Skelbiama apie sunaikintą rusišką techniką prie Melitopolio, V.Zelenskis vėl ragina uždaryti oro erdvę

Prie Melitopolio Ukrainos artilerija sunaikino apie 200 Rusijos kariuomenės technikos vienetų, „Telegram“ paskelbė vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka.

„2,5 val. atgal prie Vasilivskos (Zaporižios sritis) visa rusų technika, kurią jie kaupė prie Melitopolio (apie 200 mašinų), buvo visiškai sunaikinta mūsų artilerijos“, – rašo jis.

Sunaikintas ir vadovavimo štabas, teigia patarėjas.

Apie priešininkų karinės technikos sunaikinimą tame pačiame socialiniame tinkle rašo ir Mykolajivo meras Vitalijus Kimas: „200 technikos vienetų, ištaršyta ir apsupta, – tai geriausia dovana!“

Ukrainos vicepremjerė, laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos klausimų ministrė ir elgesio su karo belaisviais reikalų štabo vadovė Irina Vereščuk sako, kad karo belaisviai rusai bus išmainomi arba jie turės atlikti bausmę Ukrainoje.

„Žinoma, mes ne barbarai ir ne orda, kaip Rusijos kariuomenė. Mes dirbsime, kaip to reikalauja tarptautinė humanitarinė teisė. Ir mainų fondą mes būtinai suformuosime“, – teigė I.Vereščuk.

Jos teigimu, Ukraina jau yra sutvarkiusi elgesio su karo belaisviais teisinę bazę, parengė sprendimus, sukūrė koordinacinį štabą ir paskyrė atsakingus asmenis.

Vicepremjerė pažymėjo, kad Rusijos vadovybė nelabai rūpinasi savo žuvusių kariškiu likimu, kaip ir sužeistaisiais – esą dalies jų net neišneša iš mūšio lauko. Tad neva sudėtinga prognozuoti, koks bus susidomėjimas tais kareiviais ir karininkais, kurie pateks į nelaisvę Ukrainoje.

„Dabar veikia apsikeitimo karo belaisviais sistema, į kurią įtrauktas Tarptautinio Raudonojo kryžiaus komitetas. Kiekvienam belaisviui užpildoma speciali kortelė, jos siunčiamos į Raudonąjį kryžių.

Aš jau mačiau sąrašus ir mane sukrėtė gimimo metai tų vaikų, kuriuos Rusijos Federacija siunčia į karą: 2002-ieji, 2003-ieji... Aš šokiruota. Juk anksčiau sakė, kad tai profesionali Rusijos kariuomenė, o kariauja praktiškai vaikai“, – kalbėjo I.Vereščuk.

Luhansko srityje pirmadienį, kovo 14 dieną, planuojama žmonių evakuacija. Ją organizuoja srities karinė administracija, žmonės iš skirtingų gyvenviečių bus vežami į Novozolotarivkos geležinkelio stotį.

Apie tai feisbuke skelbia Luhansko karinės ir civilinės administracijos vadovas Serhijus Gaidajus.

Traukinys turėtų išvykti apie 14 val. Pirmiausia bus evakuojamos moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės.

„Evakuacija prasidės tik tuomet, jeigu įsigalios tylos režimas“, – rašė jis.

Taip pat paskelbtas visas sąrašas vietų, kur žmonių lauks autobusai, vešiantys į minėtą geležinkelio stotį.

Kaip rašo pravda.com.ua, sekmadienį žmonių evakuacija iš kelių gyvenviečių Luhansko srityje nepavyko, kadangi esą Rusijos kariai apšaudė tuos maršrutus, kuriais driekiasi humanitariniai koridoriai.

Rusijos oro gynyba per klaidą numušė savo droną Charkivo srityje, bet pranešė vadovybei apie Ukrainos drono „Bayraktar“ sunaikinimą.

Taip feisbuke teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnijus.

„Šiandien 9.32 val. Charkivo srities Vesele rajone Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų 6-osios armijos oro gynybos dalinys 3200 m aukštyje numušė rusišką droną, kuris judėjo į priekį žvalgybai Charkivo kryptimi.

Tačiau esą Rusijos oro gynybos dalinio kariai pranešė vadovybei apie mūsų ginkluotųjų pajėgų drono „Bayraktar“ sunaikinimą“, – feisbuke rašė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas.

Jo teigimu, tyrimo dėl dingusio Rusijos drono rezultatai rodo, kad rusai numušė savo droną, tačiau tai esą nuspręsta nuslėpti.

Chersono srityje Visokopilijos kaimas savarankiškai ginasi nuo rusų okupantų atakų, nepaisant, kad yra apšaudomas sunkiosios artilerijos.

Apie tai feisbuke rašo buvęs Chersono srities administracijos vadovas Borisas Silenkovas.

Jis rašo: „Sekmadienį, apie 16 val. orkos gradais apšaudė Visokopilijos gyvenvietę. Pataikyta į vaikų darželį, sugadintas dujų perdavimo tinklas. Nėra elektros. Apgadinti namai. Tai vienintelė bendruomenė srityje, kuri atvirai stojo į kovą su okupantais.“

Gyventojai jau trys paros gina savo kaimą nuo Rusijos kariuomenės.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas sako, kad Rusija planuoja išlaipinti desantą Odesos ir Odesos srities teritorijoje, tačiau esą Ukrainos kariai pasiruošę į tai reaguoti.

„Juodojoje jūroje jie tokią situaciją norėjo sukurti dar prieš 3-4 dienas. Bet dėl oro sąlygų jie privalėjo grįžti į Sevastopolį. Dabar jie grįžta. Ir turi didelį norą desantininkams eiti į Odesos ir Odesos srities teritoriją. Bet jų ten laukia“, – Ukrainos televizijoms sakė O.Danilovas.

Išlaipinti desantą, jo teigimu, norima tam, kad būtų perimta situacijos Odesoje kontrolė.

O.Danilovo teigimu, rusams nepavyks lengvai pasivaikščioti po Odesos sritį, kaip nepavyko ir jų planuotas pasivaikščiojimas po Kyjivo Kreščiatiką.

„Mes suprantame, kad ten vyksta ir situacija yra kontroliuojama. Ten yra kam juos sutikti. Taip, kaip juos pasitiko Černihivo, Kyjivo srityse“, – kalbėjo sekretorius.

Kaip praneša pravda.com.ua, šiuo metu Charkive artilerija apšaudo gyvenamuosius kvartalus.

TASS ir „RIA Novosti“ „Telegram“ kanaluose skelbia, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas pranešė naujos informacijos apie būsimas Rusijos ir Ukrainos derybas.

„Rusijos ir Ukrainos derybos vyks kovo 14 dieną vaizdo konferencijos būdų, pranešė Peskovas“, – rašo TASS.

Kiek anksčiau Ukrainos prezidento biuro atstovas ir derybininkas su Rusija Michailo Podoliakas sakė, kad kitas susitikimas numatytas kovo 14-15 dienomis. 

Ukrainos vidaus reikalų ministras Vadimas Denisenka sako, kad „okupantai iš Rusijos bijo didelių karinių veiksmų, nes supranta, kad kas dieną realiai jie praranda iki tūkstančio žmonių“. Apie tai ministras sakė informacinės televizijos laidos metu, rašo unian.com.

Anot ministro, didelio rusiškos technikos ir kolonų judėjimo irgi nėra.

„Paskutinėmis dienomis iš esmės nebuvo didelių karinių veiksmų, kaip kad buvo pirmosiomis karo dienomis. Buvo vietinių mūšių, buvo susidūrimų. Bet didelių mūšių, kaip pirmomis karo dienomis, nebuvo“,  – sakė V.Denisenka.

Jis įvardijo dabartinę Rusijos kariuomenės strategiją – bombardavimas.

„Rusai iš esmės labai bijo tokių karinių veiksmų, jie supranta, kad per dieną praranda iki tūkstančio žmonių. Dabar jų strategija yra bombardavimas, bombardavimas ir dar kartą bombardavimas“, – sakė ministras.

Ukrainos gynybos viceministrė Ganna Maliar feisbuke paskelbė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos sustabdė intensyvų Rusijos kariuomenės judėjimą į šalies gilumą.

„Tęsiasi stiprus Ukrainos tautos pasipriešinimas užpuolikams iš Rusijos. Jau galima analizuoti ir matosi tam tikros tendencijos. Šiuo momentu galima sakyti, kad sustabdytas intensyvus priešo judėjimas į Ukrainos teritorijos gilumą. Matote žiniose, kad aktyvių kovų intensyvumas sumažėjęs“, – teigė viceministrė.

Ji taip pat akcentavo milžiniškus priešo nuostolius, kas esą verčia Rusiją pildyti karių gretas ir pergrupuoti pajėgas.

„Priešas daro išvadas ir mokosi kariauti mūsų realijose, neatsisako puolimo operacijos planų. Kadangi akimirksniu rezultatų nepasiekė, tai dabar jie mėgina pasiekti bent kažko, kad galėtų atsiskaityti savo vadovybei. Todėl mėgins įsitvirtinti teritorijose, kurias laikinai yra užėmę.

Ir čia itin svarbi vietos bendruomenės poziciją. Tokmakas, Melitopolis, Chersonas neleidžia priešui realizuoti savo planų“, – tvirtina G.Maliar.

Dar viceministrė priminė – priešo kariuomenė griauna miestus, kaimus, civilinę infrastruktūrą, taip siekiama gąsdinti ir palaužti psichologiškai. Tačiau esą ukrainiečių tauta nepalaužiama.

„Taip, karas tai išbandymas. Tai praradimai. Bet mes visa tai pereisime ir būtinai pasieksime pergalę – net neabejokite“, – ukrainiečius ragino G.Maliar.

Kaip praneša Ukrainos prezidento biuras, Volodymras Zelenskis aplankė ligoninę, kur gydomi sužeisti Ukrainos kariai. 

Lankydamasis prezidentas kalbino besigydančius karius, klausė, kur jie nukentėjo, kaip galėtų padėti.

Taip pat su jais fotografavosi. Prezidentas kariams ir ligoninės personalui įteikė apdovanojimus.

Ukrainos prezidento biuro nuotr./V.Zelenskis lanko sužeistus karius

Sužeisti kariai pasakojo, kad jie nukentėjo prie Hostomelio ir Irpenės Kyjivo srityje.

Tviteryje paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip tūkstančiai Rusijos kariuomenės okupuoto Berdiansko gyventojų išėjo į mitingą už Ukrainą. 

Jie skanduoja: „Berdianskas – tai Ukraina“.

Panašus mitingas vyko ir Chersone, kur irgi skanduota „Chersonas – Ukrainai“, „Šlovė Ukrainai“ ir t.t.

Rusijos kariai čia paleido įspėjamuosius šūvius mitinguotojų link. 

Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios žuvo daugiau nei 2,1 tūkst. rusų pajėgų apgulto Mariupolio gyventojų, sekmadienį pranešė vietos valdžia. 

„Šios dienos duomenimis, nuo Rusijos atakų žuvo 2187  Mariupolio gyventojai“, – paskelbė miesto savivaldybė platformoje „Telegram“.

Trečiadienį savivaldybė  skelbė, kad per devynias miesto apgulties dienas žuvo 1207 taikūs gyventojai. Miesto sekmadienį vėl nepasiekė humanitarinis krovinys iš Berdiansko, nes Rusija apšaudė maršrutą, tad sunkvežimiams teko grįžti.

Vienas aukšto rango Ukrainos policijos pareigūnas apkaltino Rusijos pajėgas panaudojus fosforines bombas rytiniame Luhansko regione.

Tarptautinė teisė draudžia baltojo fosforo bombų naudojimą  prieš civilius gyvenamuose rajonuose, tačiau jas galima naudoti atvirose erdvėse kaip priedangą kariams.

Maždaug 100 km į vakarus nuo Luhansko esančio Popasnos miesto policijos viršininko Oleksio Bilošyckio teigimu, šeštadienio vakarą rusų pajėgos panaudojo šį ginklą jo rajone.

„Tai yra tai, ką naciai vadino „liepsnojančiu svogūnu“ ir štai ką „rusistai“ mėto ant mūsų miestų. Tai sukelia neapsakomas kančias ir gaisrus“, – parašė jis socialiniame tinkle „Facebook“.

Kol kas šio pranešimo nepriklausomi šaltiniai nepatvirtino.

Rytų Ukrainos Luhansko ir Donecko sritys, bendrai vadinamos Donbasu, iš dalies buvo kontroliuojamos Maskvos remiamų separatistų dar prieš plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą vasario 24 dieną.

Donecko kariuomenės vadas Pavlo Kirilenka taip pat pranešė, kad šeštadienio naktį buvo apšaudytas traukinys, kuriuo iš Donbaso į Lvivą buvo evakuojami civiliai gyventojai.

Pasak jo, vienas žmogus žuvo ir dar vienas buvo sužeistas.

Rytų Ukrainoje Sviatohirske ir Severodonecke taip pat apšaudytos dvi stačiatikių bažnyčios, kur slėpėsi civiliai gyventojai, pranešė regiono valdžia. Kol kas informacijos apie nukentėjusius žmones nėra.

Minėtos teritorijos nepriklausė apsišaukėliškoms separatistinėms Luhansko ir Donecko respublikoms.

Nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymu pradėtos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną šią šalį paliko  2 698 280 pabėgėlių, sekmadienį pranešė Jungtinės Tautos. Per parą šis skaičius išaugo 100 700 žmonių. 

Pasak JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro vadovo Filippo Grandi, tai yra didžiausia pabėgėlių banga Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.

Remiantis pirminiais JT skaičiavimais, dėl karo Ukrainą gali palikti 4 mln. žmonių. Tačiau tikėtina, kad šis skaičius gali būti dar didesnis, nurodė JT pabėgėlių agentūra.

Iki konflikto Ukrainoje vyriausybės kontroliuojamuose regionuose gyveno maždaug 37 mln. žmonių. Į šį skaičių neįtraukti Rusijos aneksuoto Krymo ir dviejų rytinių prorusiškų separatistinių regionų gyventojai.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Rusijos kariai paleido įspėjamųjų šūvių į taikių protestuotojų pusę, tūkstančiams žmonių susirinkus protestuoti pietiniame Chersono mieste,  pranešė nacionalinis transliuotojas.

Rusų pajėgos šį miestą užėmė anksčiau šį mėnesį.

Mosuodami nacionalinėmis vėliavomis ir skanduodami „Chersonas – Ukrainai“ ir „Šlovė Ukrainai“, keli tūkstančiai protestuotojų susirinko centrinėje Laisvės aikštėje, pranešė Ukrainos nacionalinis visuomeninis transliuotojas. 

Nuotr. iš socialinių tinklų/Mitingas Chersone

Protestuotojai žygiavo centriniu bulvaru pro vilkstinę Rusijos kariuomenės šarvuočių, pažymėtų ženklu „Z“, kuriuose buvo ginkluoti kaukėti okupantų kariai, rodo liudytojų padaryti vaizdo įrašai, paskelbti transliuotojo kanale „Telegram“ platformoje. 

Vienu metu kariai paleido keletą šūvių, kurie pranešime įvardijami kaip „įspėjamieji šūviai“.

Vaizdo įraše taip pat įamžinti protestuotojai, rusų kalba skanduojantys: „Fašistai' ir „Eikit namo“.

Kai kurie įsisupę į Ukrainos vėliavas stovėjo šalia spąstų tankams, kurių vis dar mėtėsi aikštėje. Sekmadienį miestas minėjo išsivadavimo iš nacių 78-ąsias metines.

Vienas protestuotojas laikė ranka pieštą plakatą su užrašu „Chersonas yra Ukraina“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo įrašą iš protesto šiame mieste paskelbė platformoje „Telegram“.

„Esu dėkingas kiekvienam žmogui... kuris nepasiduoda. Kuris protestuoja. Kuris demonstruoja okupantams, kad Ukraina yra mūsų žemė“,  – parašė jis.

Rusijos pajėgos 290 tūkst. gyventojų turintį Juodosios jūros uostamiestį Chersoną užėmė kovo 3-iąją po tris dienas trukusios apsiausties. Chersonas tapo pirmuoju dideliu miestu, užimtu per vasario 24-ąją Maskvos pradėtą invaziją.

Ukrainos pareigūnai šeštadienį apkaltino Rusiją planuojant surengti suklastotą referendumą, kurio tikslas – įkurti promaskvietišką „liaudies respubliką“ Ukrainos pietinėje Chersono srityje.

„Rusai dabar desperatiškai mėgina organizuoti butaforinį „referendumą“ dėl „liaudies respublikos“ Chersone“, – per „Twitter“ pranešė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Jis pridūrė, kad dėl „nulinio gyventojų palaikymo“ toks referendumas bus „visiška fikcija“.

Ukrainos žvalgyba išsiaiškino, kad Sirijoje rusai atidarė 14 centrų, kur apmokomi kovotojai.

Kaip praneša žvalgybos departamentas, Putino Rusija atidarė 14 samdinių verbavimo centrų Sirijoje Basharo al Assado režimo kontroliuojamose teritorijose (Damaske, Alepe, Hamoje, Rakoje). Po trumpų mokymų samdiniai bus pervežti į Rusiją per Chmeimimo oro bazę dviem lėktuvais Tu-134 (iki 80 keleivių) ir Tu-154 (iki 180 keleivių) į oro bazę Maskvos srityje.

Spėjama, kad sirai prieš ukrainiečius panaudos sunkiąją artileriją ir snaiperinius ginklus.

Ataskaitoje teigiama, kad pasitvirtino informacija apie Rusijos vykdomus samdinių iš Libijos mokymus dalyvauti karo veiksmuose Ukrainoje.

„Rusija mokės užsienio samdiniams 300–600 USD mėnesinį atlyginimą“, – praneša Ukrainos žvalgyba.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad humanitarinės pagalbos konvojus yra už 80 km nuo Mariupolio.

„Humanitariniais koridoriais į saugią teritoriją jau perkelta 125 tūkst. žmonių. Šiandien svarbiausia užduotis yra Mariupolis. Mūsų humanitarinis konvojus tik už 80 kilometrų.

Mes darome viską, kad pašalintume okupantų priespaudą, kurie trukdo net stačiatikių bažnyčios šventikams, jie lydi šį konvojų su maistu, vandeniu ir vaistai“, – sako V.Zelenskis.

Tolesnės Rusijos ir Ukrainos derybos gali vykti kitą savaitę, teigia Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyresnysis patarėjas Mykhailas Podoliakas.

„Kai tik bus parengti abipusiai atsakingi teisiniai formatai, bus suplanuotas susitikimas – ketvirtasis derybų raundas. Tai gali būti rytoj, poryt“, – sekmadienį Baltarusijos valstybinei naujienų agentūrai „Belta“ sakė M.Podoliakas.

„Ant derybų stalo dabar yra įvairių pasiūlymų, jų yra daug, yra keliolika pasiūlymų, įskaitant dėl ​​politinio susitarimo ir, svarbiausia, dėl karinio susitarimo. Turiu galvoje paliaubas, paliaubų formulę ir kariuomenės išvedimą“, – sakė jis.

Šalies dujų perdavimo sistemos tiekėjo duomenimis, Ukrainoje dėl vykstančios invazijos be dujų ir šildymo liko apie 1 mln. žmonių, skelbia „The Guardian“.

Už šias paslaugas atsainga bendrovė tviteryje nurodo, kad jos darbuotojai stengiasi pašalinti apšaudymo padarytą žalą ir atnaujinti tiekimą.

Chersone keli tūkstančiai žmonių pradėjo taikią akciją „Chersonas yra Ukraina“. Apie tai praneša vietos gyventojai, asociacija „Informacinis pasipriešinimas“.

Nuotr. iš socialinių tinklų/Mitingas Chersone

Į mitingą išėję Chersono gyventojai laiko plakatus ir Ukrainos vėliavas.

Žmonės okupantams skanduoja „Namo“, „Namo, kol gyvi“, „Ukraina aukščiau už viską“, „Šlovė tautai – mirtis priešams“, „Rusų kareivi, eik na...“, „ Chersonas yra Ukraina“. Rusų okupantams gatvėje net pastatytas vainikas.

Žmonės mitinguoja nepaisydami to, kad aplink stovi dešimtys ginkluotų rusų kareivių ir daug rusų karinės technikos.

Anksčiau buvo pasirodę pranešimų, kad okupantai rengiasi Chersone surengti referendumą, po kurio esą ruošiamasi paskelbti Chersono liaudies respubliką. Tačiau vietos gyventojai ir valdžia tokioms okupantų užmačioms priešinasi.

Nuotr. iš socialinių tinklų/Protestas Chersone

Ukrainos nacionalinė policija praneša apie oro antskrydžių Mykolajive ir Baštankoje pasekmes.

Apšaudymas įvyko kovo 13 d. Mykolajivui smogė priešo karinis lėktuvas, buvo sugriautas gamyklos vienas cechų. Dėl to kilo gaisras. Baštankoje buvo surengti oro antskrydžiai, kurių metu atakuoti gyvenamieji pastatai. Pasak policijos, šiuo metu aukų skaičius tikslinamas. Pranešama, kad mažiausiai 9 žmonės žuvo, taip pat yra sužeistųjų. Vietos leidiniai praneša, kad žmonės žuvo Mykolajive, Ukrainos didvyrių prospekte, patekę į Rusijos artilerijos ugnį.

Kyjivo miesto vadovai pranešė, kad situacijai pablogėjus gyventojai nebus palikti vieni, informuoja unian.net. 

Kijeve buvo suformuotas dviejų savaičių reikalingų maisto produktų tiekimas dviem milijonams mieste likusių Kyjivo gyventojų.

Tai teigiama Kijevo miesto valstybinės administracijos Telegram kanale.

„Miestas pasiruošęs galimai blokadai. Tie du milijonai Kyjivo gyventojų, kurie neišėjo iš namų, situacijai pablogėjus nebus palikti. Miesto valdžia, bendradarbiaudama su verslu, padarė viską, kad atidarytų parduotuves ir vaistines, o kainos jose būtų prieinamos“, – rašoma pranešime.

Keleivinis traukinys, važiavęs paimti iš Rytų Ukrainos evakuojamų pabėgėlių, buvo apšaudytas Rusijos pajėgų, žuvo traukinio palydovė, dar viena buvo sužeista, pranešė Ukrainos nacionalinė geležinkelių bendrovė.

Palydovė žuvo, o dar viena darbuotoja su sužeidimais nugabenta į ligoninę, kai traukinys buvo užpultas Donecko srityje.

Kaip rašo BBC, traukinys ketino paimti iš Donecko ir Luhansko sričių evakuojamus gyventojus, tarp kurių buvo 100 vaikų.

Rusija bando sukurti naujas „pseudorespublikas“ Ukrainoje, kad suskaldytų šią šalį, šeštadienio vakarą savo kreipimesi į tautą sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

V.Zelenskis paragino Ukrainos regionus, įskaitant Rusijos pajėgų užimą Chersoną, neiti Donecko ir Luhansko keliu. Šiuose rytiniuose regionuose prorusiški separatistai pradėjo kovoti su Ukrainos vyriausybės pajėgomis 2014 metais.

„Okupantai Chersono srities teritorijoje bando pakartoti liūdną pseudorespublikų kūrimo patirtį, – sakė V.Zelenskis. – Jie šantažuoja vietos lyderius, daro spaudimą deputatams, ieško, ką galėtų papirkti.“

Prieš pradėdama invaziją į Ukrainą vasario mėnesį Rusija pripažino apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko respublikų nepriklausomybę. Maskva pareiškė turinti apginti šiuos separatistinius regionus ir reikalauja, kad juos pripažintų ir Ukraina.

„Ukraina išlaikys šį išbandymą. Mums reikia laiko, kad sulaužytume šią karo mašiną, atėjusią į mūsų žemę“, – pareiškė jis.

Ukraina sekmadienį atvers 14 humanitarinių koridorių, kuriais bus evakuojami gyventojai iš intensyviai atakuojamų miestų.

Ukrainos kariuomenė teigia, karo metu iki šiol Rusijos karinės pajėgos neteko 374 tankų, 1226 šarvuotų kovos mašinų ir 140 artilerijos sistemų, 74 lėktuvų.

Taip pat buvo nukauta daugiau nei 12 tūkst. Rusijos karių.

15min atkreipia dėmesį, kad šią informaciją šiuo metu patikrinti yra neįmanoma.

Rusijos pajėgos bando apsupti Ukrainos pajėgas šalies rytuose, o iš Krymo besiveržiančios Rusijos pajėgos bando apeiti Mykolajivą, siekdamos veržtis į vakarus Odesos link.

Tokią informaciją sekmadienį skelbia Jungtinės  Karalystės žvalgyba.

Išplatintame pranešime pažymima, kad Rusija „moka didelę kainą už kiekvieną žygį“, nes Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir toliau tvirtai priešinasi visoje šalyje.

Tarptautinis taikos palaikymo ir saugumo centras, esantis Lvivo srityje, į kurį buvo smogta ankstyvą sekmadienio rytą, jau seniai stebimas Kremliaus, o Rusijos žiniasklaida anksčiau teigė, kad tai yra slapta NATO bazė Ukrainoje, rašo „The Guardian“.

Portalas aiškina, kad bazė pastaruoju metu buvo patobulinta tarptautinėmis karinėmis pastangomis, įskaitant JAV, Kanados, Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Didžiosios Britanijos ir Lietuvos kariuomenės narius, kurie padėjo mokyti Ukrainos kariuomenę.

Primename, kad sekmadienio rytą Rusija sudavė oro smūgį Tarptautiniam taikos palaikymo ir saugumo centrui maždaug už 40 km į šiaurės vakarus nuo Lvivo,.

Informacijos apie aukas nėra.

Prasidėjus Rusijos invazijai daug ukrainiečių pabėgo į santykinai saugų Lvivą.

Šis miestas, esantis netoli Europos Sąjungos narės Lenkijos, taip pat yra tranzito centras išvykstantiems iš Ukrainos žmonėms.

Dėl Rusijos okupantų apšaudymo apgadinti dujotiekiai Lisičanske ir Popasnoje, Luhansko srityje.

Apie tai praneša Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Gaidajus.

„Lisičanske buvo apgadintas dujotiekis ir keli namai. Liepsnos apėmė keturis namus Severodonecke, penkis namus Popasnoje. Vienas namas buvo sunaikintas, mieste nutrūko dujotiekis. Nukentėjusiųjų skaičius tikslinamas“, – „Telegram“ tinkle paskelbė V.Gaidajus, rašo UNIAN.

Rusijos kariai okupuotoje Ukrainos teritorijoje atlieka kratas tarp vietos gyventojų ir persirengia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų uniformomis, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas feisbuke.

„Gynybos pajėgų būklė, padėtis ir veiksmų pobūdis iš esmės nesikeičia. Priešas ir toliau naudoja civilinę infrastruktūrą kariniams poreikiams“, – rašoma išplatintame pranešime.

„Pažeisdama tarptautinės humanitarinės teisės reikalavimus, Rusija toliau dislokuoja dalinius ir įrangą didelės rizikos objektuose, apšaudo civilius gyventojus, neteisėtai tikrina asmeninius daiktus ir atlieka vietos gyventojų kratas, persirengia civiliais drabužiais ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų uniformomis“, – rašoma pranešime.

Tiriama daugiau kaip 1700 Rusijos Federacijos karo nusikaltimų Ukrainoje, apie tai pranešė generalinė prokurorė Iryna Venediktova, kurią cituoja UNIAN.

„Prokuratūra fiksuoja kiekvieną Rusijos Federacijos karo nusikaltimą mūsų žemėje – jau tiriama 1717 baudžiamųjų bylų“, – sakė jis.

Sekmadienį prieš pat 6 val. ryto vietos laiku Lvivo miesto pakraštyje, netoli Ukrainos sienos su Lenkija, pasigirdo keli sprogimai.

Sprogimus girdėjo vietoje dirbanti CNN komanda.

Remiantis vietos žiniasklaidos pranešimais, visą naktį Lvive ir daugelyje kitų Ukrainos regionų kaukė oro pavojaus sirenos.

Leidinys „Kyiv Independent“ rašo, kad yra pranešimų, jog Lvivas ir Chersonas yra atakuojami Rusijos raketomis.

Kovo 9 d. per Rusijos ataką sugadintos Černobylio atominės elektrinės elektros sistemos remontas tebevyksta. Dabar atominė elektrinė yra priklausoma nuo išorinių dyzelinių generatorių, kurie palaiko reaktorių darbą, pranešė Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), kurią cituoja CNN.

Rusijos branduolinės agentūros „Rosatom“ generalinis direktorius Aleksejus Lichačiovas TATENA teigė, kad papildomas kuras atvežtas kovo 11 d. 

Tuo metu Ukrainos atominės elektrinės operatorė „Energoatom“ pranešė TATENA, kad 211 Černobylio atominės elektrinės darbuotojų ir sargybinių „vis dar negalėjo pasikeisti, faktiškai gyvendami ten nuo tos dienos, kai Rusijos pajėgos perėmė kontrolę“.

Rusijos kariuomenė panaudojo fosforo bombas Popasnoje, Luhansko srityje.

Apie tai feisbuke paskelbė Ukrainos patrulinės policijos departamento vadovo pirmasis pavaduotojas Oleksijus Bilošickis.

Jis pažymėjo, kad fosforo amunicija sukelia triuškinančias ir pražūtingas pasekmes.

Pasak pareigūnų ir liudininkų pranešimų, šeštadienio popietę Ukrainos saugumo pajėgos Kyjive numušė droną, rašo BBC.

Teigiama, kad dronas turėjo trijų kilogramų sprogmenį. Jis nukrito Kyjivo Podilo rajone, sukėlęs nedidelį gaisrą banke.

Šeštadienį, kovo 12 d., Ukrainos kariuomenė sunaikino du Rusijos sraigtasparnius, du naikintuvus ir du bepiločius orlaivius.

Apie tai skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybė feisbuke.

15min atkreipia dėmesį, kad šios informacijos šiuo metu patikrinti neįmanoma.

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnyba skelbia, kad Rusijos kariuomenė Luhansko srities Severodonecko ir Rubižnės miestuose apgadino dešimtis namų ir sukėlė gaisrus.

Teigiama, kad žalos patyrė apie 60 pastatų, įskaitant privačius namus ir daugiabučius.

Pasak laikraščio „Kyiv Independent“, ši žinia paskelbta tuo metu, kai didžiojoje šalies dalyje skamba oro pavojaus sirenos.

„Beveik visuose Ukrainos regionuose paskelbta oro pavojaus sirenų pavojaus signalų“, – apie 4 val. vietos laiku paskelbė laikraštis.

Ukrainos gynybos ministerija teigia, kad bandant evakuotis iš Kyjivo regiono žuvo septyni civiliai gyventojai

Septyni civiliai gyventojai, tarp jų moterys ir vaikas, žuvo bandydami evakuotis iš Ukrainos Kyjivo regiono, šeštadienį patvirtino Ukrainos gynybos ministerija.

Rusijos kariškiai okupuotame pietryčių Ukrainos Melitopolio mieste, kaip įtariama, pagrobus merą Ivaną Fiodorovą, paskyrė naują miesto vadovą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau patvirtino, kad I.Fiodorovą pagrobė ir sulaikė 10 ginkluotų Rusijos pajėgų vyrų grupė.

Manoma, kad naujai paskirta Melitopolio merė yra buvusi miesto tarybos narė Galina Danilčenko, teigiama Zaporižios srities administracijos interneto svetainėje paskelbtame pranešime, apie kurį rašo Ukrainos žiniasklaida, CNN ir BBC.

Teigiama, kad G.Danilčenko buvo pristatyta kaip laikinai einanti mero pareigas, ji kalbėjo per vietinę televiziją, kur teigė, kad jos „pagrindinė užduotis – imtis visų būtinų priemonių, kad miestas vėl taptų normalus“.

Ji taip pat sakė, kad Melitopolyje tebėra žmonių, kurie bandys destabilizuoti „padėtį ir išprovokuoti blogo elgesio reakciją“.

„Prašau jūsų išsaugoti sveiką protą ir nepasiduoti šioms provokacijoms“, – sakė G.Danilčenko. „Kreipiuosi į žmonių išrinktus visų lygių deputatus. Kadangi jus išrinko žmonės, jūsų pareiga rūpintis savo piliečių gerove“.

„Šiam komitetui bus pavesta administracinė atsakomybė Melitopolio ir Melitopolio srities teritorijoje“, – pridūrė ji.

Miesto taryba jos nepripažįsta mere ir kreipėsi į prokuratūrą ragindama iškelti G.Danilčenko baudžiamąją bylą dėl valstybės išdavystės.

Penktadienį mieste vyko protestas, kuriame dalyvavo daugiau nei 2 tūkst. vienos gyventojų. Protesto metu reikalauta paleisti pagrobtą miesto merą.

Rusijos kariuomenės aviacijos smūgiai pasiekė Donecko srities Svjatogorsko mieste esantį Šventosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų vienuolyną.

Sprogimo banga apgadino vienuolyno patalpas, kuriose gyveno vienuolyno broliai ir pabėgėliai.

Išdaužyti beveik visi langai, apgadinti bažnyčios pastatai.