Saratovo aerodrome rusai savo strateginius bombonešius Tu-95 saugo automobilių padangomis

Dėl Rusijos kariuomenės apšaudymo Chersono srityje žuvo žmogus ir dar keturi žmonės buvo sužeisti. Apie tai "Telegram" pranešė Chersono Karinės administracijos viršininkas Oleksandras Prokudinas, praneša "Ukrinform".

"Apie 18 val. okupantai apšaudė gyvenamuosius namus Bilozerkoje. Šeima pateko į priešo ataką. Deja, 35 metų vyras žuvo vietoje. Jo 36 metų žmona ir 9 metų dukra buvo sužeistos ir paguldytos į ligoninę. Veido sužalojimus patyrė ir 37 metų vietos gyventojas", - rašė O.Prokudinas.

Pasak jo, priešas taip pat smogė Chersono Korabelio mikrorajone. Į ligoninę buvo nuvežtas 77 metų vyras iš Chersono su dilbio žaizdomis nuo šrapnelio.

Nuo pilno masto karo pradžios Ukraina jau gavo 93 mlrd. eurų karinės pagalbos.

„Jei šiandien paskaičiuotume ir įvertintume visus pagalbos paketus, manau, kad per visą invazijos laikotarpį jau gavome mažiau nei 93 mlrd. eurų. Tik iš JAV – daugiau nei 50 mlrd. JAV dolerių. Jeigu tai padauginsite iš grivinos kurso, pamatysite, kiek tai yra trilijonų grivinų“, – interviu „Ukrinform“ sakė gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

Pasak jo, norėdamas gauti ginklų, įrangos, amunicijos, šovinių ir šratų, jis bendravo su įvairiomis šalimis skirtingose laiko juostose. Tuo pat metu išlaidos kariuomenei skiriamos iš Ukrainos biudžeto.

„Kad suprastumėte, didžiąją Gynybos ministerijos biudžeto dalį sudaro piniginė parama kariuomenei ir kompensacijos. Todėl, jei skaičiuotume biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumą, tai tai, ką teikiame kariuomenėje, teikėme pigiai. Nes tai darėme už kitas lėšas, kitų šalių lėšas.

Bet kai man kas nors pradeda sakyti: tai neefektyvu, efektyviau buvo karo metu dalyvauti aukcione, rengti ilgus aukcionus, konkursus, eiti per teismus su konkurso troliais ir per tris mėnesius sudaryti sutartį... taip, atsiprašau, per tris mėnesius nežinia, kas būtų buvę, jei būčiau taip pasielgęs“, – aiškino ministras.

Saratovo srities Engelso aerodrome rusai turbosraigtinius strateginius bombonešius Tu-95 saugo automobilių padangomis, rašo „Ukrainskaja Pravda“.

Karo tinklaraštininkas Tatarigami_UA paskelbė įrašą socialiniame tinkle „Twitter“ ir pasidalino palydovinėmis nuotraukomis, kuriose matyti automobilių padangomis apkrauti strateginiai bombonešiai Tu-95, naujiena pasidalino ir Ukrainos karo naujienų svetainė.

Kaip pastebi tinklaraštininkas, greičiausiai taip rusai nori apsaugoti bombonešius nuo ukrainiečių kamikadzių dronų atakų.

Sprendžiant iš palydovinių nuotraukų, rusai padangomis dengia lėktuvo sparną ir centrinę jo dalį.

„Nežinia, ar tokia apsauga bus veiksminga, atsižvelgiant į padangų degumą ir sunkumus jas užgesinti“, – priduria tinklaraštininkas.

„Ukrainskaja Pravda“ primena, kad 2022 m. gruodžio 5 d. Ukrainos bepiločiai orlaiviai atakavo Engels-2 ir Diagilevo aerodromus Saratovo ir Riazanės regionuose – tada buvo apgadinti 3 orlaiviai: du strateginiai bombonešiai Tu-95 ir Tu-22m3.

Rusijos leidinio „Verstka“ duomenimis, nuo 2023 m. rugpjūčio 30 d. Ukrainos specialiosios tarnybos ir ginkluotosios pajėgos galėjo surengti mažiausiai 9 sėkmingas atakas prieš oro bazes Rusijos regionuose, laikinai okupuotame Kryme ir Baltarusijoje, sunaikindamos arba apgadindamos mažiausiai 24 orlaivius nuo invazijos į Rusijos Federaciją pradžios.

Ukrainos karinio jūrų laivyno aviacija Juodosios jūros šiaurės vakaruose sunaikino Rusijos katerį „KS-701 Tunec“. Tai platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos karinis jūrų laivynas.

„Juodosios jūros šiaurės vakarinėje dalyje per priešo personalo bandymą išsilaipinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinio jūrų laivyno aviacijos daliniai sunaikino Rusijos katerį „KS-701 Tunec“, – tvirtino kariškiai.

Buvo eliminuoti šeši ir sužeisti dar du okupantai.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas užsiminė, kad 2023 m. ruduo ukrainiečiams bus „dronų“ laikotarpis.

„Šiais mėnesiais gamybos pajėgumai ypač džiugins tautą. Šalis šio rezultato siekia jau beveik metus, kiek įmanoma supaprastindama procedūras, reikalingas naujiems bepiločiams orlaiviams sukurti“, – sakė O.Reznikovas interviu „Ukrinform“.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

„Praėjusį rudenį tai padarėme, o visa tai buvo kuriama pagal naujas taisykles – tai nėra greita, tai užtruko beveik metus“, – sakė O.Reznikovas.

Jo teigimu, šį sezoną reikėtų tikėtis įvairių dronų gamybos.

„Manau, kad šį rudenį bus įvairių ukrainietiškų dronų gamybos bumas: skraidančių, plaukiojančių, vikšrinių ir t. t., o toliau gamyba plėtosis apimtimis“, – sakė ministras.

Dalyje Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių toliau vyksta smarkūs mūšiai tarp Rusijos ir Ukrainos karių, sekmadienį pranešė Ukrainos kariuomenės atstovas spaudai Ilja Jevlašas.

Vietovė, kurioje vyksta kovos, vadinama Kupjansko/Lymano sektoriumi, pavadintu pagal du didžiausius šio regiono miestus. Rusija į šį rajoną yra pasiuntusi tūkstančius papildomų karių, kad atremtų Ukrainos kontrpuolimą, rašo CNN.

Kovos netoli Kupjansko tapo tokios intensyvios, kad pastarosiomis savaitėmis civiliai gyventojai buvo priversti evakuotis.

I.Jevlašas sakė, kad Rusija šeštadienį 570 kartų apšaudė ukrainiečių pozicijas, taip pat atakavo naudodama lėktuvus. Jis pridūrė, kad Rusijos pajėgos sutelkia pastangas vos už Charkivo sienos, taikydamosi į Novoiehorivkos kaimą Luhanske. Jų tikslas, pasak I.Jevlašo, yra "iškirsti koridorių" Ukrainos gynybai iš aukštesnių vietovių Novoiehorivkoje. 

I.Jevlašas sakė, kad per pastarąją parą įvyko penki susišaudymai, iš kurių nė vienas Rusijai nebuvo sėkmingas. Jis sakė, kad žuvo 126 rusų kariai ir buvo sunaikinti septyni rusų bepiločiai lėktuvai, vienas lauko amunicijos sandėlis ir transporto priemonė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį kalbėjosi su kolega iš Prancūzijos Emmanueliu Macronu ir aptarė Kyjivo pasiūlyto jūrų koridoriaus, skirto saugiai laivų navigacijai po to, kai Maskva pasitraukė iš svarbaus susitarimo dėl grūdų, veikimą.

Pokalbis telefonu įvyko Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo kolegos Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano, kuris nori atnaujinti susitarimą dėl grūdų, aukščiausiojo lygio susitikimo Rusijoje išvakarėse ir tuo metu, kai Maskva dronais smogė Ukrainos Odesos sričiai.

„Taip pat aptarėme, kaip užtikrinti grūdų koridoriaus veikimą ir sustiprinti Odesos regiono saugumą“, – po pokalbio telefonu su E. Macronu socialinėje žiniasklaidoje pranešė V. Zelenskis.

Šią savaitę Ukraina pranešė, kad dar keturi laivai praplaukė „laikinuoju“ Juodosios jūros laivybos koridoriumi, kuris buvo sukurtas praėjusį mėnesį, siekiant užtikrinti saugią laivų navigaciją.

R. T. Erdoganas, tikintis, kad susitarimas bus atnaujintas, pirmadienį turi susitikti su V. Putinu Rusijos Juodosios jūros kurorte Sočyje.

V. Zelenskis taip pat padėkojo E. Macronui už itin svarbią Prancūzijos karinę pagalbą Kyjivui ir sakė, kad aptarė kitus paketus.

Rugsėjo 3 d. Rusija į Juodąją jūrą nuleido raketinį laivą „Buyan-M“. Pasak Pietų Ukrainos gynybos pajėgų spaudos tarnybos, vandenyse buvo aptiktas priešo raketų paleidimo įrenginys.

„Juodojoje jūroje priešas įvedė į kovinę parengtį nedidelį projekto „Buyan-M“ raketinį laivą, kurio įranga siekia aštuonias raketas“, – sakoma pranešime.

Pažymima, kad raketinės grėsmės lygis visoje Ukrainoje vertinamas kaip aukštas. Visuomenės prašoma neignoruoti perspėjimų dėl oro erdvės apšaudymo.

Paaiškėjo naujų detalių apie naktinį Rusijos Federacijos smūgį Odesos srityje: tarp nukentėjusiųjų – du 34 ir 42 metų vyrai.

Odesos srities prokuratūros spaudos tarnybos duomenimis, priešas atakavo civilinę pramoninę infrastruktūrą Dunojaus regione, prieš smūgį panaudodamas „Shahed-136/131“ tipo bepiločius orlaivius.

„Dėl išpuolio buvo sužeisti du žmonės, jie buvo paguldyti į ligoninę“, – teigė spaudos tarnyba.

Šiandien, procesiškai vadovaujant Izmailo rajono prokuratūrai, pradėtas tyrimas dėl karo įstatymų pažeidimų.

Nacionalinės policijos regioninės valdybos duomenimis, buvo sužeisti du 34 ir 42 metų vyrai. Gydytojai vienam iš jų diagnozavo peties nudegimą, o kitam – apsvaigimą nuo smūgio bangos.

„Atakos lėktuvo fragmentai pataikė į privačios valdos teritoriją ir uosto infrastruktūros objektus. Viename iš jų kilo gaisras, kurį likvidavo Valstybinė avarinė tarnyba“, – pranešė policija.

Rumunijos gynybos ministerija sekmadienį griežtai pasmerkė pasikartojančias Rusijos atakas prieš Ukrainos Dunojaus upės infrastruktūrą, esančią netoli pastarosios sienos su Europos Sąjungos ir NATO nare, kaip nepateisinamas.

Ministerija pranešime teigė griežtai pakartojanti, kad šios atakos prieš civilinius taikinius ir infrastruktūrą Ukrainoje yra nepateisinamos ir stipriai prieštarauja tarptautinės humanitarinės teisės normoms.

Visgi pareiškime priduriama, kad Rusijos panaudotos atakos priemonės niekada nekėlė tiesioginės karinės grėsmės Rumunijos nacionalinei teritorijai ar teritoriniams vandenims.

Kyjivo pajėgos padarė svarbų proveržį pralaužiant Rusijos linijas Ukrainos pietuose, šį savaitgalį britų žiniasklaidai sakė vienas svarbiausių generolų, taip pat teigęs, kad dabar tikisi greitesnės pažangos Zaporižios srityje.

Generolas Oleksandras Tarnavskis, vadovaujantis operatyvinei strateginei grupei „Tavrija“, kalbėjo praėjus kelioms dienoms po to, kai Kyjivas paskelbė strateginę pergalę, atkovojęs pietinį Robotynės kaimą.

Interviu duotas tuo metu, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vis garsiau atmeta kritiką dėl Kyjivo kontrpuolimo, kuris vyksta lėčiau, nei tikėtasi.

„Dabar esame tarp pirmosios ir antrosios gynybos linijų, – sakė O. Tarnavskis. – Šiuo metu puolimo centre baigiame naikinti priešo dalinius, kurie dengia rusų karių atsitraukimą už antrosios gynybos linijos.“

Smarkiai užminuota teritorija pristabdė Ukrainos karius.

O. Tarnavskis laikraščiui „The Guardian“ sakė, kad Maskvos pajėgos tiesiog stovėjo ir laukė Ukrainos kariuomenės. Laikraštis citavo jo žodžius, kad Kyjivo pajėgos grįžo prie transporto priemonių ir kad Rusija perdislokavo karius į šį regioną.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Ukraina sekmadienį pareiškė, kad Rusija dronais smogė civiliniams pramoniniams objektams Dunojaus regione, šalies pietvakariniame kampe netoli Rumunijos.

„Priešas atakavo civilinės pramonės infrastruktūros objektus Dunojaus srityje“, – „Telegram“ pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra bei pridūrė, kad dėl išpuolio buvo sužeisti du žmonės, jie paguldyti į ligoninę.

Rusijos kariuomenė sekmadienį taip pat pranešė naktį surengusi dronų ataką Ukrainos Renio uostui prie Dunojaus.

„Šiandien naktį Rusijos kariuomenė surengė grupinį dronų smūgį į degalų saugyklas, kuriomis aprūpinama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinė technika Renio uoste Odesos regione“, – pranešė kariuomenė.

„Buvo pataikyta į visus numatytus taikinius“, – priduriama pareiškime.

Buvęs Rusijos prezidentas ir Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas sekmadienį pareiškė, kad nuo metų pradžios Maskva į kariuomenę priėmė apie 280 tūkst. žmonių.

Rusija nėra paskelbusi naujos mobilizacijos, laikomos nepopuliaria priemone, tačiau vykdo aktyvią kampaniją, kad pritrauktų daugiau vyrų į kariuomenę, jos puolimui Ukrainoje tęsiantis jau devynioliktą mėnesį.

Imago / Scanpix nuotr./Dmitrijus Medvedevas

„Gynybos ministerijos duomenimis, nuo sausio 1 dienos pagal sutartis į Rusijos kariuomenę įstojo 280 tūkst. žmonių“, – pasak naujienų agentūros TASS, sakė D. Medvedevas.

„Dalis jų buvo rezerve, dalis – savanoriai ir kitų kategorijų kariai“, – pridūrė jis, lankydamasis Rusijos tolimuosiuose rytuose esančioje Sachalino saloje.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Dabartinis Ukrainos kontrpuolimas neišstums Rusijos – nors to niekas ir nesitikėjo. Taip pat mažai tikėtina, kad okupuotos teritorijos bus perpus sumažintos iki žiemos pradžios.

Buvęs britų armijos generolas Richardas Barronsas mano, kad 2023 m. pergalės pasiekti nepavyks, tačiau 2024 ar 2025 m. ji įmanoma, rašo „Financial Times“.

Šią vasarą pasiekta kukli pažanga rodo, kad nors įveikti gerai parengtą tradicinę gynybą mūšio lauke gali būti viena sudėtingiausių operacijų kare, tai įmanoma. Ukrainos kariškiai pralaužė tik pirmąją tranšėjų liniją, kad užimtų Rabotynės miestą pietuose, ir jau keletą savaičių pralaužia minų laukus. Pažanga siekia apie aštuonias mylias, o iki jūros dar liko 55 mylios. Tikslas – nukirsti sausumos tiltą į Krymą. Į šiaurę ir pietus nuo Bachmuto pažanga yra apie penkias mylias, iš jų 10 mylių iki pagrindinės Rusijos gynybos linijos ir 60 mylių iki sienos.

Įtariamas „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino ir jo samdinių grupės vadovybės nužudymas neturėjo jokios įtakos kovoms, išskyrus tai, kad galbūt sustiprino karių lojalumą Vladimirui Putinui. Rusijos pajėgos yra pertemptos, išsekusios ir neturi rezervų, bet jei jos tiesiog nepasiduos, tai dar bus ilgas kelias.

Ukraina turi pakankamai priešlėktuvinės gynybos, kad padengtų maždaug trečdalį šalies teritorijos. Artilerijos šaudmenų trūkumą tik laikinai išsprendė JAV tiekiama kasetinė amunicija. Norint atkurti pakankamai stiprias oro pajėgas, Ukrainai iki 2024 m. vidurio jų reikės dar daugiau, be to, labai trūksta pagrindinės minų valymo įrangos. Dėl šios problemos išsprendimo karas nusikels bent jau į kitus metus.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainiečių tankai netoli Robotynės gyvenvietės

Būtų pražūtinga leisti, kad tai, kas liko iš 10-ojo korpuso, neveikiančio Ukrainos rezervo, būtų skubotai sudaužyta į gabalus Rusijos gynyboje. Dideli karai – o tai yra karas dėl šalies išlikimo beveik 1 000 km ilgio fronto linijoje – kariaujama tokiu mastu ir tempu, kokiu jie vystosi. Rusijos invazijos nugalėjimas priklauso nuo penkių svarbiausių žingsnių.

Pirma, Kyjivas neturėtų reikalauti esminės sėkmės mūšio lauke, kol nėra priemonių jai pasiekti. Karas niekada nebūna geriau kariaujamas iš arti: Ukraina turi tapti stipresnė, o Rusija – silpnesnė, kitaip bus aklavietė.

Antra, visą žiemą būtina daryti nenutrūkstamą spaudimą rusų okupacijai. Tai reiškia, kad reikia išlaikyti sėkmingas „užgrobimo ir laikymo“ operacijas – judėti į priekį trumpais šuoliais, siekiant sumažinti nuostolius ir neperžengti artilerijos ir priešlėktuvinės gynybos priedangos ribų, – nuolat aprūpinant gyvąja jėga ir šaudmenimis. Pririšus Rusijos karius prie fronto, palaipsniui silpnės pajėgos, valia ir rezervai. Jei Rusijos kariuomenės moralė ir taip bloga, reikia ją dar labiau pabloginti.

Trečia, Ukraina turi sistemingai silpninti Rusijos karinę kontrolę savo teritorijoje iki 2024 m. ir vėliau. Svarbu naikinti artilerijos pabūklus, taip pat smūgius į taikinius giliau užnugaryje okupuotoje Ukrainos dalyje. Tikslas – naikinti Rusijos karinį pajėgumą greičiau, nei jis gali būti pakeistas, kad jis negalėtų atlaikyti stipresnio būsimo Ukrainos puolimo. Kyjivą riboja Vakarų draudimas naudoti jų įrangą ir šaudmenis Rusijos teritorijoje, tačiau Ukraina vis tiek turi pasitelkti savo išradingumą ir drąsą, kad galėtų ryžtingai smogti už savo sienų.

Ketvirta, reikia neutralizuoti Rusijos Juodosios jūros laivyną, kuris yra Maskvos niokojančių sparnuotųjų raketų smūgių variklis ir pagrindinė kliūtis grūdų eksportui. Pačios Ukrainos raketų smūgiai ir sparčiai didėjantys jūrų dronų pajėgumai gali sugadinti Rusijos laivus greičiau, nei jie gali būti pakeisti. Iki 2024 m. pavasario Juodosios jūros laivynas šiame kare neturėtų vaidinti reikšmingo vaidmens.

Penktasis ir svarbiausias aspektas – pripažinti, kad šis karas priklauso nuo Vakarų ir Ukrainos karinio–pramoninio potencialo, kuris yra lemiamas karinės sėkmės veiksnys. Daugiau buvo galima suteikti per atsargas, tačiau dabar Ukrainos kampanija remiasi sąjungininkų pastangomis kurti savo gynybos pramonę. Šaudmenų iš naujai išplėstų gamybos linijų bus tiekiama pakankamais kiekiais bent iki 2024 m. vidurio; tai turėtų būti esminis Kyjivo puolamųjų pajėgumų posūkis.

Ukraina turi laimėti mūšio lauke, kad išliktų kaip valstybė. Ši pergalė yra gyvybiškai svarbi ne tik NATO saugumui ir besitęsiantiems santykiams su Rusija, bet ir turės įtakos Kinijos apetitui karinėms avantiūroms.

Dabartinis kontrpuolimas rodo, kad V.Putino okupaciją galima nugalėti, bet tai užtruks ilgiau ir kainuos brangiau, nei tikėtasi. Dabar Vakarai turi įsipareigoti vykdyti griežtesnę kampaniją arba pasmerkti Ukrainą kovai be pergalės perspektyvų.

Ukrainos kariuomenė dabar pagrindiniu Rusijos puolimu laiko mūšius šiaurės rytuose, ypač prie Kupjansko miesto, Charkivo srities šiaurėje ir miškuose netoli Lymano.

Tuo pat metu pagrindinės Ukrainos puolamosios operacijos sutelktos pietuose, kur jos veržiasi Azovo jūros pakrantės link, akivaizdžiai siekdamos nutraukti sausumos koridorių į Krymo pusiasalį, kurį Rusija užėmė 2014 m.

Tai padarius, Rusijos okupuotos žemės Pietų Ukrainoje būtų padalytos į dvi dalis, o tai pakenktų Maskvos tiekimo linijoms, rašo naujienų agentūra „Associated Press“.

Gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar paragino stebėtojus Ukrainos pažangą vertinti ne kilometrais ar metrais, o „pačiu faktu, kad tokiomis sąlygomis mums pavyksta judėti į priekį“.

Siekdama sulaikyti Ukrainos karius daugiausia statiškame šiaurės rytų fronte, Rusija taip pat turėjo laiko sustiprinti savo gynybą pietuose, įskaitant plačiai paplitusių minų įrengimą, sakė Ukrainos pareigūnai. Gilūs įtvirtinimai pristabdė Kyjivo žygį ta kryptimi.

Tuo tarpu ukrainiečiams tenka kovoti su gyvosios jėgos, oro pajėgų ir artilerijos trūkumu. Be to, artėjantis rudens liūčių sezonas dar labiau paaštrina ir taip sudėtingą mūšį. Purvinas gruntas trukdys Kyjivo pėstininkams ir sunkiajai technikai.

Pastaruoju metu Ukrainos pajėgoms pavyko sėkmingiau pralaužti Rusijos linijas pietuose. Nuo kontrpuolimo pradžios Ukraina pasistūmėjo 7 km į priekį pietinėje Zaporižios srityje, praėjusią savaitę įveikė tankius Rusijos įtvirtinimus ir atkovojo Robotynės kaimą – tai pirmoji taktiškai reikšminga Ukrainos pergalė šioje šalies dalyje.

„Reuters“/„Scanpix“/Sunaikintas rusų tankas prie Robotynės

Tai toli gražu nereiškia, kad Vakarų sąjungininkai tikėjosi didelių teritorinių laimėjimų. Tačiau laimėjusios kaimo kontrolę Ukrainos pajėgos priartės prie maždaug už 30 km esančio Tokmako miesto – svarbaus Rusijos okupuoto geležinkelio mazgo, kuris būtų svarbus strateginis laimėjimas.

Didžiulių nuostolių kare Ukrainoje ir nenoro skelbti mobilizaciją fone Rusija bando verbuoti kaimyninių šalių piliečius dalyvauti karo veiksmuose. Apie tai praneša Didžiosios Britanijos gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis.

Pavyzdžiui, Armėnijoje ir Kazachstane internete buvo pastebėti skelbimai, kuriuose siūloma 495 000 rublių (4 800 eur) pradinė išmoka ir atlyginimas nuo 190 000 rublių (1 800 eur). Kazachstano šiaurinėje Kostanajaus srityje bandyta verbuoti, apeliuojant į etninius rusų gyventojus. Be to, iš migrantų uzbekų statybininkų Mariupolyje atvykus buvo konfiskuoti jų pasai ir jie buvo verčiami stoti į Rusijos kariuomenę.

„Rusija bent jau nuo 2023 m. gegužės mėn. siūlė migrantams iš Vidurinės Azijos kovoti Ukrainoje, žadėdama pagreitintą pilietybės suteikimą ir iki 3800 eurų atlyginimą“, – pažymi žvalgybos agentūra.

Pažymima, kad Rusijoje gyvena mažiausiai šeši milijonai migrantų iš Vidurinės Azijos, kuriuos Kremlius laiko potencialiais kovotojais.

Tikėtina, kad Rusija nori išvengti tolesnių nepopuliarių vidaus mobilizacijos priemonių prieš 2024 m. prezidento rinkimus. Užsienio piliečių išnaudojimas leidžia Kremliui gauti papildomos darbo jėgos savo karo veiksmams, didėjant aukų skaičiui.

Per pastarąją parą Ukrainos gynėjai neutralizavo dar apie 600 rusų įsibrovėlių. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, bendri koviniai rusų nuostoliai nuo visiškos invazijos pradžios yra apie 264 tūkst. 660 žmonių.

Taip pat rusai per dieną neteko 5 tankų (iš viso 4476), 12 šarvuotų kovos mašinų (8649), 22 artilerijos sistemų (5582), 3 daugkartinio paleidimo raketų sistemų (739), 1 oro gynybos sistemos ( 502), 11 operatyvinių-taktinių bepiločių lėktuvų (4444), 59 transporto priemonių ir cisternų (8102) ir 6 specialiosios įrangos (841).

Ukrainos kariuomenės sunaikintų orlaivių skaičius – 315, sraigtasparnių – 316, sparnuotųjų raketų – 1 447, taip pat laivų ir katerių – 18 per dieną nepakito.

Šiąnakt Rusija surengė kelias atakų bangas su bepiločiais orlaiviais „Shahed-136/131“ iš pietų ir pietryčių, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.

Pažymima, kad iš viso užfiksuoti 25 smogiamieji bepiločiai orlaiviai „Shahed-136/131“, kurie atakavo pietinius Odesos srities regionus. Iš jų 22 buvo sunaikinti Karinių oro pajėgų pajėgomis ir priemonėmis, bendradarbiaujant su kitų Ukrainos gynybos pajėgų sudedamųjų dalių priešlėktuvine gynyba.

Tuo pat metu Pietų Ukrainos gynybos pajėgos patikslina, kad priešas vėl atakavo Odesos srities Dunojaus regiono civilinę infrastruktūrą.

„Deja, buvo smogta į uosto infrastruktūrą, dėl to kilo gaisras, kurį ugniagesiai greitai likvidavo“, – sakoma pranešime. 

Preliminariai, žinoma apie du sužeistus civilius gyventojus.