Karas Ukrainoje. V.Zelenskis kreipėsi į rusus: kas bus toliau, priklauso nuo jūsų

Ukrainos prezidentas dar kartą paragino rusus sukilti ir nepasiduoti skleidžiamai propagandai, rašo UNIAN.

„Rusijos piliečiai, bet kuris iš jūsų, turintis prieigą prie teisingos informacijos, jau galėjo suprasti, kuo šis karas baigsis jūsų šaliai – gėda ir skurdas, ilgametė izoliacija, represinė sistema, kuri su Rusijos piliečiais elgsis taip pat nežmoniškai, kaip jūs, okupantai, elgėtės su ukrainiečiais.

Kas bus toliau, priklauso nuo jūsų veiksmų.

Noriu pasakyti visiems Rusijos pareigūnams, dabartinės vyriausybės nariams: jei liksite valdžioje, jei nesipriešinsite karui, tarptautinė bendruomenė atims iš jūsų viską. Viską, ką užsitarnavote per daugelį metų“, – cituojamas V.Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenkis visus šalies draugus kviečia atvykti į Kyjivą:

„Prašau visų Ukrainos draugų aplankyti Kyjivą. Čia gali būti pavojinga, nes mūsų dangus dar neuždarytas Rusijos raketoms ir lėktuvams.

Tačiau jūs žinote, kad pasaulio akys dabar nukreiptos į mūsų sostinę, į ukrainiečius. Taigi kiekvienas, kuris yra su mumis, sulaukia padėkos. Ne tik mūsų, bet ir kitų pasaulio tautų. Kiekvienas, kuris yra su mumis, turi galimybę tapti tikru didvyriu.“

Antradienio duomenimis, kuriuos skelbia Ukrainos generalinis štabas, Rusija neteko apie 40 proc. karinių dalinių, kurie veržėsi į Ukrainą.

Rusijos karinė vadovybė nusprendė padidinti aukštųjų karinių mokyklų kadetų skaičių, kad galėtų juos siųsti į karą prieš Ukrainą, feisbuke informacija dalijasi Ukrainos generalinis štabas.

Taip pat pranešta, kad Rusijos pajėgos bando blokuoti kelią į Sumų miestą iš rytų pusės ir į Iziumo miestą.

Blogiausia padėtis, pasak štabo, išlieka Mariupolyje.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovas Jurijus Ignatas sako, kad antradienį ukrainiečių oro pajėgos sunaikino tris rusų lėktuvus, tris bepiločius orlaivius, vieną sraigtasparnį ir dvi okupantų raketas.

„Du naujausi naikintuvai bombonešiai Su-34. Taip pat sunaikintas vienas okupantų sraigtasparnis, trys operatyviniai-taktiniai bepiločiai orlaiviai ir dvi sparnuotosios raketos“, – savo pranešime, kurį cituoja UNIAN, sako jis.

Rusijai susiduria su sunkumais vykdant puolamąsias operacijas, pranešė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.

Pasak ministerijos, tikėtina, kad prie to prisidėjo stiprus Ukrainos pasipriešinimas.

Gynybos ministerija papildė, kad Rusija siekia turėti papildomų karių tam, kad sustiprintų ir pakeistų Ukrainoje prarastas pajėgas.

„Rusija tikriausiai bandys panaudoti perdislokuotas pajėgas užimtai teritorijai išlaikyti ir atlaisvinti savo kovinę galią, kad atnaujintų puolamąsias operacijas“, – informavo ministerija.

Antradienį Ukrainą pasiekė nauja „StarLink“ siunta.

Pirmoji interneto stočių siunta į Ukrainą atvyko vasario 28 dieną.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė pasitikėjimą Lenkija, Čekija ir Slovėnija ir pabrėžė besitikintis, kad viskas, kas aptarta su šių šalių vadovais, veda prie „teigiamo tikslo“, rašo „Unian“.

Taip V.Zelenskis kalbėjo po susitikimo su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu, Lenkijos ministro pirmininko pavaduotoju Jaroslawu Kaczynskiu, Čekijos premjeru Peteriu Fiala ir Slovėnijos ministru pirmininku Janezu Janska.

Jis taip pat padėkojo šalims už pagalbą Ukrainai ir teigė esąs tikras, kad „su tokiais draugais, tokiomis šalimis, kaimynais ir partneriais mes tikrai galėsime laimėti“.

Kyjive įsigaliojus 35 valandų komendanto valandai, griaudėjo sprogimai. BBC rašo, kad vakariniame sostinės pakraštyje buvo girdimi sprogimų garsai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienio vakarą susitiko su į Kyjivą atvykusiais Lenkijos, Slovėnijos ir Čekijos premjerais.

„Jūsų vizitas Kyjive šiuo Ukrainai svarbiu metu yra puikus paramos ženklas. Esame labai dėkingi“, – „Telegram“ paskyroje rašė jis.

Programišių grupuotė „Anonymous“ pranešė, kad įsilaužė į Rusijos valstybinės atominės energetikos bendrovės „Rosatom“ interneto svetainę.

„Anonymous“ nurodo, kad pradeda nutekinti duomenis.

Buvęs Kyjivo srities valstybinės administracijos vadovas Oleksijus Kuleba pranešė, kad nuo karo Ukrainoje pradžios šeši miestai ir kaimai liko be šildymo, o 12 – be vandens.

Taip jis kalbėjo interviu „RBC-Ukraina“.

Jis taip pat detalizavo, kokią Ukrainos miestų infrastruktūrą naikina Rusijos pajėgos. 

Pasak jo, karą Ukrainoje pradėjusi Rusija taikosi į vaikų darželius, muziejus, bažnyčias, gyvenamuosius namus ir inžinerinę infrastruktūrą.

Antradienį humanitariniais koridoriais iš kelių Ukrainos miestų buvo evakuota apie 29 tūkst. žmonių, dauguma jų – iš Mariupolio, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Iš apsiausto Ukrainos pietrytinio uostamiesčio Mariupolio humanitariniu koridoriumi antradienį privačiais automobiliais pavyko išvažiuoti maždaug 20 tūkst. žmonių, pranešė Ukrainos prezidento patarėjas. 

„Šiandien maždaug 20 tūkst. žmonių išvažiavo iš Mariupolio privačiais automobiliais humanitariniu koridoriumi“, – platformoje „Telegram“ paskelbė prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka.

Pasak jo, 570 automobilių atvyko į Zaporižios miestą, esantį į šiaurės vakarus nuo Mariupolio. 

Važiuojantieji kitais automobiliais naktį praleis kelyje, pridūrė K.Tymošenka.

Dėl apgadintų kelių, minų ir patikros punktų automobiliai juda gana lėtai.

Anksčiau antradienį miesto administracija pranešė, kad humanitariniu koridoriumi išvažiavo maždaug 2 tūkst. automobilių.

Dar 160 privačių automobilių iš Mariupolio išvažiavo pirmadienį, nurodė miesto administracija.

Mariupolio gyventojų evakuacija vyksta po kelių ankstesnių nesėkmingų badymų šį mėnesį išvežti žmones iš šio Rusijos pajėgų apsupto miesto, esančio Azovo jūros pakrantėje. 

Dėl įnirtingo bombardavimo apie 400 000 vietos gyventojų liko be vandens, centrinio šildymo, jiems trūko maisto.

Mariupolio pareigūnų duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios mieste žuvo daugiau nei 2100 civilių gyventojų.

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK) antradienį pareiškė, kad padėtis Mariupolyje „išlieka baisi“ ir jam nepavyksta ten nusiųsti humanitarinės pagalbos.

„Svarbiausia, kad šimtai tūkstančių žmonių vis dar kenčia“, – nurodė TRKK.

Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk sakė, kad antradienį pasinaudodami humanitariniais koridoriais iš apsuptų miestų išvažiavo beveik 29 tūkst. žmonių. 

Pasak aukšto rango JAV gynybos pareigūno, nuo invazijos į Ukrainą pradžios Rusijos pajėgos jau paleido daugiau kaip 950 raketų, rašo CNN.

Tiek Rusijos, tiek Ukrainos pajėgos turi apie 90 proc. savo kovinės galios, pridūrė pareigūnas. 

JAV vertinimu, Rusijos pajėgos vis dar yra apie 15-20 km į šiaurės vakarus ir apie 20-30 km į rytus nuo Ukrainos sostinės, detalizavo pareigūnas. 

Palydovinėse nuotraukose pastebima, kad Odesos kryptimi artėja Rusijos laivyno karo laivai, o antradienį vakare Ukrainos valdžios institucijos patvirtino, kad iš laivų buvo atakuojama Odesos sritis, sužeisti du žmonės, rašo pravda.ua.

Teigiama, kad vieną iš laivų grupių sudaro vilkikas arba minininkas, „Project 775“ desantiniai laivai.

Antra laivų grupę tikriausiai sudaro raketinės korvetės.

Tuo metu trečioje laivų grupėje pastebėta fregata „Moskva“, kurią lydi du desantiniai laivai „Tapir“. Be to, šioje grupėje ekspertai pastebėjo didelio desantinio laivo „Piotr Morgunov“ iš Rusijos karinio jūrų laivyno Šiaurės laivyno judėjimą.

Evakuacija iš Mariupolio stringa, nes Rusijos kariai vis dar blokuoja įvažiavimą į miestą, BBC sakė Mariupolio mero Petro Andrušenkos patarėjas.

Pasak jo, tai tęsiasi jau tris dienas, o maisto ir vaistų atsargos įstrigo Berdiansko mieste, kurį šiuo metu kontroliuoja Rusijos pajėgos.

„Mes nežinome, kas vyksta. (...) Mes nieko nesuprantame. Bet mes negalime veikti be Rusijos kariuomenės įsakymo“, – sakė jis. 

Kai kuriems žmonėms, turėjusiems degalų atsargų, pasak jo, pavyko išvykti asmeniniais automobiliais.

Kalbėdamas apie padėtį mieste, jis sakė, kad situacija išlieka tokia pati: „Tas pats... apšaudymas kas valandą, o mūsų žmonės lieka slėptuvėse be vandens, elektros, šildymo ir maisto. Mariupolyje padėtis siaubinga“.

Pentagonas teigia, kad praėjus 20 dienų nuo Rusijos karių invazijos Ukrainoje pradžios, Rusijos kariai ir toliau nedaro didelės pažangos, rašo BBC.

Kijevo link judanti karių kolona tebėra maždaug už 20 km nuo sostinės Kijevo, kur, pasak neįvardijamo pareigūno, vis dažniau puolami civiliai gyventojai.

Kaip rašo BBC, rusai ir toliau susiduria su dideliu pasipriešinimu, bandydami užimti Charkovą – antrą pagal dydį Ukrainos miestą – ir Mykolajivą, pietinį miestą prie Juodosios jūros.

Gynybos pareigūnas pažymi, kad tiek rusai, tiek ukrainiečiai panaudojo apie 90 proc. savo kovinės galios.

Nuo Rusijos sukelto karo Ukrainoje Charkivo mieste sugriauta daugiau nei 600 pastatų, sako meras Ihoris Terechovas, kurį cituoja „The Guardian“.

Jis nurodo, kad tarp sugriautų pastatų – vaikų darželiai, ligoninės, klinikos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad NATO 5-asis straipsnis „dar niekada nebuvo toks silpnas kaip dabar“.

Apie tai informavo CNN.

V.Zelenskis savo kalboje taip pat pakartojo raginimą uždaryti Ukrainos oro erdvę po nakties, kai „beveik visoje“ šalyje buvo girdėti oro pavojaus signalai. 

„Kiekviena iš daugiau kaip 800 Rusijos raketų, pataikiusių į mūsų šalį, yra atsakymas į seniai užduotą klausimą apie NATO – ar aljanso durys tikrai atviros Ukrainai“, – svarstė V.Zelenskis, antradienio popietę kalbėdamas iš savo kabineto.

Pasak jo, jei NATO durys Ukrainai būtų atviros, aljanso nereikėtų įtikinėti uždaryti oro erdvę virš Ukrainos.

5-ąjį NATO straipsnį Ukrainos vadovas įvardijo kaip silpną, nes Rusijos invazija į Ukrainą tęsiasi. 

Černobylio atominė elektrinė vėl prijungta prie elektros tinklo, pranešė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA).

„Savaitgalį Ukrainos specialistų komandoms pavyko suremontuoti vieną iš dviejų pažeistų linijų, jungiančių elektrinę su elektros tinklu“, – sakoma TATENA pranešime.

Jame priduriama, kad dabar dyzeliniai generatoriai jau išjungti, tačiau vis dar neaišku, „ar pavyks suremontuoti antrąją aukštos įtampos elektros liniją“.

Pirmąją invazijos dieną – vasario 24-ąją – Rusijos pajėgos užėmė nebeveikiančios Černobylio atominės elektrinės kompleksą. 1986 metais šioje jėgainėje įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa, pražudžiusi šimtus žmonių ir paskleidusi radioaktyvių teršalų didelėje Europos dalyje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Černobylio atominė elektrinė

Ukrainos ginkluotosios pajėgos atrėmė Rusijos kariuomenės puolimą prie Charkivo ir išstūmė iš ankstesnių pozicijų, informavo „Ukrainska Pravda“.

Charkivo regiono administracijos vadovas Olehas Syniehubovas asmeninėje „Telegram“ paskyroje rašė:

„Po pietų okupantai bandė pulti Charkivą iš Piatichatkos gyvenvietės. Ukrainos ginkluotosios pajėgos pridarė priešui didelių nuostolių. Priešas buvo išstumtas iš ankstesnių pozicijų“.

O.Syniehubovas taip pat pranešė, kad ryte Ukrainos kariuomenė kovėsi su Rusijos pajėgomis gyvenvietėje Ruski Tyshky.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Kyjivo regioninės karinės administracijos vadovu paskyrė Jungtinių pajėgų operacijos vadą Oleksandrą Pavliuką, skelbia „Ukrainska Pravda“.

Ukrainos kariuomenės nuotr./Oleksandras Pavliukas

„Siekdamas dar labiau sustiprinti sostinės ir Kyjivo regiono gynybą, regiono karinės administracijos vadovu paskyriau Ukrainos didvyrį, Jungtinių pajėgų operacijos vado generolą leitenantą Oleksandrą Pavliuką“, – apie pokyčius pranešė V.Zelenskis.

Naujuoju Jungtinių pajėgų operacijos vadu paskirtas generolas majoras Eduardas Moskaliovas.

Ukrainos vadovybė pastarosiomis dienomis neslepia nerimo, kad Rusijos pajėgos gali pabandyti dar kartą šturmuoti sostinę Kyjivą. Sostinėje paskelbta komendanto valanda.

Jungtinių pajėgų operacijos kariai kaunasi su okupantais Donbaso regione. Pastaruoju metu, pasak ekspertų, vis didesnė grėsmė, kad kur kas skaitlingesnio ir geriau ginkluoto priešo spaudžiamos pajėgos gali būti priverstos trauktis arba joms gresia apsupimas. Rusijos pusė pastarosiomis dienomis vis praneša apie Donbaso regione užimtas naujas teritorijas.

JAV centrinės vadavietės vadas gen. Frankas McKenzie antradienį Kongreso nariams pranešė apie „labai mažas grupes žmonių“, bandančių iš Sirijos patekti į Ukrainą ir kovoti Rusijos pajėgų pusėje.

Pentagono atstovas Johnas Kirby jau anksčiau skelbė apie turimus įrodymus, kad Rusija bando verbuoti užsienio kovotojus iš Artimųjų Rytų tam, jog jie kovotų kartu su jos pajėgomis Ukrainoje. 

Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios žuvo 97 vaikai, paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Apie tai V.Zelenskis pranešė Kanados parlamento posėdyje.

Vaizdo kreipimesi ukrainiečių lyderis kaltino Rusijos kariuomenę jo šalyje „naikinant viską: memorialinius kompleksus, mokyklas, ligonines, gyvenamųjų namų kompleksus“.

„Nužudyti jau 97 ukrainiečių vaikai“, – nurodė  V.Zelenskis.

„Mes neprašome daug. Tiesiog prašome teisingumo, tikros paramos, kuri padės mums nugalėti, apsiginti ir išgelbėti gyvybes“, – kalbėjo prezidentas. Jam pabaigus kalbą įstatymų leidėjai plojo atsistoję.

Mariupolio miesto mero pavaduotojas Serhejus Orlovas pranešė, kad Rusijos kariai įkaitais paėmė Mariupolio ligoninės darbuotojus ir pacientus, informavo BBC. 

„Gavome informacijos, kad Rusijos kariuomenė užėmė didžiausią mūsų ligoninę... Mūsų pacientus ir gydytojus jie paėmė įkaitais (...) Turime informacijos, kad ten yra 400 žmonių“, – sakė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mariupolio ligoninė

Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį teigė, kad Aljansas didina Ukrainos aprūpinimą moderniomis oro gynybos sistemomis.

Tiesa, Aljanso generalinis sekretorius sakė nesiruošiantis plačiau informuoti apie šios pagalbos tiekimą, kad neapsunkintų jos perdavimo Ukrainai.

J.Stoltenbergas tai pasakė Briuselyje, sąjungininkų gynybos ministrų susitikimo išvakarėse.

Antradienį Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas naujienų agentūrai „Reuters“ patvirtino, kad iš Sumų regiono, esančio Ukrainos šiaurėje, jau išvyko daugiau kaip 100 autobusų su civiliais gyventojais, pranešė „Sky News“.

Jie vyksta link Poltavos miesto.

Anksčiau regiono vadovai teigė, kad bus evakuaciją bus bandoma vykdyti iš keturių regiono miestų: Sumų, Konotopo, Trostianeco ir Lebedino.

Tikimasi, kad humanitariniai koridoriai veiks iki 21 val.

Rusija raketomis antradienį apšaudė kelis Ukrainos sostinės Kyjivo rajonus. Jos pataikė į mažiausiai tris gyvenamuosius pastatus, metro stoties įėjimą ir šalia esantį turgų.

Kyjivo apšaudymai kovo 15 dieną

 JAV naujienų televizijos „Fox News“ operatorius Pierre'as Zakrzewski žuvo nušviesdamas karą Ukrainoje, antradienį pranešė jo darbdavė.

55 metų P. Zakrzewski žuvo, o jo bendradarbis Benjaminas Hallas buvo sužeistas, kai jų automobilis buvo apšaudytas Horenkos gyvenvietėje netoli Kyjivo, sakoma bendrovės „Fox News Media“ vadovės Suzanne Scott pranešime.

Jungtinės Karalystės pilietis B.Hallas, dirbantis „Fox News“ korespondentu JAV Valstybės departamente, tebėra Ukrainos ligoninėje, nurodė S.Scott.

„Pierre'as buvo karo zonos fotografas, per savo ilgą tarnybą pas mus dirbęs kone prie visų tarptautinių „Fox News“ reportažų nuo Irako iki Afganistano ir Sirijos, – sakė S. Scott. – Jo  žurnalistinis talentas ir užsidegimas buvo neprilygstami.“

Londone įsikūręs P.Zakrzewski Ukrainoje dirbo nuo vasario mėnesio.

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka pranešė, kad netoli Kyjivo žuvo ir ukrainiečių žurnalistė Oleksandra Kuršynova.

„Rusijos fašistai ir toliau žudo žurnalistus. „FoxNews“ operatorius, Airijos pilietis Pierre'as Zakrzevskis ir Ukrainos žurnalistė Oleksandra Kuršynova žuvo per nacistinės Rusijos kariuomenės artilerijos apšaudymą šiaurės rytinėje Horenkos dalyje“, – sakoma pranešime.

Sekmadienį Kyjivo šiaurės vakariniame priemiestyje Irpinėje, kur nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vyko itin nuožmios kovos, buvo nušautas vienas JAV žurnalistas, o dar vienas buvo sužeistas.

Žuvęs 50-metis vaizdo dokumentikos kūrėjas Brentas Renaudas iš Niujorko dirbo kompanijoje „Time Studios“ ir dalyvavo pabėgėlių problemas nagrinėjančiame projekte.

Tarptautinė žurnalistų federacija paskelbė, kad sužeistas žurnalistas yra amerikiečių fotografas Juanas Arredondo.

Taip pat buvo sužeistas ukrainietis, važiavęs tame pačiame automobilyje kaip ir amerikiečiai, pranešė medikai.

Ukraina turi suformuoti naują gynybos aljansą, kuriame turi būti branduolinį ginklą turinti valstybė: šiandien tai yra Didžioji Britanija, sakė šalies Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

Jis taip pat tvirtino, kad Aliaksandro Lukašenkos teiginys, esą jo šalį neva pataikė raketa „Točka-U“ iš Ukrainos teritorijos, yra visiška nesąmonė.

„Esame civilizuota tauta, nežudome vaikų ir moterų, o saugome jų žemę. Mūsų turimais duomenimis, didžioji dauguma Baltarusijos kariškių atsisako stoti į karą rašistų pusėje“, – sakė O.Danilovas.

Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius įsitikinęs, kad visas pasaulis jau supranta, kas vyksta Ukrainoje.

„Deja, ne visos šalys reaguoja adekvačiai. Bet mes laimėsime. Prisiminkite, kaip kai kurios šalys elgėsi prieš Antrąjį pasaulinį karą. Jiems svarbios ne demokratinės vertybės, o pinigai. Iš pradžių jos užmerkė akis į Krymo užgrobimą,

Neįmanoma įveikti priešo nenaudojant jėgos ir mes esame labai dėkingi šalims, kurios mums padeda. Tačiau yra tokių, kurios mus paliko sunkiu momentu. Jie yra žinomi“, – sakė jis. 

O.Danilovas taip pat teigė, kad nemažai tarptautinių organizacijų, sukurtų po Antrojo pasaulinio karo, nieko nedaro, o tik išreiškia susirūpinimą.

„Ukraina turi sudaryti naują gynybos aljansą, į kurį turi būti įtraukta šalis su branduoliniais ginklais. Šiandien tai yra Jungtinė Karalystė“, – pridūrė jis.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Oleksijus Danilovas

Maždaug 2 tūkst. civilių automobilių pavyko išvažiuoti iš apsupto Ukrainos pietrytinio uostamiesčio Mariupolio humanitariniu koridoriumi, antradienį pranešė miesto administracijos pareigūnai. 

„Žinoma, kad 14 valandą (vietos ir Lietuvos laiku) iš Mariupolio buvo išvažiavę 2 tūkst. automobilių“, – miesto administracija pranešė platformoje „Telegram“. Priduriama, kad dar 2 tūkst. automobilių laukia, kad galėtų išvažiuoti iš miesto.

Kiek žmonių evakavosi iš miesto privačiais automobiliais – nepranešama.

Dar 160 privačių automobilių iš Mariupolio išvažiavo pirmadienį, pranešė miesto administracija.

Mariupolio gyventojų evakuacija vyksta po kelių ankstesnių nesėkmingų badymų šį mėnesį išvežti žmones iš šio Rusijos pajėgų apsupto miesto, esančio Azovo jūros pakrantėje. 

Dėl įnirtingo bombardavimo apie 400 000 vietos gyventojų liko be vandens, centrinio šildymo, jiems trūko maisto.

Mariupolio pareigūnų duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios mieste žuvo daugiau nei 2100 civilių gyventojų.

Ukraina ir pagalbos agentūros perspėja, kad Mariupolis išgyvena „humanitarinę katastrofą“.

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK) antradienį pareiškė, kad padėtis Mariupolyje „išlieka baisi“ ir jam nepavyksta ten nusiųsti humanitarinės pagalbos.

„Svarbiausia, kad šimtai tūkstančių žmonių vis dar kenčia“, – nurodė TRKK.

Ukrainos gynybos ministerija šeštadienį pradėjo naudoti dirbtinio intelekto „Clearview AI“ veido atpažinimo technologiją, „Reuters“ teigė bendrovės vadovas. JAV startuolis pasiūlė padėti išaiškinti užpuolikų tapatybes, kovoti su dezinformacija ir atpažinti žuvusiuosius.

Ukraina gauna nemokamą prieigą prie „Clearview AI“ galingos veidų paieškos sistemos, leidžiančios valdžios institucijoms tikrinti dominančius asmenis patikros punktuose, pasakojo Lee Wolosky, „Clearview“ patarėjas ir buvęs JAV prezidentų Baracko Obamos ir Joe Bideno diplomatas.

Planai pradėti kurti po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą ir „Clearview“ vadovas Hoan Ton-That išsiuntė Kyjievui laišką, kuriame siūlė pagalbą, kaip teigiama „Reuters“ matytame laiško nuoraše.

Bendrovė „Clearview“ teigė nesiūliusi technologijų Rusijai, kuri savo veiksmus Ukrainoje vadina „specialiąja operacija“.

Kaip rašo „Reuters“, Ukrainos gynybos ministerija neatsakė į prašymus pakomentuoti. Anksčiau Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministerijos atstovas spaudai sakė, kad ji svarsto JAV įsikūrusių dirbtinio intelekto bendrovių, tokių kaip „Clearview“, pasiūlymus. Daugelis Vakarų įmonių pažadėjo padėti Ukrainai, teikdamos interneto įrangą, kibernetinio saugumo priemones ir kitokią paramą.

Ministro Pirmininko pavaduotoja, laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereshchuk teigia, kad humanitarinės pagalbos pristatymas į Mariupolį vis dar neįmanomas.

„Su Mariupoliu vis dar yra didžiulė problema. Mūsų humanitarinis konvojus negali patekti iš Berdjansko į Mariupolį“, – sakė ji.

Vereščiuk taip pat sakė, kad Kyjivo regione vis dar neįmanoma evakuoti visų norinčių.

Rusija sudarė 40 tūkst. Sirijos kariuomenės karių ir ją remiančių kovotojų sąrašus, kad jie prireikus būtų parengti pasiųsti į karą Ukrainoje, antradienį pranešė padėtį Artimuosiuose Rytuose stebinti nevyriausybinė organizacija.

Kremlius praeitą savaitę sakė, kad savanoriai, įskaitant kovotojus iš Sirijos, galėtų prisidėti prie Rusijos kariuomenės, kovojančios Ukrainoje.

Padėtį karo krečiamoje Sirijoje stebinti grupė „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) nurodė, kad Rusijos kariškiai, bendradarbiaudami su Sirijos kariuomene ir ją remiančiomis sukarintomis grupėmis, parengė registracijos biurus Damasko režimo kontroliuojamose teritorijose.

„Iki šiol daugiau kaip 40 tūkst. sirų užsiregistravo kovoti Ukrainoje kartu su Rusija“, – sakė Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios SOHR, gaunančios informavijos iš plataus šaltinių tinklo Sirijoje, vadovas Rami Abdel Rahmanas.

Maskva verbuoja sirus, įgijusius kovinės patirties per jau 11 metų Siriją krečiantį pilietinį karą, kad sustiprintų savo pajėgas, dalyvaujančias invazijoje į Ukrainą, pradėtame vasario 24 dieną.

Rusų kariškiai, veikiantys Sirijoje nuo 2015 metų, kur jie padeda Damasko vyriausybei, jau yra patvirtinę 22 tūkst. „savanorių“, sakė R. Abdel Rahmanas.

Šie kovotojai yra reguliariosios kariuomenės kariai arba režimą palaikančių sukarintų grupių nariai, įgiję patirties kovojant miestuose ir apmokyti Rusijos kariškių.

Šalyje, kurioje kariams mokama 15–35 JAV doleriai (13,7–32 eurai) per mėnesį, Rusija pažadėjo už pagalbą kaunantis Ukrainoje mokėti 1,1 tūkst. dolerių (apie 1003 eurų) algą, pranešė SOHR.

Jeigu būtų sužeisti, šie kovotojai galėtų gauti iki 7,7 tūkst. dolerių (7 018 eurų) kompensaciją, o jeigu žūtų, jų šeimoms būtų išmokėta po 16,5 tūkst. dolerių (1 539 eurų), rodo SOHR informacija.

Dar apie 18 tūkst. kovotojų yra užregistruoti Sirijos režimo valdančiosios partijos „Baath“ ir turės pereiti su Kremliumi siejamos Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ atranką, pranešė aktyvistai.

SOHR nurodė dar neturinti patvirtintų pranešimų, kad kurie nors iš užverbuotų sirų būtų išvykę į Ukrainą.

Vienas Sirijos vyriausybės atstovas SOHR paskelbtą informaciją apie kovotojų verbavimą paneigė.

„Iki šiol nebuvo įrašyta jokių vardų, neužregistruota jokių karių kokiuose nors centruose, ir niekas neišvyko į Rusiją, kad kautųsi Ukrainoje“, – naujienų  agentūrai AFP sakė Nacionalinio susitaikymo komiteto narys Omaras Rahmounas.

Samdiniai iš Sirijos jau anksčiau kovoto per konfliktus Libijoje ir Kalnų Karabache.

Sirija taip pat tapo Rusijos karinės strategijos Ukrainos atžvilgiu „poligonu“ – didelė dalis Maskvos pasitelkiamų taktinių manevrų yra išbandyti Sirijoje, kur Rusija taip pat išbandė daugumą savo ginkluotės sistemų.

Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją žuvo trys žurnalistai, o dar daugiau kaip 30 buvo sužeisti, antradienį pranešė ukrainiečių žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova.

„Mažiausiai 35 žurnalistai“ tapo Rusijos pajėgų aukomis, trys iš jų žuvo“, – per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ paskelbė L.Denisova.

Pasak jos, JAV reporteris Brentas Renaudas sekmadienį buvo nušautas prie fronto viename Kyjivo priemiestyje. Ukrainiečių žurnalistas Jevhenas Sakunas žuvo per smūgį Kyjivo televizijos bokštui, o dar vienas ukrainietis, Viktoras Dudaras, žuvo per kovas netoli pietinio Mykolajivo uostamiesčio.

Virtinę žurnalistų, įskaitant britus, danus ir šveicarus, sužeidė „tyčia priešo paleisti“ šūviai, sakė L.Denisova.

„Priešas taip pat bando sunaikinti Ukrainos audiovizualinę infrastruktūrą“, – nurodė ji ir pridūrė, kad šaudoma į televizijos bokštus Kyjive, Lucke ir Rivnėje.

Rusijos pajėgoms pirmadienį smogus televizijos bokštui netoli Rivnės, žuvo devyni žmonės, o dar devyni buvo sužeisti, pranešė ukrainiečių vietos pareigūnai.

Ukrainos prezidento patarėjas Michailo Podoliakas sako, kad atnaujintose derybose su rusais kalbama apie paliaubas ir Rusijos kariuomenės išvedimą.

„Vyksta derybos. Atnaujintos konsultacijos dėl pagrindinės derybų platformos. Bendrieji reguliavimo klausimai, paliaubos, kariuomenės išvedimas iš šalies teritorijos...“, – tviteryje parašė M.Podoliakas.

Mariupolio miesto valdžia pranešė, kad antradienį iš Rusijos apsiausto miesto pavyko išvykti 2 tūkst. automobilių.

Tai – gerokai daugiau nei pirmadienį, kai iš Rusijos pajėgų apsupto miesto išvyko apie 150 automobilių.

Antono Heraščenkos nuotr./Laidotuvės broliškame kape Mariupolyje

Kremlius antradienį pareiškė, jog kol kas anksti daryti kokias nors išvadas apie derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo, rusų pajėgoms suintensyvinus sostinės Kyjivo apšaudymą.

„Darbas komplikuotas, tačiau jau pats faktas, kad darbas tęsiasi, savaime yra teigiamas“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams.

„Nenorime skelbti jokių prognozių. Palaukime apčiuopiamų rezultatų“, – pridūrė jis.

Maskvos ir Kyjivo delegacijos antradienį surengė ketvirtą derybų raundą, per kurį toliau ieško diplomatinio būdo užbaigti jau beveik tris savaites vykstantį karą.

Abi pusės anksčiau pakurstė viltis, kad pirmadienį vaizdo ryšiu vykusiose derybose jau gali būti paskelbti pirminiai susitarimo metmenys, tačiau diskusijose buvo paskelbta „techninė pauzė“.

Antradienį D.Peskovas sakė, jog kol kas anksti kalbėti apie dokumentą, kuris galėtų būti priimtas derybose. Anot jo, tai yra vienas iš derybininkų svarstomų klausimų.

Praėjusį savaitgalį abi pusės užsiminė, kad derybose daroma pažanga.

Rusijos derybininkai sveikino „reikšmingą pažangą“, o pagrindinis Kyjivo derybininkas, prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas sakė, kad Maskvos delegacija liovėsi skelbusi „ultimatumus“ ir pradėjo „atidžiai įsiklausyti į mūsų pozicijas“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Peskovas

Ukrainos ir Rusijos delegacijos po techninės pauzės atnaujino derybas. Apie tai pranešė Ukrainos delegacijos narys, frakcijos „Tautos tarnas“ vadovas Davidas Arachamija pokalbyje su „Ukrainska Pravda“. 

„Derybos jau vyksta“, – sakė jis. 

Ukrainos delegacijos nariai kol kas susilaiko nuo platesnių komentarų.

Kovo 14 d. Ukrainos ir Rusijos delegacijos sustabdė derybas dėl techninės pertraukos iki kovo 15 d.

Vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas apibendrino 20 dienų kovotojų kovos su Rusijos okupantais rezultatus.

Kaip jis rašė savo feisbuko puslapyje, kariuomenė savo užduotis vykdo.

„Sustabdėme agresorių, dislokavome rezervo dalis ir tam tikrose srityse atliekame kontrataką“, – sakė jis.

V.Zalužnas taip pat pridūrė, kad Ukrainos kariuomenė patiria nuostolių. Bet jie esą kelis kartus mažesni už priešo. Jis pareiškė užuojautą žuvusių karių šeimoms.

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją iš Ukrainos pasitraukė maždaug 1,4 mln. vaikų ir tai reiškia, kad pabėgėliu tampa po vaiką kas sekundę, antradienį paskelbė Jungtinės Tautos.

Nauji Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) duomenys rodo, jog šalį jau paliko daugiau kaip 3 mln. pabėgėlių. Vadinasi, beveik pusė jų yra vaikai.

„Vidutiniškai pastarąsias 20 dienų Ukrainoje kasdien pabėgėliais tapdavo po daugiau kaip 70 tūkst. vaikų“, – reporteriams Ženevoje sakė JT vaikų fondo UNICEF atstovas Jamesas Elderis.

Tai yra maždaug 55 vaikai per minutę, taigi, „beveik vienas per sekundę“, sakė jis ir pabrėžė, kad „ši krizė greičio ir masto atžvilgiais yra beprecedentė nuo Antrojo pasaulinio karo“.

J.Elderis įspėjo, kad „kaip visiems vaikams, kuriuos iš namų išvarė karas ir konfliktai, į kaimynines šalis atvykstantiems ukrainiečių vaikams gresia reikšmingas šeimos išsiskyrimo, smurto, lytinio išnaudojimo ir prekybos žmonėmis pavojus“.

„Jiems žūtbūt reikia saugumo, stabilumo ir vaiko apsaugos paslaugų“, – sakė jis.

Jungtinės Tautos antradienį pranešė, kad nuo vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, šalį paliko daugiau kaip 3 mln. pabėgėlių.

„Dabar peržengta trijų milijonų iš Ukrainos judančių žmonių riba“, – žurnalistams Ženevoje sakė JT Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) atstovas Paulas Dillonas.

Daugiau kaip 1,4 mln. jų yra vaikai, nurodo JT vaikų fondas UNICEF, o 157 tūkst. – trečiųjų šalių piliečiai, skelbia TMO.

JT pabėgėlių agentūra UNHCR dar neatnaujino savo duomenų ir nurodė, kad pabėgėlių iki antradienio buvo 2,95 milijono.

Daugiau nei pusė jų – 1,7 mln. – pasitraukė į Lenkiją.

Daugiau kaip 450 000 pabėgėlių pasitraukė į Rumuniją, apie 350 000 – į Moldovą, beveik 265 000 – į Vengriją, dar kone 215 000 – į Slovakiją.

Be to, daugiau kaip 140 000 žmonių išvyko į Rusiją, per 1 200 – į Baltarusiją, rodo UNHCR skaičiai.

Rusijos invazijos materialiniai nuostoliai Ukrainoje jau siekia mažiausiai 500 mlrd. JAV dolerių, antradienį paskelbė Ukrainos vyriausybės spaudos tarnyba.

Finansų ministras Serhijus Marčenka pabrėžė, jog ši suma preliminari, juolab kad Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą tęsiasi.

„Daugelis logistikos grandinių visiškai nutrauktos, sunaikinta daug įmonių, o dauguma tebesančių tiesiog negali dirbti, nes jų darbuotojai išvyko. Ekonomikos ministerija skaičiavo, kad karo kaina sieks nuo trečdalio iki pusės šalies bendrojo vidaus produkto. Vadovaujantis kitais vertinimas kalbama apie 500 mlrd. dolerių. Tačiau tiksli nuostolių vertė bus žinoma tik pasibaigus karui“, – pabrėžė S Marčenka.

Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad dėl Rusijos invazijos Ukrainos bendrasis vidaus produktas 2022-aisiais sunyks dešimtadaliu, o infliacija išaugs iki beveik 20 procentų.

Mariupolyje vis dar yra įstrigę apie 350 000 žmonių, šio miesto mero patarėją Petro Andriuščenko cituoja CNN. 

„Atsižvelgiant į tai, kad Mariupolyje yra 540 000 gyventojų ir apie 150 000 žmonių buvo evakuoti per pirmąsias tris dienas, kai tai daryti dar buvo saugu, manome, kad Mariupolyje įstrigo apie 350 000 žmonių“, – Ukrainos televizijai sakė mero patarėjas.

Pastarosiomis dienomis žlugo keli bandymai sukurti saugius humanitarinius koridorius ir evakuoti civilius gyventojus iš Mariupolio. Pasak pareigūnų, didelis humanitarinės pagalbos konvojus, turėjęs atvykti sekmadienį, pirmadienį vis dar nebuvo pasiekęs miesto.

„Scanpix“/AP nuotr./Mariupolis

„Dauguma žmonių gyvena rūsiuose ir slėptuvėse nežmoniškomis sąlygomis. Be maisto, be vandens, be elektros, be šildymo“, – sakė jis ir pridūrė, kad žmonės tirpdo sniegą ir išmontuoja šildymo sistemas, kad gautų geriamo vandens.

Kaip jau buvo skelbta anksčiau, Mariupolyje bombardavimų žuvo daugiau kaip 2 500 žmonių.

Regioninė valdžia antradienį pranešė, kad naktį Rusijos pajėgų surengtas apšaudymas padarė didžiulę žalą rytinio Ukrainos Dnipro miesto oro uostui. Pranešama, kad sužeistas buvo vienas žmogus.

„Naktį priešas atakavo Dnipro oro uostą. Du smūgiai. Kilimo ir tūpimo takas sunaikintas. Terminalas apgadintas. Didžiulė destrukcija“, – platformoje „Telegram“ pranešė Dnipro srities vadovas Valentynas Rezničenka.

Atvykę naujienų agentūros AFP žurnalistai sakė, kad matyti iš Dnipro oro uosto į dangų kylantis juodų dūmų stulpas.

Pareigūnai neleido žurnalistams prisiartinti prie oro uosto. Jį aptvėrę kariai įspėjo, kad oro uostas bet kuriuo metu gali būti vėl atakuojamas.

Po vidurdienio rajone aidėjo oro pavojaus sirenos. 

Milijoną gyventojų turintis pramoninis Dnipro miestas yra Ukrainos rytuose prie Dniepro upės.

Iki šiol miestas didele dalimi išvengė Rusijos karinio puolimo Ukrainoje, bet šeštadienį buvo apšaudomas, jame žuvo mažiausiai vienas žmogus.

Kyjivo miesto meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad dėl įtemptos situacijos Ukrainos sostinėje, nuo antradienio 20 val. iki kovo 17 dienos 7 val. ryto įvedama komendanto valanda. Žmonės raginami be pateisinamos priežasties neiti iš namų. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vitalijus Klyčko

Jis taip pat kreipėsi į Kyjivo rezidentus vyrus sugrįžti į sostinę ginti miesto. 

„Mums reikalingi daugybės profesijų atstovai, todėl sugrįžkite į Kyjivą, ginsime miestą kartu“, – sakė V.Klyčko. 

Okupantai sutrukdė žmonių evakuaciją iš Luhansko srities. Apie tai pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidai.

„Tylos režimo nėra – taigi šiandien nebus humanitarinio koridoriaus... Rusijos kariuomenė nori daugiau karo įkaitų tarp civilių gyventojų ir evakuaciją padaro neįmanomą. Apšaudymas nesiliauja“, – sakė jis.

Anot karinės administracijos vadovo, vakar mieste vyko evakuacija autobusu iš Popasnos, nors vyko mūšiai.

Ukrainos prezidento tarnybos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius paskelbė, kad karas Ukrainoje baigsis iki gegužės mėnesio, nes Rusija nebeturės išteklių invazijai tęsti. O.Arestovičius, kurio žodžius cituoja „Reuters“, sakė, jog „ne vėliau kaip gegužę, gegužės pradžią, mes turėsime taikos susitarimą, galbūt ir anksčiau, - pamatysime, aš kalbu apie vėliausias įmanomas datas“.

Jis teigė, kad dabar yra du tikėtini scenarijai: arba taikos susitarimas bus pasirašytas labai greitai, per savaitę ar dvi, ir kariuomenė bus patraukta, arba Rusija bandys panaudoti papildomą kariuomenę, tarkime, atkeliavusią iš Sirijos. Tuomet, O.Arestovičiaus teigimu, susitarimas būtų pasirašytas balandžio viduryje arba balandžio pabaigoje. Viskas priklausys nuo to, kiek karių paaukoti pasiryžęs Kremlius. 

Rusijos gynybos ministerijos atstovas spaudai Igoris Konašenkovas antradienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos visiškai perėmė Ukrainos pietinio Chersono regiono teritorijos kontrolę, pranešė Rusijos naujienų agentūros.

Per pastarąją parą Rusijos pajėgos numušė šešis bepiločius lėktuvus „Bayraktar TB-2“, pranešė naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi ministerija.

Agentūra „Reuters“ negalėjo nepriklausomai patikrinti šių pranešimų.

Kovo 14 d. įvairiuose Charkivo rajonuose gelbėtojai iš griuvėsių išgelbėjo 3 žmones, po namų nuolaužomis rado 7 žuvusius, be to, kovo 15 d. naktį mieste kilo didelis gaisras.

Remiantis Charkivo srities valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos operatyvinė informacija, naktį apie 23 val. 30 min. priešo skeveldros apgadino prekybos sales ir gyvenamuosius pastatus Charkivo Cholodnogorsko rajone. Kilo gaisras, kuris greitai išplito didelėje teritorijoje.

Ukrainos gynybos ministerija teigia, kad 150 Rusijos karių žuvo bandydami perimti pietinio uostamiesčio kontrolę. Valdžios institucijos vakar pranešė, jog atrėmė Rusijos pajėgų puolimą.

Naujausioje atnaujintoje informacijoje teigiama, kad per mūšius taip pat buvo sunaikinti du Rusijos tankai, o kai kurie Rusijos ginkluotųjų pajėgų nariai atsisako vykdyti įsakymus, rašo „Sky News“.

Ukrainai žengiant į dvidešimtąją Rusijos invazijos jos teritorijoje dieną, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pateikė naujausią informaciją:

• Gynybos pajėgų būklė, padėtis ir veiksmų pobūdis be reikšmingų pokyčių.
• Ukrainos ginkluotosios pajėgos suduoda triuškinančius smūgius okupantų kariuomenės grupėms ir užnugario infrastruktūrai.
  Dvidešimt dienų trunkanti Rusijos invazija Ukrainoje

  +4

   

• Per pastarąją parą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų grupė numušė keturis sraigtasparnius, vieną lėktuvą ir naikintuvą, taip pat priešo sparnuotąją raketą.
• Puolime dalyvavusios okupacinių pajėgų grupės ne visuose puolimo rajonuose sulaukė didelės sėkmės. Pagrindinės pastangos ir toliau sutelktos į okupuotų sienų išlaikymą.
• Priešas ir toliau vykdo raketų ir bombų atakas prieš svarbiausią infrastruktūrą. Naudoja sveikatos priežiūros įstaigų tinklą laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose sužeistam personalui gydyti.
• Be to, okupantai toliau klastingai naudoja civilinę infrastruktūrą ugnies pozicijoms įrengti, ginklams ir karinei įrangai dislokuoti.
• Priešų moralinė ir psichologinė būklė išlieka žema, todėl ginkluotųjų pajėgų kariai atsisako vykdyti vadovybės įsakymus. Be to, turimais duomenimis, mobilizuoti gyventojai iš okupuotos teritorijos kai kurių Luhansko srities rajonų siunčiami papildyti veikiančių Rusijos okupacinių pajėgų dalinių, dalyvaujančių karo veiksmuose Ukrainoje.
• Priešas bando užimti Mariupolį. Ukrainos kariai sėkmingai atremia užpuolikų atakas. Bendri priešo nuostoliai siekė apie 150 žmonių, 2 tankus, 7 pėstininkų kovos mašinas ir vieną šarvuotąjį transporterį. Po patirtų nuostolių okupantai nutraukė puolimą ir atsitraukė.
• Artilerija ir lėktuvai padarė nuostolių karinės technikos sankaupoms ir priešo kolonoms priešo judėjimo keliuose. Turimais duomenimis, dėl artilerijos ugnies buvo sunaikinta 12 autotransporto priemonių vienetų.

Rusijos Tolimųjų Rytų karinėje apygardoje nuo antradienio į mokymus pradėti šaukti piliečiai, esantys mobilizaciniame rezerve, praneša Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.

Tvirtinama, kad rezervistai lavins šaudymo įgūdžius, išstudijuos kovines šiuolaikinės ginkluotės ir karinės technikos galimybes, įgis naujų įgūdžių, reikalingų karinės ir valstybinės reikšmės objektų apsaugai ir gynybai“.

Ypatingas pratybų bruožas tas, kad į jų programą bus įtrauktas mokymasis panaudoti minosvaidžių kompleksus, pažymima pranešime. Be to, rezervistai tobulins ratinės ir vikšrinės šarvuotosios technikos valdymo įgūdžius.

Pasak vietos pareigūno, šiandien iš keturių Ukrainos šiaurės rytų Sumų regiono miestų veiks evakuacijos koridoriai, rašo BBC.

Remiantis Sumų srities administracijos vadovo Dmytro Žyvytskio „Telegram“ žinute, evakuacijos koridoriai iš Sumų, Konotopo, Trostianeco ir Lebedyno miestų veiks nuo 9 val. iki 21 val. vietos laiku.

Zaporižios regiono valstybinės administracijos/OVA vadovas Oleksandras Staruchas „Telegram“ taip pat pranešė, kad kovo 14 d. žmonėms pavyko išvykti iš Mariupolio su 160 privačių automobilių.

JAV pareigūnai mano, kad į Ukrainą paleistos Rusijos balistinės raketos turi iki tol nežinotą įtaisą, kuris leidžia joms išvengti perėmimo, rašo „New York Times“.

Cituodamas neįvardytą JAV pareigūną, laikraštis „New York Times“ pranešė, kad prie trumpojo nuotolio balistinių raketų „Iskander-M“ pritvirtinti įtaisai yra maždaug pėdos ilgio ir juose yra įranga, kuri skleidžia radijo signalus, trukdančius ją aptikti radarams.

Be to, kiekviename įrenginyje yra šilumos šaltinis, kuris pritraukia atskriejančias raketas. JAV pareigūnas laikraščiui „New York Times“ sakė, kad panašios „skverbimosi priemonės“ branduolinėse kovinėse galvutėse naudojamos nuo XX a. septintojo dešimtmečio.

Ginklų ir amunicijos ekspertai, kuriems nepavyko atpažinti šių įrenginių, socialiniuose tinkluose dalijosi įvairiomis jų nuotraukomis.

Šiek tiek po 5 val. 30 min. vietos laiku Kyjive dirbantys BBC žurnalistai pranešė, kad vėl girdimi dideli sprogimai.

Vietinis kanalas „Ukraina 24“ pranešė apie du didelius sprogimus vakariniame miesto pakraštyje – Kyjivo Borščahivkos rajone.

Pasak kanalo, raketos buvo paleistos iš Baltarusijos pusės. BBC šio teiginio nepatvirtino.

Kyjive, taip pat Odesoje pietuose, Umanėje centre ir Chmelnickio rajone vakaruose suveikė oro pavojaus sirenos.

Ukrainos nacionalinė naujienų agentūra „Ukrinform“ informavo, kad po to, kai anksčiau sostinėje pasigirdo sprogimai, užsidegė gyvenamasis namas.

Kyjive gyvenamajame name kilęs gaisras užgesintas, pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba socialiniame tinkle „Facebook“.

Gaisras kilo pirmuose penkiuose dešimties aukštų pastato aukštuose, šis buvo užgesintas 6 val. 51 min. vietos laiku (4 val. 51 min. Grinvičo laiku).

Apie žuvusius žmones nepranešama, tačiau informuota, kad vienas žmogus buvo sužeistas ir skubiai nugabentas į ligoninę.

Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka televizijos kanalo „Nastojaščeje vremia“ eteryje pareiškė, kad rusų apsiaustame ir bombarduojamame mieste aukų skaičius gali artėti prie 20 tūkstančių.

„Turimi duomenys apie žuvusius taikius gyventojus neatitinka realybės, nes jie gauti iš policijos ir suderinti su gydymo įstaigomis. Tai tik maža dalis žmonių, apie kuriuos mes žinome. Vakar tokių buvo per 1800.

Dar prieš keturias dienas mes kalbėjome apie „optimistinį“ scenarijų – maždaug 10 tūkstančių aukų šiuo metu. Bet apšaudymų intensyvumui ir žiaurumui išaugus kelis kartus, galime kalbėti apie tai, kad jeigu dabar baigtųsi blokada ir mes galėtume bent jau pradėti ieškoti tų žmonių, tai jau dabar aukų skaičius artėtų prie 20 tūkstančių.

„Bet jeigu to nenutiks per artimiausias dienas, tai tas skaičius priartės prie 350 tūkstančių – tai visi, kurie nesuspėjo išvykti“, – sakė P.Andriuščenka.

Pasak jo, mirusieji laidojami bet kur – kiemuose, gatvėse. Dėl intensyvaus apšaudymo žmonės net negali išeiti laukan palaidoti savo artimųjų. Miesto tarnybos nedirba, kapinės yra teritorijoje, kurią kontroliuoja Rusijos armija.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) duomenimis, Ukrainos Černobylio atominėje elektrinėje atkurta išorinė elektros energija.

TATENA pareiškime teigiama, kad nors sekmadienį Ukraina pranešė, jog elektrinė vėl prijungta prie Ukrainos elektros tinklo, perdavimo sistemos operatorius „Ukrenergo“ vėliau informavo, kad ją vėl sugadino „okupacinės pajėgos“.

Tačiau elektros tiekimas buvo atnaujintas apie 13 val. 10 min. vietos laiku (12 val. 10 min. Grinvičo laiku).

TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi sakė, kad elektrinės elektros energijos tiekimo problemos „pabrėžia“ Rusijos ir Ukrainos susitarimo dėl jų branduolinių objektų reguliavimo skubumą.

TATENA teigė, kad taip pat tiria pranešimus, jog Rusijos pajėgos „atliko šaudmenų sprogdinimus“ didžiausiame Europos branduoliniame objekte – Zaporižios elektrinėje.

Nuo karo pradžios vasario 24 dieną Rusija į Ukrainos teritoriją jau paleido per 900 įvairaus tipo raketų, tvirtina Pentagonas. Pažymima, kad rusai tampa vis mažiau išrankūs taikiniams.

Neįvardintas Pentagono pareigūnas pareiškė, kad tolimojo nuotolio ginklais, kurių taiklumas yra menkas, rusai mėgina palaužti miestų gynybą.

Pareigūnas taip pat sakė, kad per kelias pastarąsias dienas rusų pajėgos Ukrainos teritorijoje nepasiekė jokio didesnio progreso, o ukrainiečiai sudavė efektyvius smūgius rusų šarvuotajai technikai, lėktuvams, logistikai ir aprūpinimo grandinėms. Taip pat tvirtinama, kad rusai neįgijo pranašumo ore.