Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
WSJ: iš JAV žvalgybos – įtarimai Kremliui
10:17
JAV žvalgyba mano, kad už sprogstamojo drono pasirodymą Leipcigo/Halės oro uoste Vokietijoje greičiausiai stovi Rusijos vyriausybė, tpraneša „The Wall Street Journal“.
Dronas buvo aptiktas antradienio vakarą kilimo ir tūpimo takelyje, saugiojoje zonoje šalia Ukrainos krovininio lėktuvo. Dėl šio incidento oro uostas buvo uždarytas.
Vokietijos žiniasklaidos duomenimis, dronas buvo su sprogmenimis, tačiau jo detonatorius nesuveikė. Vokietijos valdžios institucijos šį incidentą vertina kaip galimą pasikėsinimo bandymą ir tiria, ar su tuo susijusius užsienio šalys.
Vokietijos teisėsauga tuo pačiu metu tiria ir kitą incidentą. Uždarius oro uostą, krovininis lėktuvas, nutraukęs tūpimą Leipcige, susidūrė su nenustatytu objektu.
Lėktuvas patyrė nedidelę žalą, tačiau sugebėjo saugiai nutūpti netoliese esančiame oro uoste.
Būtent sprogmenų radimas pirmajame drone patraukė Vakarų žvalgybos agentūrų dėmesį. Saugumo pareigūnai mano, kad Maskva gali stovėti už keleto neseniai įvykusių bandymų sutrikdyti kritinę infrastruktūrą Europoje.
Incidentas su dronu paaiškėjo tuo metu, kai pasirodė nauji JAV žvalgybos įvertinimai dėl Kremliaus planų. Pasak JAV žvalgybos tarnybų, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas artimiausiais metais gali bandyti patikrinti NATO pasirengimą reaguoti į ribotą puolimą prieš vieną iš jos šalių.
Ukraina davė pažadą Kazachstanui: detales derino Vašingtonas
11:33
Ukraina sutiko nepulti tam tikrų ne rusiškų naftos tanklaivių ir Juodosios jūros infrastruktūros objektų, kurie yra ypač svarbūs Kazachstano naftos eksportui, „Bloomberg“ pranešė JAV pareigūnas.
Pasak jo, Ukraina įsteigė kontaktinius punktus, kad komerciniai vežėjai galėtų keistis informacija ir užtikrinti saugų praplaukimą.
„Šis susitarimas, pasiektas po aukštų JAV vyriausybės pareigūnų ir Ukrainos vadovų susitikimo, yra potencialiai svarbus žingsnis siekiant padidinti naftos srautus regione po to, kai neseniai įvykusi serija išpuolių prieš laivus netoli Kaspijos naftotiekio konsorciumo (CPC) terminalo Rusijoje lėmė veiklos sumažėjimą“, – primena leidinys.
Pažymima, kad CPC terminalas yra itin svarbus Kazachstanui, nes šalis neturi pakankamų pajėgumų eksportuoti naftą alternatyviais maršrutais. CPC administruoja maždaug 2 proc. pasaulinių žalios naftos tiekimų, o Europos naftos perdirbimo gamyklos priklauso nuo tiekimo apimčių iš šio regiono.
Pagal susitarimą, kuriam tarpininkavo Jungtinės Valstijos, Ukraina sutiko susilaikyti nuo išpuolių prieš Kaspijos naftotiekio konsorciumo infrastruktūrą ir į terminalą plaukiančius ne Rusijos laivus.
Volodymyras Zelenskis lankosi Rusijos sąjungininkėje Serbijoje
11:19
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį lankosi Serbijoje su pirmuoju savo oficialiu vizitu šioje šalyje – vienoje iš nedaugelio, vis dar palaikančių glaudžius ryšius su Maskva.
Vizitas vyksta Ukrainai siekiant sutelkti tarptautinę paramą intensyvėjant Rusijos smūgiams.
Šeštadienį, po dar vieno intensyvaus Kyjivo ir aplinkinio regiono bombardavimo, kai praėjusią naktį žuvo mažiausiai trys ir buvo sužeisti dar septyni žmonės, V.Zelenskis turi surengti derybas su Serbijos vadovu Aleksandaru Vučičiumi.
Praėjus daugiau nei ketveriems metams po plataus masto Rusijos puolimo prieš Ukrainą pradžios, diplomatija yra atsidūrusi aklavietėje, o abi šalys intensyvina tolimojo nuotolio smūgius, dėl kurių daugėja civilių aukų.
Pastaraisiais mėnesiais Maskva gerokai suintensyvino išpuolius prieš Ukrainos sostinę, paprastai per trumpą laiką paleisdama daug sunkiai perimamų balistinių raketų, o Ukraina prašo daugiau JAV gamybos „Patriot“ perėmimo sistemų.
Kyjivas savo ruožtu į Rusiją leidžia rekordiškai daug dronų.
Vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas V.Zelenskio vizitą į tradicinę Maskvos sąjungininkę Serbiją anksčiau pavadino „antausiu rusams“.
Serbija istoriškai yra artima Rusijai, o A.Vučičius atsisakė įvesti sankcijas Maskvai. Toks žingsnis supykdė Europos Sąjungą (ES) ir sulėtino Belgrado kelią į bloką.
Penktadienį V.Zelenskis vakarieniavo su A.Vučičiumi, kuris prieš derybas pakartojo, kad nepakeis savo nuomonės dėl sankcijų.
„Aptarsime mūsų šalių ekonominių ryšių plėtrą, santykius su Europos Sąjunga (ES), kitas sritis, kurios gali būti naudingos mūsų tautoms, bei saugumo klausimus“, – socialiniame tinkle „X“ sakė V.Zelenskis.
Abu lyderiai taip pat turėtų kreiptis į žiniasklaidą.
V.Zelenskis, kuris nuo Rusijos invazijos pradžios apkeliavo didžiąją dalį pasaulio ieškodamas paramos, Serbijoje nesilankė nuo pat 2019-ųjų, kai tapo prezidentu.
Nors A.Vučičius yra labai priklausomas nuo pigių Rusijos dujų ir yra vienas iš nedaugelio Europos lyderių, vis dar besilankančių Maskvoje, jis taip pat teikė nekarinę pagalbą Kyjivui.
Kremlius kaltino Serbijos įmones parduodant šaudmenis Ukrainai, tačiau A.Vučičius tai ne kartą neigė.
2025 metais A.Vučičius vyko į Ukrainą dalyvauti regioniniame viršūnių susitikime, o šiais metais lankėsi Kyjive. Jis pažadėjo pagalbą Ukrainai, tačiau vengė pasirašyti oficialią paramos deklaraciją dėl šio karo.
Praėjusią naktį rusų smūgiai Kyjivui į šiaurės rytus nuo miesto esančiame Brovarų rajone pražudė tris žmones, įskaitant vaiką, platformoje „Telegram“ pranešė regiono karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka.
Pasak jo, krintančios nuolaužos apgadino namų ir transporto priemonių bei sukėlė gaisrą negyvenamajame pastate.
Rajone taip pat buvo sužeisti kiti trys žmonės, o pačiame Kyjive per naktinius smūgius buvo sužeisti dar keturi asmenys.
Ukraina smogė dar dviems naftos perdirbimo gamykloms Rusijoje
09:30
Ukraina praėjusią naktį smogė naftos perdirbimo gamykloms Samaros srityje ir Pietų Rusijos Krasnodaro krašte, praneša stebėsenos kanalai.
Juos cituoja ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Kaip skelbia „Telegram“ kanalas „Exilenova Plus“, po Ukrainos smūgio naftos perdirbimo gamykloje Syzranėje, Rusijos Samaros srityje, kilo gaisras.
Naujienų kanalas „Supernova Plus“ pranešė, kad per Ukrainos ataką užsidegė ir naftos perdirbimo gamykla Ilskio mieste Krasnodaro krašte.
Pareigūnas: per Rusijos smūgius Kyjivo regione žuvo trys žmonės
09:27
Per Rusijos smūgius rajone į šiaurės rytus nuo Ukrainos sostinės šeštadienį žuvo trys žmonės, įskaitant vaiką, pranešė regiono karinis pareigūnas.
Tai įvyko Kyjivui perspėjus apie artėjančias balistines raketas.
Maskva pastaraisiais mėnesiais gerokai suintensyvino išpuolius prieš Ukrainos sostinę, paprastai per trumpus smūgius paleisdama sunkiai perimamų balistinių raketų serijas.
Per smūgius Brovarų rajone į šiaurės rytus nuo Kyjivo žuvo trys žmonės, įskaitant vaiką, o dar trys žmonės buvo sužeisti, platformoje „Telegram“ pranešė regiono karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka.
Pasak jo, per išpuolius kritusios nuolaužos apgadino namų bei transporto priemonių ir sukėlė gaisrą viename negyvenamajame pastate.
Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba pasidalijo liepsnojančio sugriauto pastato nuotraukomis ir pranešė, kad per išpuolį Puchivkos kaime buvo sugriautas dviejų aukštų namas bei suniokoti du automobiliai, taip pat kilo gaisras sandėlyje.
Naujienų agentūros AFP žurnalistas sostinėje girdėjo keliolika sprogimų, Ukrainos oro pajėgoms įspėjus apie „balistinių ginklų naudojimo iš šiaurės grėsmę“.
Per naktinius išpuolius mieste buvo sužeisti keturi žmonės, „Telegram“ pranešė Kyjivo karinė administracija.
„Kyjive paskelbtas oro pavojus dėl balistinių raketų naudojimo“, – kiek anksčiau pranešė institucija, nurodydama gyventojams slėptis.
CNN: Rusija užčiuopė Ukrainos silpnybę
08:38
Rusija vis dažniau naudoja balistines raketas savo masiniuose išpuoliuose prieš Ukrainą. Pagrindinė Ukrainos oro gynybos problema tebėra ribotas perimamųjų raketų, galinčių veiksmingai neutralizuoti tokius taikinius, skaičius, rašo CNN.
Balistinės raketos tampa ypač pavojingos vykdant kombinuotus išpuolius Ši taktika verčia Ukrainos oro gynybos pajėgas paskirstyti savo ribotus išteklius tarp daugybės taikinių.
Skirtingai nuo puolamųjų dronų, kurie skrenda palyginti lėtai, balistinės raketos juda itin dideliu greičiu ir turi iš esmės kitokią skrydžio trajektoriją.
Pavyzdžiui, Rusijos „Iskander“ raketa gali pasiekti greitį, šešis–septynis kartus viršijantį garso greitį, ir gabenti iki 700 kilogramų sprogmenų.
Raketa pirmiausia pakyla į didelį aukštį, o tada staigiai neria link savo taikinio.
Rusija taip pat naudoja „Orešnik“ raketas prieš Ukrainą ir, pasak Ukrainos pareigūnų, „S-400“ raketas, pritaikytas smūgiams prieš antžeminius taikinius.
Viena iš nedaugelio sistemų, galinčių perimti Rusijos balistines raketas, yra amerikiečių „Patriot“ sistema su „PAC-3“ perimamosiomis raketomis.
Būtent todėl Ukrainai yra gyvybiškai svarbu turėti pakankamą kiekį tokios amunicijos.
Priešraketinių sistemų problema gali išlikti ypač aktuali dėl JAV priešraketinės gynybos atsargų išeikvojimo.
Atsižvelgdami į tai, Ukrainos kariniai pareigūnai ir analitikai ragina nebesikliauti vien tik „Patriot“ raketomis ir ieškoti papildomų būdų, kaip sumažinti Rusijos raketų potencialą.
JAV anksčiau laiko atleido Europai ir Ukrainai svarbų generolą
08:25
Pasak „ABC News“, vienas iš svarbiausių JAV generolų, Charlesas Costanza, kuris buvo atsakingas už JAV karines operacijas Europoje ir paramos Ukrainai koordinavimą, buvo atleistas iš pareigų anksčiau laiko.
Pasak vieno karinio pareigūno, generolas buvo atleistas iki kadencijos pabaigos likus dviem mėnesiams.
Šio sprendimo priežastys kol kas nežinomos.
Costanza atleidimas vyksta vykstant platesniems pokyčiams JAV kariuomenės aukščiausioje vadovybėje.
Kaip praneša „ABC News“, gynybos ministro Pete’o Hegsetho kadencijos metu daugiau nei du tuzinai aukšto rango karininkų buvo atleisti arba nušalinti nuo pareigų, dažnai be viešo paaiškinimo.
„Reuters“: po smūgio „Wildberries“ – artėjantis naujas stiprus kirtis Rusijai
08:04
„Wildberries“ pardavėjams gresia bankrotų banga, teigia „Reuters“ šaltinis.
Rusija neturi pakankamai lėšų, kad galėtų gelbėti pardavėjus, nukentėjusius nuo Ukrainos atakų prieš „Wildberries“ prekybos platformos sandėlius. Kaip teigia „Reuters“, tai, kas atsitiko šiai prekybos platformai, kuri kontroliuoja pusę šalies elektroninės prekybos rinkos, yra rimtas smūgis Rusijos ekonomikai.
Pasak agentūros cituojamo su Kremliumi susijusio šaltinio, tikimasi bankrotų bangos.
„Niekas neturi tiek pinigų, kiek reikia pardavėjams paremti - kalbame apie šimtus milijardų rublių“, – teigė šaltinis.
Problemą dar labiau apsunkina tai, kad didelė dalis „Wildberries“ pardavėjų yra individualūs verslininkai. Pagal Rusijos įstatymus jie asmeniškai atsako už skolas savo nuosavybe. Kitaip tariant, tie, kurie prarado prekes ne dėl savo kaltės ir turi nesumokėtų paskolų, gali prarasti viską arba didelę dalį savo turto.
Prekybos ir pramonės rūmai pasiūlė vyriausybei pakeisti bankroto procedūrą, siekiant užkirsti kelią tokiai situacijai.
Rusijos valdžios institucijos svarsto paramos paketą pardavėjams, nors jame nenumatyti tiesioginiai mokėjimai nukentėjusiems asmenims. Svarstomos galimybės apima paskolų grąžinimo atidėjimus, lengvatines paskolas ir mokesčių lengvatas.
Tačiau lieka neaišku, kaip greitai valstybė galės padėti pardavėjams, kurie jau susiduria su skubiais skolų grąžinimais.
Ukrainos dronų smūgiai nuniokojo mažiausiai 20 „Wildberries“ logistikos centrų, o kai kurie iš jų buvo visiškai sunaikinti. Dėl to įmonė neteko 1,18 milijono kvadratinių metrų sandėliavimo ploto.
Šių smūgių poveikis „Wildberries“ jau jaučiamas įvairiuose Rusijos ekonomikos lygmenyse.
