Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Ukrainos išdavystė: abiejų partijų senatoriai paragino Trumpą atšaukti dyzelino susitarimą su Rusija
22:16
Dvylika JAV senatorių – po šešis respublikonus ir demokratus – spalio 13 dieną paragino prezidentą Donaldą Trumpą atsisakyti susitarimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl dyzelino ir atšaukti sprendimą laikinai netaikyti sankcijų Rusijos energetikos sektoriui. Pasak jų, šis sprendimas kenkia JAV saugumo interesams ir yra „Ukrainos žmonių išdavystė“, praneša „CBS News“.
„Šis susitarimas yra dovana mūsų priešininkui ir mūsų sąjungininkų išdavystė. Jis turėtų būti atšauktas“, – rašoma bendrame senatorių laiške.
D.Trumpo sprendimą sušvelninti sankcijas Rusijai sukritikavo šeši jo partijos senatoriai: Šiaurės Karolinos atstovas Thomas Tillisas, Meino atstovė Susan Collins, Oklahomos atstovas Alanas Armstrongas, Aliaskos atstovė Lisa Murkowski, Kentukio atstovas Mitchas McConnellas ir Teksaso atstovas Johnas Cornynas.
Laišką taip pat pasirašė demokratai: Konektikuto atstovas Richardas Blumenthalis, Naujojo Hampšyro atstovė Jeanne Shaheen, Ilinojaus atstovas Dickas Durbinas, Rod Ailando atstovai Sheldonas Whitehouse'as ir Jackas Reedas bei Delavero atstovas Chrisas Coonsas.
Senatoriai pabrėžė remiantys karo tarp Rusijos ir Ukrainos užbaigimą. Tačiau taika, jų teigimu, turi būti pasiekta teisingomis sąlygomis, užtikrinant „demokratines vertybes, Ukrainos suverenitetą ir saugumą, taip pat jos žmonių teisę pasirinkti savo ateitį“.
Susitarimas su V.Putinu, anot jų, „nepadės pasiekti teisingų tikslų ir nebus naudingas amerikiečiams“.
Senatoriai pripažino, kad JAV būtina skubiai mažinti energijos kainas. Vis dėlto, jų vertinimu, leidimas parduoti rusišką dyzeliną pasaulio rinkose amerikiečių padėtį pagerins tik nežymiai arba visai jos nepagerins, o poveikis degalų kainoms bus menkas.
Tuo metu Kremliaus gaunamos pajamos, pasak senatorių, „neabejotinai finansuos jo siekiamą sekinamąjį karą ir skatins bendradarbiavimą saugumo srityje su Kinija, Iranu ir Šiaurės Korėja“.
Laiško autoriai taip pat priminė D.Trumpo pasirašytą sankcijų Rusijai įstatymą. Jų teigimu, juo prezidentui suteikti įgaliojimai siekti teisingos taikos turi būti naudojami ekonominiam spaudimui Rusijai didinti. Tai sustiprintų JAV derybinę poziciją ir padėtų kuo greičiau užbaigti karą.
„Dešimtmečius Amerika buvo laisvės bastionas kovoje su tironija, o Amerikos prezidentai įkūnijo mūsų šalies pasipriešinimą tironams. Išsaugokite mūsų palikimą ir Amerikai tenkančią laisvojo pasaulio lyderės pareigą“, – rašė senatoriai.
Praėjusią savaitę D.Trumpas paskelbė susitaręs su V.Putinu, kad Rusija nedelsdama pateiks rinkoms 300 tūkst. tonų dyzelino, o per artimiausius mėnesius – dar milijonus tonų. V.Putinas patvirtino Rusijos pasirengimą tiekti naftą ir naftos produktus JAV bei pasaulio rinkoms. JAV Iždo departamentas savo ruožtu paskelbė laikinai netaikysiantis sankcijų, kad būtų leista tiekti rusišką dyzeliną pasaulio rinkoms.
Rusija smogė Kyjivui balistinėmis raketomis: Ukraina ir vėl negavo perspėjimo
23:51
Rusija antradienio vakarą balistinėmis raketomis atakavo Kyjivą. Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad, kaip ir per ankstesnio vakaro ataką, iš partnerių negavo informacijos apie raketų paleidimą. Prezidento Volodymyro Zelenskio teigimu, pagrindinis smūgio taikinys buvo viena svarbiausių sostinės energetikos infrastruktūros įmonių – ketvirtoji termofikacinė elektrinė, rašo UNIAN.
„Apie 22.40 val. spalio 13 dieną priešas smogė Ukrainos sostinei balistinėmis raketomis. Jų skaičius ir tipas tikslinami. Situacija panaši į vakarykštę – informacijos iš partnerių apie paleidimus iš priešo teritorijos negauta. Priežastys nustatomos“, – paskelbė Ukrainos oro pajėgos.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad Desnos rajone raketa pataikė į devynaukštį gyvenamąjį namą, kuriame kilo gaisras. Dnipro rajone taip pat užsidegė sandėlio pastatas.
Ukrainos prezidento patarėjas Dmytro Lytvynas patvirtino, kad šalis negavo žvalgybinės informacijos apie balistinių raketų paleidimą. Pasak jo, aplinkybes aiškinasi kariškiai ir specialiosios tarnybos.
„Jau buvo kalbėta, kad partneriai neperspėjo tais kanalais, kuriais paprastai gaudavome informaciją. Šiandien – tas pats“, – teigė prezidento patarėjas.
V.Zelenskis savo ruožtu pranešė, kad Ukrainos sistemos raketas aptiko tik joms jau artėjant prie Kyjivo.
„Rusijos smūgis balistinėmis raketomis Kyjivui. Ir vėl be partnerių perspėjimo. Pagrindinis taikinys – energetika, konkrečiai – ketvirtoji termofikacinė elektrinė. Deja, yra pataikymų. Taip pat apgadintas gyvenamasis namas, gelbėtojai šiuo metu gesina gaisrą. Šias raketas mūsų sistema aptiko faktiškai jau joms artėjant prie Kyjivo. Ketvirtoji termofikacinė elektrinė – vienas pagrindinių Kyjivo energetikos objektų“, – parašė prezidentas.
Jo teigimu, Ukrainos žvalgybos duomenys rodo, kad Rusija rengiasi naujiems balistinių raketų paleidimams.
V.Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina palaikė energetikos objektų apšaudymo nutraukimą, tačiau Rusija vėl pasirinko elektrinę savo taikiniu.
„Faktai rodo, kad rusai nemano turintys laikytis to, apie ką kalbėjo Amerikos prezidentas. Ukraina palaikė energetikos objektų apšaudymo nutraukimą. Rusija taikosi į dar vieną elektrinę ir mūsų žmonių gyvybes. Ir tikrai neteisinga, kai jie naikina energetiką, o Ukraina net negauna perspėjimų apie balistinių raketų paleidimus. Svarbu, kad pasaulis apie tai netylėtų. Ir svarbu, kad Amerika iš tiesų matytų, kas vyksta ir kas kaltas dėl to, kad karas tęsiasi“, – pareiškė V.Zelenskis.
Apie negautą partnerių perspėjimą prezidentas buvo pranešęs ir po pirmadienį vėlai vakare surengtos balistinių raketų atakos prieš Kyjivą.
„Politico“: Trumpo derybos su Putinu – dar vienas smūgis ukrainiečiams į nugarą
23:43
Ukraina dabar turi daugiau svertų nei prieš metus, o Europos lyderiai perspėja JAV prezidentą Donaldą Trumpą jų neiššvaistyti, verčiant Kyjivą mažinti spaudimą Rusijai, rašo „Politico“.
„Per mažiau nei dvejus metus perėjome nuo padėties, kai neturėjome jokių kozirių, prie padėties, kai mums sakoma: „Nenaudokite savo kozirių.“ Tai tikras pasiekimas“, – Varšuvos saugumo konferencijoje sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Leidinys primena, kad praėjusiais metais Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Ovaliajame kabinete buvo netikėtai užsipultas D.Trumpo, kuris jį pašiepė sakydamas, kad šis neturi „kortų“, kurias galėtų panaudoti prieš Rusiją.
„Politico“ vertinimu, naujausias D.Trumpo reikalavimas V.Zelenskiui nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir raginimas Ukrainai pasirinkti naują vadovą iš esmės rodo, kad Kyjivas šioje kovoje iš tiesų turi reikšmingų svertų.
Ukrainos smūgių naftos perdirbimo gamykloms kampanija didina degalų trūkumą Rusijoje ir silpnina Kremliaus galimybes finansuoti karą.
Tačiau Europos lyderiai baiminasi, kad D.Trumpo siekis prieš kitą mėnesį vyksiančius JAV kadencijos vidurio rinkimus sumažinti degalų kainas, spaudžiant Kyjivą nutraukti atakas, gali susilpninti Ukrainos pozicijas, bet neįtikinti Rusijos užbaigti karo.
A.Sybihos pasisakymas Varšuvoje sulaukė audringų plojimų ir išryškino didėjančią įtampą tarp Kyjivo, Vašingtono ir Ukrainos sąjungininkių Europoje. Tai įvyko po D.Trumpo pareiškimo, kad JAV susitarė su Vladimiru Putinu dėl rusiško dyzelino pirkimo.
Vašingtono ir Kyjivo ginčas aptemdė renginį Varšuvoje, kuris paprastai pasižymi itin palankiomis nuostatomis JAV atžvilgiu, nes Lenkija yra viena svarbiausių Amerikos sąjungininkių.
„Ministrai ir valstybių vadovai tiesiai nepasakys, ką galvoja apie amerikiečius, tačiau minčių jie tikrai turi daug – derybos su Putinu yra dar vienas smūgis ukrainiečiams į nugarą“, – anonimiškai leidiniui sakė Prancūzijos parlamentaras.
Lenkijoje D.Trumpo ir V.Putino susitarimas dėl dyzelino tiekimo taip pat sulaukė kritikos.
„Karas užbaigiamas įtikinant agresorių sumažinti savo ambicijas, o ne reikalaujant, kad auka kapituliuotų“, – pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis.
Jo kolega Vokietijoje Johannas Wadephulis pabrėžė, kad Berlynas ragina D.Trumpo administraciją visa apimtimi taikyti JAV Kongreso patvirtintas sankcijas Rusijos energetikos sektoriui.
Trumpas atsakė, ar JAV nustojo dalytis žvalgybos duomenimis su Ukraina
20:53
Jungtinės Valstijos nenutraukė dalijimosi žvalgybos duomenimis su Ukraina, kalbėdamas su žurnalistais pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Jo pasisakymą paskelbė „Clash Report“.
„Ne, nenutraukėme. Mes jiems padedame. Iš tiesų padedame jiems pasiekti galutinį sprendimą. Norime, kad karas baigtųsi“, – sakė D.Trumpas.
Žurnalistų paklaustas, kodėl yra toks įsitikinęs, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas labiau nori užbaigti karą negu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, D.Trumpas atsakė, kad taip sprendžia iš derybų, kuriomis, pasak jo, užsiėmė visą gyvenimą.
„Manau, Putinas tikriausiai irgi to nori. Manau, jie abu nori, kad tai baigtųsi. Tiesą sakant, jie abu nori, kad karas baigtųsi, bet nežino, kaip to pasiekti. Tarp jų labai daug neapykantos. Galiausiai viskas bus gerai. Žinote, kodėl? Nes taip būna visada“, – teigė JAV prezidentas.
D.Trumpas taip pat pakomentavo Rusijos pažeistas „energetikos paliaubas“, apie kurias pats anksčiau buvo paskelbęs. Jis pareiškė, kad Ukraina esą išvakarėse atakavo daugybę Rusijos energetikos objektų, ir pažadėjo vėliau pranešti, kiek veiksmingos buvo šios paliaubos.
Zelenskis ir Kyjivo meras susikirto dėl Ukrainos sostinės pasirengimo žiemai
19:58
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sukritikavo Kyjivo valdžią dėl pasirengimo žiemai ir sulaukė greito atkirčio iš sostinės mero.
V.Zelenskis teigė pirmadienį surengęs susitikimą, skirtą išklausyti nenumatytų atvejų planus Ukrainos miestams ir regionams, orams vėstant ir artėjant Rusijos karinės invazijos penktosioms metinėms.
Tačiau jis pridūrė: „Spalio vidurio duomenimis, praktiškai visoje šalyje – net pasienio ir pafrontės regionuose – atsparumo planų įgyvendinimas yra labiau pažengęs nei Kyjive.“
„Ir Kyjivo gyventojai tai neabejotinai jaučia – kai net pavieniai „Shahed“ smūgiai sukelia elektros ir vandens tiekimo pertrūkius didelėse sostinės dalyse“, – tęsė jis, turėdamas omenyje Rusijos dronus.
Panašios kritikos Kyjivo pareigūnams V.Zelenskis pažėrė ir praėjusiais metais, sulaukęs buvusio sunkiasvorių bokso čempiono Vitalijaus Klyčko atkirčio.
V.Klyčko, Kyjivo mero pareigas einantis nuo 2014-ųjų, su V.Zelenskiu nesutaria nuo to laiko, kai pastarasis 2019 metais tapo prezidentu. V.Klyčko apkaltino V.Zelenskio administraciją neteisėtu bandymu apriboti jo mero įgaliojimus.
Šįkart meras prezidento kaltinimus pavadino nepagrįstais ir apkaltino centrinę vyriausybę bandymu „sunaikinti vietos savivaldą“ bei jį pakeisti.
„Žmonės mane išrinko, ir aš dirbu, darau viską, kas įmanoma, itin sunkiomis sąlygomis, kad pateisinčiau Kyjivo gyventojų pasitikėjimą ir miestas galėtų funkcionuoti nuolatinių niokojančių priešo atakų akivaizdoje“, – rašė jis platformoje „Telegram“.
Kyjivas, kuriame gyvena apie 3 mln. žmonių, patiria vis dažnesnes Rusijos dronų ir raketų atakas, o pagrindinis jų taikinys – energetikos infrastruktūra.
Dėl atakų teko įvesti planinius ir avarinius elektros atjungimus, siekiant sumažinti spaudimą tinklui, todėl didelė miesto dalis paniro į tamsą, o Kyjivo metro eismas laikinai sustojo.
Taip pat nukentėjo vandens tiekimas, mat siurblių darbui irgi reikalinga elektra.
Praėjusią savaitę V.Klyčko naujienų agentūrai AFP sakė, kad sostinė veikia „išgyvenimo“ režimu dėl ištisą parą vykstančių atakų, kurios lėtina planus įrengti atsargines šildymo sistemas ir sukaupti kuro, maisto bei vandens atsargas.
„Kad ir kaip gerai pasiruoštume, jei neveiks oro gynyba, galime sulaukti blogo scenarijaus, – pareiškė jis. – Atpirkimo ožių paieška žmonėms šilumos nepridės.“
„Politico“: kodėl Ukraina negavo JAV perspėjimo apie Rusijos raketų paleidimą
19:53
Ukraina pirmadienį negavo JAV perspėjimo apie Rusijos raketų paleidimą dėl nepalankių oro sąlygų, rašo „Politico“, remdamasis su padėtimi susipažinusiu pareigūnu.
„Amerikiečiai ukrainiečiams pasakė, kad perspėjimas nebuvo perduotas dėl nepalankių oro sąlygų. Kyjive tai nelaikoma pakankama priežastimi. Todėl vis daugiau žmonių nerimauja, kad tikroji priežastis galėjo būti kita“, – anonimiškai kalbėjo leidinio pašnekovas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per naujausią ataką Rusija užklupo Ukrainos sostinę netikėtai. Prieš Ukrainą buvo paleista daugiau kaip 100 dronų ir penkios balistinės raketos.
„Informacija apie Rusijos balistinių raketų paleidimą padeda gelbėti gyvybes, ir tai vienas svarbiausių klausimų. Išankstinis perspėjimas apie balistines raketas būtent ir padeda išvengti žmonių žūties. Deja, apie šį smūgį partneriai neperspėjo“, – socialiniame tinkle „X“ parašė V.Zelenskis.
„Politico“ teigimu, Kyjivas paprastai gauna informaciją apie artėjančias Rusijos raketas per mūšio erdvės valdymo ir vadovavimo sistemą BC3. Ja naudojasi ir ją valdo JAV kariuomenė bei NATO valstybės.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha antradienį, spalio 13 dieną, Varšuvos saugumo forume pareiškė, kad per šią platformą ir toliau dalijamasi žvalgybos duomenimis.
Leidinys pažymi, kad perspėjimo apie raketų atakas sistema yra buvusi sutrikusi ir anksčiau.
„Kartais ši informacija nepasiekia mūsų. Tai ne pirmas toks atvejis. Jei šį kartą kilo konkrečių techninių problemų, manau, specialistai jas išspręs. Jie tai padarys kartu su mūsų partneriais“, – antradienį sakė Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas.
Sinkevičius su Zelenskiu aptarė Lietuvos paramą Ukrainai žiemą, ragina spausti Rusiją
19:46
Su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu telefonu antradienį kalbėjęs premjeras Mindaugas Sinkevičius aptarė Lietuvos paramą kariaujančiai šaliai žiemą, ragina išlaikyti sankcijų spaudimą Rusijai.
Pokalbio metu aptarti aktualiausi karinės ir humanitarinės paramos Ukrainai poreikiai, įskaitant oro gynybos priemones, taip pat sankcijų Rusijai griežtinimo klausimai, pranešė Vyriausybės komunikacijos departamentas.
„Lietuva remia ir rems Ukrainą, padėdama siekti tvarios ir teisingos taikos bei laikydamasi pozicijos, kad tik Ukraina gali spręsti dėl savo ateities. Vis beatodairiškesnė Rusijos agresija akivaizdžiai rodo, kad ji suinteresuota ne taika, o tolesne agresija ir jos eskalavimu, todėl spaudimas agresorei, įskaitant sankcijas, išlieka būtinas“, – cituojamas M.Sinkevičius.
Rusijai plečiant karinius išpuolius prieš Ukrainą ir intensyvinant smūgius jos civilinei bei ypatingos svarbos infrastruktūrai, aptartos Lietuvos galimybės suteikti būtinąją pagalbą Ukrainos gyventojams artėjant sudėtingai žiemai.
Pasak pranešimo, Rusija taip pat atakuoja Ukrainos grūdų eksporto infrastruktūrą ir prekiauja iš okupuotų teritorijų pavogtais grūdais, kartu naudodamasi Europos uostais savo grūdams eksportuoti. Todėl Baltijos valstybės siekia stabdyti šį tranzitą.
BNS rašė, kad M.Sinkevičius praėjusią savaitę pranešė siūlysiantis Europos Sąjungai (ES) uždrausti rusiškų maistinių grūdų tranzitą per Bendrijos teritoriją bei sankcionuoti kai kuriuos Rusijos žemės ūkio oligarchus.
2024 metais ES įvedė muitus Rusijos ir Baltarusijos grūdų produktams, kad sustabdytų jų importą į Bendriją, tačiau šie muitai ne visiškai užkerta kelią grūdų tranzitui per ES į trečiąsias šalis.
Be to, Lietuvoje nuo rugsėjo pradžios tikrinama iš Rusijos ir Baltarusijos tranzitu per šalį gabenamų maistinių grūdų kilmė.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba iki praėjusios savaitės pabaigos iš dviejų neaiškios kilmės grūdų krovinių paėmė penkis mėginius. Jų kilmė tikrinama užsienio laboratorijose, tačiau rezultatų dar nėra, naujų mėginių nepaimta.
Premjeras su V.Zelenskiu taip pat aptarė Ukrainos europinės integracijos klausimus. M.Sinkevičius patikino, kad pirmininkavimą ES Tarybai perimsianti Lietuva aktyviai telks paramą Ukrainai, jos siekiui tapti Bendrijos nare ir pažangai šiame procese.
Lietuva ES Tarybai pirmininkaus pusmetį nuo 2027 metų sausio 1 dienos.
Nauji Kremliaus karo scenarijai: vienas susijęs su Baltijos šalimis, skelbia Ukrainos žvalgyba
18:55
Rusija neatsisakė galimo tiesioginio karo su Europa ir vertina jį kaip vieną iš karinių konfliktų scenarijų iki 2045 metų. Šeši tokie scenarijai yra susiję su Šiaurės Europa; taip pat rengiami planai dėl Lenkijos ir Baltijos šalių. Apie tai rašoma Ukrainos išorės žvalgybos tarnybos medžiagoje, kurią cituoja portalas „New Voice“.
Žvalgybos duomenimis, šeši iš šių scenarijų yra susiję su Šiaurės Europa, taip pat aktyviai nagrinėjami scenarijai dėl Lenkijos ir Baltijos šalių.
Šiuo metu pagrindinis Rusijos tikslas Europos kryptimi, Išorės žvalgybos tarnybos vertinimu, – sužlugdyti paramą Ukrainai su minimalia rizika sau. Tam Maskva pasitelkia hibridinį karą: diversijas, kibernetines atakas, įtakos operacijas, dezinformaciją, šnipinėjimą ir „atsitiktinius“ bepiločių orlaivių skrydžius.
Žvalgybos duomenimis, Europoje šiuo metu yra beveik 400 Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojų. Jie sistemingai tikrina leistinumo ribas, stengdamiesi veikti žemiau slenksčio, po kurio NATO galėtų duoti kolektyvinį atsaką.
Labiausiai pažeidžiamomis laiko Baltijos šalis
Vienas iš scenarijų, kuriuos, Išorės žvalgybos tarnybos duomenimis, svarsto Kremlius, numato kontroliuojamą regioninę krizę rytiniame Aljanso flange. Labiausiai pažeidžiamomis Europos saugumo grandimis rusai laiko Baltijos šalis, sako Ukrainos žvalgyba.
Tokio scenarijaus tikslas – ne nugalėti NATO kariniu būdu, o parodyti, kad Aljansas esą nepajėgus greitai reaguoti ir kolektyviai ginti savo narių. Išorinis priešas, pabrėžia žvalgyba, Vladimiro Putino režimui reikalingas tam, kad pateisintų savo politiką, mobilizuotų visuomenę ir laikytų ją kontroliuojamą.
Išorės žvalgybos tarnyba taip pat atkreipia dėmesį į nuotaikas pačioje Rusijoje. Europos užsienio santykių tarybos (ECFR) duomenimis, nedraugiškiausiomis šalimis rusai laiko Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Vokietiją, Lenkiją, Suomiją ir Baltijos šalis. 61 proc. apklaustų rusų mano, kad atėjo laikas deryboms, tačiau 59 proc. pasisako už agresijos stiprinimą, jei derybos neduos rezultatų.
„Rusijos grėsmė Europai jau seniai išėjo už galimo tiesioginio Maskvos puolimo ribų. Rusija rengiasi ilgalaikei priešpriešai, kurioje Ukrainos ir Europos kryptys yra tarpusavyje susijusios“, – pabrėžia žvalgyba.
Apie Rusijos puolimo prieš NATO riziką perspėja ir Vakarų žvalgybos: jų vertinimu, Maskva artimiausiu metu gali surengti ribotą puolimą prieš Aljanso šalis. Pats V. Putinas spalio 1 d. Valdajaus forume tikino, kad Rusija esą neketina pulti Europos, tačiau pagrasino panaudoti branduolinį ginklą konflikto su NATO atveju.
NATO ruošia atsaką
Tuo tarpu sąjungininkai stiprina gynybą. Spalio 1 d. Pentagonas pranešė, kad JAV perdislokuos apie 40 jūrų pėstininkų į Baltijos regioną dalyvauti NATO misijoje „Baltic Sentry“, skirtoje povandeninės infrastruktūros apsaugai.
Pirmadienį NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas Alexusas Grynkewichas Varšuvoje pristatė strategiją „Pergalės teorija“, numatančią greitą Rusijos atakos atrėmimą rytiniame flange naudojant naujas technologijas.
Rusija sulaikė japonų žurnalistą: kaltina jį šnipinėjimu
18:39
Rusijos saugumo tarnyba FSB dėl kaltinimų šnipinėjimu sulaikė japonų žurnalistą, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
Jis kaltinamas rinkęs informaciją apie Rusijos gynybinius pajėgumus Tolimųjų Rytų Sachalino saloje.
Valstybinės naujienų agentūros TASS ir „RIA Novosti“ pranešė, kad FSB „iškėlė baudžiamąją bylą Japonijos piliečiui“ – laikraščio „Hokkaido Shimbun“ korespondentui – ir kad jam buvo skirtas kardomasis kalinimas.
Pastaraisiais metais Rusija sulaikė keletą piliečių iš „nedraugiškomis“ vadinamų šalių, kaltindama juos darbu Vakarų žvalgybos tarnyboms.
Maskva ir Tokijas dešimtmečius nesutaria dėl Ramiojo vandenyno salų virtinės, esančios prie šiaurės rytinių Japonijos krantų ir į pietvakarius nuo Rusijos Sachalino srities, statuso.
Kurilų salas, Japonijoje vadinamas „Šiaurės teritorijomis“, Rusija kontroliuoja nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kai jas užėmė Sovietų Sąjunga.
FSB antradienį paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip kaukėti pareigūnai įsiveržia į viešbučio kambarį, pargriauna vyrą ant grindų ir surakina jį antrankiais.
Jis buvo nuskraidintas į Maskvą, kur teismas paskyrė kardomąjį kalinimą. Kada vyko sulaikymas ar teismo posėdis, nenurodoma.
Už šiuos kaltinimus gresia iki 20 metų laisvės atėmimo.
Pastaraisiais metais Rusija sulaikė nemažai užsienio piliečių pagal kaltinimus, kurie plačiai vertinami kaip nepagrįsti.
2023-iaisiais dėl kaltinimų šnipinėjimu buvo sulaikytas JAV žurnalistas Evanas Gershkovichas, vėliau nuteistas 16 metų laisvės atėmimo bausme, o 2024 metais išlaisvintas per apsikeitimą kaliniais.
Peteris Pomerantsevas: Europa jau kariauja su Rusija, bet vis dar bijo tai pripažinti
18:10
Kol demokratinės valstybės ginasi nuo Kremliaus propagandos, Maskva ne tik tobulina informacinio karo metodus, bet ir išnaudoja pačių demokratijų silpnybes. O norint laimėti šį karą, vien demaskuoti melą nepakanka – reikia išmokti pulti, įsitikinęs žurnalistas, rašytojas ir vienas garsiausių propagandos tyrėjų Peteris Pomerantsevas.
„Turime pripažinti, kad kariaujame. Padedame Ukrainai jos kare, bet nenorime pripažinti, kad ir patys, kaip visuomenė, esame įsitraukę į karą“, – interviu 15min sako Lietuvoje viešintis britų žurnalistas, rašytojas ir vienas žymiausių propagandos bei dezinformacijos tyrinėtojų Peteris Pomerantsevas.
Lietuvoje pristatantis lietuviškai išleistą savo knygą „Kaip laimėti informacinį karą. Propagandistas, kuris pergudravo Hitlerį“, P.Pomerantsevas pabrėžia, kad didžiausia Vakarų problema – ne Rusijos propagandos galia, o demokratinių valstybių nenoras pripažinti grėsmės masto ir pereiti nuo gynybos prie puolimo.
P. Pomerantsevas įsitikinęs, kad Kremlius turi silpnųjų vietų, kuriomis Vakarai galėtų ir turėtų pasinaudoti, o Rusijos karo mašiną galima silpninti net ir nesitikint demokratinių permainų pačioje Rusijoje.
Interviu 15min jis jis taip pat paaiškina, kodėl vien demaskuoti melą nepakanka, kaip Rusijos propaganda gali prasiskverbti net į dirbtinio intelekto pateikiamus atsakymus ir kodėl už karo nusikaltimus atsakomybė turėtų grėsti ne tik juos vykdžiusiems kariams, bet ir propagandininkams.
– Pradėkime nuo kovos su propaganda. Jūs teigiate, kad demokratinės valstybės turi atkurti savo gebėjimą daryti įtaką masėms. Tačiau kaip kovoti su Rusijos propaganda, patiems netampant panašiems į Rusiją? Kaip kovoti ugnimi prieš ugnį ir kartu išsaugoti demokratines vertybes bei laikytis teisinės valstybės principų?
– Žiūrėkite, čia yra du skirtingi kovos frontai. Pirmasis – mūsų pačių valstybėse. Rusija siekia pakirsti demokratinius procesus, todėl turime juos ginti, įskaitant rinkimus. Tačiau dabar vis dažniau taikomasi ir į kritinę infrastruktūrą. Rusija, vykdydama hibridinį karą, atakuoja mūsų geležinkelius, ligonines, gynybos pramonę.
Taigi akivaizdu, kad čia reikalinga visos visuomenės gynyba, kai verslas, žiniasklaida, pilietinė visuomenė ir valdžios institucijos turi dirbti kartu.
Tačiau yra ir puolamoji šios kovos pusė. Rusija telkia 1,5 mln. karių armiją, kad galėtų kelti grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir NATO. Turime tam sutrukdyti. Rusija kuria milžinišką ginklų pramonę, kurios vienintelis tikslas – sugriauti Europos saugumą. Turime jai prilygti ir tuo pat metu trukdyti Rusijos ginklų gamybai. Tokiame pasaulyje dabar gyvename.
Taigi mano knyga daugiausia yra apie puolamąją šios kovos pusę. Kaip galime pradėti veikti jų pačių aplinkoje?
Ir aš pasakoju istoriją, kaip tai darėme anksčiau, nes su tokiomis grėsmėmis susiduriame ne pirmą kartą. Pasakoju, kaip Antrojo pasaulinio karo metais britai padėjo susilpninti nacių propagandos galią pačioje Vokietijoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
