V.Zelenskis: elektros energijos tiekimo padėtis Kyjive ir šešiose srityse išlieka labai sudėtinga

Ukrainos saugumo tarnyba atliko kratas nekilnojamojo turto objektuose, susijusiuose su buvusiu prorusišku politiku, pranešė agentūra. 

Ginklų ir rusiškų grynųjų pinigų rasta Jevhenui Murajevui, kuris, pasak tarnybos, „slapstėsi nuo teisingumo užsienyje“, priklausančiuose namuose ir biuruose, skelbia „Sky News“.

J.Murajevo politinė partija „Naši“ ir jo kontroliuojamas televizijos kanalas prieš prasidedant invazijai propagavo prorusiškas pažiūras. 

Prasidėjus karui „Naši“ buvo uždrausta. 

Likus kelioms savaitėms iki invazijos pradžios Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerija įspėjo, kad Rusija svarsto galimybę paskirti J.Murajevą marionetinės vyriausybės vadovu.

Tiek jis pats, tiek Maskva šį teiginį paneigė.

Saugumo tarnyba pareiškė, kad per trečiadienio kratas rasta medžiaga bus toliau tiriama.

JAV prezidento Joe Bideno administracija svarsto galimybę smarkiai išplėsti JAV kariuomenės rengiamus mokymus Ukrainos pajėgoms, įskaitant iki 2 500 Ukrainos karių per mėnesį apmokymą JAV bazėje Vokietijoje, teigia keli JAV pareigūnai. 

Jei šis pasiūlymas būtų priimtas, gerokai padidėtų ne tik JAV rengiamų ukrainiečių skaičius, bet ir jų mokymo pobūdis. Nuo karo pradžios vasario mėnesį JAV apmoko tik kelis tūkstančius ukrainiečių karių, daugiausia nedidelėmis grupėmis, dirbti su konkrečiomis ginklų sistemomis. 

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai fronto linijoje prie Bachmuto

Pagal naująją programą JAV pradėtų mokyti daug didesnes ukrainiečių karių grupes sudėtingesnės mūšio lauko taktikos, įskaitant tai, kaip koordinuoti pėstininkų manevrus su artilerijos parama – „daug intensyvesnių ir išsamesnių“ mokymų nei tie, kuriuos Ukraina gauna Lenkijoje ar Jungtinėje Karalystėje, teigia vienas su pasiūlymu supažindintas šaltinis.  

Pasiūlymą, kuris buvo pateiktas Ukrainos prašymu, administracija vis dar svarsto tarpžinybiniu lygmeniu. Žinia apie jo egzistavimą pasirodė praėjus daugiau nei devyniems mėnesiams po Rusijos invazijos į Ukrainą ir prasidėjus žiemai, kuri, kaip tikimasi, sulėtins karines operacijas. 

Aukšto rango J.Bideno administracijos pareigūnas atsisakė komentuoti planavimo ypatumus, CNN teigdamas, kad „mes neperspėliosime sprendimų, kurie dar nepriimti, tačiau nuolat ieškome būdų, kaip užtikrinti, kad ukrainiečiai turėtų įgūdžių, reikalingų sėkmingai veikti mūšio lauke, kai Ukraina gina savo teritoriją nuo Rusijos agresijos“.
 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kyjive ir šešiose srityse elektros energijos tiekimo padėtis išlieka labai sudėtinga.

Kaip jis pažymėjo savo vakaro vaizdo kreipimesi, trečiadienį vakare daugumoje Ukrainos regionų ir Kyjive maždaug šešiems milijonams abonentų buvo atjungta elektra.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas V.Zelenskis

„Situacija išlieka labai sudėtinga būtent sostinėje, taip pat Kyjivo srityje, Vinicos, Lvivo, Odesos, Chmelnickio ir Čerkasų regionuose. Energetikai ir komunalininkai, visos mūsų tarnybos, daro viską, kad stabilizuotų sistemą ir žmonėms ilgą laiką būtų tiekiama daugiau energijos“, – sakė V.Zelenskis.

Visiškai atkurti Ukrainos energetikos sistemos žiemą bus neįmanoma, pareiškė Ukrainos Aukščiausiosios Rados Energetikos, būsto ir komunalinių paslaugų komiteto vadovas Andrijus Herusas, pranešė Ukrainos parlamento administracijos spaudos tarnyba.

„Įranga, esanti mūsų partnerių Europoje sandėliuose, jau keliauja į Ukrainą, ji greitai perduodama. Tačiau per šią žiemą neįmanoma atkurti visos pažeistos energetikos infrastruktūros. Ukrainos energetikos sistemą nuolat apšaudo Rusijos okupantai, Europa neturi tiek įrangos, kiek reikia Ukrainai, o jai pagaminti reikia mažiausiai pusmečio“, – pabrėžė jis.

Tačiau Ukraina turi savų rezervų, daug įrangos energetikos sektorius remontuoja savo lėšomis. Šiuo metu daugiau nei 75 proc. šalies elektros energijos vartojimo poreikių yra patenkinti, o elektros trūksta tik 25 proc. vartotojų, sakė A.Herusas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį priminė, kad Vokietijos Bundestagas balsavo už rezoliuciją, kuria Holodomoras pripažįstamas Ukrainos žmonių genocidu.

„Tai sprendimas už teisingumą, už tiesą. Tai labai svarbus signalas daugeliui kitų pasaulio šalių, kad Rusijos revanšizmui nepavyks perrašyti istorijos“, – sakė V.Zelenskis.

Jis pažymėjo, kad „dar vienas Vokietijos sprendimas, kuris neabejotinai būtų istorinis – perduoti „Patriot“ sistemą Ukrainai – ir ponas kancleris Olafas Scholzas, kaip ir visa šiuolaikinių Vokietijos politikų karta, bus dėkingas visoms ukrainiečių kartoms“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikisi, kad Izraelis suteiks Ukrainai pagalbą, ypač oro gynybos sistemas.

Tai jis pasakė „The New York Times DealBook“ aukščiausiojo lygio susitikime, atsakydamas į klausimą apie derybas su Izraeliu dėl karinės pagalbos teikimo Ukrainai.

„Nuo tada, kai jis tapo Izraelio ministru pirmininku, turėjau vieną pokalbį su ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu. Ir ką galiu pasakyti. Laukiame Izraelio paramos mūsų valstybei. Žinoma, aš nenoriu, kad B.Netanyahu būtų toks, kaip jo kolegos, kurie buvo prieš jį, ir šiame kare balansuotų tarp Ukrainos ir Rusijos“, – sakė V.Zelenskis.

„Reuters“/„Scanpix“/Benjaminas Netanyahu

Jis pabrėžė, kad prieš Ukrainą jau panaudota 550 Irano bepiločių orlaivių.

„Ir jis (B.Netanyahu – „Unian“) tai puikiai žino, žino visas detales. Jis tikrai gali padėti su oro gynybos sistemomis. Čia nieko nėra, tai nėra ginklai, kuriais puolama Rusijos Federacija“, – sakė valstybės vadovas.

Todėl, pabrėžė jis, nereikia ieškoti kompromisų, nes kalbame apie žmonių apsaugą.

„Jei jis tiesiog nori išsaugoti asmeninius santykius su prezidentu V.Putinu, jis gali ir toliau eiti šia kryptimi. Ir jei jis nori išsaugoti istorinius Izraelio ir Ukrainos visuomenės santykius, manau, kad jis turėtų padaryti viską, kad išsaugotų daugiau žmonių. Tai yra mano asmeninė nuomonė“, – sakė V.Zelenskis.

Rusijos oligarchas Jevgenijus Prigožinas, kurio vadovaujama „Wagner Group“ suvaidino svarbų vaidmenį konflikte Ukrainoje, pareikalavo, kad Rusijos įmonės suteiktų darbuotojams laiko treniruotis privačios Rusijos karinės grupės stovyklose, rašo CNN.

Savo koncerno „Concord Group“ pareiškime J.Prigožinas, kuris taip pat žinomas kaip Rusijos prezidento Vladimiro Putino „virėjas“, teigė, kad „daug savanorių milicininkų, ypač iš Belgorodo ir Kursko sričių, šiuo metu dalyvauja kariniuose mokymuose „Wagner PMC“ bazėse“.

„Deja, kai kurios įmonės, kuriose dirba šie savanoriai milicininkai, neleidžia jiems imti trumpalaikių atostogų mokymams“, – tęsė jis.

„Scanpix“/AP nuotr./Jevgenijus Prigožinas

Vėl pereidamas į puolimą prieš dalį Rusijos valdžios, J.Prigožinas sakė, kad šios įmonės yra „valstybinės, priklausančios stambiems verslo veikėjams, kurie gyvena toli nuo Kursko ir Belgorodo sričių (paprastai kažkur Maskvoje)“.

„Laikykite tai atviru kreipimusi į stambaus verslo savininkus, kurių darbuotojai bando gauti mokymus, kurie leistų jiems ginti savo tėvynę. Būkite malonūs ir nustokite trukdyti savanoriams milicininkams gauti mokymų atostogas; priešingu atveju jūsų įmonių pavadinimai, direktorių ir kitų vadovų pavardės bus paviešintos“, – sakė jis.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadavietės vadovas Jurijus Ihnatas paaiškino, kodėl Rusijos okupantai jau maždaug dvi savaites nepuola Ukrainos teritorijos Irano dronais.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Numušto drono „Shahed-136“ nuolaužos Kyjive

„Jau maždaug dvi savaites nepastebime, o gal ir daugiau, šių Irano bepiločių orlaivių. Tikėtina, kad pirmoji į juos patekusi partija baigėsi. Kadangi prieš Ukrainą buvo panaudota daugiau kaip 400 tokio tipo nepilotuojamų orlaivių, turiu omenyje „Shahed-136“. Iš jų 340 (toks yra apytikslis skaičius) buvo sunaikinti priešlėktuvinės gynybos. Buvo informacijos, kad Rusija iš viso užsakė 1740 tokių lėktuvų, kažkur toks kiekis“, – televizijai sakė J.Ihnatas, praneša „Unian“.

Jis užsiminė, kad dabar Rusijos Federacija tikriausiai negalės ateityje priimti Irano bepiločių orlaivių.

„Gali vykti politiniai procesai, padėtis Artimuosiuose Rytuose taip pat nėra paprasta. Iranas atsidūrė tokioje sudėtingoje situacijoje, ir kitos šalys gali daryti tam įtaką“, – sakė J.Ihnatas.

Neseniai išlaisvintas pietų Ukrainos Chersono miestas ir aplinkiniai miestai tebėra apšaudomi, pranešė miesto regioninė karinė administracija.

„Rusijos okupantai nesiliauja apšaudyti Ukrainos kariuomenės ir vietovių vakariniame Dniepro upės krante“, – pranešė administracija „Telegram“.  

„AP“/„Scanpix“/Chersono ligoninė

Administracija ir jos vadovas Jarsolavas Januševičius įvardijo miestus, į kuriuos buvo smogta – Beryslavą, Naftohavaną, Kizomysą, Antonivką, Darijivką, Sadovę ir Zelenivką – ir kurie yra vakariniame Dniepro upės krante. 

Ukrainiečiai teigė, kad Rusijos pajėgos ypač taikosi į Naftohavaną, siekdamos „smogti elektros linijoms ir dujų skirstymo stočiai“. Miestelyje yra naftos krovos terminalas, kuris aiškiai matomas žemėlapiuose.

J.Januševičius pridūrė, kad trys gyventojai buvo sužeisti, o 70 metų moteris žuvo.

Nepaisant tebesitęsiančių sunkumų gyventojams, kai kurios pagrindinės paslaugos, įskaitant vandenį, pradedamos teikti reguliariau. Administracija elektros tiekimą apibūdino kaip „nepastovų“. Mobiliuoju ryšiu galima naudotis su „pertrūkiais“, tačiau internetas veikia. 

Vanduo taip pat atsiranda visame mieste „dėl elektros tiekimo į siurblines“, tačiau vanduo tiekiamas sumažintu slėgiu. 

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad tęsiantis karui būtina, jog NATO skubiai tiektų Ukrainai atsargas.

„Jūs turite būti su mumis ne tik tiek, kiek reikia, bet ir tiekti mums viską, ko reikia, taip greitai, kaip reikia“, – sakė D.Kuleba.

D.Kuleba dalyvavo NATO ir Didžiojo septyneto susitikimuose Bukarešte.

„Padėkojau visoms čia esančioms valstybėms, kurios pasakė, kad palaikys Ukrainą tiek, kiek reikės. Mums tai labai reikšmingas ženklas, nes tokios vieningos paramos šiuo klausimu anksčiau neturėjome“, – sakė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmytro Kuleba

D.Kuleba taip pat pasidžiaugė nauja įranga.

„Tai transformatoriai, generatoriai, ginklai, žieminės uniformos. Negaliu kalbėti apie viską, bet tarp jų yra ir 155 mm artilerija, sviediniai, šarvuočiai. Visa tai netrukus bus pristatyta Ukrainai ir sustiprins mūsų ginkluotąsias pajėgas“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie JAV priešlėktuvinės gynybos sistemą „Patriot“, D.Kuleba sakė: „Iki šiol niekas, išskyrus mus, šiuo klausimu nekalbėdavo. Mes vieninteliai jį iškėlėme. Tačiau dabar šis klausimas aptariamas. Tai labai rimta ir esminė diskusija“.

Antradienį CNN pranešė, kad, pasak aukšto JAV gynybos pareigūno, JAV svarsto galimybę siųsti Ukrainai priešraketinės gynybos sistemą „Patriot“, kuri padėtų jų oro gynybos pajėgumams apsisaugoti nuo artėjančių Rusijos atakų.

D.Kuleba sakė, kad jis ragino Ukrainos Vakarų donorus pakeisti požiūrį, kuris dabar pasiteisina.

„Dabar viskas tiekiama, – sakė jis. - Šie sprendimai buvo priimti po to, kai fronte įvyko tam tikra tragedija, dėl kurios neliko kitos išeities, kaip tik priimti šį sprendimą. Aš pasakiau: „Pakeiskite savo logiką. Nelaukite, kol atsitiks kažkas blogo. Priimkite šį sprendimą dabar, kad išvengtumėte tragedijų, veiktumėte aktyviau ir išlaisvintumėte daugiau Ukrainos teritorijų ir Ukrainos piliečių“.

Maskva pranešė, kad jos strateginiai karo lėktuvai kartu su Kinija vykdė bendrą patruliavimą virš Japonijos ir Rytų Kinijos jūrų. 

Pietų Korėja taip pat pranešė, kad į jos oro gynybos zoną įskridus dviem Kinijos ir šešiems Rusijos karo lėktuvams, ji paleido naikintuvus. 

Kinija ir Rusija sukėlė nerimą Vakarams, kai vasario mėnesį, prieš prasidedant karui, paskelbė apie strateginę partnerystę „be ribų“.

Tačiau Kinija atsisakė įsitraukti į karą ir kartais atsiribodavo nuo invazijos aspektų. 

Vis dėlto NATO sąjungininkės atrodo susirūpinusios dėl spartaus Kinijos karinio stiprinimo ir bendradarbiavimo su Rusija. 

„Kinijos Liaudies Respublikos prievartos politika, dezinformacijos naudojimas, spartus ir neskaidrus karinis stiprinimas, įskaitant bendradarbiavimą su Rusija.

Tačiau mes taip pat tebesame įsipareigoję palaikyti konstruktyvų dialogą su Kinija visur, kur tik galime, ir džiaugiamės galimybėmis dirbti kartu sprendžiant bendrus iššūkius“, – spaudos konferncijoje sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.

JAV prezidento Joe Bideno administracija svarsto, ar įtraukti „Wagner Group“ į užsienio teroristinių organizacijų sąrašą, pranešė JAV pareigūnas. 

„Wagner Group“ yra samdinių organizacija, kuri buvo kaltinama karo nusikaltimais Afrikoje ir Sirijoje, o dabar aktyviai dalyvauja kovose Ukrainoje. 

JAV dar nepriėmė galutinio sprendimo dėl jos įtraukimo į sąrašą, sakė pareigūnas. 

JAV jau taikė sankcijas šiai grupei, tačiau administracija siekia žengti dar vieną žingsnį.

Iki šiol, nepaisant spaudimo, JAV vengė paskelbti Rusiją terorizmą remiančia valstybe dėl to, kad tai turėtų įtakos JAV teisės aktams. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakvietė Eloną Muską apsilankyti jo šalyje, kad šis pamatytų padarytą žalą ir suprastų situaciją po to, kai multimilijardierius pasiūlė „taikos planą“ Ukrainai.

Pagal šį planą E Muskas prieštaringai siūlė Ukrainai atiduoti teritoriją Rusijai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Elonas Muskas

Aštriuose komentaruose, skirtuose „Tesla“ vadovui, V.Zelenskis sakė:

„Jei norite suprasti, ką Rusija čia padarė, atvykite į Ukrainą ir pamatysite tai savo akimis.

Po to pasakysite, kaip užbaigti šį karą, kas jį pradėjo ir kada mes galime jį užbaigti.“

Plačiau skaitykite čia.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį pasmerkė Rusijos smūgius Ukrainos civilinei infrastruktūrai ir pavadino juos „barbariškais“.

„Per kelias pastarąsias savaites Rusija subombardavo daugiau nei trečdalį Ukrainos energetikos sistemos, milijonus žmonių palikusi šaltyje“, – pareiškė A.Blinkenas po susitikimo su NATO kolegomis Bukarešte.

„Tai naujieji prezidento [Vladimiro] Putino taikiniai. Jis stipriai jiems smogia. Šis brutalus elgesys su Ukrainos žmonėmis yra barbariškas.“

„Reuters“/„Scanpix“/JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas

Su Ukrainos užsienio reikalų ministru antradienį susitikę NATO sąjungininkai pažadėjo padėti Ukrainai atstatyti smarkiai apgadintą šalies elektros tinklą.

A.Blinkenas pareiškė, kad Vakarų sąjungininkai formuoja koordinavimo grupę, kuri padės „sinchronizuoti jų paramą Ukrainos infrastruktūros atstatymui“.

Kartu, pasak JAV valstybės sekretoriaus, Jungtinės Valstijos ir sąjungininkai tiekia Kyjivui oro gynybos sistemas, kad būtų galima „sukurti geriausią įmanomą gynybą“.

Pasak Vašingtono diplomatijos vadovo, Jungtinės Valstijos sutinka, kad Ukrainoje „reikia sąžiningos ir ilgalaikės taikos“, bet Maskvos smūgiai rodo, kad ji nėra tuo suinteresuota.

„Žiaurūs Rusijos smūgiai Ukrainos civiliams yra naujausias įrodymas, kad prezidentas Putinas šiuo metu nėra suinteresuotas prasminga diplomatija“, – pridūrė A.Blinkenas.

Siekdama kompensuoti nuostolius, patirtus kare, Rusija planuoja anksčiau laiko išleisti kadetus iš aukštųjų karinių mokyklų, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo santraukoje. 

„Siekiant papildyti dabartinius Rusijos okupacinės kariuomenės dalinių nuostolius, 2023 m. pirmąjį ketvirtį planuojama anksčiau laiko išleisti kadetus iš Rusijos aukštųjų karinių mokyklų“, – sakoma pranešime.

Taip pat pranešta, kad Rusijoje vyksta pasirengimas kitai 2023 m. sausio–vasario mėn. planuojamai mobilizacijos bangai.

„Laikinai okupuotoje Luhansko srities teritorijoje esančiame Chrustalno mieste Rusijos okupacinė valdžia paskelbė mobilizacijos pabaigą. Tuo pat metu okupantai toliau patruliuoja mieste, o visi norintys išvykti iš gyvenvietės kruopščiai tikrinami prie išėjimų“, – rašoma pranešime.

Ukrainos vidaus reikalų ministerijos patarėjas Antonas Geraščenka anksčiau šį mėnesį pareiškė panašius teiginius. 

Jis sakė, kad sausio mėn. bus mobilizuota 700 000 karių.

Tuo metu Kremlius teigė, kad jokios „naujos bangos“ nėra.

Zaporižios srityje sužeista apie 100 Rusijos karių ir sunaikinti penki karinės technikos vienetai, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

„Šių metų lapkričio 28–29 d. Zaporižios regione buvo patvirtintas priešo dalinių pralaimėjimas. Taigi Inženernoje, Polohų ir Tokmako gyvenviečių rajone priešo nuostoliai siekė apie 100 sužeistų žmonių, sunaikinta 5 karinės technikos vienetai", – teigiama Generalinio štabo pranešime.

Taip pat pažymėta, kad Gynybos pajėgų aviacija sudavė 15 smūgių į vietoves, kuriose buvo sutelktas personalas, ginklai ir karinė įranga, ir du smūgius į priešo priešlėktuvinių raketų sistemų pozicijas.

Be to, ukrainiečių raketų ir artilerijos ugniagesiai smogė dviem teritorijoms, kuriose buvo sutelktas priešo personalas, ginklai ir karinė įranga, ir svarbiam okupantų objektui.

Trečiadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas CNN sakė, kad NATO ketina investuoti į Ukrainoje naudojamas sovietinių laikų ginklų sistemas. 

„Ieškome visų galimybių, kad įsitikintume, jog [ukrainiečiai] gaus tai, ko jiems reikia ir kas jiems gali būti efektyviausia. Pavyzdžiui, ukrainiečiai dešimtmečius savo inventoriuje turi sovietmečio sistemų, ir svarbu užtikrinti, kad šioms sistemoms būtų skirta amunicija. Kai kuriais atvejais gali prireikti pagaminti tai, kas jau kurį laiką nebuvo gaminama. Taigi, mes į šią situaciją žiūrime įvairiais aspektais“, – teigė J.Blinkenas Bukarešte vykstančio NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo kuluaruose.

Sekmadienį „The New York Times“ taip pat pranešė, kad NATO svarsto galimybę investuoti į senas gamyklas Čekijoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje, kad būtų galima atnaujinti sovietinių sviedinių gamybą Ukrainos artilerijos arsenalui, kurio didžioji dalis vis dar yra sovietinių laikų.

Rusijos kariuomenė trečiadienį paskelbė užėmusi dvi Rytų Ukrainos gyvenvietes netoli Bachmuto miesto, kurį Maskva bando užimti nuo vasaros. 

„Donecko rajone po puolamųjų veiksmų Rusijos kariai visiškai išvadavo Bilohorivkos ir Peršė Travnios gyvenvietes“, – teigiama Rusijos kariuomenės pranešime.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai fronto linijoje prie Bachmuto

Bilohorivka yra už 25 km į šiaurę nuo Bachmuto. Peršė Travnios gyvenvietė, kurią ukrainiečiai vadina Ozarianyvka, yra už 20 km į pietus. 

Kuklūs Rusijos ginkluotojų pajėgų laimėjimai buvo pasiekti po to, kai Maskva, desperatiškai siekdama pergalės po atsitraukimo iš Chersono ir Charkivo, sutelkė dėmesį į mūšį dėl Bachmuto.

Kadaise vynuogynais ir druskos kasyklomis garsėjęs Bachmutas dėl žiauraus apkasų karo, artilerijos dvikovų bei atvirų puolimų buvo pramintas „mėsmale“.

Manoma, kad šiame rajone už Maskvą kovoja Rusijos samdiniai, šauktiniai iš kalėjimų ir naujai mobilizuoti kariai. 

Ukrainos prezidentūra trečiadienį pranešė, kad dėl apšaudymų mieste buvo nutrauktas dujų ir elektros tiekimas, komunikacijos. 

Vašingtone įsikūręs strateginių studijų centras „Institute for the Study of War“ (ISW) paskelbė, kad „lapkričio 29 dieną Rusijos pajėgos pasiekė nedidelių laimėjimų Bachmuto apylinkėse, tačiau ir toliau mažai tikėtina, kad Rusijos pajėgos žengė pirmyn tokiu tempu, kokį nurodė Rusijos šaltiniai“. 

Ukraina trečiadienį paskelbė, kad po sprogimo diplomatinėje atstovybėje Madride sustiprins visų savo ambasadų apsaugą.

Trečiadienį ukrainiečių ambasadoje Ispanijos sostinėje sprogus laiške buvusiai bombai, buvo sužeistas vienas ambasados darbuotojas.

„Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba nurodė sustiprinti visų Ukrainos ambasadų apsaugą", – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka.

„AP“/„Scanpix“/Ispanijos policija apsupo teritoriją aplink Ukrainos ambasadą Madride

Policijos šaltinių teigimu, sprogmenys buvo paslėpti voke su laišku, kurį gavo sužalotas darbuotojas.

Policija dislokavo antiteroristines pajėgas ir apsupo teritoriją, kurioje yra ambasada.

Į įvykio vietą išvyko sprogmenų neutralizavimo specialistai, taip pat kiti policijos padaliniai.

„El Pais“ žiniomis, sprogimo metu ambasados ​​darbuotojas buvo lengvai sužeistas ir pats nuvyko į ligoninę.

Taip pat pranešama, kad incidentas įvyko apie 13.00 val. Laiškas buvo skirtas ambasadoriui Ispanijoje ir „sprogo“, kai jį atidarė vienas iš darbuotojų.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka patvirtino incidentą Ukrainos ambasadoje.

„Į Ukrainos ambasadą Ispanijoje atkeliavo vokas. Patikrinimo metu vokas sprogo darbuotojo rankose. Jis patyrė nesunkius sužalojimus, dabar yra paguldytas į ligoninę, jam teikiama būtinoji medicinos pagalba. Grėsmės jo gyvybei nėta“, – rašoma pranešime.

Anot jo, kiti ambasados ​​darbuotojai nenukentėjo. Tuo pat metu Ukrainos užsienio reikalų ministerijos vadovas Dmytro Kuleba nurodė skubiai sustiprinti visų Ukrainos ambasadų saugumą. Be to, jis kreipėsi į savo kolegą iš Ispanijos, prašydamas imtis skubių priemonių išpuoliui ištirti.

„Ministras taip pat pabrėžė, kad kas būtų už šio sprogimo organizavimo, jie negalės įbauginti Ukrainos diplomatų ar sustabdyti jų kasdieninio darbo stiprinant Ukrainą ir atremiant Rusijos agresiją“, – pažymėjo O.Nikolenka.

Rusijos Federacijos Užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas paskelbė naują melą apie Lenkiją ir jos tariamus agresyvius tikslus vakariniuose Ukrainos regionuose. Jis pareiškė, kad „Lenkija ruošiasi Lvivo, Ivano Frankivsko ir didžiosios dalies Ternopilio srities aneksijai“.

Interviu propagandistams iš „RIA Novosti“ S.Naryškinas sakė, kad trys vakariniai Ukrainos regionai tariamai taps „dosnia kompensacija iš Ukrainos už karinę pagalbą ir pastogės suteikimą pabėgėliams“.

Jis pareiškė, kad Lenkijos vadovybė „siekia veikti aktyviai ir atkakliai dėl baimės, kad aukštesni NATO partneriai žiemos mėnesiais bandys derėtis su Maskva, nepaisant ne tik ukrainiečių, bet ir lenkų interesų.

„Lenkijos prezidentas Duda nurodė specializuotoms tarnyboms nedelsiant parengti oficialų lenkų pretenzijų Vakarų Ukrainai pagrindimą“, – sakė S.Naryškinas.

Anot jo, „atliekamų archyvinių tyrimų atskaitos taškas yra Voluinės žudynės“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Naryškinas

S.Naryškinas sakė, kad Lenkijos vadovybė ketina surengti „referendumus savo pretenzijoms į ukrainiečių žemes pagrįsti“ Vakarų Ukrainoje. Kaip „bandomąją kulką“ Lenkijos specialiosios tarnybos esą nutekino Ukrainos žiniasklaidai informaciją apie tariamą plebiscito rengimą Lvivo srityje stojimo į Lenkiją tema. Svarbių regiono veikėjų ir paprastų piliečių reakcija „bus atidžiai stebima ir analizuojama“. Tuo pat metu Rusijos atstovas „perspėjo“ Varšuvą dėl bandymų aneksuoti ukrainiečių žemes.

„Norime iš anksto įspėti lenkus nuo skubotų melagingų analogijų ir paraginti atidžiau išstudijuoti savo istoriją. Priminsime, kad čia gausu karčių lenkų ir ukrainiečių nacionalistų susirėmimų pavyzdžių. Gal ir nereikėtų žengti žingsnio ir vėl lipti ant to paties grėblio?“ – teigė S.Naryškinas.

Per Rusijos apšaudymą Bilopilia gyvenvietėje, Sumų srityje, žuvo paauglys, o vietinė ligoninė buvo smarkiai apgadinta.

Kaip pranešė Sumų regiono karinės administracijos vadovas Dmytro Živyckis, miestą priešas apšaudė iš savaeigių haubicų.

„15-metis vaikinas tuo metu buvo gatvėje. Deja, vaikas mirė vietoje“, – sakė jis.

Europos Komisija pripažino klaidą dėl vadovės Ursulos von der Leyen trečiadienį paskelbtų skaičių apie Ukrainos kariuomenės nuostolius, kurie, kaip įtariama, siekė 100 tūkst.

Europos Komisijos atstovės spaudai pavaduotoja ir politinės komunikacijos direktorė Dana Spinant savo „Twitter“ tinkle pakomentavo melagingus duomenis.

Ji pažymėjo, kad ankstesnėje von der Leyen vaizdo įrašo versijoje skaičiai buvo „netikslūs“, ir padėkojo tiems, kurie nurodė klaidą.

D.Spinant paaiškino, kad vertinimas, kurį išsakė von der Leyen, buvo paimtas iš išorinių šaltinių ir turėjo būti susijęs su žuvusiųjų ir sužeistųjų nuostoliais bei „buvo skirtas parodyti Rusijos žiaurumą“.

U.von der Leyen trečiadienį paskelbus, kad Ukrainoje „žuvo daugiau nei 20 tūkst. civilių ir 100 tūkst. Ukrainos kariškių“, jos vaizdo įrašas buvo suredaguotas, o informacija apie aukas iš jo pašalinta.

Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas trečiadienį pareiškė, kad popiežius Pranciškus „tapo propagandos auka“.

R.Kadyrovo pareiškimas pasirodė po to, kai pirmadienį paskelbtame interviu pontifikas pasakė, kad kai kurie „žiauriausi“ Rusijos pajėgų Ukrainoje veikėjai „yra ne rusų tradicijos“ atstovai, o mažumos, tokios kaip „čečėnai, buriatai ir kiti“.

R.Kadyrovas, buvęs karo vadas, šiuo metu vadovaujantis musulmoniškai Čečėnijos respublikai, kur dažnai pažeidžiamos žmogaus teisės, yra vienas aktyviausių Maskvos karo Ukrainoje rėmėjų.

„Popiežius čečėnus ir buriatus pavadino žiauriaisiais Rusijos kariuomenėje“, – socialinėje žiniasklaidoje rašė Čečėnijos lyderis. Jis pridūrė, kad popiežius „tiesiog tapo propagandos auka“. 

Čečėnų daliniai, įskaitant liūdnai pagarsėjusių R.Kadyrovo sukarintų pajėgų narius, vadinamus „kadyrovcais“, Ukrainoje kovoja kartu su reguliariosiomis Rusijos pajėgomis. 

„Čečėnijos pajėgų gretose visi yra labai tikintys, – sakė R.Kadyrovas. – Kiekvienas kovotojas žino, kad karo metu negalima pamiršti garbės, orumo ir net pagarbos priešui.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ramzanas Kadyrovas

„Gėda, kad pasaulinio garso religinė asmenybė nežino apie musulmonų požiūrį į priešą“, – pareiškė jis. 

R.Kadyrovas ne kartą yra raginęs Ukrainoje taikyti pačias drastiškiausias taktikas.

Praeitą mėnesį R.Kadyrovas pareiškė, kad į frontą Ukrainoje siunčia savo tris paauglius sūnus – 14, 15 ir 16 metų.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu sakė, kad jo departamentas 2023 metais „iš esmės pertvarkys“ Rusijos Federacijos branduolines pajėgas.

„Kitais metais branduolinių pajėgoms skirsime ypatingą dėmesį“, – sakė jis. 

„Scanpix“/AP nuotr./Sergejus Šoigu

Jis taip pat pridūrė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos specialios karinės operacijos metu (taip Rusija vadina karą su Ukraina – red.) išbando naujus raketų ir artilerijos panaudojimo būdus.

Rusijos gynybos ministras pažymėjo, kad, atsižvelgiant į karo Ukrainoje patirtį, „tobulinama priešbaterinė kova kaip vienas pagrindinių priešo naikinimo ugnimi uždavinių“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pakomentavo Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen informaciją, kad Ukrainos nuostoliai kare siekė 100 tūkst. Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Viešųjų ryšių departamento vadovo Bohdano Senyko, Generalinis štabas negali patvirtinti šių skaičių.

Tačiau jei tai leis Rusijos Federaciją patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tai Ukraina palaikys veiksmus teisiškai nubausti šalį agresorę, pažymėjo jis komentare leidiniui „Ukrainska Pravda“.

B.Senykas taip pat pridūrė, kad informacija apie kariuomenės nuostolius yra tarnybinė informacija.

„Šio skaičiaus patvirtinti negalime, pabrėžiame, kad Ukrainos kariuomenės nuostoliai yra tarnybinė informacija ir jiems taikomi viešumo apribojimai.

Tuo pačiu, jei tai, ką paskelbė Europos Komisijos vadovė, leis patraukti šalį agresorę atsakomybėn, galime tik remti veiksmus, kurie prisidės prie teisinės bausmės tiems, kurie vykdė Ukrainos žmonių genocidą.

Būtina padaryti viską, kad visi atsakingi už Ukrainos civilių ir kariškių netektis būtų patraukti atsakomybėn“ – pabrėžė B.Senykas.

Vaizdo įrašas su Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen pareiškimu apie didžiulius Ukrainos kariuomenės nuostolius Rusijos pradėtame kare buvo pašalintas iš „Twitter“.

Vietoj to buvo paskelbtas redaguotas vaizdo įrašas, kuriame kalbama tik apie ekonominių nuostolių įvertinimus. Kaip pranešama, Rusijos agresijos žala išaugo nuo 385 iki 600 milijardų eurų.

Europos Komisijos vadovė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nuostolius įvertino 100 tūkst. karių, neaiškindama, iš kur gavo šią informaciją. Ji taip pat pranešė, kad karas nusinešė daugiau nei 20 tūkst. taikių ukrainiečių gyvybių,

Būtent šie duomenys vėliau „dingo“ iš jos pareiškimo, taip pat be jokio paaiškinimo.

Ukrainos prezidento atstovas Serhijus Nikiforovas teigė, kad informacija apie kariuomenės nuostolius yra „jautri“, todėl ją gali paskelbti tik vyriausiasis vadas, gynybos ministras ar pats prezidentas.

„Paklausėme Europos Komisijos, iš kur von der Leyen gavo tokią informaciją“, – sakė jis.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu tikina, kad iš 300 tūkst. rusų, kurie buvo mobilizuoti karui prieš Ukrainą, jau yra sukurta 8 tūkst. įvairių karių įgulų.

„Per 2 mėnesius buvo apmokyti daugiau nei 300 tūkst. atsargos karių, pašauktų į dalinę mobilizaciją, jie buvo apmokyti daugiau nei 100 poligonų Rusijoje ir Baltarusijoje, dalyvavo 3 000 instruktorių“, – tikino jis.

Pasak ministro, mokymo centruose buvo apmokyta daugiau nei 8000 tankų ir šarvuočių ekipažų, artileristų, oro gynybos, dronų specialistų.

Kremlius suintensyvino represijas prieš „mąstančius kitaip“. Nuo gruodžio 1 dienos Rusijos Federacijoje įsigalios „užsienio agentų“ įstatymo pataisos, nukreiptos prieš kritikus ir Vladimiro Putino diktatoriško režimo priešininkus.

Didžiosios Britanijos žvalgybos tinklalapyje „Twitter“ duomenimis, V.Putinas atitinkamas pataisas patvirtino 2022 metų liepą. Pats įstatymas buvo priimtas dar 2012 m. Jis buvo aktyviai naudojamas represijoms prieš režimo priešininkus.

Būtent šis įstatymas apibrėžė „užsienio agentų“ sąvoką – tai fiziniai asmenys ar organizacijos, gavusios finansinę paramą iš užsienio. Dabar šią sąvoką praplės tie, kurie tiesiog patiria nenustatytą užsienio žaidėjų „įtaką ar spaudimą“. Teisingumo ministerija galės skelbti „užsienio agentų“ asmens duomenis ir adresus, todėl jiems tikrai kils persekiojimo pavojus.

Trečiadienio rytą Rusijos žiniasklaida pranešė apie gaisrą Rusijos Permės miesto šiluminėje elektrinėje. 

Virš miesto matyti didžiuliai dūmų debesys. Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ pažymi, kad tai didžiausia Permės šiluminė elektrinė.

Gaisro priežastys kol kas nežinomos. Iš socialiniuose tinkluose paskelbto vaizdo įrašo galima matyti, kad gaisras kilo elektrinės viduje.

Įvykio vietoje sutelktos visos miesto tarnybos ir evakuota 500 žmonių. Pranešama, kad kyla grėsmė, jog gaisras išplis į kitus pastatus.

Prie Bachmuto rusų okupantai pirmiausia siunčia į mūšį į „Wagner“ užverbuotus naujokus, kalinius be neperšaunamų liemenių ir šalmų, o paskui eiliniai rusų kariškiai puola ukrainiečių pozicijas, pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

„Jie kaip „mėsa“ paimta į poziciją be aprūpinimo. Gauna kulkosvaidį, be šarvų ir šalmų puola mūsų pozicijas. 

Taip nutinka kiekvieną dieną netoli Bachmuto. Jie palaidojo šimtus tokių žmonių, tikėdamiesi, kad jie sugebės susilpninti mūsų gynybą. Už šios „mėsos“ stovi eiliniai kariai“, – teigė jis.

Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje jau žuvo daugiau kaip 20 000 civilių ir daugiau kaip 100 tūkst. ukrainiečių karių. Tokį vertinimą pateikė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.

Ji pasiūlė įsteigti specialų JT remiamą teismą, kuris tirtų Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje.

Europos Komisijos vadovė teigė, kad Rusija taip pat turėtų kompensuoti Ukrainai jos finansinius nuostolius, kurie, jos skaičiavimais, jau viršijo 600 mlrd. eurų. Šiuo tikslu Europos Sąjunga jau įšaldė Rusijos centrinio banko 300 mlrd. eurų ir 19 mlrd. eurų, priklausančių Rusijos oligarchams.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ursula von der Leyen

Pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas po 279-osios karo dienos, pateikė savo vertinimus apie Rusijos karinius nuostolius. 

„Donbase jie palaidojo savo reguliariąją kariuomenę, kasdien ten praranda šimtus mobilizuotųjų ir samdinių. Šiais metais Rusija neteks dar 100 tūkst. savo karių ir Dievas žino, kiek samdinių. Ir Ukraina atsilaikys“, – sakė jis.

Su karu į Ukrainą atvykę Rusijos kariškiai patiria didelių nuostolių. Nuo plataus masto invazijos pradžios Rusijos Federacija jau prarado 88 880  karių.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, Ukrainos kariuomenė per dieną likvidavo 500 Rusijos įsibrovėlių. Taip pat priešo kariuomenė neteko 3 tankų (nuo viso karo pradžios – 2914).

Be to, šarvuotų kovos mašinų skaičius Rusijoje sumažėjo 6 vnt. per dieną (iš viso 5872). Taip pat Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino vieną Rusijos Federacijos artilerijos sistemą (iš viso 1902 vnt.).

Gaisro, apėmusio dyzelinio kuro talpyklą Briansko srityje, plotas išaugo iki 4 tūkst. kvadratinių metrų. Apie tai pranešė rusų propagandinis leidinys TASS, remdamasi pagalbos tarnybomis.

„Gaisro plotas – 4 tūkst. kvadratinių metrų. Šalia degančio rezervuaro esančios talpyklos aušinamos“, – sakė šaltinis.

Gaisras Briansko naftos bazėje

Anksčiau buvo pranešta, kad Briansko srityje užsidegė naftos produktų rezervuarai. Regiono gubernatorius Aleksandras Bogomazas sakė, kad gesinant gaisrą dalyvavo 80 žmonių ir 30 technikos vienetų.

„Telegram“ kanalas 112 teigia, kad naftos rezervuaras užsidegė po to, kai į jį pataikė iš drono numestas sprogmuo. Briansko srities Surazo rajonas yra gana toli nuo sienos su Ukraina.

Taip pat pranešta, kad ugniagesiai užgesino atvirą gaisrą Krasnojarske, esančiame prekybos centre. Pranešama, kad degė 200 kvadratinių metrų ploto prekybos centro stogas ir fasadas. Pranešimų apie sužeistuosius negauta. Buvo pranešta, kad statybvietėje dirbo 18 įrenginių ir apie 60 žmonių. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, trys kelių policijos ekipažai kontroliavo eismą gatvėse netoli avarijos vietos.
 

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius paragino leisti Kyjivui atakuoti taikinius Rusijos teritorijos gilumoje. NATO šalys kol kas susilaikė nuo pakankamo nuotolio ginklų tiekimo. Ukraina taikosi tik į Rusijos pasienio rajonus ir taikinius aneksuotuose regionuose.

„Turime leisti ukrainiečiams naudoti ginklus, kad jie galėtų smogti į raketų paleidimo įrenginius ar aerodromus“, – sakė E.Rinkevičius lapkričio 29 d. Bukarešte vykusiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime. Pasak jo, aljanso narės neturėtų bijoti konflikto eskalavimo. Latvijos ministrą citavo agentūra „Bloomberg“.

Pasak E.Rinkevičiaus, kelios kitos NATO valstybės narės taip pat mano, kad Ukrainai neturėtų būti taikomi jokie taikinių pasirinkimo apribojimai.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Edgaras Rinkevičius

NATO šalys, be kitų ginklų, tiekia Ukrainai artilerijos sistemas ir joms skirtas išmaniąsias raketas, daugkartinius raketų paleidimo įrenginius ir prieštankines raketas. Jų nuotolis paprastai neviršija 100-120 kilometrų. Tačiau jos netiekia taktinių raketų ir raketų sistemų, kurių veikimo nuotolis siekia iki 300 kilometrų, taip pat netiekia naikintuvų.

Pasaulio žiniasklaida, remdamasi šaltiniais, spėliojo, kad Vašingtonas baiminasi tolesnio Rusijos ir Ukrainos karo eskalavimo.

Garsus fotografas Eddy van Wesselis (Nyderlandai), dirbęs daugelyje „karštųjų taškų“, aplankė pagyvenusią porą iš Bachmuto, kuri buvo sužeista rusų raketų ugnies, o jų gyvenamasis namas sugriautas. Jų nuotrauka, kurią padarė E.van Vesselis, išgarsėjo ir tapo Ukrainos civilių gyventojų kančių per Rusijos invaziją simboliu.

E.van Wesselis instagrame rašo: „Atsižvelgiant į aplinkybes, jie jaučiasi gerai. Jie papasakojo apie savo jaunystę, meilę ir raketą, kuri sunaikino jų praeitį ir atėmė ateitį. Jie laikinai prisiglaudė pas giminaičius. Gavau tūkstančius laiškų, kuriuose siūloma padėti šiai porai. Įsivaizduokite, jei galėtume suteikti jiems naujus namus ir taip parodyti, kad esame stipresni už karą!!!“

Fotografas paskelbė apie lėšų rinkimo kampaniją, skirtą padėti sužeistai porai.

Ukrainos kariuomenė atrėmė Rusijos atakas prie šešių Donecko ir Luhansko sričių gyvenviečių, naujausiame pranešime nurodo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Generalinis štabas taip pat pranešė, kad vis dar išlieka Rusijos raketų atakų grėsmė prieš energetikos sistemos objektus ir kritinę infrastruktūrą visoje Ukrainoje.

Ukraina pranešė iš Prancūzijos gavusi daugkartinę raketų paleidimo sistemą, kuri papildė Kyjivo tolimojo nuotolio artilerijos arsenalą, pakeitusį mūšių su Rusijos pajėgomis dinamiką.

„LRU iš Prancūzijos atvyko į Ukrainą! Ukrainos kariuomenė tapo dar galingesnė“, – antradienį tviteryje parašė gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

Po HIMARS, M270 ir MARS II, iš Prancūzijos atkeliavusi LRU yra jau ketvirtoji pažangių raketų paleidimo sistemų (MLRS) rūšis, tiekiama Ukrainai siekiant padėti jai atremti Rusijos invaziją.

Šios sistemos veikimo nuotolis – apie 70 kilometrų.

Pastaraisiais mėnesiais Ukraina naudoja Vakarų patiektas sistemas, kad smogtų giliau Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje esančioms vadavietėms ir amunicijos sandėliams.

Kyjivas prašo daugiau tolimojo nuotolio ginklų, kad galėtų išlaikyti nuoseklią pažangą mūšio lauke, ir oro gynybos sistemų, kad išvengtų Rusijos smūgių.

Prieš dvi savaites Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministras Sebastienas Lecornu interviu leidiniui „Le Journal du Dimanche“ pranešė apie dviejų prancūziškų LRU sistemų pristatymą Ukrainai.

Jis sakė, kad Paryžius, kuris taip pat perduos dvi „Crotale“ oro gynybos sistemų baterijas, „nagrinėja Ukrainos prašymą atsiųsti radarų, kurie yra labai svarbūs siekiant aptikti atskriejančias raketas“.

Prancūzija taip pat planuoja priimti 2 tūkst. iš 15 tūkst. karių, kuriuos pažadėjo apmokyti Europos Sąjunga.

Rusų demokratai Vilniuje antradienį rengia antikarinę konferenciją, skirtą aptarti naują realybę, susijusią su Rusijos karu Ukrainoje.

Buvę rusų politikai, politologai, žurnalistai, pilietinės visuomenės atstovai, rašytojai, teisininkai, ekonomistai, sociologai drauge su Lietuvos politikais aptars antikarines iniciatyvas Europoje, Vakarų vaidmenį Ukrainos kare, tarptautinio tribunolo būtinybę ir naujų sankcijų poreikį.

Taip pat bus kalbama apie rusų opozicionierių veiksmus karo sąlygomis, vyks diskusija „Rusiškoji kaltė“. 

Konferenciją Lietuvos sostinėje organizuoja Laisvosios Rusijos forumas.

Planuojama, kad renginyje dalyvaus vienas iš Rusijos opozicijos lyderių Garis Kasparovas, buvęs Dūmos deputatas Dmitrijus Gudkovas, politinis emigrantas Danilas Konstantinovas, Kremliaus režimo uždarytos žmogaus teisių gynimo organizacijos „Memorial“ narys Sergejus Davidis, verslininkas Leonidas Nevzlinas, nužudyto saugumo pareigūno Aleksandro Litvinenkos našlė Marina Litvinenko, Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas Olegas Dunda, kiti.

JAV įsikūrusio Karo studijų instituto analitikai naujausioje karo apžvalgoje pabrėžia, kad Rusijos kariuomenė Ukrainoje ir toliau susiduria su iššūkiais – veiksmus riboja pasenusi karinė technika ir karinio personalo trūkumas, o priimami sprendimai leidžia tikėtis antros mobilizacijos bangos.

„Pranešimai Rusijos žiniasklaidoje rodo, kad Rusija gali bandyti panaudoti kalinių darbą, viršvalandžius ir vaikų darbą, kad atgaivintų Rusijos karinės pramonės kompleksą ir užpildytų bendrą darbo jėgos trūkumą“, – ataskaitoje sako analitikai.

Jie akcentuoja, kad Rusijos opozicinės žiniasklaidos šaltinis „Meduza“ jau pranešė, jog  250 nuteistųjų iš Sverdlovsko srities atliks priverstinio darbo bausmę Rusijos tankų ir šarvuočių statybos gamykloje. „Meduza“ pranešė, kad gamyklos darbuotojai darbo dienomis dirbo keturias papildomas valandas, o savaitgaliais – papildomas pamainas.

Kiti esminiai naujausios ataskaitos akcentai:

• Rusijos pajėgos nežymiai pasistūmėjo aplink Bachmutą, tačiau mažai tikėtina, kad Rusijos pajėgos judėjo pirmyn tokiu tempu, kaip teigė Rusijos žiniasklaida.
• Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pranešė, kad per pastaruosius tris mėnesius Rusijos pajėgos greičiausiai nustojo dislokuoti bataliono taktines grupes, o tai patvirtina ankstesnius Karo studijų instituto vertinimus.
• Rusijos pajėgos toliau gynėsi nuo Ukrainos kontrpuolimo operacijų aplink Svatovę
• Rusijos pajėgos tęsė antžemines atakas į vakarus nuo Kreminnos, kad atgautų prarastas pozicijas.
• Rusijos pajėgos vykdė antžemines atakas netoli Siversko ir Avdijivkos bei vakarinėje Donecko srityje.
• Rusijos pajėgos toliau stiprino gynybines pozicijas rytinėje Chersono srityje, nes Ukrainos pajėgos toliau smogė Rusijos pajėgų telkiniams pietų Ukrainoje.