Svarbiausios naujienos
- V.Zelenskis – apie naujas žvalgybos detales: kokiam „pasauliui“ V.Putinas ruošia savo kariuomenę
- Ukrainos kariuomenė sunaikino rusų atakos lėktuvą Su-25 ir numušė piloto gelbėti atskridusį sraigtasparnį
- „Brangiai kainuos Ukrainai“: įvardijo pagrindinę D.Trumpo komandos derybinę klaidą
- „Forbes“: Ukraina pasinaudojo rusų „operatyvine pertrauka“ ir surengė efektyvų puolimą Kursko srityje
- Ukrainos pajėgos sunaikino retą rusišką raketų sistemą ir parodė vaizdo įrašą
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Associated Press“: V.Putinas gali jaustis arti karinės pergalės – Vakarai vis dar nesupranta Kremliaus taktikos
22:00
Šiandien Maskva turi labai mažai paskatų apriboti savo agresiją prieš Ukrainą – priešingai, Vladimiras Putinas gali jaustis arti karinės pergalės. Apie tai praneša naujienų agentūra „Associated Press“ (AP), remdamasi apklaustais ekspertais.
Leidinys pažymi, kad Rusijos kariai „daro nuolatinę pažangą“ fronte, Rusijos ekonomika dar nesugriuvo, o nesiliaujančios represijos prieš kitaminčius paneigia vidinį spaudimą, kuris galėtų paskatinti V.Putiną nutraukti karą.
Buvęs Suomijos prezidentas Sauli Niinisto pažymėjo, kad V.Putinas mąsto „sistemiškai“, o D.Trumpas ieško „greitų“ sprendimų, elgiasi kaip verslininkas. Todėl jiedu tikriausiai niekada nesusitars, rašo AP. Priešingai, V.Putinas ir toliau lėtai judės link Rusijos karinių pozicijų stiprinimo ir Kyjivo bei Vakarų politinės valios silpninimo.
Buvęs Rusijos diplomatas Ženevoje Borisas Bondarevas, palikęs savo postą po Rusijos invazijos į Ukrainą, užsiminė, kad V.Putinas tikisi sulaukti, kol D.Trumpas „pavargs“ nuo karo Ukrainoje ir atkreips dėmesį į kitus klausimus.
Buvęs Didžiosios Britanijos ambasadorius Rusijoje Laurie Bristow pažymi, kad net jei rusai pradės derybas, jie nebus pasirengę tikram kompromisui. Pasak jo, Rusijos derybų strategija atrodo taip: „Kas mano, tas mano. Kas yra tavo, dėl to galima derėtis“.
B.Bondarevas sutinka, pažymėdamas, kad V.Putinui derybos yra tiesiog priemonė be kovos gauti tai, ko jis nori. Diplomatas mano, kad „keista“, jog Vakarų lyderiai vis dar nesupranta Kremliaus taktikos. Jis mano, kad V.Putinas greičiausiai norėtų susitikti su D Trumpu, nes toks susitikimas parodytų Rusiją kaip pasaulinę galią, tačiau Kremlius neturėtų ką pasiūlyti.
Kaip rašo UNIAN, Ukrainos prezidentas taip pat reiškia abejones, ar Kremliaus diktatorius V.Putinas yra pasirengęs deryboms . Pasak V. Zelenskio, Kremlius ruošiasi tęsti karą, ir ne tik prieš Ukrainą.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Davidas Lemmy taip pat pataria nesitikėti greitos karinių veiksmų Ukrainoje pabaigos. Jo nuomone, išsilaisvinimo karas truks mažiausiai kelis mėnesius.
Kokios taikos tikisi ukrainiečiai: atviras pasakojimas apie Kremliaus spendžiamus spąstus
23:06
Kokios nuotaikos dabar, kai visi tikisi, kad trejus metus trunkantis karas baigsis, tvyro tarp Ukrainos žmonių? Peršasi išvada, kad jei bus pasiektos paliaubos, tai beveik neabejotinai sukels politinę krizę ir visuomenės susiskaldymą šalyje. Apie tai, kokiomis nuotaikomis dabar alsuoja Ukraina, pasakoja šalyje lankęsis leidinio „Postimees“ žurnalistas.
„Trumpai surašysiu savo išvadas, paremtas pokalbiais su Kyjivo sociologais ir ukrainiečiais, mėgstančiais analizuoti tai, kas vyksta visuomenėje“, – taip savo pasakojimą iš Ukrainos pradeda „Postimees“ žurnalistas.
15min išskirtinai prenumeratoriams pateikia šį pasakojimą – kokiomis nuotaikomis dabar gyvena Ukraina ir kokios karos pabaigos tikisi ukrainiečiai.
Paryžiaus susitikime dėl Ukrainos konflikto gali dalyvauti ir JAV pasiuntiniai
21:53
Europos užsienio reikalų ministrai kitą savaitę Paryžiuje vyksiančiame susitikime aptars Ukrainos konfliktą, penktadienį pranešė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija.
Žiniasklaidoje buvo skelbta, kad susitikime gali dalyvauti ir JAV pasiuntiniai.
Pasak Prancūzijos URM, derybose, kurios bus surengtos trečiadienį, prieš pat trečiąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, dalyvaus Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos ir Italijos ministrai.
Susitikimo tikslas – „parodyti nuolatinę paramą Ukrainai“, ar tai būtų diplomatinė parama, finansinė, materialinė ar susijusi su ginklais, sakė ministerijos atstovas.
V.Zelenskis ragina sąjungininkus investuoti į Ukrainos mineralinius išteklius
21:50
Kyjivas nori, kad jo sąjungininkai investuotų į šalies mineralinius išteklius, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paprašė „retųjų žemių elementų“ mainais į karinę pagalbą.
„Mes turime mineralinių išteklių. Tai nereiškia, kad juos atiduodame bet kam, net strateginiams partneriams“, – socialiniuose tinkluose šeštadienį parašė V. Zelenskis, pacitavęs atsakymus, kuriuos davė interviu naujienų agentūrai „Reuters“.
„Kalbama apie partnerystę. Įneškite savo pinigus. Investuokite. Vystykime tai kartu ir uždirbkime pinigų“, – pažymėjo V. Zelenskis.
Mažiau nei per mėnesį D.Trumpas įteikė V.Putinui tris dideles dovanas
20:45
Donaldas Trumpas dabartiniu JAV prezidentu tapo mažiau nei prieš tris savaites, tačiau jau spėjo Vladimirui Putinui įteikti tris dideles dovanas, rašo „Newsweek“.
Šią savaitę D.Trumpas išleido įsaką, kuriuo įvedė sankcijas Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT), nes ši gerbiama tarptautinė institucija praėjusių metų pabaigoje išdavė arešto orderį Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu, įtariamam karo nusikaltimais per karą Gazos Ruože.
Rusijos diktatoriui tai didelė dovana, nes TBT anksčiau išdavė arešto orderį ir V.Putinui, kaltinamam ukrainiečių vaikų grobimu iš okupuotų teritorijų.
„D.Trumpo administracijos sankcijos mažina spaudimą Rusijos prezidentui. Kremliaus propagandistai palankiai įvertino naujosios JAV administracijos retoriką ir politiką, spėliodami, kad ji gali būti naudinga Maskvai“, – rašo „Newsweek“.
Antroji dovana Maskvai – Teisingumo departamento darbo grupės, kuriai pagal ankstesnės JAV administracijos nurodymus buvo pavesta susekti paslėptą Rusijos oligarchų turtą, išformavimas. Naujoji JAV generalinė prokurorė Pam Bondi įsakė nukreipti šios grupės pastangas į kovą su narkotikų karteliais.
Kitu P.Bondi nurodymu sustabdomos federalinės teisėsaugos pastangos kovoti su slaptomis Rusijos ir kitų priešininkų, pavyzdžiui, Kinijos, įtakos kampanijomis, kuriomis siekiama pasėti chaosą Amerikos politikoje.
V.Zelenskis – apie naujas žvalgybos detales: kokiam „pasauliui“ V.Putinas ruošia savo kariuomenę
18:34
Rusai didina savo kariuomenę daugiau kaip 100 tūkst. karių, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Tai jis pasakė savo vaizdo žinutėje „Telegram“ .
„Dabar mes žinome – mums praneša mūsų žvalgyba, – kad rusai kuria naujas divizijas, kuria naują karinę produkciją. Akivaizdu, kad jų bendradarbiavimas su Šiaurės Korėja ir toliau plėsis. Deja, Maskva į tą regioną skleidžia modernias technologijas – karo technologijas – ypač bepilotes technologijas. O tai reiškia paprastą dalyką: V.Putinas ruošiasi ne deryboms, ne taikos pradžiai, o karo tęsimui, ir ne tik prieš mus, prieš Ukrainą. Dabar jie didina savo kariuomenę daugiau kaip 100 tūkst. karių“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad apie tai turi žinoti visi Ukrainos partneriai ir kad Ukraina yra pasirengusi perduoti atitinkamą informaciją, o atitinkamas bendravimas jau vyksta per žvalgybos tarnybas.
Ukrainos prezidentas pranešė, kad su į Kyjivą atvykusiu NATO karinio komiteto pirmininku admirolu Giuseppe Cavo Dragone aptarė pasirengimą kitam Ramšteino formato susitikimui ir Ukrainos bei bendros gynybos poreikius.
Kaip pabrėžė V.Zelenskis, pirmoji naujojo NATO karinio komiteto vadovo kelionė yra į Ukrainą yra „būtent tam, kad paremtų ukrainiečius“.
„Turime kartu pažvelgti, kokios yra grėsmės ir kokios yra mūsų atsakomosios priemonės. Turime aiškiai suprasti: čia, Europoje, kiekviena šalis turės stiprinti savo gynybą, o tikslas skirti gynybai 5 proc. nuo BVP neišnyks iš darbotvarkės“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.
Jis taip pat sakė esąs dėkingas Didžiajai Britanijai už paskelbtas lėšas, skirtas Ukrainos atsparumui, ir ne tik gynybiniam, bet ir energetiniam, ekonominiam ir socialiniam atsparumui remti.
Naikintuvus „Mirage“ iš Prancūzijos V.Zelenskis pavadino „svarbiu žingsniu“ plėtojant Ukrainos karinę aviaciją. Pasak valstybės vadovo, šie orlaiviai jau dabar dirba, kad apsaugotų.
Jis taip pat priminė, kad yra F-16 papildymas – nauji lėktuvai iš Nyderlandų.
Baigdamas V.Zelenskis sakė, kad rengiamas aiškus susitikimų su pagrindiniais Ukrainos partneriais grafikas: „Amerika, europiečiai, islamo pasaulis“.
„Yra aiškios datos. Mes dirbsime“, – pažymėjo prezidentas.
Kaip pranešė UNIAN, 2022 m. rugpjūtį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo nuo 2023 m. Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų karių skaičius padidintas nuo 1,9 mln. iki 2,04 mln. žmonių. Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas primygtinai reikalavo visuotinės mobilizacijos, nes Rusijos kariuomenė patiria didžiulių nuostolių kare Ukrainoje. Tačiau Rusija vis dar vykdo slaptą mobilizaciją.
Kitu įsaku, pasirašytu dar 2024 m. rugsėjį, V.Putinas 180 tūkst. karių padidino Rusijos ginkluotųjų pajėgų etatų skaičių, t. y. Rusijos kariuomenėje bus 1,5 mln. karių, o Rusijos ginkluotųjų pajėgų etatų skaičius padidės iki 2 mln. 389 tūkst. žmonių.
Ukrainos kariuomenė sunaikino rusų atakos lėktuvą Su-25 ir numušė piloto gelbėti atskridusį sraigtasparnį
16:53 Atnaujinta 18:23
Ukrainos naikintuvai sunaikino Rusijos lėktuvą Su-25 fronte. Tai pranešė rusų „paukštį“ sugavusio Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinio spaudos tarnyba. Vėliau pranešta, kad numuštas ir piloto gelbėti atskridęs rusų sraigtasparnis.
„28-osios brigados kariai sunaikino priešo Su-25! Mūsų oro gynybos karių dėka Torecko kryptimi yra vienu rusų atakos lėktuvu mažiau“, – pažymėjo kariškiai.
Su-25, dar žinomas neoficialiu slapyvardžiu „Gaidys“, yra sovietinis atakos lėktuvas, šarvuotas karinis orlaivis. Jis pradėtas naudoti SSRS 1981 m. Jis skirtas tiesioginei sausumos pajėgų paramai su tiesioginiu taikinio matomumu, taip pat objektų su nurodytomis koordinatėmis naikinimui ištisą parą bet kokiomis oro sąlygomis.
„Brangiai kainuos Ukrainai“: įvardijo pagrindinę D.Trumpo komandos derybinę klaidą
14:57
JAV prezidento Donaldo Trumpo komanda padarė didelę „derybinę klaidą“, iš karto „nutekindama“ Ukrainos stojimo į NATO temą, ir ši klaida Ukrainai brangiai kainuos. Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tai sakė interviu televizijos „1+1“ laidos vedėjai Natalijai Mosejčiuk.
Jis pabrėžė, kad Ukraina jokiu būdu neturėtų atsisakyti stojimo į NATO klausimo.
„Politika – tai galimų galimybių menas... Tiesiog reikia žaisti ilgą žaidimą, o jei ko nors atsisakysi, tai tik už pernelyg didelę kainą. Aš tiesiog nematau, už kokią kainą galima parduoti NATO klausimą, kalbant apie naudą Ukrainai“, – pažymėjo D.Kuleba.
Pasak jo, D.Trumpo komanda padarė didelę „derybinę klaidą“ iš karto paskelbusi, kad Ukrainos stojimą į NATO reikės atidėti. D.Kuleba pažymi, kad net jei ir buvo nuspręsta NATO temą išbraukti iš diskusijų, ją bent jau buvo galima „parduoti“ V.Putinui.
„Tačiau vietoj to, kad ją už kažką „parduotų“, jie iš esmės jau pradėjo kalbėti, kad stojimą teks atidėti. Tad kodėl V.Putinas turėtų jums ką nors mokėti, jei jis jau žino, kad NATO klausimas net nebus svarstomas. Todėl tai yra grynai derybinė klaida, kuri, deja, mums brangiai kainuos“, – pažymėjo buvęs Užsienio reikalų ministerijos vadovas.
Anksčiau JAV prezidento specialusis atstovas Richardas Grenellis pagrasino „nukirsti“ bet kokius bandymus pritraukti Ukrainą į NATO. Pasak jo, Aljanso šalys negali reikalauti, kad amerikiečiai plėstų NATO skėtį, kai dabartinės narės nemoka joms priklausančios dalies.
Kaip pranešė UNIAN, V.Zelenskis anksčiau pareiškė, kad Ukrainos narystė NATO yra pigiausias iš visų įmanomų pokario saugumo garantijų variantas. Jis pabrėžė, kad Ukraina nesutiks su saugumo garantijomis kažkokio pasirašyto „popieriaus lapo“ pavidalu.
Ukrainos pajėgos sunaikino retą rusišką raketų sistemą ir parodė vaizdo įrašą
14:20
Ukrainos kariai sunaikino retą rusišką TOS-1A „Solncepek“ raketų sistemą, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bepiločių sistemų pajėgos (USF).
„412-ojo NEMESIS pulko operatoriai, bendradarbiaudami su Teritorinės gynybos pajėgų daliniais ir kitais susijusiais padaliniais, aptiko ir sunaikino priešišką 220 mm sunkiųjų liepsnosvaidžių daugkartinio paleidimo raketinę sistemą“, – sakoma pranešime.
Ukrainos oro pajėgos numušė 67 rusų dronus
13:44
Ukrainos oro pajėgos šeštadienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė 67 rusų dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą 139 dronais.
67 dronai buvo numušti Kyjivo, Charkivo, Poltavos, Sumų, Čerkasų, Černihivo, Kirovohrado, Vinycios, Žytomyro, Chmelnyckio, Zaporižios, Dnipropetrovsko, Donecko ir Odesos srityse.
Dar 71 dronas nepasiekė taikinių.
Nurodoma, kad Sumų, Poltavos, Dnipropetrovsko ir Kyjivo srityse padaryta žalos.
Tuo metu Rusijos gynybos ministerija socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė, kad praėjusią naktį buvo numušti ar perimti 36 ukrainiečių dronai: 18 virš Rostovo srities, 11 virš Volgogrado srities, penki virš Belgorodo srities ir du virš Krasnodaro krašto.
Kas tie retieji metalai, kuriuos D.Trumpas tikisi gauti iš Ukrainos, ir kam jam jų reikia?
12:44
Neseniai D.Trumpas pareiškė, kad norėtų sudaryti susitarimą, pagal kurį Kyjivas garantuotų retųjų metalų tiekimą mainais į JAV pagalbą. Šią idėją jau pernai buvo iškėlęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Retieji metalai, kuriuos D.Trumpas tikisi gauti iš Ukrainos mainais už JAV pagalbą, yra strateginiai, – būtini kompiuterių, baterijų ir pažangių energetikos technologijų pramonės šakoms.
Retieji metalai – ar jie tikrai reti?
Disprozijus, neodimis, ceris ir kiti retieji metalai yra 17-os sunkiųjų metalų grupė, kurių iš tikro apstu Žemės plutoje visame pasaulyje.
Remiantis 2024-ųjų JAV geologijos tarnybos vertinimu, pasaulio telkiniuose jų yra 110 mln. tonų, įskaitant 44 mln. tonų Kinijoje, kuri yra didžiausia pasaulyje gamintoja.
Dar apskaičiuota, kad apie 22 mln. tonų jų esama Brazilijoje, 21 mln. – Vietname, 10 mln. – Rusijoje ir 7 mln. – Indijoje.
Tačiau šių metalų gavybai reikia intensyviai naudoti plataus masto chemines medžiagas, o tai generuoja didžiulius toksiškų atliekų kiekius ir ne kartą sukėlė aplinkosaugos katastrofas, tad nemaža dalis šalių nerimauja dėl didelių gamybos sąnaudų.
