„The Guardian“: V.Orbano bendraminčiai Vašingtone sieks, kad JAV nutrauktų paramą Ukrainai

Pirmadienį Ukrainos Volodymyras Zelenskis pradės darbo vizitą Jungtinėse Valstijose, kur susitiks su JAV Prezidentu Joe Bidenu.

Kaip skelbia ukrainiečių žiniasklaida, susitikimuose V.Zelenskis daugiausia dėmesio skirs tam, kad JAV, Europa ir pasaulis vieningai palaikytų Ukrainą ginantis nuo Rusijos teroro.

Tarp svarbiausių derybų Vašingtone temų bus Ukrainos ir JAV bendradarbiavimo gynybos srityje tęstinumas, ypač bendri ginklų ir oro gynybos sistemų gamybos projektai, taip pat abiejų valstybių veiksmų koordinavimas ateinančiais metais.

Per ateinančius metus Vokietija planuoja perduoti Ukrainai apie 200 tūkst. sviedinių. Apie tai interviu laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Sonntagszeitung“ pranešė Vokietijos ginkluotųjų pajėgų generalinis inspektorius Carstenas Breueris.

„Kitais metais Vokietija galės tiekti beveik 200 tūkst. artilerijos sviedinių. Manau, kad tai reikšminga dalis iš planuojamo milijono“, – sakė jis.

Sekmadienį iškilmingai atidaryta dujotiekio jungtis tarp Serbijos ir Bulgarijos, suteiksianti prieigą prie Azerbaidžano išteklių ir turinti sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų, pranešė serbų valstybinė televizija RTS.

„Mes gausime kitą išteklių šaltinį“, – renginyje netoli pietinio Nišo miesto sakė Serbijos energetikos ministrė Dubravka Djedovič Handanovič, skelbia RTS.

123RF.com nuotr./„Gazprom“

Pagal lapkritį Serbijos ir Azerbaidžano dujų kompanijų „Srbijagas“ ir SOCAR pasirašytą sutartį, 170 km ilgio dujotiekis leis Serbijai importuoti iki 400 mln. kubinių metrų gamtinių dujų iš Azerbaidžano.

Serbijai metams reikia apie tris milijardus kubinių metrų dujų.

Jungties atidarymo ceremonijoje dalyvavo Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius bei jo Bulgarijos ir Azerbaidžano kolegos, Rumenas Radevas ir Ilhamas Alijevas.

D.D.Handanovič teigė, kad dujotiekis Serbijai suteiks prieigą prie gamtinių dujų terminalo Aleksandrupolyje, Graikijoje.

Pastaraisiais dešimtmečiais Serbija beveik visiškai priklausė nuo Rusijos dujų, tiesė tik rusiškoms dujoms skirtus vamzdynus ir pardavė didžiąją dalį savo valstybinės naftos ir dujų bendrovės NIS akcijų Rusijos energetikos milžinei „Gazprom“.

Praėjusiais metais Belgradas pasirašė ilgalaikę sutartį dėl tolesnio rusiškų dujų importo ir dėl to sulaukė priekaištų iš Briuselio, Europos Sąjungai siekiant sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

ES narystės siekianti Serbija pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą, bet atsisakė prisijungti prie Vakarų sankcijų Maskvai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, sekmadienį atvykęs į Buenos Aires dalyvauti Argentinos prezidento Javiero Milei inauguracijoje, su Ekvadoro, Paragvajaus ir Urugvajaus vadovais aptarė Rusijos invaziją į Ukrainą.

Tiek Maskva, tiek Kyjivas bandė patraukti į savo pusę Lotynų Amerikos šalis, kurių nuomonės dėl atsako į Rusijos plataus masto karą Ukrainoje išsiskyrė.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Lotynų Amerikos šalių, kurios palaiko Ukrainos žmones kovoje už laisvę ir demokratiją, parama ir stiprus vieningas balsas mums yra labai svarbūs“, – po susitikimų sakė V.Zelenskis socialiniame tinkle „X“.

V.Zelenskis vieši Buenos Airėse, kur vyko J.Milei prisaikdinimo prezidentu ceremonija. Į ją susirinko daug pasaulio lyderių.

Socialiniame tinkle „Telegram“ jis parašė: „Šiandien dalyvavau Javiero Milei inauguracijoje Buenos Airėse ir pasveikinau naująjį prezidentą.“

„Tai nauja Argentinos pradžia, ir aš linkiu prezidentui Milei ir visai Argentinos tautai nustebinti pasaulį savo sėkme, – teigė jis. – Taip pat esu įsitikinęs, kad dvišalis Ukrainos ir Argentinos bendradarbiavimas ir toliau plėsis.“

Ukrainiečių lyderis taip pat sakė esąs dėkingas Urugvajaus prezidentui Luisui Lacalle Pou ir jo šaliai „už Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo palaikymą“.

Jis teigiamai įvertino Urugvajaus dalyvavimą trečiajame užsienio patarėjų susitikime dėl Ukrainos taikos formulės įgyvendinimo ir pakvietė Ekvadorą ir Paragvajų prisijungti.

V.Zelenskis kalbėjosi su Paragvajaus vadovu Santiago Pena ir „padėkojo jam už tvirtą Ukrainos palaikymą tarptautinėse organizacijose“.

Pokalbiuose su Ekvadoro prezidentu Danieliu Noboa V.Zelenskis taip pat aptarė galimybes plėsti dvišalį bendradarbiavimą.

Visos trys Pietų Amerikos šalys balsavo už šį vasarį priimtą Jungtinių Tautų rezoliuciją, kuria raginama nutraukti karą Ukrainoje.

Sekmadienį fronte įvyko 82 susirėmimai, vien  Avdijivkos kryptimi Ukrainos gynėjai atrėmė 39 priešo atakas, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Baltieji rūmai aktyviau bendradarbiaus su JAV įstatymų leidėjais, siekdami sudaryti abiejų partijų susitarimą, pagal kurį būtų teikiama karinė pagalba Ukrainai ir Izraeliui ir kartu stiprinamas JAV sienų saugumas, rašo ukrainiečių žiniasklaida.

Respublikonai primygtinai reikalauja, kad papildomas finansavimas Ukrainai būtų skiriamas kartu su esminiais JAV sienų saugumo pokyčiais.

Dviejų partijų senatorių grupė, bandanti rasti kompromisą, padarė nedidelę pažangą likus mažiau nei savaitei iki JAV Kongreso kalėdinių atostogų.

„Baltieji rūmai bus aktyvesni, – sakė senatorius Chris Murphy „NBC News“.

Jis sakė, kad svarbu žinoti, ar Joe Bidenas pasirašys bet kokį daug žadantį susitarimą.

Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano sąjungininkai Vašingtone surengs uždarą susitikimą su respublikonais ir sieks nutraukti JAV karinę paramą Ukrainai, rašo „The Guardian“, remdamasis šaltiniais.

Vengrijos ministro pirmininko politinio biuro valstybės sekretoriaus pavaduotojas Martonas Ugroszdi ir V.Orbaną palaikantis žymus mokslininkas Attila Demko kartu su Vengrijos ambasados Vašingtone darbuotojais pirmadienį pradės dviejų dienų susitikimus, kurį organizuoja konservatyvusis analitinis centras „Heritage Foundation“.

„Scanpix“/„Sputnik“ nuotr./Viktoras Orbanas ir Vladimiras Putinas Pekine

Pirmąją dieną vyks diskusijos apie karą Ukrainoje. 

Pasak respublikonų šaltinio, kai kurie dalyviai, įskaitant respublikonų Kongreso narius, buvo pakviesti kitą dieną prisijungti prie derybų už uždarų durų.

Susitikimas vyks įtemptų debatų Vašingtone dėl Ukrainos ateities fone. Praėjusią savaitę Baltieji rūmai įspėjo, kad, Kongresui nesiėmus veiksmų, pinigai, skirti Kyjivui papildomai ginkluotei pirkti, baigsis iki metų pabaigos.

Vengrijos ambasadai artimas diplomatinis šaltinis sakė: „Orbanas yra įsitikinęs, kad pagalba Ukrainai Kongrese nebus priimta. Todėl jis taip pat bando blokuoti pagalbą iš ES“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trumpai pasikalbėjo su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu per naujai išrinkto Argentinos Prezidento inauguracijos ceremoniją.

V.Orbanas ir V.Zelenskis kalbėjosi Argentinos parlamento svečių ložėje. Jų pokalbio filmuota medžiaga buvo paskelbta oficialiame Argentinos Senato „YouTube“ kanale. 

Ukrainos prezidento kanceliarija kol kas nekomentavo V.Zelenskio pokalbio su V.Orbanu detalių. 

Po Rusijos invazijos ir taip įtempti Kyjivo ir Budapešto santykiai pablogėjo. V.Orbanas ne kartą yra pareiškęs, kad netiki Ukrainos pergale.

Šių metų vasario mėnesį V.Zelenskis ir V.Orbanas trumpai kalbėjosi per ES vadovų susitikimą Briuselyje, o Ukrainos prezidentas pakvietė Vengrijos vadovą apsilankyti Kyjive.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 501-ojo atskiro jūrų bataliono kariai užfiksavo naują rusų okupantų tranšėjų įrengimo tipą. Okupantai bando apsaugoti savo „įtvirtinimus“ nuo ukrainiečių bepiločių dronų.

Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip rusai iš statybinių atliekų virš užimamų pozicijų stato stogines.

Leidinio „Defense Express“ analitikai pažymėjo, kad šios konstrukcijos sudaro kliūtį iš dronų atakoms.

Ukraina geležinkeliais į Lenkiją išgabeno pirmąją sunkvežimių partiją, aplenkdama Lenkijos vairuotojų užblokuotą sausumos sieną tarp abiejų šalių, sekmadienį pranešė Ukrainos valstybiniai geležinkeliai „Ukrzaliznytsia“.

Praėjusį mėnesį prasidėjo Lenkijos sunkvežimių vairuotojų protestai prieš Ukrainos sunkvežimių patekimo į ES sąlygas. Jie blokavo pagrindinius kelių koridorius į Ukrainą, dėl to padidėjo degalų ir kai kurių maisto produktų kainos, taip pat vėlavo dronų tiekimas Ukrainos kariuomenei.

„Sunkvežimių siunta į Lenkiją atvyko geležinkeliu. Ukrainos ir Lenkijos šalys susitarė dėl visų klausimų, susijusių su transportavimu ir muitinės bei pasienio procedūromis“, – pranešė „Ukrzaliznycia“ „Telegram“.

Anksčiau Lenkijos vyriausybė paneigė pranešimus, kad karinės įrangos pristatymui į Ukrainą trukdo protestuojantys sunkvežimių vairuotojai.