Svarbiausios žinios iš Ukrainos
- Trečiadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas atvyko derybų į kosmodromą „Vostočnyj“.
- Šiaurės Korėja gali perduoti Rusijai milijonus raketų, tačiau abejotina jų kokybė galėtų kelti pavojų patiems rusų kariams.
- Bojko bokštų naftos platformų Juodojoje jūroje kontrolės grąžinimas yra žingsnis laikinai okupuoto Krymo išlaisvinimo link.
- Danija Ukrainai skirs 830 mln. JAV dolerių paramą.
- Joe Bidenas netrukus priims galutinį sprendimą dėl ATACMS ilgojo nuotolio raketų siuntimo į Ukrainą.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Čekijos generalinio štabo viršininkas pateikė neoptimistinę karo Ukrainoje prognozę
23:01
Vakarai turi ruoštis ilgam karui Ukrainoje ir tam, kad jam pasibaigus Vakarų šalys turės reikalų su dar priešiškesne Rusija. Tai interviu agentūrai „Reuters“ pareiškė Čekijos kariuomenės generalinio štabo viršininkas Karelas Řehka. Komentuodamas dabartinį Ukrainos kontrpuolimą Čekijos kariškis pabrėžė, kad kitaip, nei esama priešingų vertinimų, jis nėra nusivylęs jo tempu.
„Taip atrodo karinis puolimas, – sakė K.Řehka. – Tai ne kaip filme apie Antrąjį pasaulinį karą. Tam reikia laiko.“
„Apskritai manau, kad nė viena pusė nėra pajėgi artimiausiu metu pasiekti užsibrėžtų tikslų, – išsakė nuomonę kariškis. – Tai truks ne kelias savaites, tai truks ilgai. Ir svarbu, kad mes ir toliau ilgai remtume ukrainiečius“.
Vertindamas Čekijos pagalbą Ukrainai, K.Řehka sakė, kad jo šalis suteikė jos labai daug, atsižvelgiant į jos dydį ir į tai, kuo disponuoja Čekijos ginkluotosios pajėgos.
„Peržiūrime įvairias atsargas, planus ir koncepcijas ir bandome įvertinti, ką dar galime suteikti. Kai ką dar turime, įskaitant sunkiąją techniką“, – dalijosi kariškis.
Be to, K.Řehka išreiškė nuomonę, kad net ir pasibaigus karo veiksmams Ukrainoje Kremlius veiks dar mažiau nuspėjamai ir kels didesnę grėsmę Vakarams.
Čekijos karininkas pažymėjo, kad karas Ukrainoje privertė Vakarų sąjungininkus rimčiau vertinti buvusias SSRS šalis, kurias kontroliavo Rusija.
H.Maliar: situacija Marjinkoje ir Avdijivkoje paaštrėjo
21:49
Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar pareiškė, kad paaštrėjo situacija Marjinkos ir Avdijivkos miestuose. Tai ji pasakė teletilto eteryje, atsakydama į klausimus apie situaciją fronte.
„Jei kalbėsime apie Rytus, paaštrėjo padėtis Marjinkoje, Avdijivkoje. Rusai ten padidino apšaudymų skaičių. Maža to, jie ten pradėjo šturmuoti. Jau maždaug metus rusai aktyviai bando perimti Avdijivkos ir Marjinkos kontrolę. Jie apšaudo ir faktiškai nušlavė šias dvi gyvenvietes. Faktiškai ten jau nebeįmanoma kariauti ant viršaus, karas jau pereina po žeme“, – sakė viceministrė.
Ji pridūrė, kad okupantai negali užimti nei Marjinkos, nei Avdijivkos.
Be to, kalbėdama apie Kupjansko ir Lymano kryptis, viceministrė pažymėjo, kad dabar „intensyvumas iš priešo pusės sumažėjo“. „Ten kovų skaičius gerokai sumažėjo. Ir netgi buvo dienų, kai vyko tik apšaudymai, bet kovinių susidūrimų skaičius buvo visiškai minimalus. Tačiau tai nereiškia, kad priešas atsisakė savo planų ar atsitraukė. Jie tiesiog telkia savo pajėgas, ruošiasi ir neatsisako savo užduočių pasiekti Kupjanską ir Donecko bei Luhansko sričių ribas“, – sakė ji.
Tačiau Bachmuto kryptyje, pažymėjo H.Maliar, Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi „stabilių laimėjimų“. „Mes pamažu labai, bet užtikrintai judame į priekį ten“, – pridūrė ministro pavaduotoja.
„Dabar, jei kalbėsime apie Pietus, bendra tendencija yra tokia, kad ten mūsų ginkluotosios pajėgos žengia į priekį. Ir šiose teritorijose, kur yra laimėjimų, mes, mūsų ginkluotosios pajėgos, įsitvirtiname. Bet jei kalbame, tarkime, apie išvaduotas gyvenvietes, žinoma, rusai nenori taip lengvai pasiduoti“, – sakė H.Maliar.
Ji priminė apie Robotinę, kurios kontrolę pavyko perimti ir kurios apylinkėse toliau vyksta „labai rimti mūšiai“.
G.Nausėda kitąmet tikisi „žalios šviesos“ Ukrainos narystei NATO
21:35
Prezidentas Gitanas Nausėda sako besitikintis, kad kitąmet vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Vašingtone bus uždegta „žalia šviesa“ Ukrainos narystei Aljanse.
Lenkijoje viešintis šalies vadovas tvirtino besitikintis Varšuvos paramos tokiam siekiui.
„Dabar turime dėti visas pastangas ir aš labai tikiuosi Lenkijos Respublikos bendradarbiavimo siekiant, kad Vašingtono viršūnių susitikime mes galėtume padėti padaryti dar vieną žingsnį į priekį ir galbūt jau visiškai uždegti žalią šviesą Ukrainos narystei NATO“, – trečiadienio vakarą Krynicos saugumo ir ekonomikos forume kalbėjo G.Nausėda.
„Visa operacinė aplinka arba algoritmas, kaip Ukrainai siekti narystės ateityje, jis Vilniuje buvo sukurtas“, – teigė prezidentas.
Per šiemet liepą vykusį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje Aljansas sutarė, kad Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai kvietimas įstoti bus įteiktas, kai dėl to sutarts bloko valstybės ir Kyjivas įvykdys keliamas sąlygas.
G.Nausėda Krynicoje sakė, kad Vilniuje priimtas tekstas buvo „maksimumas to, ką mes galėjome pasiekti“.
Lietuvoje NATO šalių lyderiai taip pat nutarė atleisti Ukrainą nuo vadinamojo Narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) vykdymo, įsteigti Aljanso ir Ukrainos tarybą bei patvirtintas ilgalaikės paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms planas.
G.Nausėda taip pat sakė manantis, kad politinis Europos Sąjungos (ES), NATO įsipareigojimas remti Ukrainą yra pakankamas.
Jis taip pat pridūrė matantis nuoseklias Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno pastangas toliau remti Ukrainą.
Pasak G.Nausėdos, Lietuvos, Lenkijos ir kitų rytinio NATO flango valstybių pareiga yra skatinti diskusiją, pasiryžimą tęsti paramą šiai Rusijai besipriešinančiai šaliai.
Šalies vadovas teigė, kad Rusijos karas Ukrainoje pakėlė Lietuvos ir Lenkijos santykius „į dar aukštesnį lygį“.
„Šiandien Lenkijos ir Lietuvos pareiga yra kartu ir transliuoti tą žinią apie tikruosius Rusijos ir Baltarusijos kėslus, kuri anksčiau buvo girdima, bet galbūt tiktai viena ausimi Vakarų Europoje“, – sakė prezidentas.
Anot G.Nausėdos, regione matomos didesnės energetikos kainos, infliacija, psichologinė įtampa yra nepalyginamai mažesnės problemos nei tuos, su kuo susiduria Ukraina su sugriauta ekonomika, sunaikinta infrastruktūra, ekologinėmis katastrofomis ir gyventojų žūtimis.
G.Nausėda dalyvavo debatuose su Lenkijos prezidentu Andzejumi Duda apie paramą Ukrainai, dvišalius Lietuvos ir Lenkijos santykius, Ukrainos perspektyvas NATO ir ES.
Ekonomikos forumas Krynicoje rengiamas daugiau nei du dešimtmečius. Į šį renginį, kuris neoficialiai vadinamas Rytų Europos Davoso forumu, kasmet susirenka Vidurio ir Rytų Europos verslo bei politikos lyderiai. Paprastai jis vyksta rugsėjo pradžioje.
Rusija: Juodojoje jūroje numušti trys Ukrainos karinių jūrų pajėgų antvandeniniai dronai
20:42
Maskva trečiadienį pranešė, kad sunaikino tris ukrainiečių antvandeninius dronus Juodojoje jūroje po pirmosios ukrainiečių atakos ryte prieš laivų statyklą Rusijos aneksuotame Kryme.
Gynybos ministerija socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbtame pranešime teigė, kad Juodosios jūros laivynas „aptiko ir sunaikino tris Ukrainos kariuomenės antvandeninius dronus“.
Abiejų pusių puolimai Juodojoje jūroje padažnėjo po to, kai Rusija pasitraukė iš susitarimo, pagal kurį per šią jūrą buvo saugiai eksportuojami ukrainietiški grūdai.
Anksčiau trečiadienį Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad Ukrainos sparnuotosios raketos naktį smogė laivų statyklai Krymo uoste Sevastopolyje.
2014-aisiais Krymą aneksavusi Rusija paskelbė, kad Ukraina paleido 10 sparnuotųjų raketų į laivų statyklą ir tris jūrinius dronus į rusų laivus Juodojoje jūroje. Kai kurios raketos apgadino kelis statykloje remontuotus laivus.
Krymas buvo Kyjivo taikinys per visą Maskvos puolimo Ukrainoje laikotarpį, tačiau pastaruoju metu jis intensyviau ir dažniau puolamas, Kyjivui žadant susigrąžinti pusiasalį.
Moldova iš šalies išsiuntė Rusijos propagandinio portalo vadovą
18:31
Moldova trečiadienį išsiuntė iš šalies išsiuntė Rusijos propagandinio portalo „Sputnik Moldova“ vadovą, nurodydama, kad ši priemonė skleidžia propagandą ir dezinformaciją.
Moldovos vidaus reikalų ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad 56-erių Rusijos pilietis buvo išsiųstas iš šalies po to, kai dešimčiai metų buvo paskelbtas nepageidaujamu asmeniu.
„Priemonė išsiųsti užsienietį buvo paskirta dėl jo dalyvavimo Moldovos Respublikos vidaus reikaluose, o tai kelia grėsmę mūsų šalies informaciniam saugumui“, – teigiama ministerijos išplatintame pranešime.
Įtampa tarp Maskvos ir Kišiniovo nuolat didėja nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios pernai vasarį Moldovos valdžia kaltina Kremlių įtampos Uždniestrėje kėlimu siekiant destabilizuoti Ukrainą ir Moldovą.
Moldovos prezidentė Maia Sandu vasarį apkaltino Rusiją sąmokslu smurtinėmis priemonėmis nuversti jos vyriausybę – pasitelkiant antivyriausybiniais protestuotojais vaizduojamus diversantus. Maskva tai paneigė.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova nurodė, kad iš Moldovos buvo išsiųstas „Sputnik Moldova“ vadovas Vitalijus Denisovas.
Anot jos, Rusija imsis atsakomųjų priemonių.
„Šio bjauraus žingsnio antirusiška esmė akivaizdi. Jo tikslas – išvalyti Moldovos informacinę erdvę nuo valdžiai nepageidaujamos žiniasklaidos ir įbauginti tuos, kurie su ja nesutinka“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pareiškė M.Zacharova.
Moldovos vyriausybės atstovas spaudai Danielis Voda žurnalistams teigė, kad „Sputnik Moldova“ nuolat rengia informacines atakas, skelbia melą, propagandą ir dezinformaciją.
Moldovą, anksčiau priklausiusią Rusijos įtakos sferai, dabar valdo proeuropietiški politikai, pernai šalis pateikė paraišką įstoti į Europos Sąjungą.
Kyjivas: prekyba grūdais įmanoma demilitarizavus Rusijos laivyną
17:55
Naktiniai smūgiai Sevastopoliui yra vienintelė prekybos kelių saugumo garantija ir atsakas į teroristinės Rusijos bandymus badą paversti ginklu, socialiniame tinkle „X“ pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.
„Rusijos Juodosios jūros laivyno demilitarizavimas yra reali ilgalaikė regioninių prekybos kelių ir „grūdų koridoriaus“ saugumo garantija. Tai vienintelis teisingas atsakas į Rusijos bandymus badą paversti ginklu ir vienintelis būdas užtikrinti nenutrūkstamą grūdų tiekimą Rytų ir Afrikos šalims“, – rašė jis.
Prezidento kanceliarijos administracijos vadovo patarėjo teigimu, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pajėgumų stiprinimas yra kelias į minėtą scenarijų. To rezultatus buvo galima įvertinti per šiandieninius smūgius Sevastopoliui.
Praėjusią naktį laikinai okupuotame Sevastopolyje pasigirdo sprogimai. Rusijos Gynybos ministerija paskelbė apie 10 sparnuotųjų raketų ataką prieš Ordžonikidzės laivų statyklą. Pranešta, kad 7 raketos buvo numuštos.
Vėliau paaiškėjo, kad smūgio metu nukentėjo Rusijos desantinis laivas „Minskas“ ir povandeninis laivas „Rostovas prie Dono“.
Rumunija prie sienos su Ukraina pradėjo statyti priešlėktuvines slėptuves
17:29
NATO narė Rumunija antradienį paskelbė pradėjusi statyti priešlėktuvines slėptuves gyventojams netoli sienos su Ukraina po to, kai praėjusią savaitę ten buvo rasta drono nuolaužų.
Rumunijos kariai šeštadienį Plauru apylinkėse prie Ukrainos sienos, aptiko drono, panašaus į Rusijos kariuomenės naudojamus, fragmentų.
Be to, NATO narė trečiadienį pranešė, kad netoli savo sienos su karo draskoma Ukraina aptiko naujų įtariamų drono nuolaužų.
Du Rumunijos karinių oro pajėgų sraigtasparniai su specialistų komandomis buvo nusiųsti į Nufaru ir Viktoriją rytinėje Tulčos apskrityje, kur rasti keli, tikriausiai drono, fragmentai, sakoma Gynybos ministerijos pranešime.
Bukareštas sugriežtino stebėjimo ir oro erdvės saugumo stiprinimo priemones po pakartotinių Rusijos atakų netoli Rumunijos sienos.
Atskirame pareiškime ministerija nurodė, kad Generalinei nepaprastųjų situacijų inspekcijai pranešė apie netoli sienos esančias teritorijas, kuriose gali kilti incidentų pavojus, kitoje Dunojaus pusėje Rusijos pajėgoms puolant Ukrainos uostus.
Tai jau trečias toks radinys Rumunijos teritorijoje nuo praėjusio ketvirtadienio. Drono fragmentai aptikti Rusijos pajėgoms nuolat atakuojant Ukrainos Dunojaus uostus. Šias atakas Maskva pradėjo, siekdama sutrukdyti Ukrainai eksportuoti grūdus į pasaulio rinkas.
Tuo metu maždaug 50 Rumunijos karių antradienį pradėjo statyti dvi slėptuves, sakoma Gynybos ministerijos pranešime.
Priduriama, kad betoninės slėptuvės skirtos apsaugoti Plauru gyventojus ir bus perduotos vietos valdžios institucijoms, kai bus baigtos statyti.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainiečiai parodė, kaip naikina „Shahed“ dronus
16:57
Karinių oro pajėgų vadas generolas leitenantas Nikolajus Oleščukas pažymėjo, kad Gynybos pajėgų mobiliosios ugnies grupės svariai prisidėjo prie Rusijos naudojamų Irano bepiločių lėktuvų „Shahed“ naikinimo, o tai leidžia sutaupyti priešlėktuvinių valdomų raketų.
„Per naktinį puolimą Odesos srityje buvo numušta daugiau kaip trys dešimtys atakos dronų! Už šio skaičiaus slypi titaniškas Ukrainos gynėjų darbas.
Ypač norėčiau pažymėti mobiliųjų ugnies grupių kovinį darbą! Kasdien jų tikslumas didėja, turime vis didesnį procentą atakos bepiločių orlaivių numušimo, kurį atlieka visų gynybos pajėgų mobiliosios ugnies grupės!
Tai leidžia racionaliai naudoti priešlėktuvinę ginkluotę ir šaudmenis, atsižvelgiant į oro taikinių tipą.
Paprastai tariant, karinės oro pajėgos nešvaisto deficitinių priešlėktuvinių valdomų raketų šahedams, o taupo jas rusų lėktuvams, sraigtasparniams ir sparnuotosioms raketoms“, – rašė jis „Telegram“.
Ukrainos karybos gebėjimai stulbina: sudavė pirmą tokį smūgį istorijoje
16:38
Per praėjusią naktį Sevastopolyje įvykdytą ataką prieš Rusijos karinį laivyną Ukraina atliko išskirtinį, pirmąjį tokį smūgį karybos istorijoje ir sparnuotąja raketa sėkmingai smogė povandeniniam laivui, paskelbė naujienų portalas „Defense Express“.
Teigiama, kad ukrainiečių suduotas smūgis ilgesniam laikui išvedė iš rikiuotės arba net visiškai sunaikino iš karto du laivus – povandeninį laivą „Rostovas prie Dono“ ir didelį desantinį laivą „Minskas“.
„Ir nors didžiojo desantinio laivo sunaikinimas buvo įvykdytas jau trečią kartą, povandeninio laivo sunaikinimas yra unikali situacija, kuri neabejotinai įėjo į istoriją.
Faktas tas, kad Ukraina neturi įprastų pajėgumų kovoti su Rusijos povandeniniais laivais. Pats povandeninis laivas yra labai sudėtingas taikinys, kuriam reikia visokių priemonių, įskaitant kovos su povandeniniais orlaivių bei savų povandeninių laivų. Ukraina neturi nė vienos iš šių priemonių“, – pažymima leidinio straipsnyje.
Visų pirma, Ukrainos ginkluotosios pajėgos neturi nei modernių laivų, galinčių patruliuoti vandenyse ir ieškoti bei naikinti povandeninius laivus, nei kovos su povandeniniais laivais orlaivių, tokių kaip P-8 „Poseidon“ ar bent P-3 „Orion“. Kitaip tariant, jokių priemonių, galinčių ieškoti ir naikinti Rusijos povandeninius laivus Juodojoje jūroje.
Vienintelis būdas pataikyti į Rusijos povandeninį laivą – sunaikinti jį antvandeninėje pozicijoje. O atsižvelgiant į tai, kad net dyzeliniai-elektriniai povandeniniai laivai visą laiką veikia povandeninėje padėtyje, vienintelė galimybė į jį pataikyti yra įlankoje.
„Būtent tai ir padarė ukrainiečių pilotai. Ir tai pirmas kartas istorijoje, kai sparnuotosios raketos buvo panaudotos pataikyti į povandeninį laivą. Ir tai iš karto buvo veiksminga. Ir tai ne pirmas kartas, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos per karines jūrų pratybas įveikia naujus horizontus, nes prieš tai pirmą kartą istorijoje Ukrainos kariškiai sunaikino raketinį kreiserį ir efektyviai panaudojo jūrinius bepiločius dronus“, – rašoma „Defense Express“ straipsnyje.
Su didele tikimybe ši ataka gali reikšti galutinį „Rostovo prie Dono“ povandeninio laivo išjungimą. Taip yra ne tik dėl gaisro, apėmusio sausąjį doką, kuriame jis stovėjo kartu su laivu „Minskas“, masto, bet ir dėl to, kad per ataką greičiausiai buvo panaudotos sparnuotosios raketos „Storm Shadow“. Jos turi 450 kg sveriančią kovinę galvutę, kurią sudaro dvi atskiros dalys. Pirmoji yra priekinė kovinė galvutė, kuri kliūtyje sukuria skylę, į kurią patenka pagrindinė didelės sprogstamosios galios kovinė galvutė.
Tokiu būdu, pataikius į povandeninį ar bet kurį kitą laivą, sprogimas įvyksta korpuso viduryje. Tai jau reiškia kritinę žalą, o didelio masto gaisro, apėmusio abu laivus, atveju – kritinę, nes jie tiesiog sudega iš vidaus, o pertvaros dėl aukštos temperatūros išsilydo.
Praėjusią naktį Sevastopolyje pasigirdo sprogimai, o dangų nušvietė priešlėktuvinės gynybos sviedinių blyksniai. Ryte Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos raketomis atakavo laivų statyklą.
Rusijos pareigūnų teigimu, iš viso buvo paleista 10 raketų, iš kurių 7 esą buvo numuštos. Likusios pataikė į gamyklos teritoriją ir sukėlė gaisrą. Rusijos pusė pripažino, kad buvo apgadinti du doke stovėję laivai, tačiau jų neįvardijo.
Rusija neigia pranešimą apie apsikeitimą kaliniais, tarp kurių minimas A.Navalnas
16:26
Rusija trečiadienį atmetė JAV žiniasklaidos pranešimą apie galimą Maskvos ir Vakarų šalių apsikeitimą kaliniais, susijusį su įkalintais disidentais, tokiais kaip Aleksejus Navalnas, ir pavadino jį spekuliacija.
Laikraštis „The Wall Street Journal“, cituodamas neįvardytus Vakarų pareigūnus, pranešė, kad gali būti sudarytas daugiašalis susitarimas, pagal kurį būtų apsikeista Vakarų šalyse kalinamais rusais ir Rusijoje kalinamais vakariečiais, taip pat įkalintais disidentais, tokiais kaip A.Navalnas.
„The Wall Street Journal“ informacija apie tai, kad A.Navalnas įtrauktas į apsikeitimo kaliniais su JAV sąrašus, yra spekuliacija“, – Rusijos valstybinei žiniasklaidai sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Rusijos opozicijos veikėjas A.Navalnas atlieka 19 metų laisvės atėmimo bausmę liūdnai pagarsėjusioje įkalinimo įstaigoje netoli Maskvos.
JAV laikraštis teigė, kad Maskva yra suinteresuota susigrąžinti Vadimą Krasikovą, kurį Vokietija nuteisė kalėti iki gyvos galvos už čečėnų sukilėlių lyderio Zelimchano Changošvilio nužudymą centriniame Berlyno parke 2019 metais.
Berlynas nusprendė, kad V.Krasikovas dirbo Rusijos saugumo tarnyboms, o Maskva tvirtino, kad jis nekaltas.
Laikraštis teigė, kad Maskva iškėlė jo bylą derybose dėl apsikeitimo kaliniais, JAV stengiantis išlaisvinti tokius Rusijoje laikomus amerikiečius kaip „The Wall Street Journal“ žurnalistas Evanas Gershkovichas ir buvęs jūrų pėstininkas Paulas Whelanas.
Plačiau skaitykite ČIA.
