Sekite 15min GoogleVisas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Nužudyti daugiau rusų karių“: Zelenskio Serbijoje paklausė esminio klausimo
11:35
Volodymyro Zelenskio pirmasis vizitas Belgrade buvo lydimas žinučių apie draugystę, partnerystę ir Serbijos bei Ukrainos santykių stiprinimą. Vis dėlto keli klausimai bendrojoje spaudos konferencijoje su prezidentu Aleksandaru Vučičiumi atskleidė būtent tas temas, kuriose geriausiai matyti tos partnerystės artumas ir ribos – Rusija, galimas karinis bendradarbiavimas ir Kosovas.
„Kaip europiečiai gali padėti Ukrainai nužudyti daugiau rusų karių?“
Vokietijos leidinio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ žurnalistas Michaelis Martensas paklausė V.Zelenskio, ką konkrečiai europiečiai galėtų padaryti, kad padėtų Ukrainai „nužudyti daugiau rusų, daugiau rusų kareivių“, ir ar jis su A.Vučičiumi aptarė gynybinį bendradarbiavimą bei bendrą gamybą. Nors tas klausimas Serbijoje sukėlė polemikų apie tokio klausimo etikos leistinumą, Prištinoje kilo reakcijų banga į V.Zelenskio pareiškimą, kad Ukraina nepripažįsta Kosovo.
Serbijoje, praėjus kelioms valandoms po konferencijos pabaigos, dėmesys persikėlė nuo paties V.Zelenskio vizito, dvišalių santykių ir abiejų prezidentų žinučių – beveik visiškai – prie vieno žurnalistinio klausimo.
M.Martensas, vokiečių leidinio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ korespondentas, galimybę užduoti klausimą gavo po serbų ir ukrainiečių žurnalistų. Jis V.Zelenskio pirmiausia paklausė, ką konkrečiai europiečiai galėtų padaryti Ukrainai padėti „nužudyti daugiau rusų, daugiau rusų kareivių, žinoma“.
Tuomet jis iškėlė klausimą dėl gynybos:
„Taip pat klausiu, ar aptarėte gynybinio bendradarbiavimo, bendros gamybos klausimus.“
Nors klausimas nebuvo skirtas jam, A.Vučičius sureagavo pirmas.
„Šiandien ir šiais laikais jokio karinio bendradarbiavimo mes nesvarstėme. Kas bus po karo – tai jau kitas klausimas. O dėl žudymo – tikiuosi, žudymas sustos.“
Zelenskis pateikė atsakymą
V.Zelenskis neperėmė M.Martenso formuluotės apie „daugiau rusų karių nužudymą“, pastebi Balkanų spauda. Atsakydamas į klausimą, ko Ukrainai reikia iš Europos, jis kalbėjo apie didesnę finansinę paramą, lėšas Ukrainos gynybos pramonei, papildomas sankcijas Rusijai ir būtinybę užkirsti kelią Maskvai ir toliau uždirbti milijardus karo finansavimui.
Vis dėlto labiausiai virusiniu konferencijos vaizdu tapo būtent M.Martenso formuluotė.
Kaip ir buvo galima tikėtis, klausimo vaizdo įrašas greitai išplito socialiniuose tinkluose – kartu su žinutėmis „Jis nori daugiau nužudytų rusų – Vučičiaus žurnalistas“, „Vučičiaus lobistas“ ir vaizdo koliažais, kuriuose M.Martenso klausimas buvo sujungtas su ankstesnėmis A.Vučičiaus pagyromis vokiečių žurnalistui – „Dievas žurnalistine prasme“ ir „Michaeli, ačiū“.
Reakcijos svyravo nuo žurnalistinės etikos klausimų iki atvirų išpuolių prieš M.Martensą ir reikalavimų išsiųsti jį iš Serbijos.
Toliausiai nuėjo promaskvietiškas Serbijos politikas Aleksandaras Vulinas, pareikalavęs išsiųsti iš šalies M.Martensą „kaip pagarbos sau ženklą“.
Martensas klausimo neatsiima: „Skandalingas yra Putino karas“
Visgi pats M.Martensas nesusvyravo dėl savo klausimo formuluotės kilus skandalui.
Atsakydamas Maskvos propagandos ruporui „Sputnik“, kuris jo klausimą pavadino „skandalingu“, jis parašė:
„Ne, mieli „Sputnik“ draugai, klausti Ukrainos prezidento, kaip Europa gali padėti Ukrainai nužudyti daugiau rusų, nėra „skandalinga“. Būtent to ir reikia. Skandalingas yra karas, kurį jūsų rėmėjas Putinas pradėjo prieš Ukrainą.“
Vėliau jis dar plačiau išdėstė savo poziciją dar griežtesniu teiginiu, kad karai laimimi „žudant“, įskaitant žmones, „kurie nėra pikti, tačiau kuriuos reikia nužudyti, kad būtų nugalėtas blogis“, ir priminė ankstesnę savo žinutę tą apie vokiečius ir britus.
Reaguodamas į platesnę klausimo sukeltą diskusiją, jis rašė:
„Stebina, kad tiek daug žmonių apsimeta nustebę ar net sukrėsti klausimo, kurį šiandien Belgrade uždaviau Ukrainos prezidentui Zelenskiui. Už „Barbės pasaulio“ ribų būtent taip ir karai ir kariaujami.“
Prištinai nepatiko Zelenskio žodžiai
Kol Serbijoje vienas M.Martenso sakinys nustelbė visas kitas konferencijos žinutes, Kosovo sostinėje Prištinoje dėmesys buvo sutelktas į visiškai kitą jos dalį – Ukrainos prezidento atsakymą dėl Kosovo.
„Tiesa, kad turėjome itin atvirus, visiškai atvirus ir nuoširdžius pokalbius, kalbėjome apie daugelį dalykų – tiek viešų, tiek neviešų, tačiau labai svarbu, kad turime partnerystės viziją šiais klausimais. Tai labai svarbu. Mes gerbiame savo partnerių teritorinį vientisumą – tai tarptautinė teisė, tokia yra mūsų pozicija dėl to, ką sakėte apie vienašališkai paskelbtą Kosovo nepriklausomybę. Mes visada tai pabrėžėme ir Ukrainos politika nepasikeitė“, – sakė V.Zelenskis, kai RTS paklausė jo pačioje vakarykštės spaudos konferencijos pabaigoje.
Iškart po to jis susiejo požiūrį į Kosovą su Serbijos požiūriu į jo šalies teritorinį vientisumą:
„Esame vienodai dėkingi savo partneriams už Ukrainos teritorinio vientisumo ir suvereniteto gerbimą, įskaitant, be jokios abejonės, Krymą. Ši Serbijos pozicija taip pat nesikeičia...“
Prištinoje žinutė buvo perskaitytas nedviprasmiškai – nepaisant ketverių metų stiprios Kosovo paramos Ukrainai karo su Rusija metu, Kyjivas nekeičia savo Kosovo nepripažinimo politikos.
Prištinoje nukabinta Ukrainos vėliava
Netrukus po to iš Prištinos centro atėjo stiprios simbolikos kupinas atsakymas. Didžiulė Ukrainos vėliava, iškelta po Rusijos invazijos pradžios ir ketverius metus buvusi viena ryškiausių viešų solidarumo su Kyjivu ženklų, buvo nukabinta dieną po V.Zelenskio pareiškimo.
Kad tai nebuvo tik sutapimas laike, vėliau patvirtino Prištinos meras Perparimas Rama, šį žingsnį tiesiogiai siejęs su požiūriu į Kosovą.
„Kosovas kaip valstybė turi būti gerbiamas. Kai Kosovas negerbiamas, sostinė Priština visada reaguoja vienodai“, – sakė P.Rama, kurį cituoja portalas „Kosovo Sever“.
Jis pabrėžė, kad Prištinos užuojauta ir solidarumas išliks su tautomis, kurios susiduria su karu, smurtu ir persekiojimais, tačiau tada nubrėžė to solidarumo ribą:
„Jokio tikslo ir jokios politikos negalima kurti kenkiant Kosovo valstybingumui ir jo žmonių aukai.“
Rusijoje subyrėjo didžiulė finansinė piramidė: kuo apsimetinėjo
18:19
Rusijos Kirovo mieste iškelta baudžiamoji byla dėl stambaus sukčiavimo, kai savo padalinius uždarė kredito vartojimo kooperatyvas, veikęs su prekės ženklu „Delo i Dengi“. Kirovo srities Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, apie prarastas santaupas pranešė daugiau nei 500 žmonių, o preliminari žala viršija 320 mln. rublių (3,35 mln. eurų).
Kanalo „Baza“ teigimu, nukentėjusiųjų yra kur kas daugiau – apie 2 tūkstančius: daugiausia tai pensininkai, padėję nuo 1 iki 5 mln. rublių indėlius iki 10 metų laikotarpiui.
Problemos kooperatyve prasidėjo liepą, kai pajininkai ėmė skųstis vėluojančiomis išmokomis ir palūkanomis. Baigiantis galioti senosioms sutartims, klientams buvo siūloma jas pratęsti žadant dar didesnį pelningumą. Dėl to žmonės neatgavo savo santaupų, o rugpjūčio 8 d. visi kooperatyvo biurai Kirove staiga užsidarė, kaip teigta skelbimuose – „dėl techninių kliūčių“. Darbuotojai buvo atleisti, o įranga išvežta.
Žadėjo iki 28 proc. palūkanas
Pažymėtina, kad dar 2025 m. rugsėjį Rusijos centrinis bankas dėl pakartotinių pažeidimų išbraukė šiuos kooperatyvus iš registro, aptikęs nelegalios veiklos požymių. Portalo „Newsler“ šaltinio, susipažinusio su kooperatyvo veikla, teigimu, schema buvo grindžiama pajininkų lėšų pritraukimu žadant aukštas palūkanas (iki 28 proc.).
Plačiau skaitykite ČIA.
Švedija sutrukdė Rusijos žvalgybos operacijai
18:01
Švedijos saugumo tarnyba pirmadienį pranešė sutrukdžiusi Rusijos žvalgybos operacijai, kuria siekta diskredituoti Švediją ir kurioje dalyvavo užsienio diplomatinėje misijoje Švedijoje dirbantis „agentas“.
Kontržvalgybos tarnyba savo pareiškime nurodė, jog „surinko informaciją apie Rusijos žvalgybos operaciją, kuria siekta daryti įtaką sprendimų priėmimui Švedijoje ir diskredituoti Švediją, NATO bei Europos Sąjungą (ES), ir ėmėsi priemonių prieš ją“.
Ant drono su sprogmenimis Leipcige – DNR pėdsakai iš Lietuvos
17:37
Praėjusią savaitę vos tragedija nepasibaigęs drono su sprogmenimis incidentas Leipcigo oro uoste tyrėjus atvedė į Lietuvą. Kaip skelbia Vokietijos žiniasklaida, ant drono aptikta DNR pėdsakų, kurie jau anksčiau buvo užfiksuoti Lietuvoje.
Ant drono, rasto Leipcigo/Halės oro uoste, aptikta DNR pėdsakų. Leidinio „Die Zeit“ duomenimis, tie patys DNR pėdsakai anksčiau jau buvo užfiksuoti Lietuvoje.
Vėlų antradienio vakarą Leipcigo/Halės oro uoste, netoli Ukrainos transporto lėktuvų, aptiktas dronas su sprogmenimis ir detonatoriumi. Stebėjimo kamerų įrašuose matyti, kaip apie 19.30 val. dronas rėžėsi į lėktuvo „Antonov“ sparną. Sparnuose paprastai montuojami degalų bakai.
Atšoko nuo lėktuvo sparno
Kaip skelbia „Die Zeit“, įrašuose matyti, kaip įrenginys atšoko nuo sparno ir nukrito ant žemės. Kodėl sprogstamasis užtaisas nesprogo, kol kas neaišku. Jis vėliau buvo rastas ne pačiame drone, o tam tikru atstumu nuo jo – galbūt atšokęs smūgio metu.
Netrukus po oro uosto uždarymo kilęs lėktuvas susidūrė su nežinomu mažu skraidančiu objektu – manoma, antruoju dronu.
Kas dar žinoma apie DNR pėdsakus
Plačiau skaitykite ČIA.
„Reuters“: Lenkija ir Latvija sureagavo į galimą pavojų iš Rusijos
16:43
Lietuvai sustiprinus kritinės infrastruktūros apsaugą dėl galimų Maskvos „netikros vėliavos“ atakų prieš NATO nares, Lenkija ir kitos Baltijos šalys taip pat griežtina saugumą aplink užtvankas, elektrines ir gamtinių dujų infrastruktūrą.
Apie tai pirmadienį rašo naujienų agentūra „Reuters“.
Žiniasklaida praėjusią savaitę pranešė Lietuvos karinę žvalgybą turint duomenų, jog Rusija svarsto Baltijos regione surengti atakas prieš kritinę infrastruktūrą, pasitelkdama perimtus ukrainietiškus dronus ir taip siekdama suklaidinti.
BNS rašė, kad NATO rytinio sparno šalių lyderiai pastaruoju metu viešai perspėjo turintys žvalgybos informacijos apie Rusijos rengimąsi kinetinėmis priemonėmis surengti provokacijas jų valstybėse.
Lietuvos kariuomenė nuo birželio 18-osios remia Viešojo saugumo tarnybą saugant suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje, „LitPol Link“ elektros jungties su Lenkija skirstyklą Alytuje, transformatorių pastotę Alytaus rajone bei Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę.
Liepos 17-ąją krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pasirašė įsakymą, kuriuo ši apsauga pratęsiama iki rugpjūčio 19-osios. Kariuomenė saugumo paramai turi skirti iki 30 karių vienetą, aprūpintą transportu, ir laivą ar katerį su įgula.
R. Kaunas, Latvijos ministras pirmininkas ir keturi žvalgybos bei įmonių pareigūnai iš viso regiono pasidalijo su „Reuters“ naujomis žvalgybos vertinimų detalėmis ir konkretizavo priemones, kurių imamasi infrastruktūrai apsaugoti.
„Didiname savo kritinės infrastruktūros saugumą, nuolat keičiamės informacija su savo žvalgyba, ką daryti toliau“, – „Reuters“ teigė R. Kaunas.
Latvija padidino visos kritinės infrastruktūros, įskaitant užtvanką Dauguvos upėje netoli Rygos ir Inčukalno požeminę dujų saugyklą, saugumą, interviu „Reuters“ sakė ministras pirmininkas Andris Kulbergas.
Nerimą keliantys suklastoti dokumentai Lenkijoje
Lenkijoje didžiausia naftos ir dujų bendrovė „Orlen“ analizuoja alternatyvius dujų importo maršrutus tuo atveju, jei kiltų pavojus įprastiems, teigė informacijos apie jos veiklą turintis asmuo.
„Orlen“ importuoja 80 proc. šalies dujų per Svinouiscio suskystintų gamtinių dujų terminalą Baltijos jūroje ir povandeninį dujotiekį iš Norvegijos, kuris iškyla į sausumą netoliese. Infrastruktūrą valdanti „Gaz-System“ ten veikia „padidinto budrumo“ sąlygomis, sakė kitas tiesiogiai su tuo susipažinęs asmuo.
Valstybinė pirmosios Lenkijos atominės elektrinės vystytoja „Polskie Elektrownie Jadrowe“ pranešė, kad pasirodė suklastoti įmonės dokumentai, kuriais siekiama suklaidinti suinteresuotąsias šalis, ir kad jų pėdsakai veda „į rytus nuo Lenkijos“.
Bendrovė kartu su specialiosiomis tarnybomis ir teisėsauga atlieka tyrimą bei stebi, ar planuojamoje statybvietėje nekyla diversijos ar kitų grėsmių, sakė atstovas spaudai Marcinas Skolimowskis.
Lenkijos elektros tinklų operatorė ir kariuomenės padalinys liepą pradėjo didinti elektros jungties su Ukraina, padedančios stabilizuoti Rusijos nuolat atakuojamos karo nuniokotos šalies elektros tinklą, saugumą.
Pagrindinis naujuose žvalgybos vertinimuose minimas susirūpinimas yra ne tiek tiesioginis tokio išpuolio poveikis, kiek „politinis chaosas“, kurį jis galėtų sukelti NATO būstinėje Briuselyje, jos Europos narėms ir JAV diskutuojant, kaip ir ar apskritai atsakyti, teigė vienas Baltijos šalių žvalgybos pareigūnas.
Kitas šaltinis, regiono pareigūnas, nebuvo toks kategoriškas ir sakė, kad virtinė „sąjungininkų žvalgybos“ perspėjimų apie Rusijos veiklą padarė „pribloškiantį įspūdį“ Baltijos šalims, tačiau atakos gali įvykti „ir šiandien, ir niekada“.
Pakilus naikintuvui – žinutė į kiekvieno Lenkijos gyventojo telefoną
16:16
Kai dėl grėsmės už rytinės sienos į orą kils Lenkijos naikintuvai, šalies gyventojai gaus informacines žinutes į mobiliuosius telefonus. Apie tai pirmadienį, rugpjūčio 10 d., pranešė radijo stotis RMF24, remdamasi Lenkijos gynybos viceministrės Magdalenos Sobkowiak-Czarneckos žodžiais.
Šių permainų imtasi po liepos 30 d. incidento, kai Rusijos sparnuotoji raketa Ch-101 pažeidė Lenkijos oro erdvę ir nukrito Liublino vaivadijoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lenkija rodo raumenis: pristatė naujausią savo karo laivą
15:44
Pirmadienio naktį Baltijos jūros uoste Gdynėje iš laivų statybos cecho išplaukė pirmojo iš trijų naujų laivų, statomų Lenkijos kariniam jūrų laivynui, korpusas, skelbia „TVP World“.
Tai žymi ne vieną dieną truksiančios operacijos, kurios metu 6 000 tonų svorio fregata pirmą kartą bus nuleista į vandenį, pradžią.
Šis laivas yra pirmasis, statomas pagal Lenkijos „Miecznik“ programą – didžiausią karinių laivų statybos projektą šalies istorijoje.
Laivas „ORP Wicher“ turėtų būti oficialiai pavadintas ir pakrikštytas trečiadienį, o ketvirtadienį – nuleistas į vandenį Gdansko įlankoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Iš okupuoto Ukrainos kaimo dingęs paauglys galiausiai surastas – paslaptis išaiškėjo
15:36
Visuomeninė iniciatyva „Back to Ukraine“, tirianti ukrainiečių vaikų militarizaciją ir rusifikaciją, pranešė išsiaiškinusi okupuotame Chersono srities Krynkų kaime dingusio paauglio likimą. Valstybiniame registre „Karo vaikai“ kaip dingęs be žinios nurodytas 2007 m. gimęs Oleksandras Mustiacė, kaip paaiškėjo, atsidūrė Rusijos kariuomenėje.
„Back to Ukraine“ aktyvistai rado O.Mustiacės paskyrą socialiniame tinkle, joje paskelbtos nuotraukos liudija, kad jis ne tik tarnavo Rusijos ginkluotosiose pajėgose, bet ir dalyvavo kovos veiksmuose prieš Ukrainą, skelbia portalas „The Insider“. Paskyra nebeatnaujinama nuo 2025 m. lapkričio.
„Štai kas nutinka ukrainiečių vaikams“
Apie O.Mustiacę savo „Facebook“ paskyroje parašė labdaros organizacijos „Save Ukraine“ vadovas, buvęs Ukrainos prezidento įgaliotinis vaiko teisių klausimais Mykola Kuleba.
„Savo paskyroje [socialiniame tinkle] jis skelbė nuotraukas su uniforma, pažymėta Z simboliu, Rusijos vėliava ir net iš pozicijų, kuriose kariavo prieš Ukrainą. Vėliau – su tvarsčiu, matyt, po sužeidimo. Nuo praėjusių metų lapkričio jo paskyra nebeatnaujinama. Žiūrėdamas į visa tai, negaliu atsikratyti minties, kad Rusija galėjo iš šio vaikino pirmiausia atimti ukrainietišką vaikystę, o paskui – ir patį gyvenimą.
Daugeliui tai gali atrodyti kaip istorija apie asmeninį pasirinkimą. Tačiau iš tikrųjų ji parodo, kas nutinka ukrainiečių vaikams, ilgus metus likusiems Rusijos okupacijoje“, – rašė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Dronai smogė Rusijos pramonės objektui Sibire
15:14
Sibire dronams atakavus Rusijos pramonės objektą, kilo gaisras, pranešė Tiumenės srities gubernatorius Aleksandras Mooras. Tai skelbia agentūra „Reuters“.
Pasaulio ginklų gigantai išsigando Ukrainos
15:05
JAV žiniasklaida skelbia, kad pasauliniai gynybos gigantai „Raytheon“ ir „Lockheed Martin“ baiminasi ukrainietiškų „Patriot“ konkurencijos.
JAV gamintojai, gaminantys oro gynybos sistemų „Patriot“ raketas, baiminasi, kad Ukraina galėtų jas patobulinti, gaminti greičiau ir pigiau, jei jai būtų suteikta licencija šiems ginklams gaminti, teigia žurnalas „The Atlantic“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad Donaldas Trumpas pagaliau sutiko licencijas Kyjivui vystyti šias technologijas. Nors Baltieji rūmai to dar nepatvirtino, toks sprendimas reikštų reikšmingą pozicijos pokytį.
Pirmą kartą D.Trumpas apie tai, kad Kyjivas gautų licenciją gaminti šios itin svarbios oro gynybos sistemos raketas-perėmėjas, prabilo per NATO viršūnių susitikimą liepos pradžioje. Vėliau jis ėmė dvejoti, aiškindamas, kad šių šaudmenų Jungtinėms Valstijoms reikia savo reikmėms.
Išsekusios atsargos
Per šešis karo Artimuosiuose Rytuose mėnesius Jungtinės Valstijos išeikvojo du trečdalius savo „Patriot“ raketų atsargų, pranešė „The Atlantic“, remdamasis Vašingtone įsikūrusiu Strateginių ir tarptautinių studijų centru. Tai reiškia ne tik mažesnes šaudmenų atsargas Kyjivui, bet ir didesnį jo pažeidžiamumą Rusijos balistinių atakų akivaizdoje.
Šeštadienį socialiniame tinkle „X“ paskelbtame įraše V.Zelenskis teigė, kad jei jo šalis gautų teisę gaminti „Patriot“ raketas, Ukraina galėtų pradėti jų plataus masto gamybą.
„Dabar jau pasiekėme susitarimą su prezidentu Trumpu, kad jis suteiks licencijas, tačiau įsivaizduokite, jei būtume jas gavę prieš ketverius metus, – rašė jis. – Šiandien jau gamintume „Patriot“ visiems... Esu tuo visiškai įsitikinęs.“
Ko baiminasi JAV ginklų kūrėjai
Tačiau nors Ukrainos prezidentas taip pat leido suprasti, kad delsimas suteikti raketas tėra biurokratinė kliūtis, „The Atlantic“, remdamasis šaltiniu Kapitolijaus kalvoje, rašo, jog bendrovės „Raytheon“ ir „Lockheed Martin“ baiminasi, kad „ukrainiečiai ras būdą patobulinti „Patriot“ ir tuomet pradės jas masiškai gaminti greičiau ir gerokai pigiau, nei tai gali padaryti dabar veikiančios gamybos linijos JAV“.
Anoniminis šaltinis leidiniui taip pat teigė, kad abi JAV gynybos pramonės milžinės „oficialiai savo susirūpinimą grįs intelektinės nuosavybės vagystės ir technologijų perdavimo rizika“.
Tačiau „The Atlantic“ taip pat pažymi, kad licencijos perdavimas galėtų būti naudingas ir pačioms Jungtinėms Valstijoms, nes leistų pasinaudoti Ukrainos pramoniniais pajėgumais, kurie per daugiau kaip ketverius karo metus buvo gerokai išplėsti.
Ukraina patvirtino smūgį „Taneko“ naftos perdirbimo gamyklai
14:49
Ukrainos gynybos pajėgos pirmadienio naktį smogė „Taneko“ naftos perdirbimo gamyklai Rusijos Tatarstano respublikoje, platformoje „Telegram“ patvirtino Ukrainos Generalinis štabas.
Generalinis štabas pranešė, kad Ukrainos gynybos pajėgos smogė „Taneko“ naftos perdirbimo gamyklai Nižnekamske, kad objekte kilo gaisras ir kad informacija apie smūgio rezultatus tikslinama.
Tatarstano spaudos tarnyba pirmadienį paskelbė, kad per ataką Nižnekamske žuvo 13 žmonių, o dar 75 buvo sužeisti. Anksčiau pirmadienį regiono valdžia skelbė apie 12 žuvusiųjų ir 39 sužeistuosius.
Nižnekamskas yra už daugiau nei 1 tūkst. km nuo Ukrainos sienos.
Ukrainos pajėgos taip pat smogė rusų remonto padaliniui Chrustalne Luhansko srityje, logistikos ir technikos sandėliui Novoselydivkoje bei lauko artilerijos sandėliui Bojovėje Donecko srityje, nurodė ukrainiečių Generalinis štabas.
Generalinis štabas taip pat patvirtino ankstesnių smūgių rezultatus. Po rugpjūčio 8 dienos smūgio Ilskio naftos perdirbimo gamyklai Rusijos Krasnodaro krašte patvirtinta, kad pažeistas pirminio naftos perdirbimo įrenginys AVT-6.
Rugpjūčio 3 dieną per smūgį Hvardijskės aerodromui Rusijos okupuotame Kryme buvo sunaikinti devyni aviacinių degalų rezervuarai ir apgadinti du orlaivių angarai.
