V.Zelenskis patvirtino – Ukrainos kontrpuolimas prasidėjo: „Mes visa tai tikrai pajusime“

Ukrainos gynybos pajėgos okupuotoje Zaporižios srities dalyje sunaikino priešo transporto priemonių koloną.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Irano prezidentą Ebrahimą Raisi šeštadienį paragino „nedelsiant nutraukti“ Teherano paramą Rusijos invazijai Ukrainoje, kuri, be kita ko, apima atakos dronų tiekimą Maskvai, pranešė Eliziejaus rūmai.

E.Macronas per pokalbį telefonu pabrėžė rimtas Irano dronų tiekimo „pasekmes saugumui ir humanitarines pasekmes“ ir „paragino Teheraną nedelsiant nutraukti paramą, kurią jis tokiu būdu teikia Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą“, rašoma Prancūzijos prezidentūros paskelbtame pranešime.

„AFP“/„Scanpix“/Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas

Šis pokalbis buvo surengtas kitą dieną po to, kai Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby įspėjo, kad Rusija iš Irano gauna medžiagų dronų gamyklai savo teritorijoje statyti ir kad ši gamykla galėtų pradėti veikti jau kitų metų pradžioje.

Baltieji rūmai paskelbė iš palydovo darytą galimos gamyklos vietos nuotrauką. Ta vieta yra Alabugos specialiojoje ekonominėje zonoje, už maždaug 900 km į rytus nuo Maskvos.

„Rusijos ir Irano karinė partnerystė, regis, gilėja“, – pareiškime sakė J.Kirby, paminėjęs JAV žvalgybos informaciją.

Vašingtono skaičiavimais, Rusija iš Irano gavo šimtus atakos dronų ir susijusios įrangos.

JAV duomenimis, dronai gaminami Irane, gabenami per Kaspijos jūrą „ir tada Rusijos pajėgų operatyviai naudojami prieš Ukrainą“, sakė J.Kirby.

„Pastarosiomis savaitėmis Rusija naudojo Irano dronus, kad smogtų Kyjivui ir terorizuotų Ukrainos gyventojus“, – pridūrė jis.

Baltieji rūmai pareiškė, jog paskelbs naują vyriausybės rekomendaciją, skirtą padėti įmonėms ir vyriausybėms "užtikrinti, kad jos netyčia neprisidėtų prie Irano (dronų) programos“.

Iranas ne kartą neigė JAV kaltinimus dėl karinių reikmenų siuntimo Rusijai per jos karą prieš Ukrainą, kuris tęsiasi jau antrus metus.

Chersono srityje dingusių žmonių skaičius išaugo iki 29, evakuacija tęsiama nepaisant nuolatinio rusų apšaudymo. Apie tai televizijos maratone pranešė vidaus reikalų ministras Igoris Klimenko.

„Šiai dienai turime 2678 evakuotus ir išgelbėtus žmones. Stengiamės vykdyti evakuacijos veiksmus, nepaisant to, kad priešas nuolat bombarduoja evakuacijos vietas, apšaudo mūsų gelbėtojus, policijos pareigūnus ir savanorius“, – sakė jis. 

Dėl potvynio Chersone vykdoma gyventojų evakuacija

+9

Pasak ministro, šiandien išgelbėta 80 žmonių. Iki šiol gauta 29 pranešimai apie dingusius asmenis.

A. Klymenko pažymėjo, kad kol kas nėra informacijos apie plėšikavimus. Yra pakankamai būrių ir patrulių tokiems atvejams užkardyti.

Per dieną Ukrainos gynėjai surengė 15 oro smūgių į Rusijos okupantų koncentracijos rajonus, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje.

„Gynybos pajėgų aviacija per parą sudavė 15 smūgių į personalo koncentracijos rajonus ir 2 smūgius į priešo priešlėktuvinių raketų sistemas“, – sakoma ataskaitoje.

Taip pat pažymima, kad per dieną raketiniai ir artilerijos daliniai smogė dviem vadavietėms, penkioms gyvosios jėgos, ginklų ir karinės technikos koncentracijos vietoms, vienam artilerijos daliniui ugnies pozicijoje ir dar keturiems svarbiems okupantų objektams.

Panašu, kad Ukrainos kontrpuolimas prasidėjo kontratakomis, tačiau kol kas jų pažanga „nevienareikšmė“, „Sky News“ sakė analitikas Seanas Bellas. 

S.Bellas aiškina, kad yra trys tikslai, kurių Kyjivas tikriausiai nori pasiekti kontrpuolimu. Pirma, „jie (ukrainiečiai – UNIAN) neturėtų pralaimėti“, – pradėjo jis.

„Jei jie veršis ir nepadarys jokio proveržio, tai ne tik sukels masines ukrainiečių aukas, bet ir smarkiai pakirs Vakarų pasitikėjimą, pakirs V.Zelenskio moralę ir pasitikėjimą savimi, o Rusijos moralė padidės“, – sako ekspertas.

Pasak jo, Ukrainos kariuomenė norės nustumti Rusijos pajėgas ir daryti „tvarią pažangą“, taip pat bandys pralaužti Rusijos gynybą.

„Artimiausiomis dienomis ir savaitėmis galime tikėtis gana įtemptų kovų fronto linijose“, – pridūrė jis.

Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa informavo Kinijos lyderį Xi Jinpingą apie būsimą Afrikos lyderių misiją į Rusiją ir Ukrainą, kurios tikslas – tarpininkauti siekiant taikos, šeštadienį pranešė Pretorija.

Praėjusį mėnesį C.Ramaphosa paskelbė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis sutiko priimti Afrikos šešių narių delegaciją, kuri jų šalyse turėtų apsilankyti dar šį mėnesį.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Cyrilas Ramaphosa

C.Ramaphosa informavo Xi Jinpingą apie misiją, sakoma PAR prezidentūros pareiškime. Delegacijoje bus Kongo Respublikos, Egipto, Senegalo, Pietų Afrikos Respublikos, Ugandos ir Zambijos prezidentai.

Kada C. Ramaphosa kalbėjosi su Xi Jinpingu, PAR prezidentūra nenurodė, tačiau sakė, kad Kinijos lyderis „palankiai įvertino Afrikos žemyno iniciatyvą ir pripažino konflikto poveikį žmonių gyvybėms ir jų aprūpinimui maistu Afrikoje".

Vasarį Pekinas paskelbė dokumentą, kuriame ragino "politiškai sureguliuoti" konfliktą, tačiau šis planas, kaip įspėjo Vakarų šalys, gali sudaryti sąlygas Rusijai išlaikyti didelę dalį teritorijų, kurias ji yra okupavusi Ukrainoje.

Kinija teigia šiame konflikte esanti neutrali šalis, tačiau Pekinas kritikuojamas už tai, kad atsisako pasmerkti Maskvą už jos invaziją. Kritikos Kinija sulaukia ir dėl glaudžios strateginės partnerystės su Rusija.

Rusijai praėjusių metų vasarį įsiveržus į Ukrainą – vieną pagrindinių pasaulio kviečių ir kitų žemės ūkio produktų šaltinių, Afrikos šalys skaudžiai nukentėjo dėl kylančių grūdų kainų.

Karas padarė ir platesnį poveikį pasaulinei prekybai.

Taikos misija rengiama tuo metu, kai Pietų Afrika siekia pagerinti savo įvaizdį po kaltinimų, kad ji esą mezga vis artimesnius santykius su Kremliumi.

Rusijos gynybos ministerija šeštadienį pranešė, kad Ukrainos pajėgos per pastarąją parą toliau „nesėkmingai“ bandė surengti atakas į pietus nuo Donecko ir Zaporižios srityse, taip pat rytinio Bachmuto miesto rajone.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Ukrainos pajėgos per intensyvius mūšius Ukrainoje pradėjo kontrpuolimą, tačiau kiekvienas bandymas žengti į priekį buvo nesėkmingas ir pareikalavo daug aukų.

Tai nebuvo nepriklausomai patikrinta.

Islandijai tapus pirmąja šalimi, sustabdžiusia savo ambasados Maskvoje veiklą, Rusija šeštadienį pareiškė į tai reaguosianti.

„Visi Reikjaviko antirusiški veiksmai neišvengiamai sukels atsaką“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos paskelbtame pranešime, kuriame Islandija apkaltinta šalių tarpusavio santykių „griovimu“.

„Mes atsižvelgsime į šį nedraugišką sprendimą, kai ateityje užmegsime santykius su Islandija“, – pridūrė ministerija.

Penktadienį Islandija pareiškė, kad nuo rugpjūčio 1 dienos sustabdys savo ambasados Maskvoje darbą, ir paprašė Rusijos apriboti savo veiklą Reikjavike.

„Dabartinė situacija tiesiog neleidžia nedidelei Islandijos užsienio reikalų tarnybai laikyti veikiančią ambasadą Rusijoje“, – sakė užsienio reikalų ministrė Thordis Gylfadottir.

Penktadienį buvo galima stebėti simbolišką veiksmą: kaip darbuotojai nuima Islandijos vėliavą, iškabintą ant ambasados Maskvoje pastato.

Islandijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad šis sprendimas nereiškia diplomatinių santykių nutraukimo.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad prekybiniai, kultūriniai ir politiniai ryšiai su Rusija yra pasiekę „visų laikų žemumas“, ambasados Maskvoje išlaikymas, anot ministerijos, yra nebepateisinamas.

Šiaurės šalis nuo 1944 metų turi Maskvoje ambasadą, kuri Šaltojo karo pabaigoje tapo simboline Rytų ir Vakarų susitikimo vieta.

Odesos regione pareigūnai fiksuoja Kachovkos užtvankos susprogdinimo pasekmes – jūra „virsta šiukšlynu ir gyvūnų kapinėmis“.

Pasak pasieniečių, jūroje plūduriuoja namai, baldai, buitinė technika ir automobiliai.

Rusijos okupantams susprogdinus Kachovkos hidroelektrinę, be žinios dingo 27 žmonės.

Chersono srityje užlietos 47 gyvenvietės, iš kurių 33 yra Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje, o 14 – laikinai okupuotoje teritorijoje.

Ukrainos vietovės prieš ir po užtvankos griūties palydovinėse nuotraukose

Ukrainos branduolinės energijos agentūra teigia, kad dėl Kachovkos užtvankos griūties sukelto potvynio saugumo sumetimais sustabdė paskutinį veikiantį didžiausios Europos atominės elektrinės reaktorių.

Penki iš šešių Rusijos pajėgų okupuotos Zaporižios atominės elektrinės reaktorių jau yra sustabdyti.

Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Energoatom“ paskelbtame pareiškime teigė, kad „tiesioginės grėsmės“ Zaporožės elektrinei dėl toliau Dniepro upe esančios Kachovkos užtvankos griūties, dėl kurios tūkstančiai žmonių buvo priversti gelbėtis nuo potvynių ir kuri taip pat smarkiai sumažino vandens lygį rezervuare, naudojamame įrenginiui aušinti, nėra.

Ketvirtadienį buvo sustabdytas paskutinis reaktorius, pranešė „Energoatom“.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šeštadienį pareiškė, kad netrukus planuoja telefonu kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir paraginti jį išvesti karius iš Ukrainos.

Kalbėdamas Vokietijos protestantų bažnyčios suvažiavime Niurnberge, O.Scholzas sakė, kad jau anksčiau kalbėjosi su V.Putinu telefonu.

„Netrukus planuoju tai pakartoti“, – pridūrė kancleris.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau šeštadienį netikėtai apsilankė Kyjive, skelbia naujienų agentūra „Unian“. Anot Kanados transliuotojo CBC, J.Trudeau kelionė į Ukrainą buvo suplanuota griežtai laikantis slaptumo.

Vizitas prasidėjo vainikų padėjimu prie žuvusiųjų už Ukrainą atminimo sienos prie Šv. Mykolo auksakalių vienuolyno. CBC teigė, kad ministras pirmininkas Ukrainoje lankosi kartu su jo pavaduotoja Chrystia Freeland.

CBC pažymi, kad šis vizitas vyksta Rusijos okupantų sunaikintos Kachovkos hidroelektrinės padarinių, Ukrainos kontrpuolimo ir didėjančio Ukrainos gynybos ginklų poreikio kontekste.

Kol kas nei Kanados, nei Ukrainos pusė nepatvirtino J.Trudeau vizito į Ukrainą ir nepranešė apie jo planus. Internete pasirodė J.Trudeau nuotraukos prie atminimo sienos.

Paskutinį kartą Kanados ministras pirmininkas Ukrainoje lankėsi 2022 metų gegužės mėnesį. Tuomet J.Trudeau lankėsi Irpinėje, vėl atidarė Kanados ambasadą Ukrainoje ir surengė derybas su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„AP“/„Scanpix“/Kanadiečių ministras pirmininkas Justinas Trudeau

Vidutinis potvynių lygis Chersono regione yra 4,72 metro.

Dešiniajame Chersono srities krante šiuo metu užlietos 35 gyvenvietės, kairiajame – padėtis kritinė.

Tai šeštadienį savo „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Aleksandras Prokudinas.

Nuo birželio 9 d. vakaro vanduo nuslūgo 31 centimetru.

Šeštadienio rytą rusų okupantai apšaudė Chersoną ir sužeidė savanorius.

Pranešama, kad buvo sužeisti du 52 ir 25 metų vyrai.

Jie buvo savanoriai, kurie padėjo nuo potvynio nukentėjusiems žmonėms.

Jungtinės Karalystės karališkųjų oro pajėgų (RAF) naikintuvai per 24 valandas du kartus buvo pakelti perimti Rusijos orlaivių, skridusių netoli NATO oro erdvės, penktadienį pranešė Gynybos ministerija Londone.

Ketvirtadienio vakarą Estijoje dislokuoti RAF naikintuvai „Typhoon“ ir Švedijos naikintuvai „Gripen“ buvo pakviesti perimti Rusijos žvalgybinį lėktuvą Il-20 ir naikintuvą Su-27, „skridusius netoli NATO ir Švedijos oro erdvės“, teigė ministerija.

Penktadienį „Typhoon“ vėl buvo pasiųsti perimti dviejų Rusijos transporto lėktuvų, skridusių į pietus nuo Rusijos žemyninės dalies link Kaliningrado – Rusijos eksklavo, įsiterpusio tarp NATO narių Lenkijos ir Lietuvos.

Vėliau naikintuvams „Typhoon“ buvo pavesta perimti du bombonešius „Tupolev Tu-22M“ ir du naikintuvus „Su-30“, kurie taip pat skrido į pietus nuo Rusijos žemyninės dalies virš Suomijos įlankos ir Baltijos jūros.

Ministerija nurodė, kad Rusijos orlaiviai vėl nesugebėjo tinkamai susisiekti su vietinėmis oro policijos tarnybomis.

Suomijos, Švedijos, Portugalijos ir Rumunijos orlaiviai taip pat dalyvavo lydint Rusijos orlaivius, teigiama pranešime.

„Šie perėmimai primena, kad RAF visada pasirengusios ginti mūsų ir mūsų sąjungininkų dangų, o koordinuoti kelių oro pajėgų veiksmai aiškiai parodo mūsų tarptautinių aljansų vertę“, – sakė JK gynybos sekretorius Benas Wallace'as.

Pasak regiono gubernatoriaus, Rusija naktį apšaudė centrinės Ukrainos Poltavos regioną raketomis ir bepiločiais lėktuvais ir padarė „tam tikros žalos infrastruktūrai ir įrangai“ Myrhorodo kariniame aerodrome, nurodo "Reuters".

Per balistinėmis ir sparnuotosiomis raketomis surengtą ataką taip pat apgadinti aštuoni privatūs gyvenamieji namai ir kelios transporto priemonės, tačiau apie nukentėjusiuosius nepranešta.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna penktadienį pasinaudojo Magnitskio įstatymu ir į Estiją uždraudė atvykti 58 asmenims, įskaitant Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovą patriarchą Kirilą ir devynis asmenis, kurie persekiojo ir įkalino žmogaus teisių gynėją Vladimirą Kara-Murzą.

M.Tsahkna sakė, kad šiems asmenims uždrausta atvykti, nes jie prisideda prie sunkių žmogaus teisių pažeidimų arba yra jų bendrininkai.

„AFP“/„Scanpix“/Patriarchas Kirilas

„Patriarchas Kirilas yra vienas didžiausių (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino ideologijos šalininkų ir propaguotojų, – teigė užsienio reikalų ministras. – Pats laikas jį įtraukti į juodąjį sąrašą. Jis pateisino karą prieš Ukrainą ir prie jo prisidėjo.“

M.Tsahkna sakė, kad žmonės, kurie remia baisius Rusijos veiksmus Ukrainoje, Estijoje nėra laukiami. „Raginu visas šalis uždrausti atvykti visiems Rusijos nusikaltimų rėmėjams ir vykdytojams“, – teigė jis.

Dar praėjusių metų balandį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, smerkiančią patriarcho Kirilo vaidmenį Rusijos kare prieš Ukrainą, o nevyriausybinė organizacija „Žmogaus teisės be sienų“ kreipėsi į Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorą, prašydama patraukti patriarchą Kirilą asmeniškai atsakomybėn už pagalbą, kurstymą ir paramą karui prieš Ukrainą.

Draudimas atvykti taip pat nustatytas devyniems asmenims, kurie persekiojo ir įkalino A. Kara-Murzą ir kuriems dar netaikomos Europos Sąjungos sankcijos, ir asmenims, susijusiems su rusų teisininko Sergejaus Magnitskio mirtimi 2009 metais.

„Estija laikosi pozicijos, kad Kara-Murzos persekiotojai ir įkalintojai turi būti įtraukti į pasaulinį sankcijų žmogaus teisių srityje režimą, – sakė M.Tsahkna. – Mes ir toliau sieksime, kad Rusijoje būtų besąlygiškai ir nedelsiant paleisti visi politiniai kaliniai, o represijų organizatoriai būtų patraukti atsakomybėn.“

Uždraustųjų atvykti sąrašas buvo peržiūrėtas, nes Estijos vyriausybės įsakymu nustatytas draudimas atvykti į šalį nustojo galioti, tačiau nėra duomenų, kad kuris nors iš sąraše esančių asmenų būtų patrauktas atsakomybėn.

„Taip pat atnaujinome asmenų, padariusių ar rėmusių šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, nepageidaujamų Estijoje, sąrašą“, – teigė M.Tsahkna.

Per pastarąsias 48 valandas keliuose rytų ir pietų Ukrainos sektoriuose vyko svarbios Ukrainos operacijos, sakoma Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos pranešime.

„Kai kuriose vietovėse Ukrainos pajėgos greičiausiai padarė didelę pažangą ir prasiskverbė pro pirmąją Rusijos gynybos liniją. Kitose Ukrainos pažanga buvo lėtesnė.

Rusijos veiksmai buvo nevienareikšmiai: kai kurie daliniai tikriausiai vykdo patikimas manevrines gynybos operacijas, o kiti pasitraukė su tam tikru sutrikimu, padaugėjus pranešimų apie rusų karių aukas.

Rusijos oro pajėgos neįprastai aktyviai veikė virš pietų Ukrainos, kur oro erdvė Rusijai yra palankesnė nei kitose šalies dalyse. Tačiau lieka neaišku, ar taktiniai oro smūgiai buvo veiksmingi“, – sakoma paskelbtame pranešime.

Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad per naktį iš birželio 9 d. į 10 d. numušė 20 bepiločių orlaivių „Shahed“ ir dvi raketas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pasveikino savo ginkluotųjų pajėgų didvyriškumą, pasirodžius pranešimams apie suintensyvėjusias kovas šalies pietuose, kurios laikomos galima ilgai laukto Kyjivo puolimo pradžia.

„Už mūsų karius, už visus tuos, kurie šiomis dienomis dalyvauja ypač sunkiose kovose. Mes matome jūsų didvyriškumą ir esame jums dėkingi už kiekvieną jūsų gyvenimo minutę“, – sakė V.Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi.

Ukrainos pareigūnai yra teigę, kad jų pajėgos yra pasirengusios kontrpuolimui, kuriuo siekiama atkovoti teritoriją rytuose ir pietuose, tačiau apie jo pradžią nebus oficialiai paskelbta.

Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad kontrpuolimas prasidėjo, bet pastangos kol kas žlunga po to, kai Maskva teigė atrėmusi kelis Ukrainos išpuolius.

Ukraina, kaip ir buvo įsipareigojusi, nedaug ką pasakė apie susirėmimus.

Savo kasdieniame kreipimesi V.Zelenskis tiesiogiai neužsiminė apie kontrpuolimą ar konkrečius įvykius mūšio lauke.

„Dėmesį sutelkiame visomis kryptimis, kur reikalingi mūsų veiksmai ir kur priešas gali patirti tam tikrų pralaimėjimų“, – sakė jis.

Vandens lygis pietų Ukrainos dalyse, užtvindytose susprogdinus Rusijos valdomą užtvanką, pradėjo mažėti, penktadienį pranešė pareigūnai. 

„Dešiniajame krante tebėra užlietos 35 gyvenvietės, 3 763 namai yra po vandeniu, tačiau vanduo pamažu atslūgsta“, – teigė Chersono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

Ukrainos vietovės prieš ir po užtvankos griūties palydovinėse nuotraukose

Ankstyvą antradienio rytą Kachovkos užtvankos susprogdinimo sukeltas potvynis privertė bėgti tūkstančius žmonių, sutrikdė vandens tiekimą ir sukėlė baimę, kad įvyks ekologinė ir humanitarinė katastrofa.

O.Prokudinas sakė, kad per penktadienį vandens lygis jo regione nusileido nuo vidutiniškai 5,38 m iki beveik 5 m.

Jis teigė, kad iš Chersono srities buvo evakuoti 2 588 žmonės.

Anksčiau penktadienį Jungtinės Tautos į regioną išsiuntė humanitarinės pagalbos konvojų, rašoma administracijos pranešime.

O.Prokudino kolega Mykolajivo srityje Vitalijus Kimas sakė, kad vandens lygis ten taip pat pradėjo kristi.

Naktį į šeštadienį ukrainiečių kariai danguje virš Odesos likvidavo aštuonis rusų paleistus dronus.

Ukrainos gynėjai taip pat likvidavo kelias priešo raketas, „Telegram“ pranešė Odesos regioninės karinės administracijos Visuomeninės tarybos vadovas Serhijus Bratčiukas.

„Naktį danguje virš Odesos gynybos pajėgos sunaikino aštuonis dronus kamikadzes ir dvi priešo raketas. Nuolaužos pataikė į gyvenamąjį namą ir apgadino kelis šalia esančius pastatus. Žuvo trys žmonės, 26 buvo sužeisti. Tarp jų buvo du vaikai ir nėščia moteris“, – sakoma pranešime.

Pasak jo, viena Rusijos raketa pataikė į pakrantę Odesos srityje, o nuo nuolaužų ir sprogimo bangos buvo sužeisti trys žmonės.

Per pastarąją parą ukrainiečiai nukovė beveik 900 rusų karių – 890.

Tokią informaciją skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Rusų okupantai nesėkmingai bandė pulti trimis kryptimis – Limansko, Bachmuto ir Avdijivkos.

Apie tai pranešta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo „Facebook“ puslapyje.

„Per pastarąją parą priešas surengė aštuonis raketinius ir 74 oro smūgius bei apšaudė 62 raketų paleidimo įrenginius mūsų karių pozicijas ir gyvenvietes“, – teigiama Generalinio štabo pranešime.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos dar tik rengiasi pagrindiniam smūgiui, kontrpuolimas stiprės, nurodo Estijos žvalgyba, kurią cituoja UNIAN.

Šiuo metu kovos tęsiasi, taip pat ir aplink Bachmutą, tačiau karo veiksmų intensyvumas ypač smarkiai išaugo Zaporižios regione, įvykius Ukrainos fronte komentavo Estijos gynybos pajėgų žvalgybos centro vadovas pulkininkas Margo Grosbergas.

Pasak M.Grosbergo, pagrindinis smūgis kontrpuolime dar nesuduotas, veikiau ieškoma galimų taškų rusų gynybai pralaužti.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos pajėgos tęsia kontrpuolimo operacijas mažiausiai keturiuose fronto regionuose, skelbia Karo studijų institutas (ISW).

„Ukrainos pareigūnai pareiškė, kad birželio 8 d. tęsdamos puolamąsias operacijas netoli Bachmuto Ukrainos pajėgos pasistūmėjo 1,2 km. Birželio 9 d. Ukrainos pajėgos tęsė ribotas kontrpuolimo operacijas vakarinėje Donecko srityje netoli Donecko ir Zaporižios srities sienos ir pasiekė taktinių laimėjimų šiame rajone. Ukrainos pajėgos taip pat tęsė antžemines atakas vakarinėje Zaporižios srityje“, – aiškina analitikai.

„Birželio 9 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino, kad Ukrainos kontrpuolimas prasidėjo neseniai, ir pažymėjo, kad Ukrainos pajėgos vis dar turi puolamojo potencialo, taip nukrypdamas nuo ankstesnių Kremliaus pastangų sumenkinti Ukrainos kontrpuolimą.

V.Putinas pareiškė, kad kovos vyksta jau penkias dienas ir kad Ukrainos pajėgos patyrė didelių nuostolių, o Rusijos sėkmę aiškino geresne Rusijos karine įranga ir personalu. V.Putinas pridūrė, kad Rusijos karinė vadovybė „realistiškai“ vertina esamą padėtį ir „vadovausis šiomis realijomis“.

V.Putino diskusija apie Ukrainos kontrpuolimą yra ryškus nukrypimas nuo jo ankstesnio požiūrio į mūšio lauko realijų aptarimą ir gali reikšti, kad Kremlius mokosi iš savo ankstesnio nesėkmingo požiūrio retoriškai sumenkinti sėkmingus Ukrainos kontrpuolimus 2022 m.

ISW anksčiau, gegužės 2 d., pranešė, kad Kremlius, kaip pranešama, patvirtino naują informacinę politiką, nurodančią pareigūnams nesumenkinti Ukrainos kontrpuolimo perspektyvų ir sutelkti dėmesį į Rusijos kovą su Vakarų teikiamomis ginkluotės sistemomis“, – sakoma ISW paskelbtoje ataskaitoje.

Kiti ataskaitos akcentai:

• Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas mažiausiai keturiose fronto teritorijose ir pasiekė papildomų laimėjimų Bachmuto apylinkėse ir vakarų Donecke
• Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino, kad Ukrainos kontrpuolimas prasidėjo neseniai, ir pažymėjo, kad Ukrainos pajėgos vis dar turi puolamojo potencialo, taip nukrypdamas nuo ankstesnių Kremliaus pastangų sumenkinti Ukrainos kontrpuolimą
• Priešingai, didžioji dalis Rusijos informacinės erdvės per anksti teigė, kad Ukrainos kontrpuolimas žlugo po to, kai birželio 9 d. Rusijos pajėgos apgadino daugiau Vakarų šalių pateiktos Ukrainos karinės įrangos
• Ukrainos pareigūnai tiesiogiai pripažino, kad Ukrainos pajėgos tikisi patirti įrangos nuostolių per kontrpuolimo operacijas
• Naktį iš birželio 8 į 9 d. Rusijos pajėgos surengė raketų ir dronų smūgius visoje Ukrainoje.
• Baltieji rūmai atskleidė, kad Iranas padeda Rusijai statyti dronų gamybos gamyklą Jelabugoje, Tatarstano Respublikoje, Rusijoje, pabrėždamas didėjantį Teherano ir Maskvos karinį bendradarbiavimą nepaisant Vakarų sankcijų
• Rusijos ir Ukrainos pajėgos surengė ribotus ir lokalizuotus antžeminius puolimus į pietus nuo Kreminos
• Rusijos pajėgos tęsė antžemines atakas netoli Bachmuto ir Avdijivkos-Donecko miesto linijoje
• Ukrainos pajėgos tęsė ribotas antžemines atakas prie administracinės sienos tarp Donecko ir Zaporižios sričių bei vakarinėje Zaporižios srityje
• V.Putinas paskelbė, kad Rusija 2023 m. liepos mėnesį pradės dislokuoti taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje