Sekite 15min Google- „Atėjo metas apsispręsti“: prieš svarbias derybas dėl Ukrainos – analitiko spyris Europai
- Pauzė baigėsi: virš naftos perdirbimo gamyklos Rusijoje – apokaliptiniai vaizdai
- „Le Monde“: Trumpas paskatino Putiną eskaluoti karą Ukrainoje
- „Novaja Gazeta“ buvo nužudyta“: po 30 metų nepriklausomas Rusijos laikraštis išjungia šviesą
Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
„The Guardian“ atskleidė, ką Putinas siūlo Trumpui
22:44
Pasak britų laikraščio „The Guardian“, Rusijos lyderis Vladimiras Putinas bando pasinaudoti JAV prezidento Donaldo Trumpo keblia padėtimi dėl karo su Iranu, siekdamas iš Vašingtono išsiderėti nuolaidų Ukrainos klausimu ir paskatinti abiejų konfliktų pabaigą Maskvai palankiomis sąlygomis.
Kaip pažymi straipsnio autorius, karas su Iranu, kurį JAV ir Izraelis pradėjo vasario pabaigoje, turėjo plačias pasekmes, įskaitant ekonomines problemas ir kylančias energijos kainas.
Mažėjant reitingams ir didėjant vidaus politiniam spaudimui, D.Trumpas pradėjo kaltinti Ukrainą dėl kylančių energijos kainų, kritikuodamas Kyjivą už išpuolius prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.
JAV prezidentas išreiškė kritiką Volodymyro Zelenskyio atžvilgiu, pavadindamas Ukrainos lyderį taikos kliūtimi. Tuo pačiu metu D.Trumpas ėmė propaguoti idėją atnaujinti ekonominį bendradarbiavimą su Rusija.
Pasak leidinio, tokia Vašingtono pozicija atvėrė Maskvai galimybę pasinaudoti situacija savo naudai.
Rusija pasiūlė surengti trišalį JAV, Rusijos ir Kinijos lyderių susitikimą lapkričio 18 d. Šendžene, Kinijoje. Be to, spalio 19 d. V.Putinas į Teheraną nusiuntė užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą. Vizito tikslas buvo išsiaiškinti, ar įmanoma paspartinti karo su Iranu pabaigą D.Trumpui priimtinomis sąlygomis.
Kaip aiškina Rusijos analitikas Amiras Chahakis, Kremlius Irano konfliktą laiko priemone, kuria galima daryti spaudimą JAV prezidentui.
„Kuo labiau Putinas sugebės įtikinti Teheraną patenkinti Trumpo reikalavimus, tuo daugiau nuolaidų jis galės išsiderėti iš Trumpo dėl Ukrainos“, – pažymėjo ekspertas.
Kaip rašo „The Guardian“, Maskvos strateginis planas – pasinaudoti JAV administracijos sunkumais ir pabandyti vienu metu užbaigti abu karus – Ukrainoje ir Irane – Rusijai palankiomis sąlygomis.
Trumpo bandymai perkelti atsakomybę už karo su Iranu pasekmes Ukrainai ir jo suartėjimas su V.Putinu jau sukėlė rimtą susirūpinimą tarp JAV Europos sąjungininkų.
Europoje auga nerimas, kad Vašingtonas Rusiją laiko ne egzistencine grėsme, o potencialiu verslo partneriu, o tai suteikia Kremliui papildomų galimybių išsireikalauti nuolaidų Ukrainos sąskaita.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
08:52
Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
„The Kyiv Independent“: Ukraina atsisakė nutraukti atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas
22:21
Ukraina niekada nesutiko nutraukti išpuolių prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, Ukrainos pareigūnai teigė leidiniui „The Kyiv Independent“.
Vakarų žiniasklaidos priemonės, remdamosi savo šaltiniais, anksčiau pranešė, jog Ukraina sutiko laikinai sustabdyti išpuolius prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Tačiau šaltiniai leidiniui „The Kyiv Independent“ teigė, kad ši informacija buvo paneigta.
Ukrainos pareigūnai žurnalistams teigė, kad JAV prezidento įgaliotasis Jaredas Krushneris iš tiesų atkakliai reikalavo, kad Ukraina bent laikinai nutrauktų atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, tačiau jie teigė, kad Kyjivas su tuo niekada nesutiko.
„Jaredas pasiūlė, kad 30 dienų nepultume naftos perdirbimo gamyklų. Tačiau niekas tokio įsakymo nedavė“, – žurnalistams sakė vienas aukštas Ukrainos pareigūnas.
Kitas aukštas Ukrainos pareigūnas leidiniui teigė, kad Ukraina toliau smogs Rusijos naftos infrastruktūrai, tačiau viešai neprisiims atsakomybės už tokius smūgius, siekdama išvengti įspūdžio, kad sąmoningai priešinasi Donaldo Trumpo administracijai.
Leidinys pažymėjo, kad vienintelė pertrauka Ukrainos ilgalaikėje kampanijoje prieš Rusijos naftos infrastruktūrą įvyko po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas spalio 11 d. vienašališkai paskelbė „energetinį ugnies nutraukimą“.
Tuomet Ukraina sustabdė smūgius maždaug 72 valandoms, kol tapo aišku, kad Rusija nesilaikys JAV vadovo paskelbtų sąlygų.
Zelenskis brandina idėją, kaip „Patriot“ raketų gauti anksčiau
22:08
Prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbia apie idėją, kaip gauti reikiamų raketų, kurias JAV suteiks tik po kelerių metų, skelbia Ukrainos žiniasklaida.
Pasak jo, svarstoma ieškoti, kas galėtų reikiamų „Patriot“ sistemos raketų suteikti dabar, o Ukraina jas atiduotų, kai sulauks JAV siuntos.
„Kai tas paketas bus 500 vienetų, galėsime paimti 10, 20, 30 (raketų) iš ko nors kur nors, pasirašyti atitinkamas garantijas, susitarimus, o vėliau jas grąžinsime iš to JAV paketo su tam tikromis palūkanomis arba, galbūt, be palūkanų“, – sako V.Zelenskis.
Pasak jo, tokia schema leistų Ukrainai gauti dalį raketų iš partnerių atsargų dar prieš atvykstant amerikietiškoms siuntoms.
V.Zelenskis pažymėjo, kad raketų tiekimas pagal JAV pasiūlymą buvo atidėtas keleriems metams dėl gamybos ypatumų ir gana lėto JAV pasirengimo dalytis raketomis iš savo atsargų.
Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad toks tempas neužtikrins pakankamo apsaugos lygio ukrainiečiams. Jis taip pat pažymėjo, kad didelė dalis oro gynybos paketų šiuo metu skiriama Artimiesiems Rytams.
„Esame dėkingi Jungtinėms Valstijoms. Tai labai geras pasiūlymas. Žinoma, šiam pasiūlymui įgyvendinti turime surinkti lėšų. Esu įsitikinęs, kad, padedant mūsų partneriams, visų pirma Europos, rasime reikiamų lėšų“, – sakė V.Zelenskis.
Jis pridūrė, kad Ukraina toliau stengsis gauti oro gynybos įrangą pagal dvišalius susitarimus su Europos ir kitomis šalimis, nes vien tik pasikliauti JAV tiekimais nepakanka.
JAV Valstybės departamentas patvirtino galimą užsienio karinės įrangos pardavimą Ukrainos vyriausybei – 500 „Patriot Advanced Capability-3“ (PAC-3) raketų ir susijusios įrangos, kurių vertė siekia 2,1 mlrd. JAV dolerių.
Remiantis žiniasklaidos pranešimais, Ukraina šias raketas gali gauti ne anksčiau nei 2030 m.
Kremliaus pareigūnė skelbia apie pasiektą svarbų susitarimą su Ukraina
21:14
Ukrainai ir Rusijai pavyko pasiekti susitarimą dėl reguliarių humanitarinių misijų vykdymo, skelbia Rusijos žmogaus teisių įgaliotinė Jana Lantratova, kurią cituoja „RBC Ukraine“.
Rusijos socialiniame tinkle „Max“ ji paskelbė, kad misija Oleškuose baigėsi, tačiau gyvenimo sąlygos ten tebėra itin sunkios. Ji pridūrė, kad buvo susitarta rengti reguliarias humanitarines misijas, ir tai apibūdino kaip labai svarbų žingsnį.
Ukrainos valdžios institucijos kol kas nei patvirtino, nei paneigė šią informaciją.
J.Lantratova taip pat teigia, kad toliau bendradarbiauja su Ukrainos ombudsmenu Dmytro Lubinetsu.
D Lubinetsas penktadienį išreiškė viltį, kad humanitarinė misija Oleškuose yra tik pradžia.
„Norime, kad Oleškuose įgyta patirtis taptų ne tik pavieniu atveju. Ji galėtų tapti pagrindu naujam mechanizmui, skirtam reaguoti į sudėtingas humanitarines krizes“, – pabrėžė jis.
Po Oleškų evakuacijos – Melanios Trump pareiškimas
19:45
Sėkminga Oleškų gyventojų evakuacijos misija teikia vilties, kad tarp Ukrainos ir Rusijos bus užtikrinta tvari taika, teigia JAV pirmoji ponia Melania Trump, skelbia „RBC Ukraine“.
JAV prezidento žmona pirmą kartą pakomentavo Oleškų gyventojų evakuacijos pabaigą, kurią ji rėmė visą procesą.
„Viltis dėl tvarios taikos. Oleškai įrodo, kad galime iškelti žmogiškumą aukščiau karo“, – paskelbė Melania Trump.
Ji taip pat pasidalino Ukrainos ombudsmeno Dmytro Lubinetso pranešimu apie žmonių gelbėjimo misijos užbaigimą.
Melania Trump buvo viena iš šalininkių, pasisakiusių už paliaubų režimo įvedimą Oleškų regione, siekiant išgelbėti ten įstrigusius civilius.
„Kartu galime sukurti taikią planetą, pasaulį, kupiną vilčių mūsų vaikams“, – pridūrė JAV prezidento žmona.
Po atakų Juodojoje jūroje Erdoganas ragina Rusiją ir Ukrainą elgtis atsakingai
19:40
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šeštadienį pareiškė, kad išpuoliai prieš civilinius laivus Juodojoje jūroje yra nepriimtini, ir paragino Rusiją bei Ukrainą elgtis atsakingai.
Turkija palaiko ryšius ir su Rusija, ir su Ukraina, bet atakos prieš komercinius laivus Juodojoje jūroje kelia jos pasipiktinimą.
„Akivaizdu, kad atakos prieš civilinius laivus ir veiksmai, kurie dar labiau didina įtampą Juodojoje jūroje, niekam nenaudingi“, – spaudos konferencijoje Stambule su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sakė R.T.Erdoganas.
„Jokiomis aplinkybėmis negalime toleruoti šių išpuolių, nepriklausomai nuo to, kas juos vykdo ir kokie pasiteisinimai pateikiami. Kviečiame visas šalis šiuo klausimu elgtis atsakingai“, – pabrėžė jis.
Ankara išsiuntė pasiūlymą Rusijai ir Ukrainai nutraukti atakas prieš civilinius laivus, tačiau nurodo, kad veiksmų taip ir nesiimta.
„Tęsime derybas su suinteresuotomis šalimis, siekdami atkurti laivybos saugumą Juodojoje jūroje“, – kalbėjo Turkijos lyderis.
„Tikiu, kad susitarimas šiuo klausimu taip pat suteiktų naują impulsą pastangoms užtikrinti tvarią taiką Ukrainoje“, – pridūrė jis.
Turkijoje taip pat vyko keli Rusijos ir Ukrainos derybų raundai, kuriais siekta ilgalaikių paliaubų ir taikos susitarimo.
Trečiadienį telefonu kalbėdamas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, R.T.Erdoganas pareiškė, kad Turkija yra pasirengusi remti pastangas atgaivinti diplomatinį procesą tarp Ukrainos bei Rusijos ir derybomis užbaigti karą, pranešė Turkijos vadovo biuras.
Rubio sako su Lavrovu aptaręs galimą JAV ir Rusijos prezidentų susitikimą
19:21 Atnaujinta 21:33
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio šeštadienį pareiškė, kad Didžiojo dvidešimtuko (G20) derybų kuluaruose kalbėjosi su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir aptarė galimą abiejų šalių vadovų susitikimą kitą mėnesį.
„Mes tik trumpai pasikalbėjome apie galimybę mūsų lyderiams susitikti kitą mėnesį vyksiančiame APEC susitikime“, – sakė M.Rubio, turėdamas omenyje Kinijos rengiamą Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo viršūnių susitikimą.
Tačiau spaudos konferencijoje M.Rubio pabrėžė, kad per dvi dienas Atlantoje, Džordžijos valstijoje, vykusį G20 užsienio reikalų ministrų susitikimą oficialaus susitikimo su S.Lavrovu neturėjo.
Didžiausių pasaulio ekonomikų G20 grupės, kuriai priklauso JAV, Rusija, Kinija, Indija, Prancūzija ir Vokietija, derybos baigėsi šeštadienį.
Šiuos komentarus M.Rubio išsakė praėjus dienai po to, kai Rusijos užsienio reikalų ministras žurnalistams teigė, kad jie abu „padoriai pasikalbėjo“.
S.Lavrovo dalyvavimas susitikime Atlantoje sukėlė įtampą tarp Europos šalių. Po 2022 metų invazijos į kaimyninę Ukrainą didžioji dalis Vakarų šalių Rusijos vengia.
Penktadienį planuotos tradicinės bendros G20 ministrų nuotraukos buvo atsisakyta, kai kuriems Europos pareigūnams paprieštaravus galimybei fotografuotis šalia S.Lavrovo.
Vis dėlto Rusijos ministro pasirodymas taip pat parodė atšilusius JAV ir Rusijos ryšius.
„Visada svarbu, kad Jungtinės Valstijos ir Rusija palaikytų tam tikro lygio ryšius dėl ateityje kylančio eskalacijos pavojaus“, – šeštadienį žurnalistams sakė M.Rubio.
Jis atkreipė dėmesį ir į Rusijos karą Ukrainoje, ir į Maskvos branduolinį potencialą.
Kalbėdamas apie karą Ukrainoje, M.Rubio sakė: „Jei galime atlikti tarpininko vaidmenį siekiant užbaigti šį konfliktą, JAV yra pasirengusios jį atlikti.“
„O norėdami atlikti šį vaidmenį, turime turėti galimybę bendrauti su abiem pusėmis“, – teigė jis.
Trumpas paskelbė naują pareiškimą dėl karo Ukrainoje pabaigos
18:42
Karas tarp Rusijos ir Ukrainos artėja prie pabaigos – netrukus bus pasirašytas atitinkamas susitarimas, teigia JAV prezidentas Donaldas Trumpas, skelbia „RBC Ukraine“.
Baltųjų rūmų vadovas sako, kad anksčiau niekada nekalbėjo apie greitą Rusijos ir Ukrainos karo pabaigą. Tačiau jis teigė, kad dabar jau gali tai pasakyti.
„Na, manau, kad esame labai arti susitarimo pasiekimo, ir aš to anksčiau nesakiau. Iš pradžių to nesakiau. Kaip žinote, abiejų lyderių tarpusavio neapykanta buvo milžiniška. Bet manau, kad yra tikrai didelė tikimybė, jog ir šį klausimą pavyks išspręsti“, – teigė JAV prezidentas.
D.Trumpas užsiminė, kad svarbus susitarimas galėtų būti pasiektas gruodžio mėnesį vyksiančio G20 viršūnių susitikimo metu.
Jo pareiškimas nuskambėjo sklandant gandams, kad Rusija ir Ukraina galėtų pasirašyti susitarimą šio politinio renginio, kuris turėtų vykti D. D.Trumpo rezidencijoje, metu.
Baltųjų rūmų vadovas taip pat išreiškė viltį, kad taikos susitarimas su Iranu galėtų tapti trišalių derybų proceso dalimi.
„Taip. Mes rengiame daug susitarimų. Labai daug susitarimų“, – pabrėžė D.Trumpas.
Suomijos prezidentas atskleidė, kokius du Zelenskio pasiūlymus perdavė Putinui
18:27
Suomijos prezidentas Alexander'as Stubbas atskleidė, kad spalio 27 d. pokalbio telefonu su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu metu jis jam perdavė dvi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žinutes, rašo „Yle“.
Suomijos prezidentas teigė, kad V.Zelenskio prašymu perdavė V.Putinui dvi žinutes – apie Ukrainos pasirengimą dvišaliam susitikimui su Rusijos Federacija vadovų lygiu ir apie Kyjivo pasiūlytas įtampos mažinimo priemones.
„Pirma, jis (Zelenskis – red.) norėtų surengti dvišalį pokalbį su prezidentu (Rusijos Federacijos vadovu – red.) Putinu ir aptarti, visų pirma, teritorinius klausimus bei saugumą.
Antra žinutė buvo susijusi su vadinamosiomis įtampos mažinimo priemonėmis, t.y. siekiant pasiekti tam tikrą paliaubą pagrindiniais klausimais, tokiais kaip energetika ir energetikos objektai, maisto sauga, kalinių mainai ar infrastruktūra apskritai“, – cituojamas Suomijos prezidentas.
Alexander'as Stubbas pridūrė, kad pokalbio metu jis ir Norvegijos ministras pirmininka turėjo progą paklausti apie Rusijos pasirengimą trišaliams derybų raundams Abu Dabyje.
„Turėjome progą paklausti, kaip jis ketina elgtis Abu Dabyje. Šiuo atžvilgiu pokalbis taip pat buvo labai naudingas“, – sakė A.Stubbas.
Paklaustas, ar pokalbis su V.Putinu priartino taiką, Suomijos prezidentas atsakė, kad tai buvo labiau žingsnis pasitikėjimui stiprinti.
„Tikriausiai žingsnio atgal nebuvo žengta, bet ir be žodžių aišku, kad pirmasis pokalbis yra labiau žingsnis, kuris įkvepia pasitikėjimą“, – pažymėjo A.Stubb.
Prezidento taip pat buvo paklausta, kaip po pokalbio su V.Putinu toliau vyks kontaktų užmezgimas ir santykių su Rusija atkūrimas.
„Eikime ramiai, žingsnis po žingsnio. Vienintelis dalykas, kurį galime pasakyti tikrai, yra tai, kad santykiai, kurie, pavyzdžiui, kadaise buvo tarp Rusijos ir Suomijos, ateityje bus visiškai kitokie“, – sakė jis.
Pasak jo, Suomija ir Norvegija pareiškė V.Putinui, kad nepritaria Rusijos „šešėlinio laivyno“ veiklai Baltijos jūroje.
A.Stubb taip pat paneigė žiniasklaidos pranešimus, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas pokalbyje su juo ir Norvegijos ministru pirmininku Europos lyderiams pasakojo savo istorijos versiją.
JAV ambasada įspėjo apie galimą incidentą Maskvoje: būtų daug aukų
17:18
JAV ambasada Rusijoje paskelbė įspėjimą apie grėsmę, kad Maskvos Caricyno muziejaus-rezervato teritorijoje gali įvykti incidentas, kurio metu gali būti daug aukų.
„JAV vyriausybė koordinuoja reagavimo veiksmus su atitinkamomis Rusijos Federacijos institucijomis“, – nurodoma ambasados paskelbtame pareiškime.
Jame nenurodoma, koks tai galėtų būti incidentas.
Rusijos valdžios institucijos kol kas nepateikė jokių komentarų šiuo klausimu.
