- „Maskva vis dėlto priguls“: parodė vieną iš dronų, kurie atakavo Rusijos sostinę
- Zelenskis griežtas: „Jei degs Ukraina, degs ir jūsų Maskva“
- Paaiškino paprastai: Rusijos oro gynybos problema kilo dėl esminio trūkumo
- Nugriaudėjo 20 sprogimų: Ukraina atakavo geležinkelio tiltą per Šiaurės Krymo kanalą
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Zelenskis: naujas smūgis Maskvai – tai tolimojo nuotolio sankcijos
10:29 Atnaujinta 10:54
Į sėkmingas Ukrainos atakas Maskvos naftos perdirbimo gamyklai sureagavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pavadinęs jas tolimojo nuotolio sankcijomis.
„Atėjo laikas užbaigti šį karą, ir Rusija turėtų imtis būtinų žingsnių diplomatijos srityje“, – kalbėjo Ukrainos vadovas.
„Šią naktį mūsų tolimojo nuotolio smūgiai vėl pasiekė Maskvos regioną: antrą kartą per savaitę buvo smogta Maskvos naftos perdirbimo gamyklai. Taip pat buvo smogta taikiniams Rostovo srityje ir laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose. Tai visiškai pateisinamas atsakas į Rusijos smūgius mūsų miestams ir bendruomenėms ir dar vienas svarbus mūsų karių darbo prieš Rusijos karo mašiną palaikančius objektus rezultatas. [...] Šiomis dienomis visi mūsų partneriai pastebėjo mūsų vidutinio nuotolio smūgių ir ilgojo nuotolio sankcijų tikslumą ir veiksmingumą. Atėjo laikas užbaigti šį karą, ir Rusija turėtų imtis būtinų žingsnių diplomatijos srityje“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Ukrainos prezidentas padėkojo smūgį atlikusioms gynybos pajėgoms už smūgius ir tikslumą bei pasidalino vaizdo įrašu iš Maskvos.
Iš didžiausio Maskvos oro uosto buvo evakuoti žmonės
Ukraina ketvirtadienį surengė didžiausią per kelerius metus dronų ataką prieš Maskvą, jos metu kilo keli gaisrai sostinėje ir jos apylinkėse, o iš didžiausio šalies oro uosto buvo evakuoti žmonės, pranešė pareigūnai.
Nepatvirtintuose vaizdo įrašuose socialiniuose tinkluose matyti dideli juodų dūmų stulpai virš miesto panoramos, virš galvų zvimbiantys dronai.
Smogta naftos perdirbimo gamyklai Maskvos Kapotnios rajone. Tai pačiai naftos perdirbimo gamyklai Ukrainos dronas smogė ir antradienį.
Intensyviausiai dirbantis Rusijos oro uostas – Maskvos Šeremetjevo – paskelbė, kad per ataką evakavo keleivius į „saugias vietas“ ir apribojo skrydžius.
Rusijos oro gynyba numušė 180 dronų, artėjusių prie Maskvos, sakė meras Sergejus Sobianinas, o Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per naktį perėmė daugiau nei 500 Ukrainos bepiločių.
Ši ataka buvo didžiausia prieš Maskvą per mažiausiai dvejus metus, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.
Nuo karo pradžios 2022 metų vasarį Rusija beveik kasdien atakuoja Ukrainą dronais ir raketomis.
Zelenskis griežtas: „Jei degs Ukraina, degs ir jūsų Maskva“
13:19
„Jei degs Ukraina, degs ir jūsų Maskva“, – sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, smūgį Rusijos sostinei pavadinęs atsaku į ataką prieš Pečorų laurą.
„Kalbant apie mūsų atsaką, jis yra visiškai teisingas Maskvos atžvilgiu. Matote, atsižvelgiant į tris Maskvos turimus oro gynybos žiedus, mes pasakėme, kad smogsime jiems. Jei Putinas nenori baigti šio karo, jis nori jį tęsti, mes nesėdėsime ramiai, mes atsakysime. Atsakymas turi būti griežtas ir teisingas. Jie smogė Laurau. Per mūsų susitikimą, buvome Lauroje su žurnalistais, pasakiau atvirai: mes parengsime atsaką, ir jūs jį pamatysite. Manau, kad jį pamatysite“, – ketvirtadienį Briuselyje žurnalistams sakė V.Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad „mes nenorime šio karo ir niekada nenorėjome, ir visi tai žino, ir partneriai tai žino, ir mes tikrai nenorime, kad Ukraina degtų dėl priešo“.
„Bet jei Ukraina degs, jūsų Maskva taip pat degs. Todėl dar kartą pabrėžiame, kad laikas nutraukti agresiją, laikas nutraukti šį karą“, – sakė V.Zelenskis.
Zelenskis po smūgio Maskvai: rusai turėtų kaltinti Putiną
13:03
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė norintis, jog Rusijos gyventojai žinotų, kad jų prezidentas Vladimiras Putinas yra atsakingas už karo Ukrainoje pasekmes.
Tai jis sakė po to, kai Kyjivas surengė plataus masto išpuolį prieš Rusijos sostinę.
„Svarbiausia, kad Rusijos žmonės pradėtų jausti, jog šį karą kariauja vienas žmogus – Putinas, o paprasti žmonės už viską moka“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis.
„Maskva vis dėlto priguls“: parodė vieną iš dronų, kurie atakavo Rusijos sostinę
12:33 Atnaujinta 12:41
Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdis sako, kad Ukrainos pajėgos trečią kartą per pastarąsias 30 dienų smogė Maskvos naftos perdirbimo gamyklai, ir parodė vieną iš atakoje dalyvavusių bepiločių orlaivių.
Tai jis paskelbė ketvirtadienį, birželio 18 d., savo „Telegram“ kanale.
„Triptichas 17, 16, 18-oji... iš eilės, keršto barščių receptas. Maskva vis dėlto priguls. Ir ne Krymo paplūdimyje. Kremlius tai supranta – neliečiamų arba nepasiekiamų zonų vis mažiau“, – pažymėjo R.Brovdis.
Jis paaiškino, kad Ukrainos pajėgų strategija – sistemingai identifikuoti ir naikinti Rusijos kuro ir energetikos komplekso bei karo pramonės objektus, kurie teikia finansavimą ir paramą karui prieš Ukrainą.
Be to, pasak jo, Ukrainos kariuomenė toliau vykdo smūgius prieš Rusijos oro gynybos sistemas ir priešo gyvąją jėgą.
Pasak R.Brovdžio, 1-ojo atskirojo centro bepiločių sistemų pajėgų, 414-osios atskirosios brigados „Ptachi Madjara“, 9-ojo bataliono „Kairos“, 413-osios atskirosios „Reid“ ir 412-osios atskirosios „Nemesis“ brigados padaliniai kartu su Specialiųjų operacijų pajėgomis, SBU ir GUR trečią kartą per pastarąsias 30 dienų surengė masinį smūgį Maskvos naftos perdirbimo gamyklai.
Prieš pat Putino susitikimą
Didelio masto ataka įvykdyta likus kelioms valandoms iki Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo su Pietryčių Azijos šalių lyderiais viršūnių susitikime Kazanės mieste, esančiame maždaug už 700 kilometrų į rytus nuo sostinės.
Pastaraisiais mėnesiais Kyjivas suintensyvino dronų smūgius Rusijai, taikydamasis į naftos perdirbimo gamyklas, kurios finansuoja Maskvos karo biudžetą, o diplomatinės derybos dėl daugiau nei ketverius metus trunkančio konflikto užbaigimo tebėra įstrigusios.
„Oro gynybos pajėgos toliau atremia didelio masto ataką. Keliems dronams pavyko pasiekti MNPZ (Maskvos naftos perdirbimo gamyklą)“, – platformoje „Telegram“ rašė Maskvos meras Sergejus Sobianinas.
Pareigūnai uždarė eismą netoli gamyklos esančiose gatvėse.
Meras nenurodė, kokia žala padaryta objektui, tačiau kelios Rusijos žiniasklaidos priemonės pranešė, kad jis dega.
Ukraina pranešė, kad smogta gamyklai Maskvos Kapotnios rajone. Tai pačiai naftos perdirbimo gamyklai Ukrainos dronas smogė ir antradienį.
Gamykloje visą rytą degė ugnis, ore tvyrojo stiprus, nemalonus kvapas.
Intensyviausiai dirbantis Rusijos oro uostas – Maskvos Šeremetjevo – paskelbė, kad per ataką evakavo keleivius į „saugias vietas“ ir apribojo skrydžius.
Visi Maskvos oro uostai buvo uždaryti kelioms valandoms, dėl to vėlavo šimtai skrydžių.
Kitas dronas rėžėsi į daugiabutį Maskvos srities Žukovskio rajone, o dronų nuolaužos sukėlė gaisrą prekybos centre netoli sostinės priemiesčių, sakė Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas.
Vladimiras Putinas Kazanėje
Ataka įvyko likus vos kelioms valandoms iki V.Putino susitikimo su Pietryčių Azijos lyderiais Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) viršūnių susitikime centriniame Kazanės mieste, kur jis pozavo nuotraukai su kitais lyderiais.
Savo įžanginėje kalboje forume jis neužsiminė apie smūgį Maskvai.
Tailandas, Vietnamas, Kambodža, Laosas, Malaizija ir Singapūras atsiuntė savo ministrus pirmininkus, o Filipinai – prezidentą Ferdinandą Marcosą.
V.Putinas jau seniai siekia demonstruoti stabilumą Rusijoje, nepaisant daugiau kaip ketverius metus trunkančio puolimo Ukrainoje ekonominių ir socialinių padarinių.
Rusijos ekonomika, kuri viso konflikto metu veikia karo sąlygomis, susiduria su didele infliacija, darbo jėgos trūkumu ir didelėmis skolinimosi išlaidomis.
Šiais metais pajėgų žengimas į priekį Ukrainos mūšio lauke sulėtėjo, o Kyjivas rengia vis daugiau atakų Rusijos teritorijoje.
Šios savaitės pradžioje Prancūzijoje vykusiame Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikime JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Maskva turėtų „sudaryti susitarimą“ dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
V.Putinas ne kartą atmetė pasiūlymus surengti tiesiogines derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, teigdamas, kad Maskva ketina jėga užimti Ukrainos rytinį Donbaso regioną.
Rusijos puolimas Ukrainoje tapo kruviniausiu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų ir pareikalavo šimtų tūkstančių žmonių gyvybių. Didelės rytinės ir pietinės Ukrainos dalys buvo nuniokotos kovų.
Nugriaudėjo 20 sprogimų: Ukraina atakavo geležinkelio tiltą per Šiaurės Krymo kanalą
12:10
Ketvirtadienį paryčiais Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronai vėl surengė smūgį prieš objektus okupuotame Kryme. Pataikyta į du didelės reikšmės tiltus – tai, rodos, yra nauja atakų banga, nukreipta prieš Rusijos logistikos infrastruktūrą pusiasalyje.
Pasak opozicinio „Telegram“ kanalo „Krymskj veter“, Ukrainos ataka buvo nukreipta į geležinkelio tiltą per Šiaurės Krymo kanalą netoli Rozdolnės kaimo Ičkino rajone.
Vietos šaltinių teigimu, atakos metu šioje teritorijoje nugriaudėjo apie 20 sprogimų. Pažymima, kad buvo smogta ir tiltui, esančiam netoli geležinkelio pervažos.
Geležinkelio linija, į kurią pataikyta, yra strategiškai reikšminga Rusijos pajėgoms, veikiančioms pietiniame fronte, nes ja gabenami sunkiosios šarvuotosios transporto priemonės, šaudmenys ir degalai.
Po pranešimų apie smūgius „Telegram“ kanalas teigė, kad krovininis ir keleivinis geležinkelių eismas bus visiškai paralyžiuotas. Taip pat buvo nurodyta, kad traukiniai, atvykstantys iš Rusijos per Kerčės tiltą, galės nuvažiuoti tik iki Vladyslavivkos mazgo stoties arba Feodosijos.
Tačiau šiuo metu tikslus abiejų objektų žalos dydis nežinomas. Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose užfiksuoti sprogimai ir šalia geležinkelio tilto kilęs gaisras.
Plačiau skaitykite ČIA.
Paaiškino paprastai: Rusijos oro gynybos problema kilo dėl esminio trūkumo
11:40
Rusija susiduria su pagrindinių zenitinių raketų trūkumu, JAV televizijos kanalui CBS pranešė Ukrainos pareigūnai. Šią problemą patvirtina ir kariniai analitikai bei vadinamieji „Z“ tinklaraštininkai, skelbia portalas „Agentstvo“.
Pasak trijų Ukrainos pareigūnų, susipažinusių su žvalgybos vertinimais, Rusijai trūksta S-300 sistemoms skirtų raketų. Ši sistema, sukurta SSRS septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje, tradiciškai buvo vienas svarbiausių Rusijos oro gynybos nuo sparnuotųjų ir balistinių raketų elementų.
Karo su Ukraina metu Rusija vis dažniau naudojo modernesnes sistemas S-350, S-400 ir „Pancyr-S1“. Tačiau S-300 vis dar yra gynybos nuo Ukrainos smūgių dalis.
Pagal Ukrainos žvalgybos vertinimus, kuriuos 2025 m. paskelbė portalas „New Voice“, Rusija turėjo daugiau kaip 400 S-300PM ir S-400 perėmėjų. Su „CBS News“ kalbėję pareigūnai nenurodė dabartinio atsargų lygio, tačiau patvirtino, kad jų sumažėjo, ir nurodė kelias galimas priežastis.
Kodėl trūksta raketų
Rusijos kariuomenė raketas S-300 naudoja ne tik oro gynybai, bet ir smūgiams prieš antžeminius taikinius Ukrainoje, teigė du šaltiniai. Šiuo tikslu raketos perkonfigūruotos į „žemė-žemė“ režimą ir papildo tokias sistemas kaip „Iskander-M“ ir „Kinžal“.
Be to, Rusijos priešlėktuvinės gynybos raketų atsargos išseko dėl nuolatinių masinių Ukrainos atakų. Dabar smūgiams prieš taikinius Rusijoje naudojami įrenginiai su reaktyviniais varikliais, kurie skrenda greičiau ir toliau nei ankstesni modeliai, pranešė CBS.
Rusijos kariuomenės ekspertas iš Užsienio politikos tyrimų instituto Robas Lee patvirtino, kad su perėmėjais yra problemų.
„Daugelis rusiškų priešlėktuvinių raketų sunaudojamos labai greitai, iš tikrųjų tokiu greičiu, kurio neįmanoma išlaikyti ilgą laiką, nes Ukraina gali pagaminti daugiau tolimojo nuotolio smogiamųjų bepiločių, nei Rusija kai kuriais atvejais gali pagaminti priešlėktuvinių raketų“, – sakė ekspertas.
Ukraina elgiasi gudriai
Ukraina sąmoningai didina deficitą, smogdama tiesiai į Rusijos oro gynybos sistemas, mano R.Lee. Pasak jo, per pastaruosius kelis mėnesius Ukraina sunaikino arba atakavo daug oro gynybos priemonių aneksuotose teritorijose, įskaitant Krymą.
Papildyti tiekimą Rusijai gali būti sudėtinga. Vienas Ukrainos pareigūnas CBS sakė, kad Maskvai trūksta pagrindinių komponentų perėmėjams gaminti, įskaitant nukreipimo sistemas ir valdymo modulius. Jis sakė, kad Rusijai sunku juos pirkti iš Vakarų ir Kinijos gamintojų dėl sankcijų.
Tuo pat metu Ukrainos žvalgybos pareigūnai pabrėžia, kad Rusija vis dar turi kitų modernių ir veiksmingų oro gynybos sistemų.
„Rusija teikia prioritetą raketų gamybai modernesnėms sistemoms“, – CBS sakė laikinai karinės žvalgybos GUR vadovo pareigas einantis Olehas Černas.
Trūksta ir kitokių raketų Rusijai
Rusijai gali trūkti ir kitų raketų. OSINT analitikas Kirilas Michailovas, kalbėdamas su portalu „Agentstvo“, pažymėjo, kad oro gynybos raketų atsargų išeikvojimo problema ne kartą buvo iškelta „Z“ kanaluose. Gegužės mėnesį „Fighterbomber“ rašė apie beveik visiškai išeikvotas raketų „oras-oras“ R-27 atsargas. K.Michailovo teigimu, jos naudojamos prieš Ukrainos bepiločius orlaivius.
Ekspertas taip pat priminė, kad trumpojo nuotolio priešlėktuvinių raketų gamyba „Pancyr“ buvo įsukta tik karo metu. Tai reiškia, kad pasikliauti jų atsargomis neįmanoma, sakė K.Michailovas.
Per vieną iš paskutinių atakų prieš Maskvą Ukrainos „Telegram“ kanaluose pasirodė tariamų Rusijos kariškių pokalbių įrašas. Įraše vyriškas balsas sako, kad jiems baigėsi raketų amunicija. K.Michailovo nuomone, jei šis įrašas yra autentiškas, tai gali rodyti, kad tuomet „Pancyr“ sistemos, atremdamos ataką, išnaudojo visą savo šaudmenų atsargą.
Ketvirtadienio rytą Ukrainos bepiločiai per didžiausią oro antskrydį prieš Maskvą nuo karo pradžios (perimta daugiau kaip 190 bepiločių lėktuvų) antrą kartą per tris dienas sėkmingai atakavo didžiausią Maskvos naftos perdirbimo gamyklą Kapotnioje.
Paveikti visi Maskvos oro uostai: atšaukti arba atidėti 527 skrydžiai
11:19
Visuose Maskvos oro uostuose buvo atšaukti arba atidėti 527 skrydžiai.
Tokius skaičiavimus paskelbė Rusijos „Telegram“ kanalas „Shot“. Kalbama apie Šeremetjevo, Vnukovo, Domodedovo, Žukovskio oro uostų išvykimo ir atvykimo skrydžius.
ES vadovė užsiminė apie galimus apribojimus daliai ukrainiečių
10:58
Europos Sąjunga (ES) planuoja leisti ukrainiečių pabėgėliams likti Bendrijoje dar vienus metus, tačiau su tam tikromis išimtimis, trečiadienį nurodė Europos Komisijos (EK) vadovė, užsimindama apie tikėtinus apribojimus šaukiamojo amžiaus vyrams.
27 valstybių blokas suteikė ukrainiečiams laikinąją apsaugą Rusijai 2022 metais pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą. Ši priemonė buvo ne kartą pratęsta ir šiuo metu jos galiojimo terminas yra kitų metų kovas.
Šiuo metu šia schema naudojasi daugiau nei 4,3 mln. ukrainiečių. Ji suteikia jiems leidimus gyventi, teisę dirbti bei prieigą prie medicinos pagalbos, socialinės paramos ir švietimo.
EK pirmininkė Ursula von der Leyen laiške ES lyderiams prieš šią savaitę Briuselyje vyksiantį viršūnių susitikimą teigė, kad Bendrija „siūlys apsaugą ukrainiečiams tol, kol jos reikės“, tačiau su tam tikrais apribojimais.
„Komisija pasiūlys pratęsti laikinąją apsaugą nuo karo Ukrainoje bėgantiems žmonėms, kartu apribojant jos taikymo sritį, siekiant užtikrinti, kad joks tolesnis pratęsimas nepakenktų teisėtam Ukrainos gebėjimui gintis“, – rašė U. von der Leyen.
Paragino išbraukti šaukiamojo amžiaus vyrus, kuriems neleidžiama išvykti iš Ukrainos
Šis žingsnis žengtas po to, kai kai kurios valstybės narės, kurios turi patvirtinti schemos pratęsimą, paragino iš jos išbraukti šaukiamojo amžiaus vyrus, kuriems neleidžiama išvykti iš Ukrainos.
Kol kas neaišku, ar tokie apribojimai būtų taikomi tik naujai atvykstantiems asmenims, ar ir tiems vyrams, kurie jau gyvena ES.
Ukrainos kariuomenė susiduria su dideliu personalo trūkumu po daugiau nei ketverius metus trunkančios varginančios Rusijos invazijos, o savanoriškai stoti į tarnybą norinčiųjų yra nedaug.
Mobilizacija yra nepopuliari, o agresyviais vadinami šaukimo į kariuomenę veiksmai karo metu kelia nepasitenkinimą.
ES duomenimis, suaugę vyrai sudaro apie 27 proc. visų ukrainiečių, šiuo metu besinaudojančių ES apsauga. Moterys sudaro 43 proc., o nepilnamečiai – 30 procentų.
Didžiausios ukrainiečių bendruomenės gyvena Vokietijoje, Lenkijoje ir Čekijoje.
Pernai EK pirmą kartą pareiškė, kad apsaugos režimas kada nors baigsis, ir nurodė valstybėms narėms pradėti rengtis perėjimui iš šios sistemos.
„Visa Maskva dega, po velnių“: rusus ištiko panika dėl Ukrainos atakų
10:20
Rusijos sostinės gyventojai yra pasibaisėję ir labai nepatekinti vis dažnesnėmis Ukrainos dronų atakomis. Jie piktinasi, kaip dronai gali skraidyti į Rusijos sostinę. Įvairūs jų komentarai girdimi vaizdo įrašuose, kuriais rusai pasidalijo socialiniuose tinkluose po ketvirtadienį rytą surengto ukrainiečių smūgio, rašo naujienų portalas „Unian“.
Pastebėta, kad kai kuriuose birželio 18 d. internete paskelbtuose vaizdo įrašuose net matyti žmonių panika. Rusijos kariams bandant šaudyti į Ukrainos dronais iš šautuvų, pro juos bėga paklaikę Maskvos gyventojai.
Vienas liudininkas, filmuodamas Kapotnios naftos perdirbimo gamykloje kilusius gaisrus, už kadro kalba, kad „visa Maskva dega“, ir pareiškė, jog būtina evakuotis. Tačiau dėl savo emocinės būsenos jis nesirenka žodžių ir pusė jo kalbos – vien keiksmažodžiai.
„Visa Maskva, po velnių, dega. Viskas dega. Aš išvažiuoju“, – pareiškė vyras.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kubilius: Rusija mato silpniausias Baltijos šalių vietas ir gali mėginti jomis pasinaudoti
09:46
Už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius stebisi, kad su dronų atakomis susidūrusi Lietuva vis dar klaidžioja tamsoje. Buvęs premjeras ragina nelaukti, kol Europa pasiūlys sprendimus, o patiems parodyti daugiau ambicijų.
Jam nesuprantama, kodėl Lietuva tik dabar pradeda aiškintis, kaip reikėtų gintis nuo bepiločių orlaivių, kurie Ukrainos frontuose masiškai pradėti naudoti jau prieš trejus metus.
Tokį nusistebėjimą, komentuodamas kilusią reakciją, kai dėl į Lietuvą įskridusio drono pirmą kartą mūsų šalies istorijoje buvo paskelbtas oro pavojaus signalas, 15min laidoje „Apkalbėkime. Su Tadu Ignatavičiumi“ išdėstė A.Kubilius.
„Mums trūksta gebėjimo permąstyti karo doktrinas ir suprasti, kad tai, kas vyksta Ukrainoje yra pavyzdys to, kaip gali atrodyti agresija prieš Baltijos valstybes ar net prieš Lietuvą“, – mano Europos Komisijos narys.
Plačiau skaitykite ČIA.
Tokios atakos Maskva dar nematė: į Rusijos sostinę – 180 dronų
09:32 Atnaujinta 09:42
Ketvirtadienio ataka prieš Maskvą – didžiausia nuo plataus masto invazijos pradžios, rašo naujienų portalas „Agentstvo“. Po Ukrainos pajėgų dronų smūgių kilo didelio masto gaisrai, o miestą atakavo beveik 180 bepiločių orlaivių.
Kaip skelbia Rusijos propagandinė naujienų agentūra TASS, remdamasi Maskvos mero Sergejaus Sobianino informacija, Ukrainos dronų ataka prieš Maskvą buvo didžiausia per pastaruosius dvejus metus.
Nurodoma, kad iki 8 val. ryto Maskvos oro gynybos pajėgos esą numušė 137 dronus. Iki šiol didžiausias skaičius – 81 dronas – buvo numuštas gegužės 17 d. pirmojoje dienos pusėje.
Rusijos sostinės valdžios teigimu, atakos metu be Kapotnios naftos perdirbimo gamyklos nukentėjo dar keli objektai, įskaitant prekybos centrą ir gyvenamuosius namus.
Tačiau socialiniuose tinkluose išplatintuose vaizdo įrašuose matyti, kad žala padaryta dėl Rusijos priešlėktuvinės gynybos: filmuotoje medžiagoje užfiksuota, kaip vienas iš bepiločių orlaivių numušamas pakeliui į taikinį, o po to sudūžta.
Žinoma, kad sprogimas įvyko vienoje iš naftos perdirbimo gamyklos cisternų, jos dangtis buvo nuplėštas, tą patvirtina liudininkų paskelbtos nuotraukos ir vaizdo įrašai.
Kaip teigė atvirųjų šaltinių analitikas Kirilas Michailovas pagal numušytų dronų skaičių šis išpuolis pranoksta kitus antpuolius prieš Rusijos sostinę. Jo vertinimu, šis smūgis tik patvirtina augančias Ukrainos ginkluotųjų pajėgų galimybes.
„Agentstvo“ priminė, kad iki šiol didžiausia bepiločių orlaivių ataka prieš Maskvą buvo surengta 2025 m. kovo 11 d., kai valdžios institucijos pranešė apie 74 sunaikintus bepiločius orlaivius, 2026 m. kovo 14-17 d. – 310 bepiločių orlaivių per keturias dienas, ir gegužės 17 d., kai miestą atakavo daugiau kaip 120 bepiločių orlaivių.
Kanalas „VČK-OGPU" paskelbė Raudonosios aikštės ir Kremliaus nuotraukas, kuriose matyti kulkosvaidžiai ant bokštų, sienų ir mauzoliejų, taip pat šarvuotis su kulkosvaidžiu prie Kremliaus. Nurodoma, kad Raudonoji aikštė buvo užblokuota.
Kaip sakė Ukrainos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka, dabar tai, kas vyksta Maskvoje yra naujoji norma, nes Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas „nenori nutraukti karo“.
„Telegram“ kanalas „Exilenova+“ skelbia, kad Kapotnios naftos perdirbimo gamykloje yra mažiausiai penki gaisro židiniai. Kanalas taip pat paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuota, kaip Rusijos oro gynybos sistemos bando numušti dronus, kurie šiandien būriais atakuoja Maskvą.
Kaip pažymėjo ekspertas K.Michailovas, antrasis per tris dienas sėkmingas dronų išpuolis prieš Kapotnios naftos perdirbimo gamyklą rodo, kad Ukraina vis geriau sugeba įveikti Maskvos oro gynybos sistemas.
„Padėtis su Maskvos oro gynybos sistemomis vargu ar blogėja, greičiau atvirkščiai – juk matėme, kaip pastarosiomis savaitėmis buvo įrengti papildomi kompleksai. Tačiau Ukrainos pajėgumai iš tiesų žengė žingsnį į priekį. Atrodo, anksčiau nematėme tokių nuolat veiksmingų smūgių į Maskvą. Dar viena problema gali būti raketų trūkumas – jų atsargos gali vietovėse išsekti dėl pasikartojančių masinių antpuolių“, – įvertino karinis žinovas.
