Svarbiausios naujienos
- „The Washington Post“: Ukrainos ir JAV susitarimas dėl išteklių išgąsdino Rusijos elitą
- Ukrainos fronte paimti į nelaisvę Rusijos pusėje kovoję Togo piliečiai
- „Bloomberg“: Trumpo komanda parengė variantų, kaip jis galėtų daryti spaudimą Rusijai
- Paskaičiavo, kiek Rusijai užtruktų užimti visą Ukrainą esant dabartiniam tempui
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Wall Street Journal“: yra vienas teigiamas aspektas dėl Trumpo ir Zelenskio pokalbio
21:47
Trumpas susitikimas Vatikane praėjusią savaitę galbūt išgelbėjo Ukrainos ir Jungtinių Valstijų prezidentų santykius. Jo sėkmė nemaža dalimi buvo susijusi su tuo, kad Volodymyras Zelenskis ir Donaldas Trumpas kalbėjosi akis į akį, be padėjėjų, rašo „The Wall Street Journal“.
Leidinyje pažymima, kad Ukrainos lyderis nuo vasario pabaigos, kai Baltuosiuose rūmuose įvyko katastrofiškas ginčas, ieškojo progos normalizuoti santykius su savo amerikiečių kolega. Situaciją gerai žinančių pareigūnų teigimu, praėjusį šeštadienį vykęs 15 minučių susitikimas, kuris, tikėtina, sutaikė abu politikus, buvo tik iš dalies suplanuotas, nes jame buvo nemažai spontaniškumo.
Ukrainos sąjungininkai Europoje jau keletą savaičių stengėsi užglaistyti nesutarimus tarp Kyjivo ir Vašingtono. Popiežiaus Pranciškaus laidotuvės buvo dar viena proga tai padaryti.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pradėjo pokalbį su JAV prezidentu, kai pasaulio lyderiai susirinko bazilikoje prieš laidotuves.
„Turime būti daug griežtesni su rusais“, – sakė E.Macronas D.Trumpui.
Tada priėjo V.Zelenskis ir su D.Trumpu susitarė pasikalbėti.
Viena kėdė, skirta vertėjui, buvo pašalinta, nes V.Zelenskis norėjo kalbėtis su D.Trumpu vienu du, vėliau sakė E.Macronas.
Garsiosios šio susitikimo nuotraukos rodo, kaip abu prezidentai pasilenkę ir įsitraukę į pokalbį.
„Geriausia šio susitikimo dalis yra tai, kad jame dalyvavo tik jie du. Viskas yra tik aplinkinių žmonių išpūstų ego klausimas. Jei ten yra Witkoffas ir Vance'as, viskas iškraipoma“, – leidinio autoriui sakė buvęs V.Zelenskio patarėjas Igoris Novikovas.
Nors dar per anksti vertinti, kiek susitikimas paveikė abiejų prezidentų santykius, jis kelia tam tikrą optimizmą.
Tiek V.Zelenskis, tiek D.Trumpas jį pavadino labai naudingu ir teigiamu.
JAV prezidentas po susitikimo netgi išsakė neįprastai griežtą kritiką V.Putino atžvilgiu. Tačiau D.Trumpas dar neįvedė naujų sankcijų Rusijai, kaip buvo pažadėjęs, ir toliau kartkartėmis kritikuoja V.Zelenskį.
Zelenskis: Kryme sunaikintas dar vienas Rusijos lėktuvas – antras per parą laiko
22:07
Ukrainos gynybos pajėgų operacijos laikinai okupuotoje Krymo teritorijoje rezultatas – sunaikintas dar vienas Rusijos lėktuvas, jau antras per parą laiko. Tai savo kreipimesi pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Mūsų karinio jūrų drono smūgis Rusijos lėktuvui buvo puikus. Tai Ukrainos pajėgumų įrodymas. Mūsų kariuomenė labai tiksliai įvykdė operaciją prieš karinius objektus Kryme. Dar vienas numuštas, antras Rusijos lėktuvas per 24 valandas. Taip pat sunaikinti kariniai sandėliai“, – sako Ukrainos prezidentas.
Šeštadienį buvo paskelbta, kad Ukraina jūriniu dronu sunaikino Rusijos naikintuvą SU-30.
Tamsiausias Kremliaus pragaro ratas Taganrogo kalėjime: mušimas, elektros šokas ir badas
21:11
„Tu pateksi į vietą, kur pasigailėsi, kad gimei“, – Jelizavetai Šylyk pareiškė ją sulaikę tardytojai, jungdami prie moters metalo detektorių. Išskirtiniame straipsnyje britų leidinio „The Guardian“ žurnalistai suskaičiavo, kad Rusija 180 objektų pavertė kalėjimais, kuriuose buvo įkalinta apie 16 tūkst. civilių. Taganrogas buvo vienas iš geriausiai žinomų.
Prieš plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą šioje įstaigoje buvo laikomi nepilnamečiai kaliniai ir motinos su mažais vaikais. Po karo veiksmų pradžios ji buvo pertvarkyta į kankinimo centrą ukrainiečių belaisviams ir nuo tada tapo tamsiausia grandimi visame Rusijos ir okupuotų Ukrainos teritorijų sulaikymo centrų tinkle.
Tokiose vietose sargybiniai ne tik kovotojams, bet ir civiliams taiko nuolatinį smurtą ir kankinimus. Tikslaus civilių kalinių skaičiaus nustatyti neįmanoma, tačiau Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas teigė, kad 2024 m. balandžio mėn. duomenimis, tokiuose centruose dingusių asmenų skaičius siekia 16 tūkst. žmonių.
„Sunku įsivaizduoti mažiau kvalifikuotą asmenį“: Trumpo derybininkui – karti kritika
20:24
JAV prezidento vyriausiasis užsienio politikos derybininkas pasirodė esąs visiškai nekompetentingas asmuo, kuris nieko nesupranta apie kitų šalių specifiką ar diplomatiją. Tai CNN pareiškė buvęs Donaldo Trumpo patarėjas jo pirmojoje kadencijoje Johnas Boltonas.
Taip jis komentavo Steve'o Witkoffo, kuris iš pradžių buvo paskirtas JAV prezidento specialiuoju diplomatinės misijos Artimuosiuose Rytuose atstovu, bet galiausiai tapo pagrindiniu JAV derybininku su Rusija, diplomatinę veiklą.
„Whitkoffas viską iš karto praneša Trumpui, tai jo privalumas. Jis darys tai, ką sako Trumpas. Bet manau, kad tai katastrofa Ukrainai ir Rusijai, potenciali katastrofa Iranui“, – sako J.Boltonas.
Pasak jo, S.Witkoff „nieko nežino“ apie Ukrainą, Rusiją ar net Iraną, su kuriuo jis iš pradžių buvo paskirtas derėtis.
J.Boltonas taip pat yra įsitikinęs, kad S.Witkoffas nesupranta branduolinių ginklų, tarptautinių ginklų kontrolės klausimų ar tarpvalstybinės diplomatijos apskritai.
„Sunku įsivaizduoti mažiau kvalifikuotą asmenį. O jis yra Trumpo specialusis pasiuntinys“, – pabrėžė J.Boltonas.
Trumpo „dvasinis patarėjas“ perdavė JAV prezidentui, ką išvydo Ukrainoje
18:33
Pastorius Markas Burnsas, vadinamas JAV prezidento Donaldo Trumpo dvasiniu patarėju, papasakojo Amerikos lyderiui apie savo vizitą Ukrainoje. Interviu „The Kyiv Independent“ jis sakė, kad „suvaidino nedidelį vaidmenį stiprinant JAV ir Ukrainos santykius“.
„Pasidalinau su prezidentu ir Baltaisiais rūmais tuo, ką patyriau Ukrainoje. Papasakojau apie žiaurumus, kuriuos rusai padarė ukrainietėms moterims, vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir civiliams. Papasakojau apie 20 tūkst. pagrobtų vaikų ir 700 religinių objektų, kuriuos užpuolė rusai“, – pasakojo M.Burnsas.
D.Trumpo dvasinis patarėjas pažymėjo, kad JAV prezidentas visada rodo susirūpinimą ir rūpestį dėl nekaltų žmonių, kurie miršta ir kenčia.
Pasak jo, būtent dėl to Amerikos lyderis pradėjo daryti didesnį spaudimą Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui.
Ukrainos ekspertas išskyrė palankią datą Maskvos atakai: „Tai būtų tiesiog nuostabu“
18:00
Civilių atakavimas nėra Ukrainos strategija, skirtingai nei Rusijos. Todėl neturėtume tikėtis Ukrainos puolimo gegužės 9 d. parado Maskvoje, sako karinis ekspertas Andrejus Kramarovas radijui „NV“.
Jis pažymėjo, kad yra kitas palankus momentas atakuoti Maskvoje susirinkusias karines pajėgas, kurios ruošis paradui.
„Ukrainos strategija nėra pulti civilius, kaip tai daro Rusija. Bet yra gegužės 8 d. Prieš paradą vyksta vadinamoji generalinė repeticija. Jei galėtume pulti šią generalinę repeticiją, tai būtų tiesiog nuostabu“, – sakė jis.
Analitikas pažymi, kad repeticijos yra saugomos ir dažnai vyksta anksti ryte arba naktį, todėl ten neturėtų būti civilių.
Pasak jo, Maskvos oro gynybos sistemoje, kuri buvo įdiegta prieš šį paradą, yra didelių problemų.
Kremlius vėl kalba apie trijų dienų paliaubas: norime patikrinti Kyjivą
16:02
Kremlius šeštadienį pareiškė, kad būsimomis trijų dienų paliaubomis, kurias paskelbti nurodė prezidentas Vladimiras Putinas, siekiama patikrinti Kyjivo pasirengimą taikai su Rusija.
Paliaubomis, kurios sutaps su Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių iškilmėmis Maskvoje, bus „patikrintas Kyjivo pasirengimas ieškoti būdų, kaip pasiekti ilgalaikę pastovią taiką tarp Rusijos ir Ukrainos“, žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
V.Zelenskis penktadienį kalbėdamasis su žurnalistų grupele atmetė V.Putino paskelbtas trijų dienų paliaubas per gegužės 9-osios iškilmes Maskvoje, bet sakė, kad Kyjivas yra pasirengęs visapusiškam ugnies nutraukimui.
Rusija kol kas atmeta besąlygiškas 30 dienų paliaubas, dėl kurių spaudžia Kyjivas ir tarpininkauti bandantis Vašingtonas.
Ukraina „nežais žaidimų, kad sukurtų malonią atmosferą ir kad Putinas galėtų išeiti iš izoliacijos gegužės 9-ąją“, kai Maskvoje laukiama kai kurių užsienio lyderių, sakė V.Zelenskis.
Šiuos jo komentarus buvo leista paskelbti šeštadienį.
Rusijos pasiūlymą Ukraina laiko bandymu neleisti Kyjivui smogti Maskvai per šventę, kai Raudonojoje aikštėje vyks didelis karinis paradas, o Rusijos lyderis kreipsis į šalies gyventojus.
Rusija kaltina Zelenskį tiesioginiu grasinimu gegužės 9-osios iškilmėms
15:37
Rusija šeštadienį apkaltino Volodymyrą Zelenskį grasinant jos planuojamoms gegužės 9-osios iškilmėms, ukrainiečių prezidentui pareiškus, kad Kyjivas neprisiima atsakomybės už tos dienos saugumą.
Gegužės 9-ąją, kurią vadina Pergalės diena, Rusija iškilmingai minės Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines ir Raudonojoje aikštėje surengs didelį karinį paradą.
„Jis grasina veteranų, kurie ateis į paradus ir šventes šią šventą dieną, fiziniam saugumui“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
„Jo pareiškimas (...), žinoma, yra tiesioginis grasinimas“, – teigė ji.
V.Zelenskis penktadienį kalbėdamasis su žurnalistų grupele atmetė Rusijos lyderio Vladimiro Putino paskelbtas trijų dienų paliaubas per gegužės 9-osios iškilmes Maskvoje, bet sakė, kad Kyjivas yra pasirengęs visapusiškam ugnies nutraukimui.
Rusija kol kas atmeta besąlygiškas 30 dienų paliaubas, dėl kurių spaudžia Kyjivas ir tarpininkauti bandantis Vašingtonas.
Ukraina „nežais žaidimų, kad sukurtų malonią atmosferą ir kad Putinas galėtų išeiti iš izoliacijos gegužės 9-ąją“, kai Maskvoje laukiama kai kurių užsienio lyderių, sakė V.Zelenskis.
Šiuos jo komentarus buvo leista paskelbti šeštadienį.
Rusijos pasiūlymą Ukraina laiko bandymu neleisti Kyjivui smogti Maskvai per šventę, kai Raudonojoje aikštėje vyks didelis karinis paradas, o Rusijos lyderis kreipsis į šalies gyventojus.
Maždaug 20 šalių lyderiai, įskaitant Kinijos prezidentą Xi Jinpingą, priėmė kvietimą dalyvauti šiemetinėse iškilmėse, skelbė Kremlius.
V.Zelenskis sakė, jog kai kurios šalys kreipėsi į Kyjivą ir įspėjo, kad jų atstovai vyksta į Rusiją, bei paprašė saugumo.
Pasak V.Zelenskio, už jų saugumą yra atsakinga Maskva.
„Mūsų pozicija dėl visų šalių (atstovų), (...) vykstančių į Rusiją gegužės 9-ąją, labai paprasta: negalime prisiimti atsakomybės už tai, kas vyksta Rusijos Federacijos teritorijoje. Jie užtikrina jūsų saugumą“, – sakė jis ir pridūrė, kad Rusija „savo ruožtu gali imtis įvairių žingsnių, tokių kaip padegimai, sprogimai ir taip toliau, o tada kaltinti mus“.
„Financial Times“ kelia versiją, kaip galima pasiekti taikos: kaip pavyzdį mini Baltijos šalis
14:59
Nors tikimybė, kad Rusija pradės puolimą prieš Europos šalis, yra nedidelė, Maskva jau vykdo kibernetinius įsikišimus, sabotažą ir kitas smurto formas, kurios nėra visiškai prilygstamos kariniam puolimui. Pasak „Financial Times“, tokie veiksmai greičiausiai taps dažnesni, didindami eskalavimo riziką.
„Bet koks tolesnis Rusijos žengimas į vakarus vyks konfrontacijos, o ne aljanso su Vakarų Europos demokratinėmis šalimis sąlygomis ir pavojingoje situacijoje, kai JAV pasitraukia iš Europos“, – rašoma leidinyje.
Todėl, kaip teigiama straipsnyje, šiomis aplinkybėmis labai svarbios tikslios bet kokio paliaubų susitarimo Ukrainoje sąlygos. FT mano, kad pagal šį susitarimą geresnės sąlygos Ukrainai yra neįmanomos, nes NATO narystė yra utopija, o saugumo garantijų, kurios suteiktų jai šį statusą, nėra.
Tačiau bent jau galima pasiūlyti „geriausią blogiausią“ variantą, t.y. variantą, kuris leistų išvengti oficialaus Rusijos pakeistų Ukrainos sienų pripažinimo. Daug kas priklauso nuo to, ar D.Trumpo administracija sutiks su šiuo scenarijumi, ar su scenarijumi, kuris turėtų kur kas blogesnių pasekmių europiečiams ir pasaulio tvarkai, analizuoja leidinys.
FT pabrėžia, kad tikimybė, jog Ukraina turės prarasti Krymą ir kitas okupuotas savo teritorijos dalis neribotam laikui, yra labai didelė. Tai paaiškinama tuo, kad J.Bideno prezidento kadencijos pabaigoje jau buvo aišku, kad Amerikos karinė pagalba Ukrainai baigsis.
„Turėdamas šią pagalbą, Kyjivas turėjo galimybę susigrąžinti okupuotą teritoriją, be jos šios galimybės smarkiai sumažėjo. O europiečiai dar negali užpildyti šių spragų, nors ir stengiasi pakeisti šią padėtį“, – priduriama straipsnyje.
Tuo pačiu metu FT rašo, kad geriausias D.Trumpo sprendimas būtų remtis Baltijos šalių ir Vakarų Vokietijos patirtimi Šaltojo karo metu.
„Nors Baltijos valstybės tapo nepriklausomos po Pirmojo pasaulinio karo, Maskva jas okupavo ir Antrojo pasaulinio karo metu pavertė Sovietų Sąjungos dalimi. Tačiau Vašingtonas niekada nepripažino šios okupacijos. Panašiai, nors Vokietija po Antrojo pasaulinio karo buvo padalyta daugiau nei 40 metų, nei amerikiečiai, nei vakarų vokiečiai oficialiai nepripažino Rytų Vokietijos“, – aiškinama straipsnyje.
„Toks sumanus manevras paliko duris atviras geresnėms dienoms ateityje, kurios atėjo 1980-aisiais, kai Sovietų Sąjungos vadovu tapo Michailas Gorbačiovas. Ukraina taip pat turėtų turėti viltį geresnei ateičiai“, – mano žurnalistai.
FT daro išvadą, kad šiame kontekste tampa aiški galimo Ukrainos taikos susitarimo, kuris leistų JAV oficialiai nepripažinti okupuotų teritorijų Rusijos Federacijos dalimi ir suteiktų Kyjivui galimybę kitu metu kovoti arba atgauti savo žemes, reikšmė.
„Idealiu atveju toks susitarimas taip pat numatytų norinčių NATO narių koalicijos dislokavimą palei kontrolės liniją ir Ukrainos stojimo į ES pagreitinimą. Jei tai neįmanoma, tada geriau siekti Korėjos karo tipo paliaubų, nei kokio nors susitarimo, pagal kurį JAV oficialiai pripažintų Rusijos Krymo ir galbūt kitų teritorijų aneksiją“, – pabrėžiama straipsnyje.
Ukraina skelbia, kad numušė 50 mln. JAV dolerių kainuojantį Kremliaus naikintuvą
13:36
Netoli Novorosijsko uosto Ukrainos dronas numušė Rusijos naikintuvą „Su-30“, skelbia Ukrainos žiniasklaida.
Kaip skelbiama pranešime, operaciją Kremliaus naikintuvas numuštas panaudojus jūrinį droną „Magura“.
„Agresyvios valstybės Rusijos daugiafunkcinis naikintuvas, kurio vertė siekia apie 50 milijonų dolerių, užsidegė ore ir galiausiai nukrito į jūrą – į negailestingo Neptūno valdas“, – pranešė Ukrainos karinė žvalgyba.
Zelenskis prakalbo apie susitikimą su Trumpu Vatikane: tai jo vizija
13:08
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad JAV lyderio Donaldo Trumpo požiūris ėmė evoliucionuoti po praėjusį mėnesį Vatikane įvykusio j susitikimo.
Praėjusį šeštadienį popiežiaus Pranciškaus laidotuvėse D. Trumpas susitiko su V.Zelenskiu – tai buvo pirmas jų susitikimas po viešo ginčo Baltuosiuose rūmuose vasarį.
„Esu tikras, kad po mūsų susitikimo Vatikane prezidentas Trumpas į viską pradėjo žvelgti kiek kitaip. Pažiūrėsime. Bet kuriuo atveju, tai jo vizija, jo pasirinkimas“, – penktadienį žurnalistų grupelei sakė V.Zelenskis.
V.Zelenskio komentarus buvo leista paskelbti šeštadienį.
