Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Donaldas Trumpas kviečia Vladimirą Putiną į G20 aukščiausiojo lygio susitikimą Majamyje
21:51
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakvietė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dalyvauti gruodį Majamyje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikime, trečiadienį pranešė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio.
Šis žingsnis žengtas tuo metu, kai Vašingtonas stengiasi pasiekti susitarimą, kuris užbaigtų Rusijos invaziją į Ukrainą, o D.Trumpas tvirtina, kad dirba su abiem pusėmis, siekdamas sustabdyti karą.
„Norint išspręsti problemas, reikia susitikti su žmonėmis, su kuriais nesutariate, arba su tais, su kuriais galbūt turite kokių nors problemų“, – trečiadienį Niujorke pareiškė M.Rubio žurnalistams.
„Todėl pakvietėme prezidentą Putiną į G20“, – pridūrė jis.
„Manome, kad jam tai bus proga pabendrauti ne tik su (JAV) prezidentu, bet ir su kitais pasaulio lyderiais. Tikimės, kad jis priims šį kvietimą“, – pareiškė M.Rubio.
JAV diplomatijos vadovas kalbėjo su žurnalistais netrukus po susitikimo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu viename Niujorko viešbutyje Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos paraštėse.
S.Lavrovas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai trečiadienį pareiškė, kad Maskva nestabdys daugiau nei ketverius metus besitęsiančio karo prieš Ukrainą.
„Mes neketiname stabdyti savo specialiosios karinės operacijos“, – sakė S.Lavrovas ir apkaltino Europą, kad ši nori pasinaudoti kovų sustabdymu, kad „aprūpintų Kyjivo režimą ginklais“.
Po S.Lavrovo kalbėjęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha Saugumo Tarybai pareiškė, kad Rusijos diplomatijos vadovo komentaras „viską pasakė“.
Vėliau jis pridūrė: „Rusijos karas prieš Europą nebėra hibridinis. Užuot saugojusi taiką, Rusija skleidžia karą. Tai yra visų problema.“
M.Rubio taip pat paragino Maskvą ir Kyjivą susitarti dėl energetinių paliaubų. Anot jo, nors tai neužbaigs karo, tai galėtų sudaryti pagrindą platesniam susitarimui.
JAV valstybės sekretorius teigė, kad susidomėjimą ribotomis paliaubomis, kurios apimtų energetikos sektorių, išreiškė abi pusės.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis žurnalistams yra sakęs, kad Ukraina yra pasirengusi nutraukti smūgius Rusijos energetikos objektams, jei Maskva sutiks padaryti tą patį.
Jis tai pareiškė po to, kai D.Trumpas jį paragino nutraukti smūgius dyzeliną gaminančioms naftos perdirbimo gamykloms.
Po antradienį įvykusio susitikimo su D.Trumpu V.Zelenskis sakė, jog Vašingtonas ir Kyjivas nori, kad karas su Rusija baigtųsi „iki žiemos“.
Nors JAV ir Rusijos prezidentai ne kartą kalbėjosi telefonu, paskutinį kartą jie buvo susitikę 2025 metais.
Tuo metu M.Rubio, trečiadienį kalbėdamas su žurnalistais, užsiminė ir apie konfliktą Artimuosiuose Rytuose. Jis įspėjo, kad paskutinis dalykas, kurio reikia Izraeliui ar visam regionui, yra naujas krizės židinys, kuriuo gali tapti Vakarų Krantas.
„Paskutinis dalykas, kurio reikia Izraeliui ar regionui, yra dar viena krizė ar dar vienas trinties taškas; mes suprantame, kad taip yra ir kad būtent tai dabar vyksta“, – pažymėjo M.Rubio.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:41
Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
„Reuters“: Putino specialusis pasiuntinys vyks į JAV derėtis su Trumpo administracija
00:57
Rusijos prezidento specialusis pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas vyks į Jungtines Valstijas, kur susitiks su Steve'u Witkoffu, Jaredu Kushneriu ir kitais JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos atstovais, praneša „Reuters“, remdamasi dviem su pasirengimu deryboms susipažinusiais šaltiniais.
Šaltinių teigimu, K.Dmitrijevo vizitas suderintas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Derybos vyks Niujorke per Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją.
Numatomi susitikimai pratęs anksčiau šį mėnesį Kremliuje vykusias V.Putino ir JAV atstovų derybas.
Vienas šaltinis teigė, kad vizito tikslas – tęsti Rusijos ir JAV dialogą bei pastangas siekti taikos.
Niujorke rengiamų K.Dmitrijevo derybų darbotvarkėje numatoma aptarti Rusijos ir JAV ekonominį bendradarbiavimą, energetiką ir galimą taikų Rusijos karo prieš Ukrainą sureguliavimą.
Zelenskis: šiemet „generolas Žiema“ pereis į Ukrainos pusę
23:34
Jei Rusija prieš artėjančią žiemą ir toliau smogs Ukrainos energetikos bei šildymo infrastruktūrai, Kyjivui neliks kito pasirinkimo, kaip atsakyti tuo pačiu, Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Nė vienas Rusijos pareigūnas niekada negalėjo įsivaizduoti, kad „generolas Žiema“, kuris šimtmečius kariavo Rusijos pusėje, vieną dieną pereis į kitą pusę ir parems tuos, kurie nuo jos ginasi. Šią žiemą mes tai padarysime, jeigu Rusija ir toliau smogs mūsų energetikos sistemai ir šildymui“, – sakė V.Zelenskis.
Prezidentas pabrėžė, kad ukrainiečiai supranta, jog artėjanti žiema šaliai gali būti labai sunki.
„Tačiau tuomet neturėsime kito pasirinkimo, kaip padaryti ją skausmingą ir Rusijai. Būtent todėl sakome, kad deeskalavimo žingsniai yra svarbūs ir būtini dar iki žiemos pradžios“, – pareiškė Ukrainos vadovas.
Pasak V.Zelenskio, Ukraina pasisako už diplomatiją ir deeskalavimą, tačiau kartu turi išlaikyti pakankamai jėgos apsiginti.
Rugsėjo 22 dieną per susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu V.Zelenskis pareiškė, kad Ukraina yra pasirengusi susitarti su Rusija dėl abipusio smūgių energetikos objektams nutraukimo. Šį pasiūlymą Kyjivas perdavė Vašingtonui, tačiau Ukrainos prezidentas suabejojo, ar Maskva pasirengusi jo laikytis.
AFP analizė: Rusijos smūgiai Kyjivui – intensyviausi nuo 2022 metų kovo
23:00
Rusijos smūgių Kyjivo sričiai intensyvumas yra pasiekęs lygį, kokio nebuvo matyta nuo 2022 metų kovo, kai nuo Maskvos invazijos į Ukrainą buvo praėjusios tik kelios savaitės, parodė naujienų agentūros AFP atlikta pasaulinių konfliktų stebėtojos ACLED duomenų analizė.
Per pirmąsias aštuoniolika rugsėjo dienų Ukrainos sostinės sritis buvo apšaudyta 118 kartų – tokio skaičiaus nėra buvę nuo 2022 metų kovo, kai per visą mėnesį buvo užfiksuotos 174 smūgių serijos, nors šis mėnuo dar nesibaigė.
Atakos ėmė intensyvėti nuo liepos mėnesio, o rugpjūtį ir rugsėjį jų intensyvumas, ypač smūgių sandėliams, įmonėms ir degalinėms, dar padidėjo.
Nors iki metų pabaigos likęs dar ketvirtis, Kyjivo srityje 2026-aisiais jau užfiksuotas didžiausias smūgių ir smūgių serijų skaičius nuo karo pradžios 2022 metų vasario 24 dieną.
Dauguma atakų vykdomos naudojant dronus, nors liepos ir rugpjūčio mėnesiais padaugėjo raketinių smūgių.
Pastarosiomis savaitėmis daugelyje atakų buvo naudojami reaktyviniai dronai, kuriuos Ukrainai dėl tinkamų šaudmenų trūkumo sunkiai sekasi numušti.
Rusija taip pat yra suintensyvinusi atakas likusioje šalies dalyje – ACLED duomenimis, nuo gegužės mėnesio smūgių skaičius pasiekė naujus rekordus, o rugpjūtį pasiekė aukščiausią lygį – 5 500 smūgių.
Maskva ir Kyjivas yra suintensyvinę tarpusavio tolimojo nuotolio smūgius, o Rusija, artėjant žiemai ir šalčiams, taip pat vis dažniau taikosi į Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Zelenskis: Putinas kare prieš Ukrainą yra pasitelkęs kovotojus iš 47 šalių
22:59
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusijos lyderį Vladimirą Putiną, kad šis pasitelkė kovotojus iš 47 trečiųjų šalių, siekdamas tęsti Maskvos karą prieš Ukrainą.
V.Zelenskis pabrėžė vis stiprėjančius Rusijos ir Šiaurės Korėjos gynybos ryšius ir pažymėjo, kad du Šiaurės Korėjos kariai, atsiųsti kovoti prieš Ukrainą, buvo paimti į nelaisvę ir išsiųsti į Pietų Korėją.
„Putinas nuolat ieško tų, kurie galėtų jam padėti nužudyti daugiau žmonių – kuo daugiau žmonių už kiekvieną žemės kilometrą, užimti daugiau teritorijos ir užgrobti dar vieną šalį, – užuot tiesiog sustojęs ir valdęs savo paties šalį“, – sakė V.Zelenskis Jungtinėse Tautose (JT).
„Žinome, kad Rusija savo kare yra pasitelkusi 47 šalių piliečius“, – sakė jis, paminėjęs Ganos, Nepalo ir Indijos piliečius, kurie buvo įtraukti į šį konfliktą.
„Neseniai į Korėjos Respubliką išsiuntėme du karo belaisvius iš Šiaurės Korėjos. Šiuos vyrus nėra lengva paimti į nelaisvę gyvus“, – kalbėjo jis.
V.Zelenskis taip pat gyrė susitarimus dėl dronų technologijų, kuriuos Kyjivas, dabartinis pasaulinis lyderis šioje srityje, yra sudaręs su sąjungininkais.
„Jau bendradarbiaujame su partneriais Persijos įlankoje, Pietų Kaukaze ir visoje Europoje, vykdydami susitarimus dėl dronų. Šiandien pasirašiau susitarimą dėl dronų – rimtą susitarimą dėl dronų – su Suomija“, – sakė jis.
„Be to, šiandien pasirašiau saugumo susitarimą su Australija, į kurį įtraukti ir dronai“, – kalbėjo ukrainiečių lyderis.
V.Zelenskis pridūrė, kad Kyjivas taip pat rengia susitarimą dėl dronų su Kanada.
Ukrainos prezidentas įspėjo, kad šalies pajėgos ateinančią žiemą gali bandyti smogti Rusijos šildymo ir energetikos objektams, siekdamos regione vyraujančius šalčius panaudoti prieš Rusiją. Maskva nuo konflikto pradžios atakuoja Ukrainos civilinę šildymo ir kuro infrastruktūrą, regione vyraujančias šaltas žiemas pavertusi dar vienu ginklu.
„Ukrainiečiai supranta, kad ši žiema mums gali būti labai sunki, tačiau atsakydami neturėsime kito pasirinkimo, kaip tik padaryti ją skausmingą ir Rusijai“, – sakė jis.
V.Zelenskis Maskvą apie tai įspėjo praėjus vos kelioms valandoms po to, kai JAV valstybės sekretorius Marco Rubio atskleidė, kad Vašingtonas ragina Rusiją ir Ukrainą nutraukti tarpusavio smūgius viena kitos energetikos infrastruktūrai.
Ukrainos prezidentas taip pat tvirtino, kad Ukraina nesiekia tikslo sunaikinti Rusijos benzino ir dyzelino tiekimą, o veikiau nori atimti iš Maskvos pagrindinį pajamų jos karo mašinai šaltinį.
„Kai kas nors per prekybą suteikia Rusijai daugiau pinigų, jis suteikia šiam karui daugiau laiko. Būtent todėl mes reikalaujame apriboti prekybą su agresoriumi ir todėl patys deginame Rusijos pajamas“, – sakė jis.
„Kuo ilgiau Putinas galės kariauti, tuo daugiau blogio jis paliks šiame pasaulyje“, – pabrėžė ukrainiečių lyderis.
Zelenskis: per aštuonis šių metų mėnesius Rusijos kariuomenė neteko ketvirčio milijono karių
21:43
Nuo sausio iki rugpjūčio Rusijos kariuomenė mūšio lauke Ukrainoje neteko 248 964 karių, Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasak jo, 21 pasaulio valstybėje gyvena mažiau žmonių, nei Rusija per pastaruosius aštuonis mėnesius neteko karių.
„Praradusi tiek žmonių, Rusija šiemet sugebėjo užimti tik šiek tiek daugiau kaip tūkstantį kvadratinių kilometrų mūsų žemės, o nemažą šios teritorijos dalį jau išlaisvinome. Rusija ir be Ukrainos žemių turi 17 mln. kvadratinių kilometrų teritoriją. Kad prie jų pridėtų dar tūkstantį kvadratinių kilometrų, Putinas „išeikvojo“ po 248 žmones kiekvienam kilometrui. Ar kas nors vis dar mano, kad jis elgiasi racionaliai ir nuosaikiai?“ – sakė V.Zelenskis.
Ukrainos prezidentas tvirtino, kad šalis turi vaizdo medžiagos, patvirtinančios kiekvieną Rusijos patirtą netektį.
„Tai nėra vien statistika – kalbame apie žmones. Turime dronų vaizdo įrašų archyvą, kuriame užfiksuota, kaip tūkstančiai rusų žūsta naikinimo zonose. Tai beprotybė. Tačiau jie vis tiek eina ten mirti, nes būtent to nori Putinas“, – pareiškė V.Zelenskis.
Prancūzijos radikaliųjų kairiųjų lyderis apkaltino Ukrainą eskaluojant karą
21:33
Prancūzijos radikaliųjų kairiųjų lyderis Jeanas-Lucas Mélenchonas pareiškė, kad Ukrainos smūgiai taikiniams Rusijos teritorijoje esą prisidėjo prie karo eskalavimo.
Partijos „Nenugalėtoji Prancūzija“ lyderis rugsėjo 23 dieną socialiniame tinkle „X“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame kalbėjo apie Rusijos karą prieš Ukrainą.
J.-L.Mélenchonas pabrėžė, kad jo partija nuo pat pirmosios dienos smerkia Rusijos invaziją ir ragina Vladimirą Putiną išvesti kariuomenę iš Ukrainos. Tačiau politikas kartu teisino galimą Rusijos atsaką į Ukrainos atakas.
„Tai nėra Rusijos pateisinimas, nes vos tik pasakai ką nors, kas pagrįsta sveiku protu, iškart esi apkaltinamas išdavyste. Vis dėlto kas galėtų įsivaizduoti šalį, kuri leidžia atakuoti savo sostinę ir niekaip į tai nereaguoja? Tai neįsivaizduojama, net jei Rusija yra Ukrainą užpuolusi šalis“, – pareiškė jis.
J.-L.Mélenchonas pridūrė nematantis kitos išeities, išskyrus diplomatiją ir dialogą.
Ukraina sutiko visiškai ir nedelsiant nutraukti ugnį, dabar to paties laukiama iš Rusijos
20:57
Ukraina sutiko visiškai, nedelsiant ir besąlygiškai nutraukti ugnį, o Rusija raginama žengti tokį pat žingsnį. Tai nurodoma bendrame 51 Jungtinių Tautų valstybės narės pareiškime, kurį paskelbė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.
Pareiškimo autoriai taip pat paragino Rusiją nedelsiant, saugiai ir besąlygiškai grąžinti į Ukrainą visus savavališkai sulaikytus, prievarta perkeltus ar deportuotus Ukrainos civilius, ypač vaikus.
Dokumente teigiama, kad Rusija mėgina blokuoti Ukrainos grūdų eksportą ir taip kelia grėsmę pasauliniam apsirūpinimui maistu.
„Remiame pastangas užtikrinti laivybos laisvę Juodojoje jūroje“, – sakoma pareiškime.
Sergejus Lavrovas: Maskva nestabdys operacijos Ukrainoje
20:52
Maskva nestabdys daugiau nei ketverius metus besitęsiančio karo su Ukraina, Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai trečiadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
„Mes nesirengiame stabdyti savo specialiosios karinės operacijos“, – sakė S.Lavrovas.
Jis taip pat apkaltino Europą, kad ši nori pasinaudoti kovų sustabdymu, kad „aprūpintų Kyjivo režimą ginklais“.
Raudonasis Kryžius praneša, kad nuo 2024-ųjų neturi prieigos prie Rusijoje laikomų belaisvių
20:51
Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK) trečiadienį patvirtino, kad jam nuo 2024-ųjų neleidžiama lankyti Rusijoje kalinamų karo belaisvių.
Nuo tada, kai Rusija 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į kaimyninę Ukrainą, abi šalys apsikeitė tūkstančiais karo belaisvių. Manoma, kad kiekviena pusė nelaisvėje vis dar laiko tūkstančius žmonių.
TRKK trečiadienį nurodė, kad nuo konflikto pradžios iki praėjusio mėnesio aplankė daugiau nei 9,8 tūkst. karo belaisvių abiejose pusėse, tačiau tai vyko „daugiausia Ukrainoje“.
Nors organizacija karo pradžioje yra lankiusi Rusijos laikomus kalinius, TRKK atstovė naujienų agentūrai AFP atsiųstame elektroniniame laiške nurodė, kad šiuo metu ji „neturi visiškos prieigos prie visų karo belaisvių“.
„Lankome karo belaisvius ir sulaikytus civilius Ukrainoje, (tačiau) Rusijoje paskutinį kartą lankėmės 2024 metais“, – sakė ji, patvirtindama britų transliuotojo BBC pranešimą.
„Siekiame susigrąžinti prieigą prie sulaikymo įstaigų, kad galėtume lankyti visus laisvės netekusius asmenis (įskaitant karo belaisvius), vadovaudamiesi savo mandatu“, – teigė organizacija.
Karo belaisvių lankymas yra esminė TRKK misijos dalis, įtvirtinta Ženevos konvencijose, kurios apibrėžia karo įstatymus.
Organizacija pabrėžė, kad šalys yra atsakingos už tai, kad jai būtų suteikta prieiga „matyti visus karo belaisvius ir kitus laisvės netekusius asmenis (...) (ir) visas vietas, kur jie yra laikomi, bei leisti kartoti vizitus tiek dažnai, kiek reikia“.
Organizacija tvirtina, kad tokie vizitai yra gyvybiškai svarbūs norint patikrinti sulaikymo sąlygas, teikti paramą ir kartais knygas, higienos priemones bei kitus būtinus asmeninius daiktus, taip pat perduoti informaciją tarp kalinių ir jų artimųjų.
„Šeimos turi teisę žinoti apie savo artimųjų likimą – ar jie gyvi, sužeisti, ar mirę“, – teigiama pranešime.
„Daugelis jų neramiai laukė daugybę ilgų mėnesių ir jiems atsakymų reikia šiandien“, – pažymėjo TRKK.
„Jie yra nekantrūs, kaip ir mes“, – pridūrė organizacija.
