-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Karas Ukrainoje į pirmąsias žiniasklaidos pozicijas grąžino „Laisvosios Europos“ radiją

Praėjus ketvirčiui amžiaus nuo to, kai padėjo nuversti totalitarinius komunistinius režimus Rytų Europoje, JAV finansuojamas „Laisvosios Europos“ radijas (LER) vėl kovoja su Maskva informaciniame kare – šįkart dėl Ukrainos, rašo „Business Insider“.
Laisvosios Europos Radijo reklama Šaltojo karo metais
Laisvosios Europos Radijo reklama Šaltojo karo metais

Transliuojantis iš Prahos ir daugiausiai dėmesio skiriantis šalims, kuriose ribojama spaudos laisvė, LER turinys rusų ir ukrainų kalbomis susilaukė milžiniško klausytojų ir portalo skaitytojų skaičiaus šuolio. 

„LER sugrįžo – dėka Vladimiro Putino, nes žmonės staiga suvokė, kad tai, ką mes darom, yra labai svarbu“, – sakė vienas iš jo vadovų Nenadas Pejicius.

JAV įkūrė radijo stotį Šaltojo karo metais – kad šį duotų atsaką sovietų propagandai

Kai Rusija užėmė Krymą kovo mėnesį, LER sukūrė specialią svetainę pusiasaliui, kurioje informacija pateikiama trimis kalbomis – ukrainiečių, rusų ir totorių. Kijeve LER įkūrė televizijos stotį, Donbaso regione, kuriame aktyviai tebekovoja Kremliaus remiami teroristai ir rusų kariai, transliuojama speciali programa.

JAV įkūrė radijo stotį Šaltojo karo metais – kad šį duotų atsaką sovietų propagandai. LER buvo uždrausta visame komunistiniame bloke, kur radijo signalai būdavo reguliariai blokuojami.

Tačiau žmonės vis tiek sugebėdavo atrasti būdų, kaip slapta pasiklausyti radijo, kuris pateikdavo kitas naujienas nei totalitarinio režimo žiniasklaida.

LER iš pradžių transliavo iš Miuncheno, o 1995 m. persikėlė į Prahą. LER bangos dabar pasiekia 21 valstybę, o jame dirba apie 1,2 tūkst. žurnalistų ir neetatinių korespondentų.

Kai Rusija pradėjo agresiją Ukrainoje, LER sulaukė ir didesnio finansavimo, ir daugiau darbuotojų, nors pastaraisiais metais abu skaičiai mažėjo. 2013 m. radijo biudžetas buvo sumažintas 1,1 mln. JAV dolerių – iki 92,1 mln. Dėl to radijuje darbą baigė keletas geriausiai vertinamų žurnalistų.

Laisvosios Europos Radijas
Laisvosios Europos Radijas

Radijas – kaip laisvė

Interneto svetainė apie Ukrainą, kuri vadinama „Radio Svoboda“ („Laisvės" radijas) susilaukė milžiniško populiarumo šuolio, kai pradėjo tiesiogiai transliuoti vaizdus iš Maidano aikštės Kijeve praėjusiais metais.

„Daugiausia lankytojų buvome sulaukę 2014 m. vasario 20 dieną. Protestuotojų šaudymo dieną buvo 1,5 mln. peržiūrų, – sakė Ukrainos portalo vadovė Mariana Drach. – Mes sugebėjome ne tik palaikyti transliaciją, bet ir aiškinti, kas vyksta ir kodėl.“

Imperijos žlugo, sienos griuvo, diktatoriai pradingo, bet „Radio Svoboda“ egzistuoja ir egzistuos toliau – kaip ir laisvė“, – pareiškė A.Jaceniukas

Per vieną vasaros mėnesį svetainę aplankė 2,3 mln. vartotojų, iš viso buvo daugiau nei 7,4 mln. peržiūrų. „Twitter“ tinkle sekėjų išaugo nuo 10 tūkst. lapkričio mėnesį iki 180 tūkst. dabar.

„Imperijos žlugo, sienos griuvo, diktatoriai pradingo, bet „Laisvės" radijas egzistuoja ir egzistuos toliau – kaip ir laisvė“, – neseniai pareiškė Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas Kijeve, kai buvo minimas „Laisvės" radijo įkūrimo 60-metis.

Pavojus korespondentams, rusų įžeidinėjimai

Radijas ir jo kuriamas portalas karo draskomoje Ukrainoje – labai svarbus. Jis sugeba pateikti atsaką Rusijos žiniasklaidos propagandai, įskaitant ir 24 valandas per parą transliuojančiai RT televizijai. 

Tačiau radijo transliacijos ne visada  sutinkamos džiugiai – ypač joms priešinasi ir jas kritikuoja rusai. 

„Rusai, kurie yra dalis mūsų nuolatinių klausytojų ir skaitytojų, pradėjo mums siųsti labai šlykščius komentarus“, – sakė D.Pejicius. Jis mano, kad Rusijos visuomenę yra patekusi į patriotinės isterijos dėl Ukrainos spąstus savo šalyje.

Dabar vis daugiau remiamės pilietine žiniasklaida, kad gautumėme informaciją iš teritorijų, kurias kontroliuoja teroristai, – aiškino redaktorė

Karas Ukrainoje, kuris nusinešė jau daugiau nei 3,2 tūkst. aukų, pareikalavo ir žurnalistų gyvybių. Jungtinių Tautų duomenimis, iš viso gyvybių neteko penki žurnalistai. AFP šaltinių duomenimis, iš viso yra žuvę septyni – penki rusai, vienas ukrainietis ir vienas italas.

M.Drach sakė, kad ir jų žurnalistai kasdien rizikuoja gyvybėmis. „Šiemet mūsų korespondentai ir kiti darbuotojai buvo sumušti, pagrobti, jiems grasinama Kijeve, Charkove, Donecke ir Kryme. Mūsų korespondentai Rytų Ukrainoje turėjo bėgti iš Donecko ir Luhansko. Dabar vis daugiau remiamės socialine žiniasklaida, kad gautumėme informaciją iš teritorijų, kurias kontroliuoja teroristai“, – aiškino ji.

D.Pejicius sakė, kad jų Krymo skyriaus vadovas buvo priverstas bėgti iš pusiasalio po to, kai jam nuolat grasino buvę KGB'istai. „Jie elgiasi labai bjauriai. Visų pirma tau paskambina, su tavimi pakalba. Kai pamato, kad tu vis tiek dirbi, tuomet eina pas tavo tėvus.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius