Svarbiausios naujienos
- „Bloomberg“: liepos 14 d. Trumpas gali paskelbti apie ypatingai griežtų sankcijų įvedimą Rusijai
- Zelenskis: JAV atnaujino ginklų tiekimą Ukrainai
- „The Economist“: dėl karo Ukrainoje Rusija prarado įtaką regione, kuriame valdė 200 metų
- JAV Senato komitetas patvirtino 500 milijonų dolerių skyrimą ginklams Ukrainai
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Aukštas Ukrainos pareigūnas: Putinas su Zelenskiu susitiktų tik su viena sąlyga
21:38
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutiks susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu tik jei Ukraina šalis kapituliuos, sako Ukrainos užsienio reikalų viceministras Serhijus Kyslycia interviu „The Kyiv Independent“.
Pasak jo, skirtingai nuo Ukrainos delegacijos, kurios nariai gali keistis idėjomis ir nuomonėmis apie derybas su Maskva, Rusijos pusėje laikomasi labai griežtos disciplinos vykdant V.Putino nurodymus.
„O V.Putino įgaliojimas – priversti mus kapituliuoti. Jų logika yra priešinga mūsų logikai. Mes sakome: „Sukurkime paliaubas, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos vadovų susitikimui, kad būtų sukurta konstruktyvi aplinka, palanki susitarimams pasiekti.“ Jie atvirai sako: „Ne, pirmiausia jūs turite priimti mūsų reikalavimus – kapituliaciją – ir tik tada mes surengsime vadovų susitikimą. O po to dirbkite, kad šie reikalavimai būtų įgyvendinti“, – sakė Serhijus Kyslycia.
Jis taip pat teigė, kad Ukraina toliau reikalauja derybų tarp V.Zelenskio ir V.Putino, nes Rusija yra diktatūra, kurioje svarbiausius sprendimus priima tik vienas asmuo.
Pasak jo, tai trukdo delegacijoms savarankiškai pasiekti proveržio rezultatų.
„Mano nuomone, tai yra vienas iš Rusijos taktikos elementų: jie siūlo: „Leiskite mūsų ekspertams susitikti, apsikeisti telefono numeriais, kad jie galėtų bendrauti tarpusavyje.“ Mes tai jau matėme anksčiau begaliniuose Minsko procesuose. Buvo daug judėjimo, žmonės keliavo, sėdėjo kartu, rengė begalines susitikimus, bet rezultatų nebuvo“, – pabrėžė Ukrainos užsienio reikalų viceministras.
„Le Monde“: investuoti į Ukrainą bijoma dėl dviejų priežasčių
22:42
Dviejų dienų konferencijoje Romoje, skirtoje Ukrainos atstatymui, buvo jaučiamas atotrūkis tarp tebevykstančio karo ir pažadų pritraukti investicijas, tačiau tik po karo pabaigos.
Kaip rašo „Le Monde“, pagrindinė Ukrainos sąjungininkų užduotis – įtikinti įmones ir investuotojus dirbti Ukrainos rinkoje jau dabar.
Kyjivo ekonomikos mokyklos generalinis direktorius Michaelas Schneideris pastebi, kad Ukraina ir jos sąjungininkai siekia didinti investicijas, tačiau tai vyksta lėtai.
„Akivaizdi problema yra saugumas: rusai sustiprino bombardavimus ir dronų gamybą, o investuotojai nori saugumo garantijų“, – paaiškino jis.
Be to, JAV delsimas remti Ukrainą nepadeda pagerinti padėties.
Iškart po Donaldo Trumpo atėjimo į valdžią užsienio investuotojai tikėjosi paliaubų Ukrainoje.
„Šiandien visi supranta, kad karas gali užsitęsti“, – pabrėžia M.Schneideris.
Leidinyje pažymėta, kad po viršūnių susitikimo buvo paskelbta apie daugybę viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektų, taip pat apie Europos Komisijos naujo investicijų fondo Ukrainai atstatymui įkūrimą.
Zelenskis paskelbė du sprendimus: ieško, kaip gerinti santykius su JAV
20:48
Po susitikimo su gynybos ministru Rustemu Umerovu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė sprendimus dėl pokyčių valstybės institucijose, ypač dėl santykių su Jungtinėmis Valstijomis dinamikos gerinimo ir naujų žingsnių gynybos valdymo srityje.
Visų pirma, V.Zelenskis nurodė sudaryti sutartis dėl visų prioritetinių tipų dronų ir pranešė apie darbą su Europos partneriais dėl finansavimo.
„Šiais metais turėtume pasiekti žymiai didesnę dronų gamybą ir tiekimą kariuomenei nei planuota. Taip pat rengiame nestandartinius žingsnius mūsų gynybai remti – plečiame tokios paramos geografiją“, – pranešime cituojamas V.Zelenskis.
Kitu sprendimu tikimasi gerinti santykius su JAV.
„Antrasis – pokyčiai valstybės institucijose. Ukrainai reikia teigiamų pokyčių santykiuose su Jungtinėmis Valstijomis, tuo pačiu reikia imtis naujų žingsnių mūsų valstybės gynybos valdymo srityje. Atitinkami sprendimai bus paskelbti artimiausiu metu“, – cituojamas Ukrainos prezidentas.
Per masinę Rusijos dronų ir raketų ataką Ukrainoje žuvo mažiausiai šeši žmonės
19:59
Per šeštadienio naktį Rusijos surengtą masinę dronų ir raketų ataką Ukrainoje žuvo mažiausiai šeši žmonės, o prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino tarptautinę bendruomenę griežtinti sankcijas Maskvai.
Įstrigus JAV vadovaujamoms deryboms dėl paliaubų, kuriomis siekiama sustabdyti karą, Rusija šią savaitę surengė didžiausius dronų ir raketų smūgius Ukrainoje nuo tada, kai prieš daugiau nei trejus metus pradėjo plataus masto invaziją.
„Buvo paleistos 26 sparnuotosios raketos ir 597 atakos dronai, iš kurių daugiau nei pusė buvo „Shahed“ tipo“, – sakė V.Zelenskis, turėdamas omenyje Irane pagamintus bepiločius orlaivius.
Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad numušė 319 dronų „Shahed“ ir 25 raketas, ir pridūrė, kad viena raketa ir maždaug 20 dronų pataikė į penkias vietas, tačiau daugiau informacijos nepateikė.
V.Zelenskis nurodė, kad per naujausius Rusijos smūgius Černivcių srityje žuvo mažiausiai du žmonės, o dar 20 buvo sužeisti. Ši sritis yra Ukrainos pietvakariuose, toli nuo fronto linijų šalies pietuose ir rytuose.
Vakariniame Lvivo mieste buvo sužeisti dvylika žmonių.
Dnipropetrovske šalies rytuose žuvo du žmonės, o Charkive buvo sužeisti mažiausiai trys žmonės, pranešė vietos pareigūnai.
Rusija taip pat „numetė dvi valdomas bombas ant civilių namų“ šiaurės rytinėje Sumų srityje, pranešė vietos prokuratūra ir pridūrė, kad žuvo du žmonės.
„Dėl priešo atakos žuvo 65 metų vyras ir jo žmona. Buvo sunaikinti ir apgadinti keturiolika gyvenamųjų namų“, – nurodė prokuratūra.
Rusijos gynybos ministerija tvirtina, kad naujausių išpuolių Ukrainoje taikiniais tapo šalies karinės pramonės komplekso įmonės Lvive, Charkive ir Lucke, taip pat karinis aerodromas.
Ukrainiečiai sunaikino retai pastebimą modernizuotą Rusijos kovos mašiną
19:45
Priešakinėse linijose pastebimos neįprastos Rusijos šarvuotojo transporterio „BTR-80“ modifikacijos.
Trečiasis toks „egzempliorius“ neseniai buvo sunaikintas, rašo karinis stebėtojas Aleksandras Kovalenko savo „Telegram“ paskyroje.
Jis pažymi, kad pats „BTR-80, žinoma“, nėra retenybė. Tačiau neseniai rusai pradėjo montuoti „32G01 Bumerang-Burevestnik““ kovinį modulį.
Ši versija kovos zonoje pasirodė tik šiais metais, ir iki šiol patvirtinti tik trys jos sunaikinimo atvejai.
Pagrindinis naujos modifikacijos ir senųjų versijų skirtumas yra tai, kad pagrindiniu ginklu vietoj 30 mm kalibro „2A72“ patrankos naudojamas didelio kalibro kulkosvaidis „Utes“ (12,7 mm) arba KPVT (14,5 mm).
Kaip pažymi J.Kovalenko, esmė ne tai, kad nauja konfigūracija yra geriau pritaikyta naudoti fronte, bet banalus Rusijos karinio-pramoninio komplekso nesugebėjimas užtikrinti reikiamo 30 mm pabūklų skaičiaus tiekimo.
Ukraina pademonstravo, kaip unikalus ginklas naikina rusų dronus: rezultatai – nepriekaištingi
19:32
Ukrainos Karinės oro pajėgos paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matoma „Rheinmetall“ gaminamos priešlėktuvinės artilerijos sistemos „Skynex“ veikimas.
Nėra žinoma, kur dislokuota ši gynybos sistema, tačiau Ukrainos kariuomenė pabrėžia, kad prieš priešo smogiamųjų bepiločių orlaivių sunaikinimo rezultatai buvo nepriekaištingi.
Vaizdo įraše matoma, kaip sunaikinami septyni dronai.
Karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ignatas leidiniui „Ukrayinska Pravda“ sakė, kad liepos 12 d. naktį buvo užregistruotas rekordinis „Shaheed“ skaičius nuo karo pradžios.
Ukraina skelbia atkeršijusi rusams, kurie drono smūgiu nužudė vienerių metų berniuką
17:58
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad Ukrainos kariai atkeršijo Rusijos karo nusikaltėliams, kurie liepos 9 d. Chersono srityje nužudė vienerių metų berniuką.
„Ukrainos kariai atkeršijo Rusijos barbarams, kurie Chersono srityje nužudė vienerių metų vaiką. Kaip žinoma, liepos 9 d. apie 12:10 val. Chersono srities Bilozerkos bendruomenės kaimo gyvenamojo namo kieme vienerių metų Dmytrykas buvo nužudytas, o jo močiutė sužeista per Rusijos bepilotės aviacijos priemonės smūgį.
Šiuo metu yra pagrindo manyti, kad prie vaiko mirties prisidėję priešo smogiamųjų dronų operatoriai buvo sunaikinti“, – Ukrainos žiniasklaida cituoja pranešimą.
Šiaurės Korėjoje Sergejus Lavrovas susitiko su Kim Jong Unu
16:59
Šiaurės Korėjoje viešintis Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šeštadienį susitiko su Pchenjano lyderiu Kim Jong Unu.
Apie susitikimą pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija socialiniame tinkle „Telegram“. Ji taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame S.Lavrovas ir Kim Jong Unas spaudžia vienas kitam ranką ir apkabina vienas kitą.
S.Lavrovas Kim Jong Unui pareiškė, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „tikisi tolesnių tiesioginių kontaktų artimiausioje ateityje“, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.
Pasak Rusijos ir Šiaurės Korėjos valstybinės žiniasklaidos, S.Lavrovas į šalį atvyko penktadienį ir joje viešės iki sekmadienio.
Tai naujausias iš daugelio Maskvos aukšto rango pareigūnų vizitų, abiem šalims stiprinant karinius ir politinius ryšius.
Šiemet Pchenjane daugybę kartų lankėsi Rusijos saugumo tarybos vadovas Sergejus Šoigu. Vizito jis buvo atvykęs ir birželį, kai buvo minimos vieno karinio susitarimo pasirašymo metinės.
Pernai per retą Rusijos prezidento V.Putino vizitą į branduolinių ginklų turinčią Šiaurės Korėją šalys pasirašė plataus masto karinį susitarimą, apimantį abipusės gynybos sąlygą.
Šiaurės Korėja tapo viena pagrindinių Rusijos sąjungininkių per daugiau nei trejus metus trunkantį Maskvos karą prieš Ukrainą, pasiųsdama tūkstančius karių ir konteinerių su ginklais padėti Kremliui išstumti Ukrainos pajėgas iš Kursko srities.
Seulo duomenimis, žuvo apie 600 Šiaurės Korėjos karių, kovojusių Rusijos pusėje prieš Ukrainą, o dar tūkstančiai buvo sužeisti.
Anksčiau šeštadienį S.Lavrovas susitiko su savo Šiaurės Korėjos kolege Choe Son Huii.
S.Lavrovas, pasak Rusijos naujienų agentūros TASS, pareiškė, kad Šiaurės Korėjos pareigūnai „dar kartą patvirtino visiškai remiantys visus puolimo Ukrainoje tikslus“.
Jis taip pat padėkojo „didvyriškiems“ Šiaurės Korėjos kariams, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija. Šiaurės Korėja tik balandžio mėnesį patvirtino, kad dislokavo savo karius Kursko srityje, kad padėtų Rusijai atremti Ukrainos puolimą. Tąkart Pchenjanas taip pat pripažino, jog Kursko srityje žuvo jo karių.
Abi pusės „pabrėžė savo pasiryžimą bendrai priešintis regionui nepriklausančių veikėjų hegemoninėms pretenzijoms, kurios skatina įtampos Šiaurės Rytų Azijoje ir visame Azijos bei Ramiojo vandenyno regione didėjimą“, pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministerija.
S.Lavrovas su savo kolege susitiko Vonsane – šalies rytinėje pakrantėje įsikūrusiame mieste, kur šį mėnesį buvo atidarytas didžiulis kurortas.
Prieš vizitą Rusija paskelbė pradėsianti skrydžius tarp Maskvos ir Pchenjano, kurie bus vykdomi du kartus per savaitę.
S.Lavrovas pagyrė Vonsaną kaip „gerą turistų traukos vietą“ ir pridūrė: „Tikimės, kad ji bus populiari ne tik tarp vietos gyventojų, bet ir tarp rusų“.
„The Telegraph“: dėl Trumpo neapsisprendimo Ukrainos atžvilgiu – atsitraukia Volstrito „milžinas“
16:05
Dešimtys Vakarų lyderių, taip pat daugybė nevyriausybinių organizacijų ir įmonių iš viso pasaulio susirinko Romoje ambicingai „Konferencijai dėl Ukrainos atstatymo“.
Pasak „The Telegraph“, viršūnių susitikimo tikslas buvo parengti „Ukrainos greito atsigavimo ir ilgalaikės rekonstrukcijos“ gaires.
„Tačiau jokios šiltos kalbos ar geranoriška diplomatija negali paslėpti fakto, kad Ukrainos ateitis vis dar priklauso nuo vieno žmogaus – Donaldo Trumpo – užgaidų“, – rašo leidinys.
Kaip pažymėjo „The Telegraph“, prieš Romos viršūnių susitikimą viltys dėl Ukrainos atsigavimo smarkiai susilpnėjo, kai paaiškėjo, kad Ukrainos pokario atstatymui surinkti dešimtis milijardų dolerių svarbų vaidmenį atlikęs Volstrito turto valdymo milžinas „BlackRock“ nebedalyvauja projekte.
Nuo karo pradžios šis investicijų milžinas atliko svarbų vaidmenį kuriant Ukrainos atstatymo fondą.
Dar labiau nerimą kelia tai, kad būtent D.Trumpo išrinkimas prezidentu paskatino „BlackRock“ išsigąsti ir pasitraukti.
„The Telegraph“ rašė, kad „BlackRock“ praradimas bus skaudžiai juntamas Kyjiveir už jo ribų, tačiau dar labiau bus jaučiamas D.Trumpo tolesnis poveikis fondo suverenumui.
Leidinys pabrėžė, kad tai rodo žmogaus, kurio požiūris į Ukrainą svyruoja tarp abejingumo ir atviros priešiškumo, charakterį.
Toks nenuoseklumas buvo katalizatorius, paskatinęs „BlackRock“ pakeisti poziciją, nes D.Trumpo staigūs posūkiai atbaidė investuotojus, kuriuos bendrovė bandė pritraukti.
„Baltiesiems rūmams nesugebant apsispręsti dėl pozicijos Ukrainos atžvilgiu, šalies galimybės pačiai spręsti savo likimą yra labiau nei bet kada neaiškios. Jungtinės Valstijos tam tikra prasme yra didžiausia Ukrainos donorė. Jos taip pat teikia šaliai didžiausią karinę paramą. Dėl JAV pagalbos sumažinimo Kyjivas šiemet susidurs su 19 mlrd. dolerių deficitu“, – pažymėjo leidinys.
Sankcijų Rusijai įstatymas jau derinamas
15:15
JAV Kongrese intensyvėja darbas dėl įstatymo projekto dėl sankcijų Rusijai, atsižvelgiant į Donaldo Trumpo viešą nepasitenkinimą Rusijos prezidentu, praneša „Reuters“, remdamasi informuotais šaltiniais.
Vieno iš šaltinių, susipažinusio su D.Trumpo pozicija, teigimu, įstatymo projekto tekstas dar turi būti peržiūrėtas.
Dabartine forma dokumentas nesuteikia JAV prezidentui pakankamo lankstumo taikyti sankcijas neatsižvelgiant į Kongreso poziciją.
Baltieji rūmai šiuo metu dirba su įstatymo projekto autoriais, siekdami suteikti D.Trumpui daugiau laisvės taikyti šį įstatymą po to, kai jis bus patvirtintas.
Vieno iš dviejų įstatymo projekto rėmėjų, senatoriaus Lindsey Grahamo, atstovas spaudai „Reuters“ sakė, kad įstatymas greičiausiai nebus svarstomas iki liepos 21 d., nes Kongresas turi svarbesnių prioritetų.
V.Zelenskis prakalbo apie V.Putiną: jis – žudikas be emocijų
14:07 Atnaujinta 14:58
Ukrainos prezidentas interviu BBC pabrėžė, kad V.Putinui trūksta žmogiškumo.
„Jis nėra žmogus žmogiškumo prasme... Jis tiesiog daro savo darbą be jokių emocijų, kaip žudikas“, – pažymėjo Ukrainos prezidentas.
V.Zelenskis taip pat paaiškino, kad jis ir V.Putinas skirtingai vertina šį karą.
„Man mano darbas yra mano gyvenimo dalis. Aš tikrai myliu Ukrainą ir noriu taikos. Noriu, kad žmonės prisimintų šį laikotarpį ir gerbtų mane. Tai viskas. Bet tai tik dalis mano gyvenimo. O Putinui šis karas yra jo gyvenimas“, – pabrėžė Ukrainos lyderis.
V.Zelenskis sakė, kad jis nebus prezidentu 30 metų, kaip Vladimiras Putinas Rusijoje.
„Aš ne Putinas, nebūsiu prezidentu 30 metų, 35 metų ar kiek ten bebūtų. Patikėkite manimi. O tai reiškia, kad turiu atlikti šį darbą ir išlaikyti pagarbą, savo savigarbą“, - kalbėjo V.Zelenskis.
„Man tai labai svarbu, tai svarbu mano šeimai, mano vaikams... Ir man svarbu padėti Ukrainai. Daryti viską, kas įmanoma, ir kuo geriausiai“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.
