Karas Ukrainoje: šalį paliko 1,37 mln. žmonių, tęsiasi miestų apšaudymai

Sekmadienio naujienas iš Ukrainos sekite čia. 

Nuo karo pradžios Rusijos okupantai Charkivo srityje nužudė 194 žmones, iš jų 126 civilius, įskaitant 5 vaikus.

Apie tai pranešė Strateginių komunikacijų ir informacijos saugumo centras, remdamasis policija.  

Tarp žuvusiųjų – 35 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai, 4 policininkai, 6 nacionalinės gvardijos kariai, 4 pasieniečiai, 4 Charkivo nacionalinio karinių oro pajėgų universiteto desantininkai, 1 Ukrainos saugumo tarnybos darbuotojas, taip pat 14 teritorinės gynybos kovotojų. 

Per apšaudymą regione buvo sužeisti 433 žmonės, iš jų 312 civilių.

„Padėtis labai sudėtinga“, – sakė Vadymas Boičenka šeštadienį „YouTube“ kanale paskelbtame interviu, skelbia CNN.

„Rusijos kariuomenė jau užblokavo humanitarinį koridorių. Turime daug socialinių problemų, kurias sukėlė rusai“, – sakė jis.

V.Boičenka sakė, kad mieste, kuriame gyvena beveik 400 tūkst. gyventojų, jau penkias dienas nėra elektros.

„Visos mūsų šiluminės pastotės priklauso nuo šios elektros energijos tiekimo, todėl atitinkamai esame be šilumos“, – sakė jis.

Mariupolis, smarkiai nukentėjęs nuo Rusijos pajėgų atakų

+1

V.Boičenka sakė, kad nėra mobiliojo ryšio tinklų, o „po Mariupolio puolimo praradome rezervinį vandens tiekimą, todėl dabar visiškai neturime vandens.“

„[Rusijos kariuomenė] stengiasi apgulti miestą ir nustatyti blokadą, – sakė jis. – Jie nori atkirsti mus nuo humanitarinio koridoriaus, nutraukti būtiniausių prekių, medicinos priemonių ir net kūdikių maisto tiekimą. Jų tikslas – uždusinti miestą ir sukelti jame nepakeliamą įtampą.“

V.Boičenka sakė, kad „sužeistųjų ir žuvusiųjų per pastarąsias penkias dienas yra dešimtys. Aštuntą dieną jų buvo šimtai. Dabar jau kalbame apie tūkstančius.“

„Šie skaičiai tik blogės, – sakė V.Boičenka. – Tačiau tai jau šešta diena iš eilės, kai vykdomi oro antskrydžiai, o mes negalime išvykti surinkti žuvusiųjų.“

„Jie sako, kad nori išgelbėti ukrainiečius nuo Ukrainos [valstybės] žudymo, bet žudo jie patys, – sakė V.Boičenka. – Klausykite, mūsų drąsūs gydytojai čia gelbsti gyvybes jau 10 dienų iš eilės. Jie gyvena ir miega mūsų ligoninėse su savo šeimomis.“

V.Boičenka kalbėjo apie humanitarinį koridorių, kuris šeštadienį buvo atšauktas. 

„Turėjome 50 autobusų, pilnų degalų, ir tiesiog laukėme, kol bus nutraukta ugnis ir atidaryti keliai, kad galėtume išvežti žmones iš čia, – sakė jis. – Tačiau dabar turime tik 30 autobusų. Tuos autobusus paslėpėme kitoje vietoje, atokiau nuo apšaudymo, ir ten praradome dar 10 autobusų. Taigi, liko tik 20 autobusų. Taigi, kai rytoj ar kada nors kitą dieną mums pagaliau atsivers šis humanitarinis koridorius, gali būti, kad nebeturėsime jokių autobusų žmonėms evakuoti.“

V.Boičenka sakė, kad apie miesto pasidavimą negali būti nė kalbos. „Vienintelė užduotis dabar – bet kokia kaina atverti humanitarinį koridorių į Mariupolį“, – sakė jis.

„Visos šios derybos yra melas“, – sakė jis. – Visa tai daroma, pakartosiu tūkstantąjį kartą, siekiant sunaikinti mus kaip tautą.“

V.Boičenka tvirtino, kad Mariupolio gyventojų dvasinė būklė yra stipri, bet jie „tiesiog laikosi“.

„Mes puoselėjame viltį, kad galbūt rytoj auštant, galbūt mažytis meilės rasos lašelis nukris ant šio miesto žmonių“, – sakė jis.

„Mariupolio miestas nustojo egzistuoti, – sakė V.Boičenka. – Bent jau tas miestas, kurį jūs kažkada matėte.“

Ukrainos parlamento nario padėjėjas, dirbęs Rusijos federalinei saugumo tarnybai, buvo sulaikytas už tai, kad už pinigus perdavė informaciją apie valstybės gynybos pajėgumus, savo „Telegram“ kanale pranešė Generalinė prokuratūra. 

Deputato padėjėjui pateikti kaltinimai dėl valstybės išdavystės, t. y. tyčinio Ukrainos piliečio pagalbos teikimo užsienio valstybės atstovui vykdant ardomąją veiklą, nukreiptą prieš Ukrainos gynybinį pajėgumą, valstybės ir ekonominį saugumą.

„Tyrimo duomenimis, įtariamasis nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2022 m. vasario mėn. už pinigus rinko ir perdavė Rusijos Federacijos federalinei saugumo tarnybai informaciją apie Ukrainos gynybinius pajėgumus, valstybės, ekonominį ir informacinį saugumą“, – sakoma pranešime.

Jo surinkta medžiaga buvo susijusi su Vakarų partnerių teikiama ekonomine ir karine pagalba Ukrainai, remiantis Ukrainos gynybos ministerijos analitinėmis ataskaitomis, kurios buvo pateiktos pagal Ukrainos parlamento narių prašymus.

„Per visą savo nusikalstamos veiklos laikotarpį įtariamasis iš Rusijos FSB gavo apie 80 tūkst. dolerių“, – teigė Generalinė prokuratūra.

Pasak „Ukrayinska Pravda“ šaltinių, minėtas vyras yra partijos Tautos tarnas deputato Jurijaus Zdebskio padėjėjas. Minėtai partijai priklauso ir prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Rusijos užsienio reikalų ministerija šeštadienį paragino Europos Sąjungos ir NATO šalis „nustoti pumpuoti ginklus“ į Ukrainą, TASS cituoja „Ukrainska pravda“.

„Dar kartą raginame ES ir NATO šalis liautis neapgalvotai „pumpuoti“ „negyvybingą Kyjivo režimą“ naujausiomis ginkluotės sistemomis, kad būtų išvengta didžiulio pavojaus tarptautinei civilinei aviacijai ir kitoms transporto komunikacijoms ne tik Europoje, bet ir už jos ribų. Šių tiekimų organizatoriai negali nesuvokti didėjančios grėsmės, jog šie pavojingi ginklai pateks į teroristinių elementų ir gaujų rankas ne tik Ukrainoje, bet ir visoje Europoje“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

Pasak jos, tik laiko klausimas, kada šie ginklai pateks į šešėlinę ekonomiką ir į teroristų tinklų rankas. Nešiojamoji priešlėktuvinių raketų sistema kelia didelę grėsmę civilinei aviacijai, o prieštankinės raketos – geležinkelių transportui ir infrastruktūros objektams.

„Oficialusis Briuselis linkęs nekelti šio klausimo, nors puikiai žino, kad Europos nusikalstamos struktūros jau daugelį metų gauna nemažai šaulių ir lengvųjų ginklų iš to paties Kosovo ir Ukrainos, Bulgarijos ir Rumunijos, kuriose padaugėjo „piratinės“ rusiškų ir sovietinių ginklų gamybos su pasibaigusiomis licencijomis arba be jų“, – sakė M.Zacharova.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai teigimu, „Vakarų šalys pradėjo masiškai tiekti Ukrainai „Stinger“ (antžeminius ir antžeminius taikinius iki 8 km atstumu ir iki 3,5 km aukštyje), kitas nešiojamas sistemas, taip pat „Javelin“, „NLAW“ ir "Carl Gustaf".

M.Zacharovos manymu, Vakarai „agresyviai ignoruoja daugybę tarptautinių susitarimų, kuriais siekiama sumažinti riziką, kad ginkluotė nepatektų į teroristų ir nusikaltėlių rankas“. Ji pabrėžė, kad „kolektyvinių Vakarų paskatintas prasidėjo plataus masto pavojingų ginklų „plitimas“ visame pasaulyje.

M.Zacharova taip pat sakė, kad 2022 m. pradžioje į Ukrainą įskrido apie 50 lėktuvų su karine pagalba.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai pateikė statistinius duomenis apie įvairių šalių karinę pagalbą Ukrainai.

M.Zacharova sakė, kad šie duomenys rodo, „kaip Vakarai iš tikrųjų vertina tai, kaip Kyjivas įgyvendina Minsko susitarimus“.

Tass/„Scanpix“ nuotr./Marija Zacharova

Dėl karo veiksmų sustojo 16 dujų skirstymo stočių veiklą Charkivo, Nikolajevo, Zaporižios, Kyjivo, Donecko ir Luhansko srityse.

Apie tai buvo pranešta Ukrainos dujų transporto sistemos operatoriaus „Telegram“ kanale.

Pažymima, kad šimtai tūkstančių buitinių vartotojų lieka be dujų. 

„Dėl didelės žalos regioninių dujų perdavimo sistemų operatorių tinklams ir aktyvių karinių operacijų šiuo metu neįmanoma atnaujinti dujų tiekimo į kai kurias dujų skirstymo stotis“, - rašoma Ukrainos dujų transporto sistemos operatoriaus kanale.

Ukrainos naujienų agentūra primena, kad „Gazprom“ tvirtina, jog Rusijos dujų tiekimas per Ukrainą tęsiamas.

Šeštadienį sprogimas apgadino katilinę Sumuose, todėl trečdalis miesto liko be šildymo ir karšto vandens.

Apie tai pranešė Sumų karinės administracijos vadovas Dmytro Žyvickis Ukrainos informacinio teletilto eteryje, informuodamas apie dabartinę padėtį regione, praneša „Unian“.

„Padėtis Sumų regione išlieka sudėtinga. Šiandien dar kartą buvo bombarduojamas Ochtyrkos miestas. Buvo sunaikintas maisto sandėlis, didelis statybinių medžiagų sandėlis. Tęsiasi artilerijos apšaudymas Krasnopolske, Lebedine. Šiandien bomba pataikė į katilinę beveik pačiame Sumų centre ir trečdalis miesto liko be šildymo ir karšto vandens“, – šeštadienį sakė D.Žyvickis.

Jo teigimu, tęsiasi Trostjaneco apšaudymas.

Dėl apšaudymo iš dalies nutrūko elektros energijos tiekimas Lebedino, Trostjaneco, Achtyrkos, Sumų ir Krasnopolsko bendruomenėse.

„Šiandien yra ir teigiamų dalykų – Ukrainos aviacija bombardavo įrangos konvojų. Džiaugiamės, kad pagaliau mūsų danguje pasirodė ne tik Rusijos, bet ir Ukrainos lėktuvai“, – pabrėžė D.Žyvickis.

Jo žiniomis, šiandien nukentėjo keli teritorinės gynybos pajėgų kariai. Gatvės mūšio metu vienas žmogus žuvo ir du buvo sunkiai sužeisti.

„Šiandien taip pat buvo užpulta civilių transporto priemonių kolona. Greitkeliu važiavę autobusai buvo apiplėšti. Išniekinti ir apiplėšti automobiliai buvo palikti prie pat greitkelio. Juose nebuvo vairuotojų, net nežinome, kas pabėgo, o kas ne. Pasak tai stebėjusių vietinių gyventojų, jie sakė, kad kai kurie žmonės buvo paimti į nelaisvę“, – sakė D.Žyvickis, praneša „Unian“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Europos Komisijai už 500 milijonų eurų sumą, skirtą padėti ukrainiečiams, palikusiems šalį ir ieškantiems prieglobsčio Europos Sąjungoje.

„Dėkingas Ursulai von der Leyen už svarbų sprendimą nedelsiant suteikti teisę gyventi ES ukrainiečiams, plūstantiems į Europą dėl Rusijos agresijos. Pirmoji ES skirta 500 mln. eurų dalis padėtų ukrainiečiams užsitikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas“, – tviteryje rašė V.Zelenskis.

U.von der Leyen anksčiau skelbė, kad bus skirta pirmoji 500 mln. eurų dalis, siekiant padėti pabėgėliams iš Ukrainos, tap pat pranešė apie sprendimą suteikti jiems teisę bent vienerius metus legaliai gyventi ES

.

Europos solidarumo partijos deputatė Viktorija Siumar pranešė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos Kyjivo srityje sunaikino Rusijos karinės technikos koloną.

Ji apie tai parašė feisbuke ir komentaruose atsakė, kad informacija buvo patikrinta, skelbia Ukrainos naujienų agentūra „Unian“.

„Rusų technikos koloną, kuri iš Irpino važiavo į Stojanką, kad prasiveržtų į Horeničius, Ukrainos ginkluotosios pajėgos sutriuškino iš oro“, – sakoma jos pranešime.

Anksčiau Kyjivo srities Irpino mieste, dėl kurio jau kelias dienas vyksta įnirtingi mūšiai, buvo pastebėta Rusijos karinės technikos kolona.

Ukrainos gynybos ministerijos vyriausioji žvalgybos valdyba pranešė, kad Ukrainos delegacijos derybose su Rusija narys Denisas Kirejevas žuvo vykdydamas specialią užduotį.

Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba apie tai pranešė feisbuke.

„Trys Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos žvalgybos karininkai žuvo vykdydami specialias užduotis“, – pranešė ministerija ir nurodė jų pavardes: tai Aleksejus Dolia, Valerijus Čibinejevas ir Denisas Kirejevas.

„Jie žuvo gindami Ukrainą“, – pridūrė Valstybės žvalgybos direktoratas.

Šeštadienį rusų okupantų kariuomenė neteko devynių lėktuvų ir sraigtasparnių, praneša Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų vadovybė.

Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų vadovybės atstovas spaudai Jurijus Ignatas apibendrino įtemptos šalies oro gynybai kovo 5 dienos rezultatus.

Ukrainos sausumos pajėgų operatyvinės komandos „Pivden“ kariai numušė lėktuvą Su-25 ir 1 sraigtasparnį.

Du naikintuvus bombonešius Su-34 numušė Ukrainos sausumos pajėgų kariuomenės operatyvinės grupės „Pivnič“ kariškiai.

Du Su-30SM naikintuvus numušė Ukrainos kariuomenės pietinės vadovybės oro pajėgų kariai.

Priešlėktuvinė gynyba taip pat numušė bepilotį orlaivį „Orlan 10“ ir kelias sparnuotąsias raketas, skridusias į taikius Ukrainos miestus.

Baigiantis dešimtai karo dienai iš viso Rusijos okupacinės kariuomenė neteko 44 lėktuvų ir 44 sraigtasparnių.

Pasak J.Ignato, katapultavusius ir išgyvenusius priešo pilotus surado Ukrainos kariai. Jiems buvo suteiktas gydymas ir jie jau liudija apie Putino režimo nusikaltimus.

Verta paminėti oro pajėgų smogiamųjų lėktuvų – bombonešių Su-24m ir atakos lėktuvų Su-25 – darbą, kurie surengė kelis oro smūgius priešų konvojams ir atliko galingus raketų ir bombardavimo smūgius.

Rusijos pajėgų kariai plėšia ir apšaudo Ukrainos civilių automobilius, jiems išvykstant iš Sumų. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Sumų regioninės karinės administracijos vadovas Dmytro Žyvickis.

„Vaizdo įraše matomas maršrutas Kyjivas-Sumai, netoli Sumų, sostinės kryptimi kovo 5 d.“, – skelbė jis.

Jis taip pat sakė, kad neįmanoma saugiai keliauti iš Ochtyrkos, Trostjanco ir Lebedino.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba šeštadienį per televiziją sakė, kad jo šalis nori griežtesnių sankcijų Rusijai.

„Jos, be kita ko, turėtų apimti draudimą Rusijos bankui „Sberbank“ naudotis SWIFT sistema, Europos uostų uždarymą Rusijos laivams, Rusijos prieigos prie kriptovaliutos uždarymą ir rusiškos naftos pirkimo sustabdymą“, – sakė D.Kuleba. 

Jis pakartojo Ukrainos raginimą tarptautiniams sąjungininkams apsaugoti Ukrainos oro erdvę nuo „beatodairiško ir barbariško rusų bombardavimo“ ir aprūpinti šalį „koviniais lėktuvais ir rimta oro gynyba, raketomis ir ginklais“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Dmytro Kuleba

„Mano žinia pasauliui yra aiški. Kai visi Europos ir kitų šalių vadovai per visas ceremonijas visus metus kartoja tuos atskirus žodžius „daugiau niekada“, dabar jie turi įrodyti veiksmais, kad laikosi šių žodžių“, – pažymėjo D.Kuleba, primindamas nacių vykdytus Europos sostinių bombardavimus Antrojo pasaulinio karo metais. 

„Dabar įrodykite, kad pasimokėte iš praeities pamokų, kad naują žiaurią jėgą Europoje galima sustabdyti, kol ji neįtraukė viso žemyno į pražūtingą konfliktą“, – baigdamas savo kalbą sakė užsienio reikalų ministras.

Per pranešimą D.Kuleba pagyrė pietų Ukrainos Chersono miesto „taikių protestuotojų“, demonstravusių prieš ginkluotus Rusijos okupantus „žavinčią“ drąsą, sakydamas, kad „jie yra ukrainiečiai, o jų miestas priklauso Ukrainai“.

„Didvyriškų Ukrainos žmonių žinia yra paprasta, – sakė jis. – Rusai, eikite namo. Jūs esate svetimoje žemėje, kur niekam jūsų nereikia. Ir niekas jūsų nesveikina su gėlėmis. Putinai, palikite Ukrainą ramybėje. Jūs šio karo nelaimėsite", – trumpoje žinutėje pabrėžė D.Kuleba. 

Kijevo regiono administracijos vadovas Oleksijus Kuleba sakė, kad Borodianka – miestelis į šiaurės vakarus nuo Kyjivo – yra „beveik visiškai sugriauta“.

„Ten nėra vandens ir elektros ... Nėra jokios Borodiankos. Ji beveik visiškai sugriauta. Miesto centras tiesiog siaubingas. Borodianka yra Rusijos karių įtakoje, jie kontroliuoja šią gyvenvietę“, – sakė O.Kuleba.

Jis anksčiau šiandien savo „Telegram“ paskyroje teigė, kad Rusijos kariai, atrodo, užėmė ten esančią psichiatrijos ligoninę su šimtais pacientų, tačiau dabar jie paliko ligoninę. Pasak jo, Rusijos pajėgos vis dar yra artimiausioje teritorijoje.

Pastarosiomis dienomis Borodianka, kaip ir aplinkiniai miesteliai, buvo nuolat apšaudoma. 

BBC apžvelgia, kas vyko per pastarąją parą:

• Pranešama apie smarkų Irpino miesto, esančio į šiaurės vakarus nuo Kijevo, apšaudymą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Irpine sugriuvęs tiltas

• Taip pat toliau apšaudomas Mariupolis, kuriame planuotos paliaubos, kad gyventojai galėtų išvykti, kurios buvo nutrauktos visai netrukus po to, kai prasidėjo.
• Naktį smarkiai apšaudyti Charkivas ir Sumai.
• Šeštadienį į šiaurės vakarus nuo sostinės Kijevo, aplink svarbų Hostomelio oro uostą, tęsėsi smarkūs mūšiai.
• Rusijos pajėgos toliau bando apsupti Kyjivą, kurį kaip ir Charkivą, nepaisant smarkaus bombardavimo, tebekontroliuoja Ukraina.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo kreipimesi teigė, kad okupacija yra laikina, todėl būtina išvyti Rusijos karius iš šalies, rašo unian.net.

Jis pabrėžė, kad protestuoti, kai tavo miestas okupuotas, yra ypatingas didvyriškumas.

„Net jei laikinai. Kai neturi ginklo, o į tave šaudo. Ir tu nebėgi. Kai neturi šarvų, o į tave lekia tankas. Ir tu nesitrauki. Būtent dėl to okupacija yra laikina“, – pabrėžė V.Zelenskis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Mūsų žmonės, mūsų ukrainiečiai nesitraukia. Jie nepasiduoda. Jie nesiliauja priešintis. Jie šaukia okupantams: eikite namo. Kaip rusų laivas! Jie stumia juos iš mūsų teritorijos. Jie blokuoja savo kelius“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Pasak jo, kiekvienas metras mūsų Ukrainos žemės, atgautas protestuojant ir žeminant okupantus, yra žingsnis į visos Ukrainos pergalę ir šansas gyventi.

Prezidentas paragino ukrainiečius visuose miestuose, į kuriuos įsiveržė priešas, pereiti į puolimą.

„Turime eiti į gatves! Turime kovoti! Kai tik yra galimybė. Kaip ir Chersone. Kaip Berdianske. Kaip Melitopolyje. Kaip ir Konotope. Turime išeiti ir išvyti šį blogį iš savo miestų“, – sakė V.Zelenskis.

Jis taip pat pabrėžė, kad reikia užkirsti kelią naujų DNR ir LNR, kuriose „normalus gyvenimas tiesiog neįmanomas“ ir gali būti „tik vergija, tik ant kelių“, kūrimui.

Britų karinė žvalgyba teigia, kad Rusijos kalbos apie paliaubas Mariupolyje tebuvo bandymas išvengti tarptautinės kritikos, tuo pat metu ruošiantis naujam puolimui.

„Rusijos pasiūlytos paliaubos Mariupolyje greičiausiai buvo bandymas išvengti tarptautinio pasmerkimo ir tuo pat metu pertvarkyti savo pajėgas atnaujintai puolamajai veiklai“, – paskelbė britų gynybos ministerija.

„Kaltindama Ukrainą pažeidus susitarimą, Rusija tikriausiai siekia perkelti atsakomybę už dabartines ir būsimas civilių aukas mieste“, – teigia ministerija.

Pranešama apie smarkų apšaudymą Irpine – mieste, kuris yra į šiaurės vakarus nuo Kijevo, pro kurį bando prasiveržti Rusijos kariuomenė, rašo BBC.

Daugybė civilių gyventojų bėga per laikiną pėsčiųjų tiltą per upę, nes kelio tiltas buvo sugriautas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Žmonės per sugriautą tiltą evakuojasi iš Irpino, esančio į šiaurės vakarus nuo Kijevo

Irpinas yra netoli Hostomelio oro uosto, kurį rusai užpuolė prieš kelias dienas, taip pat netoli rusų šarvuočių kolonos, kuri lėtai žengia Ukrainos sostinės link, priekinės dalies.

Išlaisvinta Borodiankos psichoneurologinė ambulatorija, kurią kiek anksčiau šeštadienį užėmė Rusijos pajėgos. Tačiau Rusijos kariai nepaliko gyvenvietės teritorijos, praneša „Unian“.

Apie tai naujienų agentūros „UArazom“ eteryje pranešė Kijevo srities valstybinės administracijos vadovas Oleksijus Kuleba, skelbia „Unian“.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba „produktyviai diskutavo“ su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu apie būsimus žingsnius, kuriais siekiama paremti Ukrainą po Rusijos invazijos, skelbia CNN.

Anot Ukrainos naujienų agentūros „Unian“, D.Kuleba pažymėjo, kad Ukraina nuolat ragino NATO uždaryti oro erdvę virš Ukrainos teritorijos.

„Scanpix“/AP nuotr./Dmytro Kuleba ir Antony Blinkenas Lenkijos pasienyje

Užsienio reikalų ministerijos vadovas pabrėžė, kad NATO pozicija dėl atsisakymo įvesti neskraidymo zoną virš Ukrainos nuvilia.

„Deja, turiu pasakyti, kad dėl sprendimo neįvesti neskraidymo zonos Rusijos oro pajėgos iš oro nužudys daugiau civilių gyventojų, bus nužudyta daugiau vaikų, bus pralieta daugiau ukrainiečių kraujo", – sakė D.Kuleba.

„Mes ir toliau atkakliai raginame NATO sukurti neskraidymo zoną virš Ukrainos“, – pabrėžė D.Kuleba.

„Žinoma, vyksta diskusija, ar uždarius oro erdvę situacija dar labiau pablogės, ar uždarius oro erdvvę bus užtikrintas didesnis Ukrainos saugumas. Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to, kiek NATO pasitiki savimi. Jei NATO tiki, kad yra pakankamai stipri įvesti neskraidymo zoną, remdamasi prielaida, kad Rusija nesikiš kariniu būdu, kai Ukrainos danguje patruliuos NATO lėktuvai, tuomet oro erdvės uždarymas turi įvykti. Jei NATO nepasitiki savimi ir mano, kad nėra pakankamai stipri, kad galėtų sutikti Rusiją ore virš Ukrainos, tuomet, žinoma, ji nesukurs neskraidymo zonos virš Ukrainos“, – pabrėžė D.Kuleba, kurį cituoja „Unian“.

Šeštadienį per televiziją transliuotame pranešime D.Kuleba sakė, kad ką tik grįžo iš Ukrainos ir Lenkijos pasienio, kur su A.Blinkenu kalbėjosi neutralioje zonoje, o po to kirto Ukrainos sieną, kurią D.Kuleba pavadino „paramos simboliu“.

„Turėjome produktyvią diskusiją apie Rusijai jau įvestų sankcijų ir taikomų priemonių veiksmingumą, bet taip pat, kas dar svarbiau, apie mūsų būsimus žingsnius aprūpinant Ukrainą būtinais ginklais ir įvedant papildomas sankcijas Rusijai“, – angliškai paskelbė D.Kuleba. 
Jis pridūrė esąs „įsitikinęs“, kad Ukraina ir JAV „artimiausiomis dienomis“ įgyvendins derybų rezultatus, ir pridūrė, kad JAV suvienys pastangas su savo sąjungininkais Europoje. 

Mariupolio mero pavaduotojas Serhijus Orlovas anksčiau BBC Radijo 4 PM programai sakė, kad paliaubos, dėl kurių susitarta siekiant evakuoti civilius gyventojus iš miesto, truko „ne ilgiau kaip 30 minučių“.

Šiandien turėjo būti paskelbta penkių valandų pertrauka, kurią prižiūrėjo Raudonasis Kryžius, kad civiliai gyventojai galėtų palikti Mariupolį ir Volnovachą, mažesnį miestą šiaurėje.

Tačiau S.Orlovas sakė, kad jo miestas buvo „nuolat apšaudomas“ nuo pat to laiko, kai turėjo prasidėti paliaubos, o mokyklos, vaikų darželiai ir autobusai, skirti civiliams evakuoti, buvo atakuojami.

S.Orlovas apkaltino Rusijos pajėgas „genocidu“ ir sakė, kad „bijo“ pagalvoti, kas dabar nutiks gyventojams, nes mieste nėra vandens, šildymo ir kanalizacijos.

Jis paragino suteikti daugiau karinės pagalbos, įskaitant neskraidymo zoną.

Rusija nekomentavo atnaujinto apšaudymo, tačiau jos gynybos ministerija teigė, kad civiliai gyventojai nesinaudojo evakuacijos keliais iš Mariupolio, ir apkaltino Ukrainos valdžios institucijas neleidžiant žmonėms išvykti.
 

Charkivo srities administracijos vadovo pavaduotojas Romanas Semeniucha portalui „Ukrainska pravda“ sakė, kad Rusijos lėktuvai nuolat bombarduoja Charkivo miestą, ypač – jo centrą.

„Prieš kelias minutes Otakaro Jarošo g. 14 buvo susprogdinta Charkivo olimpinių žaidynių treniruočių bazė „Unifecht“. Tai absoliučiai [civilinės] infrastruktūros dalis, tai gyvenamasis rajonas“, – sakė R.Semeniucha.

Treniruočių bazė priklauso Nacionaliniam Karazino universitetui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį kreipėsi į JAV senatorius su „desperatišku prašymu“, kad jo šaliai būtų atsiųsta orlaivių kovai su ją užpuolusiomis Rusijos pajėgomis.    

V.Zelenskis šį prašymą išsakė per vaizdo konferenciją, kurioje dalyvavo daugiau nei 300 žmonių, įskaitant senatorius, kai kuriuos Atstovų Rūmų narius bei jų padėjėjus. 

Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeras išplatintame pranešime nurodė, jog V.Zelenskis savo kreipimesi „desperatiškai prašė, kad Rytų Europos šalys atsiųstų Ukrainai rusų gamybos lėktuvų“.     

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Padarysiu viską, ką galiu, kad padėčiau administracijai palengvinti jų perdavimą“, – sakė demokratas iš Niujorko.   

Ch Schumeras pareiškė Ukrainos prezidentui, kad JAV įstatymų leidėjus įkvėpė jo ir Ukrainos žmonių drąsa bei tvirtybė.    

JAV Kongresas rengia 10 mlrd. JAV dolerių karinės ir humanitarinės pgalbos Ukrainai paketą. Ch.Schumeras sakė V.Zelenskiui, kad įstatymų leidėjai viliasi, jog ši pagalba bus greitai nusiųsta Ukrainai. 

V.Zelenskis senatoriams sakė, kad jo šaliai šiuo metu labiausiai reikia orlaivių ir dronų.  

Rusija ir Ukraina pirmadienį surengs trečiąjį derybų raundą, praneša „Reuters“.

Ukrainos derybininkas Davidas Arachamija feisbuke pranešė, kad derybos dėl karo veiksmų nutraukimo bus atnaujintos, tačiau daugiau informacijos nepateikė.

Rusijos gynybos ministerija pavakare pranešė atnaujinusi „puolamuosius veiksmus“ Ukrainoje po laikinų paliaubų, kurios buvo paskelbtos anksčiau šeštadienį, kad galėtų evakuotis dviejų apsiaustų miestų, įskaitant strategiškai svarbų Mariupolio uostamiestį, gyventojai, praneša „The Guardian“.

„Dėl Ukrainos pusės nenoro paveikti nacionalistus ar pratęsti paliaubas 18 val. Maskvos laiku (17 val. Lietuvos laiku) buvo atnaujinti puolamieji veiksmai“, – sakė Gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas vaizdo pranešime.  

Anksčiau šeštadienį Rusija paskelbė sustabdžiusi puolimą ir atidariusi humanitarinius koridorius išvykti civiliams iš Mariupolio ir kaimyninio Volnovachos miesto.  

Pasak I.Konašenkovo, „nei vienam civiliui“ nepavyko išvykti humanitariniais koridoriais.  

„Nacionalistų junginiai naudoja šių miestų gyventojus kaip  „gyvuosius skydus“, – kalbėjo I.Konašenkovas.

Pasak jo, „nacionalistų batalionai“ pasinaudojo paliaubomis, kad „persigrupuotų ir sustiprintų savo pozicijas“.

Rusijos pajėgų apsupto Mariupolio pareigūnai šeštadienį pranešė atidedantys civilių gyventojų evakuaciją, kaltindami Maskvą paliaubų pažeidimais. 

Socialiniuose tinkluose paskelbtame naujame vaizdo įraše matyti, kaip per protestą prieš Rusijos kariuomenę mažame Novopskovo miestelyje Ukrainos šiaurės rytuose mažiausiai vienas žmogus nukentėjo nuo šūvio.

CNN nustatė geografinę vietą ir patvirtino vaizdo įrašo autentiškumą.

„Žmonės bandė sustabdyti rusus, bet jie pradėjo šaudyti į beginklius žmones. Yra trys sužeistieji, jie yra ligoninėje“, – teigia Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

CNN negali patvirtinti praneštų aukų skaičiaus.

Šeštadienio vaizdo įraše matyti, kaip minia eina gatve su Ukrainos vėliavomis ir skanduoja „Ukraina“. Prieš pasigirstant šūviams, minios priekyje esantis vyras ėjo link karių. Jis nukrito ant žemės, matyt, sužeistas į koją.

„Dabar visi turi palikti teritoriją“, – girdėti balsas tolumoje.

Įvykio vietoje darytoje nuotraukoje matyti, kaip išnešamas vyras kruvina koja; panašu, kad tai tas pats asmuo.

Pasigirdo keli pavieniai šūviai, po to pasigirdo šaulių ginklų ugnies pliūpsnis, miniai išsisklaidžius. Neaišku, ar šaudoma į minią, ar virš jos.

Papildomuose vaizdo įrašuose iš įvykio vietos matyti, kad prieš nušaunant vyrą Rusijos kariškiai šaudė iš savo ginklų – nepataikė į protestuotojus, ir leido akivaizdžiai įspėjamuosius šūvius, rašo CNN. 

Viename vaizdo įraše, padarytame prieš tai, kai buvo pataikyta į protestuotoją, matyti, kaip minia eina link Rusijos karių, kurie miesto centre esančioje turgavietėje po atviru dangumi įrengė stovyklą. 

Nepaisant šūvių, minia nesitraukė.

Rusijos pajėgos pasitraukė iš Enerhodaro, mieste atkurta visų valdžios institucijų kontrolė ir paskirtas vietos valdžios vadovas, teigė Zaporižios regiono karinės administracijos pirmininkas Oleksandras Staruchas. Informacija paskelbta Zaporižios regiono administracijos puslapyje.

„Šiandien matėme didžiulį mitingą Melitopolyje. Žmonės demonstruoja savo provalstybinę poziciją. Enerhodare taip pat viskas įprasta. Orkos paliko miestą“, – teigė jis jis.

O.Staruchas priduria, kad praėjusią naktį Enerhodare užfiksuotas Rusijos kariškių plėšikavimas.

„Jie ten viską apiplėšė, tiesiog gopnikų armija. Jie nužudė žmogų dėl telefono, tada pavogė nešiojamuosius kompiuterius. Nesuprantama, kam jiems lauke reikalingas nešiojamasis kompiuteris“, – sako jis.

Apie padėtį Zaporižios atominėje elektrinėje kol kas nepranešama.

Ukrainietė Marina Jatsko kartu su draugu Fiodoru penktadienį skubėjo į ligoninę po to, kai jos 1,5 metų sūnus Kirilas buvo sužeistas per apšaudymą Mariupolyje.

„Associated Press“ fotografas Jevgenijus Maloletka užfiksavo medikų karštligišką bandymą išgelbėti berniuko gyvybę. Jis neišgyveno.

„Scanpix“/AP nuotr./Marina Jatsko kartu su draugu Fiodoru Mariupolio ligoninėje

Mariupolio miestą apgulė Rusijos pajėgos, pasiryžusios sustiprinti savo kontrolę Ukrainoje. Šeštadienį Ukrainos pareigūnai apkaltino Rusiją apšaudant miestą ir civilių koridorius iš jo, nors pati Rusija sutiko nutraukti ugnį. Vakarų pareigūnai pastebėjo, kad keičiasi Rusijos strategija – vis dažniau atakuojami civiliai gyventojai ir gyvenamieji rajonai.

„Scanpix“/AP nuotr./Mariupolio medikas po nesėkmingo bandymo išgelbėti 1,5 m. Kirilo gyvybę

Kovo 5–6 dienomis nuo 20.00 iki 7.00 val. visame Kyjivo regione įvesta komendanto valanda, savo „Telegram“ kanale pranešė Kyjivo regionino administracijos pirmininkas Oleksijus Kuleba. 

Rusijos pajėgos užėmė psichiatrijos ligoninę su 670 žmonių Ukrainos Kyjivo srities Borodiankos mieste, pranešė regiono gubernatorius Oleksijus Kuleba, rašo theguardian.com.

„Šiandien mes nesuprantame, kaip evakuoti šiuos žmones, kaip jiems padėti, – sakė O.Kuleba. – Jiems trūksta vandens ir vaistų. Tai žmonės su tam tikrais specialiaisiais poreikiais, jiems reikia nuolatinės pagalbos... Daugelis jų jau daug metų yra prikaustyti prie lovos.“

Borodianka yra maždaug už 60 km nuo Kijevo.

Organizacija Raudonasis kryžius, kuri šiandien turėjo prižiūrėti Mariupolio ir Volbovachos evakuaciją, vaizdus iš ten ir kitų Ukrainos miestų apibūdino kaip „širdį draskančius“, skelbia BBC.

Raudonasis kryžius teigė, kad jo prioritetas yra „visų civilių gyventojų, išgyvenančių siaubą keliančias situacijas Ukrainoje, saugumas ir gerovė.“

„Mes ir toliau palaikome dialogą su šalimis dėl saugaus civilių gyventojų iš įvairių nuo konflikto nukentėjusių miestų išvykimo“, - teigė organizacija.

„Scanpix“/AP nuotr./Mariupolis

Ji paragino kovose dalyvaujančius asmenis „apsaugoti civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą“ pagal tarptautinę teisę.

Susitarimas dėl paliaubų, turėjęs suteikti atokvėpį nuo Mariupolio ir Volnovachos apšaudymo šeštadienio rytą, žlugo tęsiantis Rusijos atakoms.

Mariupolis - vienas didžiausių Ukrainos uostų prie Juodosios jūros ir pagrindinis miestas kelyje tarp Krymo ir Rusijos, skelbia BBC. 

Jei Rusija užimtų Mariupolį, ji galėtų perimti maršruto, jungiančio Rusijos remiamų separatistų kontroliuojamus Luhansko ir Donecko regionus su 2014 m. Rusijos aneksuotu Krymu, kontrolę.

Chersono meras Ihoris Kolychajevas CNN žurnalistui Johnui Bermanui sakė, kad „neturi daugiau ginklų pasipriešinti“ miestą apsupusioms Rusijos pajėgoms.

„Chersono gyventojai yra neginkluoti. Neturime daugiau ginklų, kad galėtume pasipriešinti, ginkluotai pasipriešinti“, – sakė jis.

„Mieste neturime kariuomenės. Ji buvo nugalėta. Ukrainos kariuomenė turėjo atsitraukti, todėl ginklų nėra. Jie pasitraukė Nikolajevo link“, – tęsė jis.

I.Kolychajevas sakė, kad Rusijos kariai ir toliau kontroliuos Chersoną, nebent ir „kol Ukrainos kariuomenė galės įžengti į Chersoną“, o apie Rusijos pajėgas pridūrė, kad „jos čia visiškai įsitaisiusios“.

„Rusijos kariai yra visur“, – pridūrė jis.

Nuotr. iš socialinių tinklų/Rusijos kariai prie Chersono

Pasak Chersono miesto mero, gyvenimas tęsiasi, tačiau visos miesto paslaugos neveikia.

„Įprastinės paslaugos sustojo, nes įprastos tarnybos neturi galimybių veikti“, – sakė jis.  

Jis taip pat kreipėsi su prašymu suteikti humanitarinę pagalbą, sakydamas, kad „gamyba, kritinė infrastruktūra sustabdyta. Miestas yra be elektros ir be vandens“.

I.Kolychajevo teigimu, nėra jokių galimybių į miestą patekti pagalbai, nes vienintelis būdas tam yra per Krymą iš Rusijos pusės.

„Taigi rusai nori siųsti savo humanitarinę pagalbą, bet Chersono gyventojai jos atsisako. Nes jie yra patriotai ir nenori pagalbos iš rusų. Jie nori pagalbos iš ukrainiečių. O šiuo metu tos humanitarinės pagalbos negauname, – sakė jis. – Čia yra daug žmonių, kuriems jos reikia. Turime vėžiu sergančių pacientų, vaikų, kuriems reikia vaistų. Šiuo metu šie vaistai jų nepasiekia.“

Chersonas yra strategiškai svarbus miestas prie Juodosios jūros įlankos, jame gyvena beveik 300 tūkst. gyventojų. 

Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuras šeštadienį pranešė turįs patvirtintos informacijos apie 351 civilio gyventojo žūtį Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną. 

Nuo vasario 24-osios iki praėjusio vidurnakčio per Rusijos karo veiksmus Ukrainoje buvo sužeisti dar 707 civiliai, nurodė JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) Ženevoje.  

OHCHR taiko griežtą metodologiją ir skelbia tik patvirtintus duomenis apie aukas.   

Šeštadienį OHCHR sakė manantis, kad realus aukų skaičius yra gerokai didesnis, „ypač vyriausybės kontroliuojamoje teritorijoje ir ypač pastarosiomis dienomis“, turint galvoje, kad informacija iš kai kurių vietovių, kur vyksta intensyvūs kovos veiksmai, smarkiai vėluoja. Be to, užtrunkama, kol informacija patikrinama.    

Ukrainos pareigūnai skelbia gerokai didesnius žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius. 

Socialiniuose tinkluose sparčiai plinta vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip Ukrainos kariai numušė Rusijos karinį sraigtasparnį. 

Šiuo vaizdo įrašu pasidalijo Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius. 

Feisbuke jis taip pat pranešė, kad šiandien ukrainiečiams kova danguje buvo ypač sėkminga - netoli Mykolajivo numušti dar 4 sraigtasparniai.

Remiantis oficialia Ukrainos informacija, Rusija šiame kare jau prarado: 

• Daugiau kaip 10 tūkst. karių
• 269 tankus
• 945 šarvuotas kovos mašinas, 409 transporto priemones
• 105 artilerijos sviedinus
• 39 orlaivius ir 40 sraigtasparnių (skaičius tikslinamas)
• 3 bepiločius orlaivius

Apie šeštadienį numuštą Rusijos karinį lėktuvą telegram kanale pranešė ir vaizdo įrašais pasidalio Mykolajivo karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas. 

Ukrainos ginkluotosios pajėgos sudavė stiprų smūgį Rusijos okupacinėms pajėgoms netoli Chersono. Apie tai feisbuko vaizdo įraše pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius.

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos kontroliuoja situaciją, gerina savo pozicijas ir vykdo pavienius kontrsmūgius – oro ir artilerijos. Taigi ryte netoli Chersono mūsų ginkluotosios pajėgos sudavė priešui labai stiprų smūgį. Dabar nustatomi jos nuostoliai“, – sakė A.Arestovičius.

Viena britų televizijos komanda anksčiau šią savaitę pateko į pasalą Kyjivo apylinkėse, ir vienas žurnalistas buvo pašautas, penktadienį pranešė jų darbdavė – televizija „Sky News“.

„Sky News“ vyresnysis korespondentas Stuartas Ramsay buvo pašautas į nugaros apatinę dalį pirmadienį, kai komanda važiavo Ukrainos sostinės link.

„Sky News“ vėlai penktadienį parodė atakos vaizdo įrašą.

Į televizijos operatoriaus neperšaunamą liemenę pataikė dvi kulkos. Penkių asmenų komanda sugebėjo pabėgti savo automobiliu ir vėliau buvo išgelbėta ukrainiečių policijos.

Įtariama, kad žurnalistus užpuolė Rusijos diversantų žvalgybos grupė, nurodė „Sky News“.

„Kulkos suvarpė visą automobilį – trasuojančios kulkos, kulkų žybsniai, priekinio lango stiklas, plastikinės sėdynės, vairas ir prietaisų skydelis buvo sunaikinti“, – sakoma S.Ramsay pranešime.

Dabar ši žurnalistų komanda yra saugiai grįžusi į Britaniją, o jos ukrainietis prodiuseris – su šeima Ukrainoje.

„Esmė, kad mums labai pasisekė, – pažymėjo S.Ramsay. – Tačiau tūkstančiai ukrainiečių žūva, o į šeimas taikosi rusų smogikų būriai, kai važiuoji pro šalį šeimos automobiliu ir esi užpuolamas.“

Laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Irina Vereščuk pareiškė, kad Rusijos kariuomenė toliau apšaudo evakuacijos iš Mariupolio ir Volnovachos kelius, ir paragino Rusiją vykdyti susitarimus, praneša portalas „Ukrainska pravda“.

„11:45 Rusijos Federacija pradėjo apšaudyti Volnovachos miestą iš sunkiosios ginkluotės.“

I.Vereščuk teigė, kad Rusijos pusė yra raginama nutraukti apšaudymą, sugrąžinti paliaubas ir leisti formuoti humanitarinius koridorius, jog iš gyvenviečių galėtų išvykti vaikai, moterys ir senyvo amžiaus žmonės.

Tuo tarpu Rusijos gynybos ministerija teigia, kad Ukrainos „nacionalistai“ neleido civiliams palikti miestų, praneša Rusijos naujienų agentūra „Ria“.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas dar kartą kreipėsi į tarptautinę bendruomenę. Jis, kaip ir šalies vadovas V.Zelenskis, sukritikavo NATO sprendimą neuždaryti oro erdvės virš Ukrainos. 

Vaizdo įraše ministras padėkojo tarptautinei bendruomenei už pagalbą ir paramą Ukrainai, tačiau NATO neryžtingumą sukritikavo ir įspėjo, kad pasekmės gali būti siaubingos. Jo teigimu, į Zaporižios AE Rusijos pajėgos nusitaikė ne šiaip sau – tai buvo tikslingas veiksmas:

„Rusija įvykdė branduolinio terorizmo aktą. Mums pasisekė, gaisras buvo lokalizuotas, tačiau rytoj gali nepasisekti. Jeigu atominėje elektrinėje įvyks sprogimas, pasekmės bus pražūtingos ne tik Ukrainai, bet ir visam pasauliui, nes tokio masto branduolinė katastrofa pranoks visas ankstesnes avarijas, įskaitant Černobylio ir Fukušimos katastrofas.“

„Užduokite sau klausimą: ar esate pasirengę tiesiog tikėtis, kad raketa neatskris į AE, kaip jos “atsitiktinai neatskrenda„ į namus ir vaikų darželius?“, – toliau kalbėjo jis ir pridūrė, kad NATO argumentai, esą oro erdvė neuždaroma siekiant išvengti branduolinio konflikto – neįtikinami: „Rusija jau jį pradėjo.“

Kyjivo srities policija bei Bila Cerkvos miesto meras socialiniuose tinkluose pranešė, kad Rusijos pajėgos surengė dar vieną oro antpuolį, kurio metu nukentėjo žmonės, sugriauti privatūs gyvenamieji namai. 

Prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino visus Mariupolyje, Volnovachoje ir kituose miestuose gyvenančius ukrainiečius, galinčius ginti miestus, likti juose ir ginti savo teritoriją.

„Visi, kuriems reikia pagalbos, turi turėti galimybę išvykti. Kiekvienas, kuris gali apginti savo miestą, turi tęsti kovą. Nes jei visi išvyks, kam tada priklausys miestai?“, – sakė V.Zelenskis.

Prezidento kreipimąsis paskelbtas Mariupolio ir Volnovachos miestų evakuacijos metu.

„Esu tikras, kad greitai galėsime pasakyti savo žmonėms: sugrįžkite! Sugrįžkite, nes grėsmės nebėra“, – kalbėjo prezidentas.

Įvykio vietoje esantys liudininkai portalui UNIAN teigė, kad šiandien 10 val. (vietos laiku) mieste prasidėjo protestas prieš okupaciją. Miesto centre, nešini Ukrainos vėliavomis bei skanduodami „Šlovė Ukrainai“, susirinko dešimtys žmonių. 

Kaip skelbia UNIAN, 11 val. (vietos laiku) Rusijos kariai paleido įspėjamuosius šūvius, tačiau protestuotojų neišgąsdino – aikštėje toliau renkasi žmonės. 

Ukrainos vidaus reikalų ministerijos vadovo pavaduotoja Irina Vereščuk įvardijo maršrutus, kuriais žmonės bus evakuojami iš Mariupolio ir Volnovachos miestų. Ukrainos gynybos pajėgos teigia, kad rusai gali pasinaudoti „tylos režimu“, kad prasiveržtų į priekį, skelbia portalas „Ukrainska pravda“. Atvėrus humanitarinį koridorių tikimasi išgabenti iš viso daugiau kaip 215 tūkst. žmonių.

Ukrainos generalinis štabas šeštadienį ryte pateikė informaciją apie Rusijos pajėgų praradimus. 15min atkreipia dėmesį, kad šios informacijos nepriklausomai patikrinti negalima. 

Remiantis oficialia Ukrainos informacija, Rusija šiame kare jau prarado: 

• Daugiau kaip 10 tūkst. karių
• 269 tankus
• 945 šarvuotas kovos mašinas, 409 transporto priemones
• 105 artilerijos sviedinus
• 39 orlaivius ir 40 sraigtasparnių (skaičius tikslinamas)
• 3 bepiločius orlaivius

Išsamiu sąrašu generalinis štabas pasidalijo feisbuke.

Jungtinės Karalystės vyriausybė savo oficialiame puslapyje paskelbė, kokių veiksmų buvo imtasi dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje.

Pranešime teigiama: „Jungtinė Karalystė ir mūsų sąjungininkai smerkia neišprovokuotą ir iš anksto apgalvotą Rusijos vyriausybės karą prieš Ukrainą.“

Paskelbtame sąraše įvardijama, kad JK vyriausybė teikia Ukrainai įvairią ekonominę, humanitarinę ir gynybinę karinę pagalbą bei taiko papildomas sankcijas Rusijai ir Baltarusijai:

• Humanitarinė pagalba skiriama gyvybiškai svarbioms medicinos priemonėms, nevyriausybinių organizacijų reagavimo tarnybų atstovams, taip pat finansuodama 20 mln. svarų sterlingų (24 mln. eurų) valstybės įnašų į Nelaimių ir katastrofų padarinių likvidavimo komiteto kreipimąsis dėl humanitarinės pagalbos Ukrainoje
• Teikiama gynybinė karinė pagalba Ukrainai, bendradarbiaujama su tarptautiniais partneriais dėl gyvybiškai svarbių ginklų tiekimo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.
• Keičiama imigracijos sistema, kad būtų remiami Didžiosios Britanijos piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie paprastai gyvena Ukrainoje, ir Jungtinėje Karalystėje gyvenantys ukrainiečiai bei jų šeimos nariai.
• Kartu su partneriais koordinuojama sankcijų, kuriomis siekiama atimti iš Rusijos vyriausybės lėšas, skirtas tęsti jos neišprovokuotam karui prieš Ukrainą, taikymą. Nustatomos plataus masto sankcijos Rusijos įmonėms, bankams ir fiziniams asmenims, įskaitant bendrą visų G7 šalių sprendimą pašalinti Rusijos bankus iš SWIFT sistemos.

„Ukrainska Pravda“ turimais duomenimis, daugelyje šalies regionų naktis buvo palyginti rami, tačiau Charkivo ir Žitomyro sritys, Černihovo ir Sumų regionai nukentėjo nuo Rusijos pajėgų atakų. 

Padėtis Mykolajivo regione kontroliuojama, Chersone buvo palyginti ramu: jokių sprogimų ar sutrikimų, skelbia portalas.

Charkivo srityje naktį buvo apšaudyti gyvenamieji rajonai. Žitomyro srityje naktį kilo neramumų, buvo pranešimų apie incidentus gamykloje.

Rusijos valstybinės naujienų agentūros praneša, kad Rusijos kariuomenė nutrauks ugnį Kyjive ir atidarys humanitarinius koridorius, kuriais civiliai galės palikti Mariupolį ir Volnovachą. Ukrainos pusė patvirtino šį susitarimą.  

Miesto pareigūnai sakė, kad civiliai gyventojai galės evakuotis nuo 11 iki 16 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.

„Bus įmanoma palikti miestą privačiu transportu“, – sakoma per socialinius tinklus paskelbtoje vietos administracijos žinutėje.

Koridoriaus maršrutas - iš Mariupolio į Zaporožės miestą vakaruose. Mariupolio miesto taryba skelbia, kad važiuoti nesutartu maršrutu griežtai draudžiama

Rusijos gynybos ministerijos pranešime, kurį perdavė agentūros „RIA Novosti“ ir „TASS“, sakoma, jog šalis susitarė su Ukrainos pajėgomis dėl evakuacijos maršrutų.

„Ukrainska pravda“ duomenimis, šią informaciją patvirtino ir Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailas Podoliakas.

„Scanpix“/AP nuotr./Mariupolis

Ši žinia buvo paskelbta Mariupolio merui Vadymui Boičenkai šeštadienį pareiškus, kad kelias dienas jo miestą „negailestingai“ atakavusios Rusijos pajėgos dabar pradėjo jo „blokadą“.

Azovo jūros pakrantėje esantis Mariupolis turi apie 450 tūkst. gyventojų.

Jau kelias dienas Mariupolį apsupusios Rusijos pajėgos nutraukė elektros, maisto, vandens ir šilumos tiekimą tęsiantis žiemiškiems orams bei nutraukė susisiekimą. Šie veiksmai buvo lyginami su nacių per Antrąjį pasaulinį karą vykdyta Leningrado blokada.

„Šiuo metu ieškome humanitarinių problemų sprendinių ir bet kokių įmanomų būdų Mariupolio blokadai nutraukti“, – sakė V.Boičenka ir paragino paskelbti paliaubas bei sukurti humanitarinį koridorių, kad būtų galima atgabenti maisto ir vaistų.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba paskelbė Baltarusijos karo lakūnų, kurie atakavo Ukrainos civilius gyventojus ir infrastruktūrą, sąrašą.

Feisbuko įraše teigiama, kad „kiekvienas ukrainietis turi žinoti jų pavardes“.

Sąraše yra daugiau kaip 100 įvairaus rango karo lakūnų – nuo leitenanto iki pulkininko. Jie priklauso karinės aviacijos brigados personalui, kuris skrydžius vykdo iš Baltarusijos aerodromo „Lida“.  

15min primena, kad A.Lukašenka pareiškė, jog Baltarusijos kariuomenė nedalyvavo ir neketina dalyvauti Rusijos kare Ukrainoje.

Energodaro meras Dmitrijus Orlovas telegram kanale ryte paskelbė, kad Rusijos pajėgos išdaužę langą įsibrovė į miesto tarybos pastatą ir jame užsirakino. 

Vakarop meras telegram kanale pranešė: "Miesto valdžia vėl grįžo į pastatą. Tikimės, kad tai tęsis ir galėsime normaliai dirbti."

Jis taip pat teigė, kad šiuo metu evakuotis iš miesto nėra galimybės. Anot jo, mieste atnaujintas šilumos tiekimas. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas teigia, kad per pirmąsias devynias karo dienas šalies priešlėktuvinės gynybos pajėgos iš viso numušė 39 Rusijos orlaivius ir 40 sraigtasparnių. 

„Prieš plataus masto invaziją į Ukrainą Rusijos kariuomenės aviacijos dalinys, dislokuotas netoli Ukrainos sienos, turėjo beveik septynis šimtus orlaivių: apie 450 lėktuvų ir apie 250 sraigtasparnių“, – feisbuke nurodo šalies generalinis štabas.

Netoli Charkivo, skelbia portalas UNIAN, remdamasis Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjo Vadimo Denisenkos pranešimu, sunaikintas 488 priešo motorizuotųjų šaulių pulkas.

„Deja, Charkivo apšaudymas tęsiasi. Padėtis Černihive sudėtinga“, – V.Denisenko cituoja portalas. Skelbiama, kad naktį buvo surengtas oro antskrydis Ukrainos pietuose – Izmailo, Južno, Kilijos, Belgorodo-Dnestrovsko rajonuose.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kyijivo regionas

Kyjivo apygardos prokuratūra penktadienį vakare feisbuke paskelbė, kad rusų pajėgos apšaudė civilių automobilį – žuvo du žmonės, keturi buvo sužeisti. 

Pranešama, kad 2022 m. kovo 4 d. šeši asmenys automobiliu važiavę iš Kyjivo srities Bučansko rajono Vorzelio kaimo, susidūrė su „V“ raide pažymėta karinės technikos kolona, kuri juos apšaudė iš tankų ir kulkosvaidžių.

Per apšaudymą žuvo du žmonės – moteris ir 17 metų mergina. Dar keturi žmonės, tarp jų 17 ir 7 metų mergaitės, buvo sužeisti.

Rusijos pajėgos artėja prie antro pagal dydį Ukrainos branduolinio objekto, penktadienį Jungtinėse Tautose pareiškė JAV ambasadorė JT Linda Thomas-Greenfield.

„Rusijos pajėgos dabar yra už 20 mylių nuo antro pagal dydį Ukrainos branduolinio objekto ir artėja prie jo“, – sakė ji, neįvardydama elektrinės pavadinimo.

Ukrainos atominių elektrinių priežiūros institucijos „Energoatom“ duomenimis, antras pagal dydį Ukrainos branduolinis objektas (pagal elektros energijos gamybos pajėgumą) yra Južnoukrainsko atominė elektrinė Mykolajivo srityje, pietų Ukrainoje, skelbia CNN.

L.Thomas-Greenfield sakė, kad gresiantis pavojus tęsiasi po to, kai praėjusią naktį „vos pavyko išvengti nelaimės“, turėdamas omenyje gaisrą, kilusį Zaporižios atominėje elektrinėje, kai Rusijos pajėgos apšaudė šį objektą.

Anksčiau penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją „branduoliniu teroru“.
 

Ukraina paskelbė tarptautinę garsaus rusų režisieriaus Nikitos Michalkovo paiešką. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos generalinė prokurorė Irina Venediktova.

Jos teigimu, ji mėgusi šio režisieriaus filmus, tačiau esą „laikai pasikeitė“: „Dėl vienokių ar kitokių priežasčių jūs nustojote filmuoti meninius filmus ir pradėjote dokumentinius... apie karą.“

Forum Cinemas nuotr./Nikita Michalkovas

„Mes visi puikiai suprantame, ant kokio laiptelio Rusijos Federacijos valdžios hierarchijoje jūs esate – tikrai ne ant žemiausio. Manau, jūsų santykiai su svarbiausiais RF asmenimis yra artimi ir tai būtent ta priežastis, dėl kurios jūs taip įnirtingai palaikote ir propaguojate karą“, – rašo generalinė prokurorė.

Anot I.Venediktovos, Ukrainos teismas leido Ukrainos prokurorams sulaikyti N.Michalkovą ir pristatyti jį į teismą. Ji įspėjo, kad N.Michalkovas gali būti sulaikytas peržengęs bet kurios civilizuotos valstybės sieną.

Naujienų agentūra AFP, cituodama Mariupolio merą Vadimą Bojčenką, skelbia, kad Rusijos kariai „blokavo“ uostamiestį.

Kaip rašo gazeta.pl, meras eilinį kartą paragino atidaryti humanitarinį koridorių: „Nuo dabar laukiame tik humanitarinės problemos sprendimo ir Mariupolio išlaisvinimo iš rusiškosios blokados.“

Mieste, kuriame prieš invaziją gyveno apie 450 tūkst. žmonių, trūksta maisto ir vaistų. Nėra žinomas ir tikslus žuvusiųjų bei sužeistųjų skaičius, nes miestas nuolat atakuojamas iš oro.

Miesto meras jau anksčiau buvo įspėjęs, kad Mariupolyje nėra šildymo, elektros, vandens, o maisto atsargos baigia išsekti. Jis prašė karinės pagalbos bei humanitarinio koridoriaus atvėrimo, kad būtų galima evakuoti dalį civilių.

CNN, remdamasis šaltiniais, sako, kad artimiausiu metu Rusija į Ukrainą ketina atsiųsti dar 1000 karių.

Portalas cituoja neįvardijamą aukštas pareigas einantį pareigūną, kuris yra susipažinęs su žvalgybos turimais duomenimis.

„The Kyiv Independent“ tviteryje praneša, kad Charkive vėl girdimi sprogimai, žmonės raginami eiti į slėptuves.

Vokiečių savaitraščio „Der Spiegel“ duomenys rodo, kad nemaža dalis Ukrainai pažadėtų raketų „Strela“ yra netinkamos naudoti. Tai esą sudaro net apie 25 proc. planuoto kiekio.

„Der Spiegel“ teigimu, iš saugyklose esančių raketų tinkamos naudoti yra ne daugiau kaip 2 tūkst. Šios išvados esą pagrįstos Vokietijos Bundesvero ekspertų ataskaitomis.

Ginklai, kuriuos vokiečiai pasiūlė Ukrainai, rašo savaitraštis, yra sovietinės gamybos ir paimti iš buvusių Rytų Vokietijos nacionalinės liaudies armijos atsargų. Pasirodo, raketos, kurios turėjo būti išsiųstos į Ukrainą, 2014 m. Bundesvero buvo išimtos iš vykdomų karinių operacijų.

Medinės dėžės su raketomis supelijo taip, kad į sandėlius kariai gali patekti tik su apsauginiais drabužiais. Net 25 proc. raketų yra visiškai netinkamos naudoti. Tai nurodoma vasario mėnesio Tiekimo tarnybos ataskaitoje.

Vokietijos gynybos ministerija nenorėjo komentuoti savaitraščio pranešimų. Atstovas spaudai tik pasakė, kad „Federalinė saugumo taryba dar nepriėmė sprendimo dėl raketų perdavimo Ukrainai“. Esą prieš pristatant ginklus Ukrainai jie bus dar kartą patikrinti.

Raketa „Strela“ („Strėlė“) buvo sukurta Sovietų Sąjungoje. Ji turėjo būti JAV sistemos „Stinger“ atitikmuo. Pačios raketos buvo naudojamos kovai su žemai skrendančiais sraigtasparniais ar lėktuvais.

Rusijos ataka Zaporižios atominėje elektrinėje Ukrainoje vėl paskatino raginimus NATO paskelbti neskraidymo zoną virš Ukrainos, nepaisant priešinimosi šiai idėjai Vakaruose dėl nerimo sukelti dar didesnį karą Europoje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paprašė Ukrainos šalininkų Vakarų Europoje reikalauti savo lyderių pakeisti kursą, nes atominės elektrinės ataka Zaporižioje kelia grėsmę visam žemynui.

Vis dėlto karybos ekspertai sako, jog nėra jokių galimybių, kad JAV, Jungtinė Karalystė ar kitos sąjungininkės Europoje sukurs neskraidymo zoną, nes tai galėtų lengvai eskaluoti karą Ukrainoje iki branduolinės konfrontacijos tarp NATO ir Rusijos.

Naujienų agentūra „Associated Press“ pateikia daugiau paaiškinimų apie situaciją.

Rusijos federalinė ryšių, informacinių technologijų ir žiniasklaidos priežiūros tarnyba grasina pasaulinei „Apple“ baudomis. Kaip teigia eurointegration.com.ua, remdamasi Rusijos portalu RBK, tokio dėmesio kompanija sulaukė už tai, kad „Apple Maps“ Rusijos gynybos ministerija buvo pervadinta „Fašizmo ministerija“.

Tarnyba mano, kad tokiu būdu „Apple“ pažeidė įstatymą „Dėl informacijos, informacinių technologijų ir informacijos apsaugos“, kuris draudžia „akivaizdžią nepagarbą visuomenei, valstybei ir valstybinę valdžią Rusijoje vykdančioms institucijoms“.

Kaip teigiama tarnybos laiške „Apple“, „kitose šalyse kompanija taip ir nepakeitė pavadinimo į korektišką“. O esą jeigu tarnyba kreipsis pakartotinai, tuomet jau grės bauda nuo 1/20 iki 1/10 nuo metinės apyvartos Rusijoje.

Va tik kaip tokį grasinimą teks įgyvendinti, neaišku – „Apple“ jau kiek anksčiau paskelbė, kad nutraukia pardavimus Rusijoje kaip atsaką, į šios šalies agresiją Ukrainoje.