Publikuotame vaizdo įraše užfiksuotas sprogimas. Pasak pranešimo, buvo užminuota viena iš tilto atramų. Nors SBU skelbia, kad šiuo metu tiltas yra „kritinės būklės“, nėra aišku, kokio masto žala buvo padaryta.
Tokį sprogmenų kiekį sunku atgabenti
Savo komentare portalui 15min D.Antanaitis atkreipė dėmesį į tai, kad ukrainiečių pranešimuose skelbiama, jog sprogimo ekvivalentas prilygsta 1100 kg trotilo.
Anot jo, atgabenti tokį kiekį sprogmenų fiziškai rankomis būtų labai sudėtinga.
„Be to, atstumas nuo kranto iki tilto būtų sunkiai įveikiamas ir narams. Teoriškai, tai būtų galima įgyvendinti pasitelkus povandeninius dronus, bet juos valdyti taip pat sudėtinga, nes po vandeniu nesklinda radijo bangos. Galbūt būtų galima atgabenti sprogmenis dalimis įprastais dronais ir tiesiog juos nuskandinti toje vietoje“, – kalbėjo D.Antanaitis.
Tačiau, pažymėjo ekspertas, šią akimirką yra neįmanoma pasakyti, kaip tiksliai buvo surengtas sprogimas ant vienos iš Krymo tilto atramų.
„Niekas neatveža sunkvežimių su sprogmenimis ir nelaiko jų ten kelis mėnesius“
Paklaustas, ar suintensyvintos Ukrainos pajėgų operacijos prieš Rusijai svarbius strateginius ir simbolinius objektus galėtų būti vienas iš ukrainiečių būdų priversti Kremlių iš tikrųjų derėtis, ekspertas priminė, kad operacija „Voratinklis“, kuomet buvo apšaudyti Rusijos kariniai aerodromai ir sunaikinti orlaiviai, pradėta organizuoti prieš 1,5 metų.
„Vadinasi, jai neturėjo įtakos paskutinių dienų ar mėnesių įvykiai. Greičiau, jos planavimo data rodo, kad sprendimas buvo priimtas po nepavykusio Ukrainos kontrpuolimo. Mano galva, tai yra sutapimas. Kaip bebūtų, niekas neatveža sunkvežimių, prikrautų sprogmenų ir dronų prie karinių aerodromų ir nelaiko jų ten kelis mėnesius“, – kalbėjo jis.
D.Antanaitis mano, kad svarbu įvertinti, ką iš tokių operacijų karine prasme išties laimi Ukraina: „Kalbant apie karo orlaivių sunaikinimą, vargu, ar tai turės didesnės įtakos pačiam karui Ukrainoje. Šalies apšaudymui Rusija gali naudoti likusius lėktuvus, kitus savo turimus orlaivius arba antžeminio paleidimo stotis“.
Jei Krymo tiltui iš tiesų buvo padaryta žalos, eksperto įsitikinimu, tai ne tik apsunkintų rusų logistiką, bet ir padarytų meškos paslaugą viešiesiems ryšiams.
„Nors ir vyksta karas, rusai vis tiek vyksta į Krymą ilsėtis, todėl tai jiems įrodymas, kad karas ateina į Rusiją. Iš logistinės pusės, reikia pripažinti, kad rusai vis dažniau naudojasi okupuotomis teritorijomis“, – sakė jis.
-
Kremlius įspėjo nesitikėti greito proveržio derybose dėl Ukrainos
-
Medvedevas springsta pykčiu: žada sunaikinti visus, prisidėjusius prie Ukrainos operacijos
-
Kremlius atsisakė detaliau komentuoti Ukrainos dronų ataką prieš karines oro bazes
-
Ukrainos premjeras: operacija „Voratinklis“ gali būti surengta dar kartą
-
Ukraina pranešė susprogdinusi bombą po Krymo tiltu
-
Analitikų verdiktas: Ukrainos dronų atakos Rusijoje keičia karybos taisykles
Ekspertas nepraleido progos pagirti sekmadienį ukrainiečių įgyvendintos operacijos „Voratinklis“. Anot jo, tokios operacijos reikalauja labai didelių žvalgybinių ir kontržvalgybinių pastangų tam, kad informacija niekur nenutekėtų ir rusai apie tai nesužinotų. Kaip bebūtų, Rusijos šnipinėjimo tinklas yra pakankamai platus.
„Tuo tarpu Kerčės tilto atveju – tai fiziškai ir technologiškai sudėtingos operacijos, tačiau jos buvo atliktos jau ne kartą. Mano nuomone, Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) atliko ypatingai sunkią užduotį ir padarė didelę žalą ne tik tai Rusijos kariuomenei, bet ir jos ekonomikai“, – reziumavo D.Antanaitis.
