Tyrimų centras pabrėžė, kad Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose, be abejo, turėtų rimtai vertinti pranešimus, esą netoli Ukrainos sienos su Rusija ir okupuotose teritorijose Donbase sutelkta apie 100 tūkst. rusų karių.
Vis dėlto ataskaitoje taip pat teigiama, esą atidžiai išanalizavus „Rusijos informacines operacijas, nukreiptas į Rusijos ir Ukrainos gyventojus, peršasi išvada, kad Vladimiras Putinas nesistengia aktyviai nustatinėti invazijai reikalingų sąlygų“.
Paskaičiavęs potencialius invazijos kaštus ir kitas aplinkybes, Karo studijų institutas paskelbė prognozę, kad didelio karinio puolimo scenarijus šiuo metu yra „,labai menkai tikėtinas“.
Nuostoliai būtų didžiuliai
„Didelė Rusijos invazija į neokupuotą Ukrainos dalį būtų pati didžiausia, drąsiausia ir rizikingiausia Maskvos karinė operacija nuo 1979 metų sovietų invazijos į Afganistaną“, – teigia tyrėjai ir priduria, kad tokia kampanija beveik neabejotinai nulemtų didelį aukų skaičių.
Sovietų Sąjungos karinė kampanija Afganistane tęsėsi dešimtmetį, o per ją žuvo apie 15 tūkst. karių. Skirtingais duomenimis, žuvo nuo 500 tūkst. iki 2 mln. afganistaniečių.
„Putinas Rusijos nekontroliuoja taip, kad galėtų ignoruoti neramumus ir nestabilumą, kurį sukeltų pikti karių artimieji. Toks pyktis dėl mirčių per Afganistano karą nulėmė visą seriją įvykių, privedusių prie SSRS žlugimo.
Kampanija būtų kur kas sudėtingesnė nei JAV operacijos Irake 1991 ar 2003 metais. Tokia invazija reikštų žymų nukrypimą nuo požiūrio, kurį Putinas demonstruoja nuo 2015-ųjų, ir norą atvirai demonstruoti Rusijos konvencinę karinę galią.
Jei Rusija planuotų invaziją į Ukrainą, šalis turėtų vykdyti ir daug mažesnių operacijų. Bet ruošimosi joms nematyti.
Puolimas Rusijai būtų labai brangus, be to, žūtų ar būtų sužeisti tūkstančiai kariai, būtų prarasta daug karinės technikos, lėktuvų. Net pergalės atveju Putinas turėtų atstatyti Ukrainą ir ten įtaisyti savo tikslams tinkamesnę vyriausybę“, – rašoma ataskaitoje.
Anot jos autorių, jei Rusija planuotų invaziją, šalis turėtų vykdyti ir daug mažesnių operacijų. Bet ruošimosi joms nematyti.
Pavyzdžiui, turėtų būti siunčiami kariniai daliniai į Baltarusiją, kurie remtų Ukrainos puolimą ir tuo pačiu keltų grėsmę NATO rytiniam sparnui. Reiktų ir papildomų dalinių okupuotame Donbase, iš kurio būtų planuojamas „sausumos tiltas“ tarp pagrindinės Rusijos teritorijos ir Krymo.
Reikėtų užimti Ukrainos Chersono apskritį, kur Ukraina 2017 metais pastatė naują užtvanką, skirtą blokuoti vandens iš Dniepro upės patekimą į kanalą Rusijos aneksuoto Krymo šiaurėje. Galiausiai būtų siekiama užimti Odesos uostą ir rytinį Charkivą.
Kokia būtų V.Putino „nuolaida“?
Odesos ir Charkivo užėmimo operacijos Rusijai, anot Karo studijų instituto, būtų pačios problematiškiausios. Įsiveržti į Odesą esą sudėtinga, o strategiškai svarbiame Charkive gyvena daugiau nei 1,5 mln. žmonių, tad jį užimti ir išlaikyti būtų dar sunkiau.
„Teigiame, kad Putinas nepalaimins nei vienos, nei kitos operacijos, nepriklausomai nuo to, ar bus vykdoma invazija, – rašoma tyrimų centro ataskaitoje. – Yra daug priežasčių abejoti, ar Putinas nusiteikęs rimtai.
Tiek jis, tiek kiti Rusijos pareigūnai atvirai pripažįsta, kad prasta ekonomikos būklė turi įtakos karinių operacijų planavimui.“
Karo studijų centro analitikų teigimu, tiksliausia dabartinį pajėgų telkimą vakarinėje Rusijos dalyje paaiškinti siekiu „išgąsdinti Vakarus ir priversti juos atsižadėti svarbių principų susitaikant su Rusijos veiksmais, kurie kenkia Vakarų interesams ir saugumui, bet atrodo ne tokie pavojingi juos lyginant su dabartine grėsme Ukrainai“.
Esą V.Putinas jau įgyvendino tam tikrus tikslus – antai Vakaruose labiau kalbama apie invazijos galimybę, o ne apie dujotiekį „Nord Stream 2“, faktą, kad Rusija yra aneksavusi Krymą ir okupavusi dalį Donbaso, galimybę, jog į Baltarusiją nuolatiniam dislokavimui bus atsiųstos rusų pajėgos.
„Be to, dėl Putino veiksmų JAV ir NATO turėjo aiškiai pasakyti, kad jėga negins Ukrainos. Putinas įtraukė JAV į naują diplomatinį procesą.
Tikėtina, kad Vakarai per artimiausius du mėnesius darys naujų nuolaidų Rusijai stengdamiesi deeskaluoti situaciją. O Putino „nuolaida“ galbūt bus tiesiog neįsiveržimas į Ukrainą. Jei jis niekada neketino surengti naujos invazijos, jis gaus daug neatiduodamas beveik nieko“, – teigiama ataskaitoje.
