Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro modeliai rodo, kad antradienį Vengrijos sostinėje, Budapešte, temperatūra turėtų peržengti 40 laipsnių ribą.
Dieną prieš tai Serbijoje ir Rumunijoje temperatūra pasiekė atitinkamai 38 ir 37 laipsnius pagal Celsijų. Naujas temperatūros rekordas užfiksuotas Slovakijoje – pietiniame pasienio miestelyje oras įkaito iki 40,5 laipsnio ir viršijo 2007 m. užfiksuotą 40,3 laipsnio rekordą.
„Artėja dvi sunkiausios karščio bangos dienos. Parodykime, kad sugebame pasiekti visišką nacionalinę vienybę. Rūpinkimės vieni kitais“, – pirmadienį socialiniame tinkle „X“ į gyventojus kreipėsi Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras.
Vengrijos valdžios institucijos paskelbė sąrašą, kuriame išvardinta daugiau nei 2000 oro kondicionieriais aprūpintų vėsinimo centrų visoje šalyje, skirtų žmonėms, kurie savo namuose negali rasti atgaivos nuo karščio.
Vengrijos energetikos ministras suteikė Pakšo atominės elektrinės operatoriui laikiną išimtį dėl vėsinimo vandens temperatūros reikalavimų, siekdamas užkirsti kelią dar vienam staigiam elektros energijos gamybos sumažėjimui karščio bangos metu.
Visoje Vengrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Serbijoje, Kroatijoje, Slovakijoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje buvo paskelbti „raudonieji“ perspėjimai dėl ekstremalaus karščio, o valdžios institucijos primygtinai ragina žmones karščiausiomis dienos valandomis likti patalpų viduje.
Vokietijoje sekmadienį trečią dieną iš eilės buvo užregistruota aukščiausia temperatūra – preliminarūs Vokietijos meteorologijos tarnybos duomenys rodo, kad Kosčeno mieste, Brandenburge, temperatūra siekė 41,7 laipsnio. Dėl ekstremalaus karščio keliuose miestuose sutriko transporto eismas, nes deformavosi tramvajų bėgiai, o Berlyno policija pasitelkė vandens patrankas, kad atvėsintų viešose vietose susirinkusias minias.
Pirmadienį Kroatijoje meteorologijos tarnyba paskelbė „raudonąjį“ pavojaus lygį regionams, įskaitant sostinę Zagrebą ir turistinius miestus Splitą bei Dubrovniką.
Tačiau netoli turistų numylėto Splito įsiplieskė miško gaisras, pasiglemžęs pušynus turistinėje Viso saloje Adrijos jūroje. jam užgesinti dešimtys ugniagesių pasitelkė keturis orlaivius.
„Darau tą patį, ką ir visi – stengiuosi likti pavėsyje ir gerti daug vandens“, – AFP pasakojo Vienos gyventoja Susanne, stovėdama ant upės kranto netoli Austrijos sostinės.
„Tiesiog tikiuosi, kad politikai supras situaciją ir pradės eiti teisinga kryptimi“, – pridūrė ji.
Mokslininkai teigia, kad karščio banga, kuri dabar svilina Europą ir yra stipriausia bei plačiausiai paplitusi per visą istoriją, įmanoma tik dėl klimato krizės, kurią lemia iškastinio kuro deginimas.
Pasak ekspertų, Vidurio ir Rytų Europa susiduria su unikaliu, daugialypiu pažeidžiamumu karščiui. Šio regiono miestuose dažnai vyrauja socialistinių laikų surenkamieji betoniniai blokiniai namai, suprojektuoti išskirtinai šildymui, su storomis betoninėmis sienomis, kurios sulaiko šilumą ir neturi ventiliacijos vasarą.
Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, oro kondicionierių naudojimas didžiojoje regiono dalyje tebėra vieno skaitmens lygio, palyginti su Europos vidurkiu, kuris siekia apie 19 proc.
Ukrainos valstybinis hidrometeorologijos centras pirmadienį prognozavo 35–38 laipsnių temperatūrą ateinančiomis dienomis ir įspėjo apie „intensyvų karštį“.
„Karštis taip pat yra rimtas išbandymas įrangai, kuri jau daugiau nei ketverius metus veikia karo sąlygomis ir atlaikė daugybę atakų, – savaitgalį komentavo energetikos bendrovės „Jasno“ generalinis direktorius Serhijus Kovalenka. – Artimiausiomis dienomis elektros sistema veiks labai įtemptu režimu.“
-
Europa – ant parako statinės: ekstremalaus karščio tendencijos verčia sunerimti
-
Kūnas neatlaikė: Lenkijoje užfiksuota pirmoji mirtis dėl rekordinio karščio
-
Dirbate per karščius? Štai ką turite žinoti
-
Sunkumų patiriantis Ukrainos elektros tinklas rengiasi dar vienam iššūkiui
-
Karščio banga alina Vidurio ir Rytų Europą: Ukrainoje – iššūkiai energetikos tinklui
