildymo lėktuvus. Lenkijos pusės duomenimis, tuo metu jos oro erdvės link skrido iš viso 20 Rusijos raketų.
Zelenskis atskleidė, kokį klausimą nori aptarti su Trumpu Niujorke
16:50
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad tikisi susitikimo Niujorke metu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu aptarti paliaubų su Rusija klausimą dėl smūgių energetikos infrastruktūros objektams.
„Ukraina yra atvira atitinkamai paliauboms jūroje, taip pat ir paliauboms smūgiams prieš energetikos sistemą. Ketinu visa tai aptarti. Apie tai jau kalbėjau su JAV prezidentu. Jei tai sutaps su jo planais ir jei man pavyks atskristi į Niujorką, tai dabar kalbama būtent apie tai. Kalbama apie rugsėjo 20-ąją. Tegul Dievas padeda mums susitikti“, – pareiškė V.Zelenskis tiesioginės laidos "Jungtinės naujienos“ eteryje.
Tačiau Ukrainos lyderis pažymėjo, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas nenori absoliučių paliaubų, todėl, jo teigimu, būtina sutarti bent jau dėl paliaubų jūroje ir prieš energetikos infrastruktūrą.
„Juolab kad tokį kelią remia tiek daug šalių“, – pažymėjo V.Zelenskis.
Penktadienį valstybės vadovas pareiškė, kad būtina rasti galimybę sudaryti energetines paliaubas, pagal kurias agresorė Rusija nesmūgiuotų Ukrainos energetikos sistemai, o Ukraina atsakytų tuo pačiu.
Rugsėjo 7 d. interviu naujienų portalui „Axios“ V.Zelenskis pareiškė, kad Ukraina planuoja rugsėjį ir spalį pasinaudoti diplomatinio proceso atnaujinimu, siekdama užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą. Jo teigimu, viena iš galimų vietų naujoms deryboms su JAV galėtų būti Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja Niujorke.
Aiškėja detalės: kaip Ukrainos generalinis prokuroras išvyko iš Ukrainos
16:27
Ukrainos generalinis prokuroras Ruslanas Kravčenka savarankiškai susiorganizavo komandiruotę į Paryžių, kur jis, kaip teigiama, planuoja dalyvauti Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) posėdyje, skelbia ukrainiečių transliuotojas „Suspilne“.
Pasak šaltinių, R.Kravčenka pasirašė 5 dienų trukmės komandiruotės, prasidedančios 2026 m. rugsėjo 13 d., įsakymą, o išvykti planavo tarnybiniu automobiliu.
„Ukrainskaja pravda“ tyrimų skyriaus vadovas Jurijus Tkačas platformoje „Telegram“ paskelbė minėto dokumento nuotrauką.
Nutarime taip pat nurodyta, kad visas išlaidas padengs renginio organizatoriai.
Ukrainos generalinė prokuratūra patvirtino šią informaciją.
Rugsėjo 14 d. Paryžiuje prasidėjo vieno iš ETPA komitetų – Plenarinio komiteto, kuris užsiima lygybės ir kovos su diskriminacija klausimais, posėdis.
Tačiau pati šių metų ETPA rudens sesija prasidės tik rugsėjo 28 d. ir tęsis iki spalio 2 d.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina nukovė Rusijos generolą: ko jis pridirbo Donbase
15:47
Ukrainos gynybos pajėgos, tikėtina, likvidavo Rusijos armijos generolą leitenantą Sergejų Milčakovą, kuris vadovavo Avdijivkos, Niujorko ir kitų vietovių Donecko srityje užėmimui, pirmadienį pranešė laikraštis „Važnyje istoriji“.
Manoma, kad S.Milčakovas galėjo žūti per rugpjūčio pabaigoje įvykdytą Ukrainos raketinį smūgį Rusijos ginkluotųjų pajėgų 51-osios armijos štabą okupuotame Donecke.
Pirmadienį keletas vadinamųjų Rusijos karinių žurnalistų ir propagandininkų paskelbė apie „herojaus“ žūtį, nenurodydami vardo.
Rusijos „Telegram“ kanalai taip pat pranešė apie sabotažo ir šturmo grupės vadovo Aleksejaus Milčakovo, šaukiniu „Rusyč“, likvidavimą. Kaip rašo „Važnyjee istoriji“, tikėtina, kad jie supainiojo jį su S.Milčakovu.
Pažymima, kad, jei informacija apie Rusijos karininko mirtį pasitvirtins, jis taps 23-iuoju Rusijos ginkluotųjų pajėgų generolu, žuvusiu nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios.
Rugpjūčio 26 d. urkainiečių pajėgos paleido raktetas į 51-osios armijos štabą Donecke. Tuo metu buvo pranešta apie daugybę sprogimų okupuotame mieste, stebėtojai skelbė apie daugybę žuvusių ir sužeistus Rusijos karius.
Atvirųjų šaltinių analitikai anksčiau nurodė, kad kelios iš 6 raketų pataikė į dviejų aukštų požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, kuri, tikėtina, buvo naudojama kaip Rusijos karinio dalinio vadavietė.
NATO vadovas atvirai: tai rodo, kokioje neviltyje atsidūrė Putinas
15:26
NATO vadovas Markas Rutte pirmadienį pareiškė, kad Rusijos smūgis Varšuvos link važiavusiam traukiniui netoli Ukrainos sienos su Lenkija neatbaidys Kyjivo rėmėjų Vakaruose.
„Vakar įvykdytas smūgis keleiviniam traukiniui Ukrainoje rodo, kokioje neviltyje atsidūrė (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas. Jis mano, kad gali priversti mus nustoti remti Ukrainą ir susilpninti mūsų vienybę. Jis klysta. Mūsų atsakymas – didinti paramą“, – žurnalistams sakė M.Rutte.
