2025-03-22 08:31 Atnaujinta 2025-03-22 23:43

Karas Ukrainoje. Lenkų analitikas: D.Trumpas ir V.Putinas tik kalba apie taiką, iš tikrųjų jų tikslas – daug pražūtingesnis Ukrainai

Naujausias žinias apie karą Ukrainoje skaitykite žemiau.
Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas / SIPA
Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas / SIPA

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Rūšiavimas
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

Lenkų analitikas: D.Trumpas ir V.Putinas tik kalba apie taiką, iš tikrųjų jų tikslas – kur kas pražūtingesnis Ukrainai

20:13

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Zaporižės atominė elektrinė Ukrainoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Zaporižės atominė elektrinė Ukrainoje

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Kremliaus diktatorius Vladimiras Putinas tik kalba apie norą pasiekti taiką Ukrainoje, tačiau tikrasis jų tikslas – sunaikinti Ukrainą, mano lenkų žurnalistas, visuomenės ir politikos veikėjas Adamas Michnikas. Tai jis sakė interviu „Espreso“.

Pasak jo, Neville'as Chamberlainas (buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas, „pagrindinis Hitlerio nuolaidžiavimo politikos vykdytojas“) ir Adolfas Hitleris taip pat kalbėjo apie taiką ir tam tikslui reikėjo „pribaigti“ Čekoslovakiją.

„Šiandien, einant šiuo politiniu keliu, bendromis D.Trumpo ir V.Putino pastangomis siūloma sunaikinti Ukrainą. Europa negali su tuo sutikti, reikia labai aiškiai pasakyti: mes visi esame ukrainiečiai, kiekvienas europietis yra ukrainietis ir turime su tuo tapatintis, ginti šią poziciją“, – pažymėjo A.Michnikas.

Be to, jis pareiškė, kad Ukrainos pralaimėjimas būtų visų pralaimėjimas, todėl V.Putinu negalima pasitikėti. Kartu ekspertas įžvelgia, kad Europa jau dabar elgiasi geriau, nei buvo galima tikėtis prieš dvejus metus. Tačiau nežinia, kiek ilgai tokia politika tęsis. 

„Putino politika veda Rusiją į katastrofą, o Trumpo politika veda JAV į katastrofą, kuri nežinia kaip įvyks, bet yra neišvengiama. Čia yra šansas, tačiau turime būti kantrūs, atsargūs ir kartu drąsūs“, – užbaigė jis.

Anksčiau UNIAN pranešė, kad Rada išsakė Ukrainos ir Rusijos tikslus naujose derybose Saudo Arabijoje, kurios vyks kovo 23-24 d. „Ukrainos delegacija ir toliau sieks susitarti dėl sąrašo objektų, kurie visų pirma negali būti Rusijos Federacijos atakų taikiniais“, – sakė Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto narys.

Steve'as Witkoffas: apie V.Putino gerumą ir D.Trumpui įteiktą dovaną

23:34

Steve'as Witkoffas / CNP/AdMedia/SIPA / CNP/AdMedia/SIPA
Steve'as Witkoffas / CNP/AdMedia/SIPA / CNP/AdMedia/SIPA

Baltųjų rūmų pasiuntinys Steve'as Witkoffas pagyrė Vladimirą Putiną kaip patikimą žmogų ir pareiškė, kad Rusijos lyderis jam sakė, jog meldėsi už savo „draugą“ JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kai į šį buvo šauta.

S. Witkoffas praėjusią savaitę Maskvoje susitiko su V. Putinu ir kelias valandas su juo kalbėjosi.

JAV žiniasklaidai jis pareiškė, kad derybos, kurių metu buvo diskutuojama apie tai, kaip užbaigti Rusijos karą Ukrainoje, buvo konstruktyvios ir „pagrįstos sprendimais“.

Interviu dešiniojo sparno tinklalaidės vedėjui Tuckeriui Carlsonui pasiuntinys sakė, kad nelaiko V. Putino „blogu žmogumi“ ir kad Rusijos prezidentas yra „didis“ lyderis, siekiantis užbaigti trejus metus trunkantį kruviną Maskvos konfliktą su Kyjivu.

„Jis man patiko. Maniau, kad jis su manimi kalbėjo atvirai“, – penktadienį transliuotame interviu sakė S. Witkoffas.

Visą tekstą skaitykite čia.

Kremliuje – naujos idėjos, kaip dar labiau įbauginti rusus ir priversti juos tylėti

22:17

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas / Alexei Nikolsky / AP
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas / Alexei Nikolsky / AP

Rusijos Valstybės Dūmos nariai parengė tris naujus įstatymų projektus, skirtus susidoroti su vadinamaisiais „užsienio agentais“. Tai dar vienas bandymas sustiprinti represijas prieš šalies gyventojus, kurie nesutinka su Rusijos vadovo Vladimiro Putino vykdoma režimo politika.

Apie naujus parengtus įstatymų projektus paskelbė Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas. Jis pabrėžė, kad įstatymų projektai numato griežtesnes bausmes tariamiems „užsienio agentams“ pagal kelis Baudžiamojo kodekso straipsnius.

V.Volodinas išdėstė keturias priemones, kurias ketinama įgyvendinti trimis naujais įstatymų projektais, pranešė naujienų portalas „Agenstvo“.

Pirma, „užsienio agentais“ bus pripažįstami tie asmenys, kurie padeda įgyvendinti „tarptautinių organizacijų, kuriose Rusija nedalyvauja, sprendimus“, taip pat padeda kitoms šalims vykdyti „veiksmus, nukreiptus prieš Rusijos saugumą“ ir „įtraukia piliečius į karinės-techninės informacijos rinkimą“.

Visą tekstą skaitykite čia.

Dar viena šalis pranešė norinti siųsti taikdarius į Ukrainą

22:03

AFP/„Scanpix“ nuotr./Petras Pavelas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Petras Pavelas

Čekija yra pasirengusi siųsti karius į Ukrainą dalyvauti tarptautinėje taikos palaikymo misijoje, kai bus sudarytas taikos susitarimas. Apie tai interviu laikraščiui „European Pravda“ pranešė šalies prezidentas Petras Pavelas.

Pasak jo, Čekija jau dabar priklauso Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos sukurtai „norinčiųjų koalicijai“.

„Ir aš manau, kad kai tik bus pasiektas supratimas, kad yra bendra valia dislokuoti pajėgas, Čekija taps šios [taikos palaikymo] koalicijos dalimi“, – sakė P. Pavelas.

Jis pripažino, kad pačioje Čekijoje ne visi sutinka, kad šaliai reikia įsitraukti į tokią misiją.

„Tačiau jei yra stipri Europos valstybių grupė, pasirengusi suteikti Ukrainai tokias saugumo garantijas, esu giliai įsitikinęs, kad Čekija turėtų būti viena iš jų. Suprantu, kad tai skamba kaip klišė, bet nuoširdžiai tikiu, kad didele dalimi tai darome dėl savęs“, – pabrėžė P.Pavelas.

Ukrainos pilotai sunaikino užmaskuotą valdymo centrą Rusijoje

19:39

Karas Ukrainoje /  / AP
Karas Ukrainoje / / AP

Kovo 21 d., penktadienį, Ukrainos karinės oro pajėgos sėkmingai smogė Rusijos pasienio užkardos vadavietei Glotove, Belgorodo srityje, Rusijoje, pranešė Generalinis štabas.

„Nepaisant to, kad Rusijos daliniai naudojo sustiprintas maskuojamąsias priemones, ukrainiečių pilotai likvidavo priešo taikinį. Dėl smūgio buvo sunaikinta ryšių įranga ir kita techninė įranga“, – sakoma pranešime.

Pabrėžiama, kad šio vadavietės sunaikinimas gerokai susilpnina Rusijos karių galimybes vykdyti kovines operacijas prieš Ukrainos gynybos pajėgų dalinius Sumų ir Charkivo srityse.

„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų pilotai, taip pat kiti gynybos pajėgų komponentai toliau smogs okupantų vadavietėms, kad sumažintų jų galimybes vykdyti agresyvų karą prieš Ukrainą“, – pridūrė Generalinis štabas.

Rusijos ir Ukrainos derybos: „The Washington Post“ atskleidė, koks bus jų formatas ir pagrindinės temos

17:22 Atnaujinta 17:53

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./JAV ir Ukrainos derybos Saudo Arabijoje
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./JAV ir Ukrainos derybos Saudo Arabijoje

Ukraina ir Rusija dalyvaus derybose, kurioms tarpininkaus JAV, tačiau tiesioginių derybų nebus – „The Washington Post“ pateikė išsamią informaciją apie Saudo Arabijoje vyksiančių derybų formatą.

Kaip vyks derybos?

Pranešama, kad sekmadienį planuojamas JAV ir Ukrainos delegacijų susitikimas, o kitą dieną amerikiečiai susitiks su rusais.

Pasak leidinio, „tai iliustruoja prarają, kuri skiria kariaujančias puses“, nepaisant Baltųjų rūmų užtikrinimų, kad šalys dabar yra arčiau taikos nei bet kada anksčiau.

Straipsnyje teigiama, kad derybininkai bus skirtingose patalpose, o tarpininkai „neš žinutes iš vienos patalpos į kitą“.

Kam bus teikiamas didžiausias dėmesys?

Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausiasis padėjėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas sakė, kad derybose daugiausia dėmesio bus skiriama paliauboms jūroje.

Pasak leidinio cituojamo Rusijos politikos analitiko Kirilo Rogovo, šis klausimas Rusijai yra neatidėliotinas, nes Juodojoje jūroje „Ukraina paralyžiavo“ didelę dalį Rusijos laivyno ir „kontroliuoja didžiąją dalį vandenų naudodama jūrinius dronus“.

„V.Putinas čia neturi jokio pranašumo, todėl jam patogu sutikti su dalinėmis paliaubomis šiame rajone“, – sakė K.Rogovas.

Maskva taip pat sakė, kad derybos Saudo Arabijoje bus susijusios su grūdų gabenimu per Juodąją jūrą.

„Pagal 2022 m. vasarą pasirašytą susitarimą Ukrainai buvo leista eksportuoti grūdus iš Rusijos blokuotų uostų. Tačiau susitarimą nuo pat pradžių stabdė trikdžiai, Rusijai apkaltinus Ukrainą saugaus koridoriaus naudojimu dronų atakoms, po metų jis buvo sustabdytas“, – rašo WP.

Nuo to laiko Ukraina ieškojo alternatyvių eksporto kelių, įskaitant sausumos koridorius per Europą ir gabenimą Dunojaus upe, tačiau šios galimybės yra daug brangesnės.

Kas atstovaus Rusijai, Ukrainai ir JAV?

Leidinys pranešė, kad Rusijos delegacijai Rijade vadovaus užsienio reikalų senatorius Grigorijus Karasinas ir aukšto rango Federalinės saugumo tarnybos direktoriaus Sergejaus Besedos patarėjas.

Iš Ukrainos pusės derybose dalyvaus gynybos ministras Rustemas Umerovas ir prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Pavlo Palisa. Rusams atstovaus užsienio reikalų senatorius Grigorijus Karasinas ir FSB direktoriaus patarėjas Sergejus Beseda. JAV tarpininkai derybose bus Valstybės departamento atstovas Michaelas Antonas ir Keitho Kelloggo padėjėjai. 

 V.Zelenskis sakė, kad delegacijoje taip pat bus energetikos ekspertų ir „žmonių, gerai išmanančių uosto infrastruktūrą“.

Rusija tikisi pažangos

Maskva tikisi pasiekti tam tikrą pažangą derybose Saudo Arabijoje, šeštadienį valstybinei žiniasklaidai sakė Rusijos derybininkas.

„Tikimės pasiekti bent tam tikrą pažangą“, – Rusijos Gynybos ministerijos televizijai „Zvezda“ sakė senatorius Grigorijus Karasinas.

Jo teigimu, jis ir kitas derybininkas, įtakingos saugumo tarnybos FSB vadovo patarėjas Sergejus Beseda, prieš derybas yra nusiteikę „kovingai ir konstruktyviai“.

„Vykstame nusiteikę kovoti bent dėl vieno klausimo išsprendimo“, – sakė G. Karasinas.

Pasak jo, jie į Saudo Arabiją išvyksta sekmadienį ir grįš antradienį.

Vienas ukrainiečių aukšto rango pareigūnas penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad Ukraina tikisi būsimose derybose Saudo Arabijoje užsitikrinti bent dalinį ugnies nutraukimą. 

Rusijos pasirinkti derybininkai kelia tam tikrų klausimų, nes nepriklauso tradicinėms diplomatinių sprendimų priėmimo institucijoms, tokioms kaip Kremlius, Užsienio reikalų ministerija ar Gynybos ministerija.

G.Karasinas yra karjeros diplomatas, Rusijos parlamento aukštųjų rūmų Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas.

S.Beseda yra ilgametis FSB karininkas, dabar patarinėja saugumo tarnybos direktoriui.

2014 metais FSB pripažino, kad S.Beseda buvo Kyjive per Ukrainos sostinėje vykusį kruviną susidorojimą per šalies proeuropietiškos revoliucijos įkarštį.

Nuo 2014 metų jam taikomos Vakarų sankcijos.

V.Zelenskis atvyko į Donecką

15:23

AFP/„Scanpix“/Volodymyras Zelenskis
AFP/„Scanpix“/Volodymyras Zelenskis

Šeštadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko vizito į Donecko sritį. Apie tai pranešta jo socialiniam kanale. 

Trumpame vaizdo įraše prezidentas apžiūrėjo kovinių dalinių vėliavas ir stelą, skirtą Ukrainos didvyriui Dmytro Kocyubaylo. 

"Ačiū visiems mūsų gynėjams ir užtarėjams. Pagarba visiems žuvusiems didvyriams. Ačiū visiems, kurie padeda Ukrainai ir mus palaiko", – rašė prezidentas.

 

Rusija svaidosi nepagrįstais kaltinimais ir grasinimais: žada naujus smūgius energetikos objektams

14:23

Karas Ukrainoje /  / AP
Karas Ukrainoje / / AP

Rusija pagrasino naujais smūgiais Ukrainos energetikos objektams, nes išpuoliai prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą esą nesiliauja.

Atitinkamą agresorės šalies Užsienio reikalų ministerijos pareiškimą paskelbė Rusijos žiniasklaida.

Konkrečiai teigiama, kad „Rusijos Federacija pasilieka teisę į simetrišką atsaką, susijusį su tuo, kad Ukrainos smūgiai energetikos objektams tęsiasi“.

Rusijos departamentas taip pat apkaltino Ukrainą „nesugebėjimu derėtis“ ir „noro siekti taikos nebuvimu“.

„Savo smūgiais Rusijos energetikos objektams Kyjivas demonstruoja visišką nesugebėjimą derėtis ir noro siekti taikos nebuvimą“, – žiniasklaida cituoja Rusijos departamento žodžius.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenko jau pakomentavo šiuos pareiškimus, paaiškindamas, kad rusai patys sužlugdė paliaubas, nors bando kaltinti Ukrainą.

„Rusija pati sutrikdė paliaubas, pati melavo D.Trumpui, tačiau bando apkaltinti Ukrainą pažeidimais ir tai pateikti kaip leidimą tęsti smūgius, kurių Rusija nenutraukė ir toliau vykdo Ukrainos infrastruktūrai“, – pabrėžė A.Kovalenko.

Kaip anksčiau pranešė UNIAN, kovo 18 d. per JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino derybas Kremlius paskelbė, kad pasiektas susitarimas nutraukti atakas prieš energetikos infrastruktūrą.

Vėliau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad pritaria šiam žingsniui, o „Ukraina patvirtino, kad yra pasirengusi jį įgyvendinti“. „Toliau dirbsime, kad tai įvyktų. Manome, kad tokie žingsniai yra būtini, kad būtų sudaryta galimybė parengti visapusišką taikos susitarimą paliaubų metu“, – pabrėžė jis.

UNIAN nurodo, kad Rusijos kariuomenė kiekvieną naktį toliau smogia Ukrainai, įskaitant energetikos objektus. Kovo 21 d. naktį Odesą masiškai atakavo Rusijos bepiločiai lėktuvai. Mieste kilo daugybė gaisrų, o vietos gyventojai pranešė apie elektros energijos tiekimo problemas.

Derybininkas: Rusija tikisi pažangos derybose Saudo Arabijoje

14:11

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./JAV ir Ukrainos derybos Saudo Arabijoje
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./JAV ir Ukrainos derybos Saudo Arabijoje

Maskva tikisi pasiekti tam tikrą pažangą derybose Saudo Arabijoje, šeštadienį valstybinei žiniasklaidai sakė Rusijos derybininkas.

JAV pareigūnai pirmadienį Saudo Arabijoje surengs atskiras derybas su Ukraina ir Rusija dėl galimo ugnies nutraukimo.

„Tikimės pasiekti bent tam tikrą pažangą“, – Rusijos Gynybos ministerijos televizijai „Zvezda“ sakė senatorius Grigorijus Karasinas.

Jo teigimu, jis ir kitas derybininkas, įtakingos saugumo tarnybos FSB vadovo patarėjas Sergejus Beseda, prieš derybas yra nusiteikę „kovingai ir konstruktyviai“.

Analitikai: neįveikęs Ukrainos karine jėga, V.Putinas griebėsi kito plano

13:50

Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas mano, kad Vladimiras Putinas nori taikos, tačiau Ukraina ir Europa nesutinka, pabrėždami jo atsisakymą įsipareigoti taikos susitarimams.

CNN kalbinti analitikai pabrėžia, kad tikrieji V.Putino tikslai siekia kur kas toliau už Ukrainos ribų: jis nori pertvarkyti pasaulinę tvarką, Rusiją paverčiant jos centru. 

V.Putinas, formuotas savo KGB patirties, Sovietų Sąjungos žlugimą laiko pažeminimu. Nors Rusija įgavo stiprybės 2000-aisiais, tapdama turtingesnė dėl kylančių naftos kainų, ji niekada nesitenkino būti mažai reikšminga žaidėja G7. Pasak ekspertų, Rusija siekia ne tik pripažinimo – ji siekia dominavimo.

V.Putino ilgalaikiai tikslai išlieka nepakitę. Jis nuolat siekė panaikinti Ukrainos suverenitetą ir sumažinti NATO įtaką, laikydamas NATO plėtrą į rytus grėsme. Jo tikslas nuo 2022 metų invazijos buvo režimo pasikeitimas Kyjive, siekiant paversti Ukrainą valstybe-vasale. Jei kariniai metodai nepavyks, Rusija gali pasitelkti rinkimų kišimąsi.

V.Putinas ir jo patarėjai aiškiai pabrėžė, kad jų ilgalaikiai tikslai nepasikeitė. Net kai jie kalba apie taikos norą, Rusijos pareigūnai ir toliau tvirtina, kad būtina „eliminuoti“ konflikto Ukrainoje „pagrindines priežastis“.

Kremliui šios „pagrindinės priežastys“ apima Ukrainos suverenitetą ir jos demokratiškai išrinktą prezidentą Volodymyrą Zelenskį, taip pat NATO plėtrą į rytus per pastaruosius 30 metų.

V.Putinas įsakė pradėti visapusišką karinę invaziją į Ukrainą 2022 metų vasarį, siekdamas pakeisti režimą Kyjive ir įdiegti prorusišką vyriausybę. Jo tikslas buvo paversti Ukrainą vasaline valstybe, kaip Baltarusija, ir užkirsti kelią jos narystei Europos Sąjungoje ir NATO ateityje.

To tikslo jis nesugebėjo pasiekti per karinę jėgą, tačiau tai nereiškia, kad jis jo atsisakė.

Vietoje to, jis galėtų bandyti pasiekti tą tikslą kitais būdais, rašo CNN.

„Lengviausias būdas Rusijai pasiekti tai, ko ji nori kitoje šalyje, nėra per karinę jėgą, o per kišimąsi į rinkimų procesą“, – sakė Kristine Berzina, JAV Vokietijos maršalo fondo vykdomoji direktorė. Anot jos, ne tik įmanoma, bet netgi tikėtina, kad Maskva pabandys tai padaryti po paliaubų.

Tai greičiausiai paaiškina, kodėl Rusija nuolat abejoja V.Zelenskio teisėtumu ir siekia surengti rinkimus – ir kodėl Kremlius buvo patenkintas, kai D.Trumpas priėmė ši naratyvą ir pavadino Ukrainos lyderį „diktatoriumi be rinkimų“. Nors dėl Rusijos agresijos Ukrainoje įvesta karo padėtis draudžia rengti rinkimus, kol konfliktas tęsiasi.

V. Zelenskis aplankė karius, ginančius Pokrovską Ukrainos rytuose

13:44

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį sakė, kad fronto linijoje aplankė karius, ginančius Pokrovską Ukrainos rytuose.

Rusija jau keli mėnesiai bando užimti šį miestą.

„Gavau ataskaitą apie gynybą Pokrovsko kryptimi, operatyvinę situaciją ir misijų pažangą“, – socialiniuose tinkluose sakė V. Zelenskis.

Jis paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip jis lankosi vienoje vadavietėje ir eina tuneliais.

V. Zelenskis dažnai aplanko ukrainiečių karius netoli fronto. Tuo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas retai nuvyksta į kovų zoną.

Visą tekstą skaitykite čia.

Paskutinis atnaujinimas 2025-03-22 13:44
Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą